Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovei J. K., jos atstovui advokatui O.Radimonui, atsakovui L. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui L. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje dalyvauja Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas sutiko su ieškiniu dalinai, neprieštaravo dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, taip pat sutiko, jog neteikė vaikui išlaikymo nuo gimimo, tačiau prašė priteisti po 250 Lt per mėnesį, kadangi darbo užmokestis nedidelis, be to turi kreditorinių įsipareigojimų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Byloje nustatyta, jog atsakovas L. L. yra nepilnamečio vaiko T. L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Iš ieškovės paaiškinimų ir institucijos išvados nustatyta, jog vaikas gyvena su motina, todėl atsižvelgiant į mažą vaiko amžių, neprieštaraujant atsakovui, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas L. L. pripažino, jog nepilnamečiui vaikui neteikia išlaikymo nuo jo gimimo, tai yra nuo (duomenys neskelbtini), kadangi šalys kartu negyvena. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Įvertinus ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį, vaiko amžių – 5 mėnesiai, jo bendruosius poreikius maistui, drabužiams, sauskelnėms, higienos prekėms, žaislams, avalynei, ugdymo prekėms, būstui, specialiųjų poreikių nebuvimą – ieškovės nurodymu vaikas nėra alergiškas, jam tinka įprastinis kūdikių maistas, sauskelnės, taip pat į ieškovės gaunamų pašalpų dydį per mėnesį – 360 Lt šalpos pensija, 294 Lt invalidumo pensija, jos išlaikytinų asmenų skaičių – turi du nepilnamečius vaikus (10 m., 16 m.) ir vieną pilnametį (19 m.), kurį taip pat išlaiko, ieškovės vaikai gauna našlaičio pensiją, pati ieškovė turi negalią, į tai, jog ji užtikrina vaiko teisę į gyvenamąjį plotą – jai suteiktas socialinis būstas, ji moka komunalinius mokesčius, apsirūpina kuru, į tai, jog atsakovas sutiko su ieškiniu dalinai, tai yra sutiko mokėti po 250 Lt, į atsakovo gaunamas pajamas per mėnesį – 1206 Lt, į tai, kad jis neturi daugiau išlaikomų asmenų, į tai, kad šalys neturi nekilnojamojo turto, laikytina, kad išlaikymo dydis turėtų būti nustatytinas 350 Lt. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, nesuteikia teisinio pagrindo mažinti priteistino išlaikymo dydžio, kadangi pareiga išlaikyti savo vaiką yra prigimtinė, ji įtvirtina įstatyme. Be to atsakovas yra jauno amžiaus, turi pakankamai paklausią mechaniko specialybę, todėl turėdamas įsipareigojimų privalo imtis visų įmanomų priemonių susirasti geriau apmokamą darbą. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Taigi atsakovui teikiant 350 Lt dydžio išlaikymo, ieškovei, kadangi jos turtinė padėtis yra blogesnė, teikiant mažesnį išlaikymą, ši suma minimaliai užtikrins nepilnamečio vaiko poreikius, jo vystymąsi, normalias buitines sąlygas. Kadangi atsakovas neteikė išlaikymo nuo (duomenys neskelbtini), todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas. Pasikeitus vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai yra galimybė kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė J. K., kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Ieškinį patenkinus dalinai (apie 80 proc.), iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis už du reikalavimus – išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą ir gyvenamosios vietos nustatymą, 80 proc. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 80 proc. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 96 str., 99 str., 270 str., 282 str. 2 d. 1 p., CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.174 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis 350 Lt (101,45 eurų) dydžio per mėnesį nepilnamečiui vaikui T. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) nuo 2014-10-08 iki jo pilnametystės, taip pat priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2014-07-08 iki 2014-10-08, skaičiuojant už vieną mėnesį po 350 Lt (101,45 eurų), iš viso 1050 Lt (304,35 eurų).

Nepilnamečio vaiko T. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. L. 301,5 Lt (87 eurus) žyminį mokestį, 14,81 Lt (4 eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, 320 Lt (92 eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei už antrinės teisinės pagalbos suteikimą, lėšas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nepilnamečiui vaikui išlaikyti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.