Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Mindaugui Miliauskui, atsakovei T. T., trečiajam asmeniui L. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei T. T. dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo L. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovė T. T. ir trečiasis asmuo L. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai joms įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka.

4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Mindaugas Miliauskas ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nuo laikino motinos valdžios apribojimo jau yra praėję daugiau nei 2 metai, tačiau atsakovės elgesys nepasikeitė.

6. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo L. P. su ieškiniu sutiko. Papildomai paaiškino, kad E. T. gyvena su ja, turi atskirą kambarį. Kartu gyvena jos (rūpintojos) sūnus, tačiau jis dažnai būna išvykęs dirbti į užsienį. Mergaitė, sulaukusi pilnametystės, norėtų gyventi su motina. Mergaitės motina gyvena šalia, ji ateina aplankyti dukters. T. T. gyvena vyro namuose, ten augina ir prižiūri savo neįgalų sūnų. Mano, kad problema yra ne tai, kad T. T. vartoja alkoholį, bet tai, kad neturi didesnio gyvenamojo ploto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad T. T. turi nepilnametę dukterį E. T.. (duomenys neskelbtini) nepilnametės E. T. tėvas J. T., mirė. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. A27(l)-1488 atsakovės šeima buvo įrašyta į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4070-341/2017 T. T. buvo laikinai apribota motinos valdžia jos dukters E. T. atžvilgiu. Nepilnametei E. T. buvo nustatyta nuolatinė globa L. P. (senelės) šeimoje. 2020 m. sausio 22 d. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centras raštu Nr. 6-118(2.3.) informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – Skyrius), kad T. T. šeimoje situacija nepagerėjo, atsakovė ir toliau nedalyvauja nepilnametės gyvenime, nereaguoja į specialistų rekomendacijas, patarimus, nekeičia ir nėra motyvuota keisti gyvenimo būdo bei susigrąžinti dukters į šeimą, nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad situacija galėtų pasikeisti. 2020 m. sausio 28 d. T. T. parašė paaiškinimą kuriame nurodė, jog sutinka, jog jai būtų apribota motinos valdžia jos nepilnametės dukros E. T. atžvilgiu. Iš byloje pateikto vaiko globos (rūpybos) priežiūros akto matyti, kad nepilnametės E. T. rūpyba vykdoma tinkamai ir atitinka geriausius jos interesus. Nepilnametė teigiamai atsiliepia apie rūpintoją bei santykius su ja.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

8. Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.159 straipsnio 3 dalis). Vaiko interesais laikomas sudarymas tokių sąlygų, kurios užtikrintų vaiko sveikatą, fizinę ir psichinę raidą, parengtų savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017).

9. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei T. T.. Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatė, kad atsakovė T. T. vengia atlikti savo kaip motinos pareigas auklėti vaiką, nesirūpina vaiko priežiūra, ugdymu bei išlaikymu. Atsakovei 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu laikinai apribota motinos valdžia nepilnametės dukters atžvilgiu, tačiau T. T. šeimoje situacija nepagerėjo, atsakovė ir toliau nedalyvauja nepilnametės gyvenime, nereaguoja į specialistų rekomendacijas, patarimus, nekeičia ir nėra motyvuota keisti gyvenimo būdo bei susigrąžinti dukters į šeimą, nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad situacija galėtų pasikeisti. 2020 m. sausio 28 d. T. T. parašė paaiškinimą kuriame nurodė, jog sutinka, jog jai būtų apribota motinos valdžia jos nepilnametės dukros E. T. atžvilgiu. Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad dukteriai geriau augti senelės namuose.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei T. T. dukters E. T. atžvilgiu tenkintinas visiškai (CK 3.180 straipsnis).

11. Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią dukters atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams. (CK 3.180 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

12. Ieškovas ir atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo yra atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 402, 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.