Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ pareiškimą skolininkui A. S. dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su pareiškimu CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka dėl 144,44 Eur skolos, 1 061,92 Eur delspinigių, 14,44 Eur baudos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 7,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko A. S.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakė priimti kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d.).Teismas padarė išvadą, jog kreditorės reikalavimas dalyje dėl netesybų (delspinigių) išieškojimo, kurių suma (1 061,92 Eur) yra žymiai didesnė nei skola (144,44 Eur), yra nepagrįstas ir neatitinkantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų.Teismas nustatė, kad kreditorė delspinigius skaičiavo laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 15 d. iki 2017 m. vasario 7 d. (3 676 d.), ir nurodė, kad kredito davėjas negali įgyti teisės skaičiuoti delspinigius už ilgesnį laikotarpį nei 180 dienų, todėl sprendė, kad reikalavimas taikyti netesybas už ilgesnį laikotarpį vertintinas kaip prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams ir negali būti tenkinamas net ir nesant dėl to skolininko prašymo.Kadangi kreditorės reikalavimai negali būti tenkinami visiškai, nes tokios galimybės nenumato CPK XXIII skyriaus nuostatos, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 435 straipsnio 2 dalimi, kreditorės pareiškimą atsisakė priimti kaip aiškia nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskirajame skunde kreditorė UAB „Kapitalo valda“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo bei išduoti teismo įsakymą visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, LR CPK 435 straipsnio 2 dalies pagrindu atsisakydamas priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, neteisėtai nustatė ir konstatavo, kad kreditorės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo galėtų būti vertinamas kaip aiškiai nepagrįstas, o delspinigiai paskaičiuoti už per daug dienų. Apeliantė pažymi, kad UAB „Kapitalo valda“ pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nėra jokių neatitikimų LR CPK 435 straipsnio 2 dalies reikalavimams, jos reikalavimas skolininkui nėra aiškiai nepagrįstas ar per didelis (įvertinus skolininko įsipareigojimų nevykdymą, nevykdymo laikotarpį ir visas kitas aplinkybes). Būtent, apeliantės pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra grindžiamas išperkamosios nuomos sutartimi, sudaryta tarp kreditorės ir skolininko. Reikalavimas priteisti skolą pagal sutartį ir sutartines netesybas pats savaime nėra aiškiai nepagrįstas. Apeliantės paskaičiuoti delspinigiai nėra nepagrįsti, kadangi skolininko pradelsta skola yra 144,44 Eur, todėl, akivaizdu, kad esant tokio dydžio pagrindinei skolai (144,44 Eur), gaunami santykinai ir didesni delspinigiai už tokį ilgą įsipareigojimų nevykdymo laikotarpį. Todėl apeliantės reikalavimas priteisti sutartinius delspinigius nėra aiškiai nepagrįstas, o aiškų pareiškimo nepagrįstumą teismas turėtų konstatuoti įvertinęs jame nurodomą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą.Skundžiama teismo nutartis neatitinka teisingumo, objektyvumo, teisės taikymo principų. Teismas tokio pobūdžio civilinėse bylose savo iniciatyva negali ginti nesąžiningos, siekiančios išvengti įsipareigojimų įvykdymo proceso šalies (išsimokėtinai įsigijęs prekę (daiktą) - mobilųjį telefoną, skolininkas kreditorei, nepaisant visų kreditorės raginimų, net nuo 2007-01-15 ne(su)mokėjo nė vienos mėnesinės išperkamosios nuomos įmokos/įmokų).Pareiškimo priėmimo stadijoje dėl šios kategorijos bylų supaprastinto proceso teismo diskrecijos teisė įvertinti pareiškimo atitiktį (neprieštaravimą) imperatyvioms teisės normoms objektyviai ribojama, nes teismas netikrina reikalavimo nepagrįstumo ir nėra galimybės įvertinti visas bylos aplinkybes bei ištirti įrodymus. Aptariami klausimai galėtų būti sprendžiami tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui LR CPK 439 straipsnio nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimus dėl kreditorės pareikšto reikalavimo ir teismui bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais, patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.).Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorė UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininko A. S. 144,44 Eur skolą, 1 061,92 Eur delspinigių, 14,44 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 7,00 Eur žyminį mokestį. Kreditorė reikalavimus grindė 2006 m. rugpjūčio 5 d. išperkamosios nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB „Ūkio bankas lizingas“ ir A. S., 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta taro UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“, bei 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perdavimo – priėmimo aktu Nr. 192.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp išperkamosios nuomos sutarties, kurios įsipareigojimų neįvykdė skolininkas, šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškimo atitikimo CPK 435 straipsnio 2 dalies reikalavimams, pagrįstai vadovavosi Europos Sąjungos teisingumo teismo 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvos 93/13/EEB Dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais nuostatų išaiškinimais. Esant vartojimo teisiniams santykiams skolininko galimybės derėtis dėl sutarties sudarymo sąlygų, palūkanų normos ir dydžio, yra ribotos, todėl teismas pagrįstai ex officio vertino, yra ar ne pagrindas visa apimtimi patenkinti apeliantės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Kasacinis teismas tai pat ne kartą yra konstatavęs, jog vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Dėl šių priežasčių tuo atveju, kai, vadovaujantis CPK 431–440 straipsniais teismui pateikiamas prašymas išduoti teismo įsakymą, kuriame reikalaujama aiškiai per didelių netesybų (ar palūkanų), teismas, gavęs tokį prašymą, atsižvelgdamas į tai, kad teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 str. 7 d.), bei į tai, kad teismas netesybas (ir palūkanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452).Nagrinėjamu atveju kreditorės reikalaujami išieškoti iš skolininko delspinigiai yra skaičiuojami už 3 676 dienų taikant 0,2 % dydžio tarifą nuo pradelstos sumos už kiekvieną pradelstą mokėti dieną. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka, negalėjo ex officio mažinti netesybų ir keisti priteistinų delspinigių laikotarpį. Pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje nevertinamas pareikštų reikalavimų pagrįstumas įrodymų egzistavimo ar pakankamumo aspektais, o pasisakoma tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t. y. jų atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Teisinis reguliavimas, įtvirtinantis, kad teismo įsakyme turi būti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir visi išvestiniai reikalavimai (jei tokie buvo pareikšti) (CPK 436 str. 2 d. 6-8 p.), o teismo įsakymo apskundimo teisė ribojama (CPK 436 str. 7 d.), nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas visa apimtimi, t. y. dėl visų reiškiamų reikalavimų, pažeistų teisės aktais įvirtintą teisinį reguliavimą, toks pareiškimas turi būti nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.).Pirmosios instancijos teismas jau pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje turėjo diskrecijos teisę įvertinti pareiškimo atitiktį (neprieštaravimą) imperatyvioms teisės normoms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kreditoriaus pareiškime reiškiamo reikalavimo dėl delspinigių priteisimo (1 061,92 Eur delspinigių nuo 144,44 Eur skolos), atsižvelgiant į vartojimo teisinių santykių specifiką ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, suma yra aiškiai per didelė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentas, kad skolininko teisių apsauga nuo nepagrįsto ir ginčytino reikalavimo yra užtikrinama suteikiant jam teisę pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų, nepaneigia teismo pareigos pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje patikrinti šių reikalavimų atitiktį imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.