Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Algis Vieraitis teismo posėdyje supaprastinto rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal R. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu (CK 3.55 str.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo pozicijos byloje neišsakė, prieštaravimų ieškovės reikalavimams jokių nepareiškė.

Savivaldybės institucija išvadai duoti, - vaiko teisių apsaugos skyrius, byloje pateikė rašytinę išvadą, kad ieškovės reikalavimas, susijęs su nepilnamečiais vaikais (dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo), atitinka vaikų interesus.

Iš ieškinio, ieškovės rašytinių paaiškinimų jame, vaiko teisių apsaugos skyriaus aplinkybių patikrinimo vietoje duomenų šios institucijos išvadoje bei remdamasis ir kitais bylos duomenimis (oficialiais rašytiniais įrodymais), teismas sprendžia, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai jau ilgą laiką (daugiau nei 5 metus) nebegyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio, - gyvena atskirai vienas nuo kito ir nuo dukros gimimo 2009-11-23 nebepalaiko socialiai reikšmingų ryšių, prielaidų bendro gyvenimo atkūrimui teismas nenustatė, atsakovo įkalinimas dar truks apie 7 metus, ieškovei tvirtai ir galutinai apsisprendus santuoką nutraukti ir atsakovui nereiškiant tam jokių argumentuotų prieštaravimų, santuoka nutrauktina, nes pagal Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 3.57 str. 2 dalies nuostatą dar taikyti bent kokias tai sutuoktinių taikinimo priemones nėra galima.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko įrodytomis (ieškovės rašytiniais paaiškinimais, teismo nuosprendžio kopija) aplinkybes, kad atsakovas, būdamas santuokoje su ieškove, įvykdė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, - tyčia nužudė kitą žmogų sunkinančiomis aplinkybėmis, ir dėl to yra įkalintas pataisos namuose 12-ai metų, jau daugiau nei 5 metai vien dėl savo kaltės negali gyventi kartu su šeima, rūpintis ja, auginti, auklėti ir tinkamai išlaikyti nepilnamečius vaikus bei vykdyti ir kitas pareigas šeimai, o dėl pastarųjų atsiradimo galioja įstatyminė prezumpcija, jog dėl santuokos iširimo kaltas toks nusikaltimą įvykdęs ir dėl to ilgiau nei 1 metams įkalintas sutuoktinis (CK 3.55 str. 1 d. 4 p.). Kadangi antrasis sutuoktinis, atsakovas, šios prezumpcijos neginčijo ir nenuginčijo, pačios ieškovės ar abipusę kaltę dėl šeimos iširimo galinčių liudyti aplinkybių byloje nėra, todėl šios santuokos nutraukimui taikyti CK 3-ios knygos 4-ojo skirsnio taisykles ir santuoką nutraukti dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 str.), kaip norėtų kreditoriai, nėra galima (CK 3.55 str. 1 d. 4 punktas ir 3.57 str. 4 dalis). Teismas taip pat aiškina, jog CK 3.55 str. 1 d. 4 p. apibrėžtas santuokos nutraukimo pagrindas gali būti taikomas ir nutraukiant santuoką vieno sutuoktinio prašymu, kai antrasis sutuoktinis įvykdo ne tik neatsargų, bet ir tyčinį nusikaltimą, už kurį įkalinamas ilgiau nei 1 metams, - šiuo atveju nekaltas sutuoktinis turi teisę pasirinkti savo nuožiūra, kokiu būdu ginti savo teises teisme ir reikalauti nutraukti santuoką, - ar dėl vieno nusikaltusio sutuoktinio kaltės (CK 3.60 str.), ar supaprastinta tvarka vieno sutuoktinio prašymu (CK 3.55 str.), kaip ir yra šios bylos atveju. Atsakovo kreditorių samprotavimai šiuo klausimu teismo pripažįstami nepagrįstais.

Ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo jos ir nepilnamečių jos auginamų vaikų interesais jai toliau palikti santuokoje turimą pavardę patenkintinas, nes tam teismas nenustatė jokių juridinių kliūčių (CK 3.69 str. 1 d.).

Išlaikymo sau nereikalauja nei ieškovė, nei atsakovas, pagrindų tokį išlaikymą priteisti nenustatė ir teismas (CK 3.72 str.).

Teismas taip pat sprendžia visiškai tenkinti ir ieškinio reikalavimą dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja, ieškove, kadangi priešingas sprendimas (vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu) tiesiog nėra objektyviai įmanomas dėl vaikų tėvo ilgalaikio įkalinimo. Kita vertus, byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad mažamečius viena auginanti jau daugiau nei 5 metai ieškovė netinkamai vykdytų tėvų valdžią ar ja piktnaudžiautų, - mažamečių gyvenamosios vietos nustatymas su motina, ieškove, visiškai atitinka jų interesus (CK 3.174 str. 2 d.).

Į turinčio būti šiuo teismo sprendimu padalijamo sutuoktinių turto balansą teismas pagal ieškovės pareiškimą, remdamasis ir rašytiniais bylos duomenimis (oficialūs rašytiniai įrodymai – VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ duomenų bankų išrašai), atsakovui nepareiškus prieštaravimų, įtraukia tris aukščiau teismo jau pažymėtus lengvuosius automobilius. Ginčo dėl šių daiktų padalinimo būdo, prašomo taikyti ieškovės, byloje nekilo, turto padalinimui natūra pirmenybė yra teikiama ir įstatymu (CK 3.127 str. 3 d.), dalintino turto vertė šiuo atveju juridiškai nėra reikšminga (visą turtą natūra prašoma priteisti vieno sutuoktinio asmeninėn nuosavybėn be jokios kompensacijos skaičiavimo).

Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 1 dalyje įstatymų leidėjas preziumuoja, kad abiejų sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Ši prezumpcija galioja tol, kol nėra nuginčyta suinteresuotos šalies leistinais įrodymais. Nepaisant šios prezumpcijos, įstatymas nedraudžia vienam iš sutuoktinių reikšti reikalavimą bendrą turtą paskirti tik vienam kitam, antrajam, sutuoktiniui, reikalauti jam atitinkamai kompensuoti už prarandama jo dalį bendrame turte arba netgi atsisakant tokios kompensacijos, kaip ir yra šioje byloje. Nustačius, kad automobilius faktiškai iki įkalinimo naudojo, juos valdė ir jais disponavo vienas atsakovas, gali jais disponuoti be ieškovės sutikimo ir šiuo metu, pas ieškovę šių automobilių natūroje nėra, pats atsakovas prieštaravimų ieškovės prašomam šio turto (automobilių) padalinimo būdui nepareiškė, todėl jie, automobiliai, padalintini ieškovės prašomu būdu, kompensacijų nenustatytina dėl aukščiau jau išsakytų argumentų. Toks turto padalinimo būdas niekaip nepažeidžia ir kreditorių teisių ar teisėtų interesų, - atvirkščiai, turto priteisimas asmeninėn atsakovo (jų skolininko) nuosavybėn gali tik padidinti jo mokumą ir laiduoti didesniu mastu priteistų jiems, kreditoriams, piniginių prievolių vykdymą. Teismas visais prieinamais jam būdais bylos procese patikrino ieškovės deklaracijas ieškinyje dėl bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jai su atsakovu priklausančio ir teismo sprendimu padalintino turto sudėties, viešųjų registrų duomenys atitinka ieškinio duomenis, patys kreditoriai šiuos duomenis paneigiančių faktų byloje irgi nepateikė, savarankiškų reikalavimų dėl šalių turto padalinimo byloje taip pat nepareiškė (CK 3.126 str.), todėl jų abejonės dėl ieškovės sąžiningumo deklaruojant bendrą su atsakovu nuosavybę, egzistuojančią santuokos nutraukimo metu (CK 3.127 str. 1 ir 3 d. d.), teismo vertinimu, neturi faktinio pagrindo.

Pagal CK 6 knygos 3-iojo skirsnio taisykles iš sutuoktinio delikto (vienasmeniškų neteisėtų veiksmų) įstatymo pagrindu (CK 6.263 str. ir kt.) atsirandančios prievolės, tame tarpe ir piniginės atlyginti deliktu padarytą žalą, yra asmeninės, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (civilinės atsakomybės draudimas, netiesioginė civilinė atsakomybė ir kt.), t.y. antrasis sutuoktinis neturi pareigos savo asmeniniu turtu ar savo dalimi bendrame su kaltininku turte atlyginti tokios žalos, tai išplaukia ir iš specialiųjų sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles reguliavimo normų, apibrėžtų CK 3.109 str., 3.112 str. 2 d., 3.114 str. 2 d. bei 3.115 str. 1 d. Todėl teismas sprendžia, jog yra teisėtas ir pagrįstas ieškovės reikalavimas teismo sprendimu, kuriuo nutraukiama šalių santuoka, siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, pripažinti, jog aptariama teismo nuosprendžiu nustatyta pinginė prievolė kreditoriams yra asmeninė vieno atsakovo.

Reikalavimų atlyginti bylinėjimosi išlaidas byloje šalys nepareiškė, todėl tokios ir nepaskirstomos. Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susiję su procesinių dokumentų įteikimu padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų, kadangi šios kategorijos bylose šalys yra atleistos nuo tokių išlaidų atlyginimo pareigos (CPK 83 str. 1 d. 12 p., 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 265, 268, 270, 279 ir 307 str. str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Santuoką, sudarytą 2002-07-12 Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 84, tarp ieškovės R. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir atsakovo – A. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nutraukti vienos sutuoktinės R. G. prašymu (CK 3.55 str.).

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje turėtą pavardę – „G.“, o atsakovui palikti pavardę – „G.“.

Nepilnamečių vaikų D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina, ieškove R. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis ieškovei ir atsakovui priklausantį turtą padalinti taip – automobilius : a) „Ford Sierra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) b) „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) c) „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti natūra asmeninėn atsakovo A. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nuosavybėn. Kompensacijų nenustatyti.

Pripažinti, kad 2009-05-15 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-81/2009, nustatyta piniginė prievolė dėl 100 000 Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiems (kreditoriams) J. A. K. ir D. I. yra asmeninė atsakovo A. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) prievolė.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijų įteikimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.