- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- 1A-261-574/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52187-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Jurgita Mačionytė, Arūnas Bartkus
- Nuteistasis
- V. B.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernesto Rimšelio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 75 MGL (3750 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 50 MGL (2500 eurų) bauda, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir galutinė bausmė paskirta – 48 MGL (2400 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, iš V. B. valstybės naudai konfiskuota automobilio „VW Caddy“ vertę atitinkanti pinigų suma – 6700 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. B. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. spalio 30 d., apie 21.05 val., Vilniaus rajone, Bezdonių kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. 2, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Caddy valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,54 promilių etilo alkoholio).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 14 d. nuosprendį, pritaikius BK 40 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
3. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino BK 40 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai netaikė laidavimo instituto. Jis atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardytas sąlygas, baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Ikiteisminio tyrimo metu davė nuoširdžius ir teisingus parodymus, bendradarbiavo su pareigūnais ir siekė padėti greitai bei išsamiai ištirti nusikaltimą. Supranta, kad jo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis negali panaikinti jo jau įvykdyto elgesio bei veiksmų, ir nors žala nėra atsiradusi, bet sutiko ją atlyginti, jeigu tokia žala būtų atsiradusi. Jis yra darbingas, gyvena su tėvais, padeda jiems tvarkytis buityje bei remia finansiškai. Jam yra svarbi jo šeima, tėvų požiūris į jį, motina jam yra autoritetas. Ši baudžiamoji byla yra didelė pamoka, atgrasiusi jį nuo neteisėto elgesio ateityje.
4. Teismas, atsisakydamas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadovavosi vien aplinkybe, kad jis buvo padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir už tai buvo nubaustas. Jis buvo nubaustas 2008 m., todėl padarytas nusižengimas teisiškai negali būti prilyginamas dabartinio BK 281 straipsnio 7 daliai (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2017-01-01). Nuo šio pažeidimo padarymo iki nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas padarymo, nebuvo teistas, todėl atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimą. Jis atitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimą – visiškai pripažino kaltę ir gailisi, žala nėra padaryta. Taip pat atitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą sąlygą - yra pagrindo manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes laikosi įstatymų, tai patvirtina baudos sumokėjimas laiku ir teismo priimtas sprendimas sutrumpinti vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (kai buvo nubaustas 2008 m. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį). Teismas nebūtų priėmęs tokio sprendimo jo atžvilgiu, jeigu jis nesilaikytų įstatymų. Nors jis per 5 metus buvo baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, tačiau yra darbingas ir dirbantis, turintis aukštąjį išsilavinimą, toje pačioje darbovietėje dirba virš 7 metų, charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų neturi. Baudžiamasis procesas jam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį. Teismas netinkamai įvertino jo asmenybę, nurodydamas, kad jis rodo nenorą laikytis įstatymo reikalavimų bei keisti savo elgesį.
5. Jis nesiruošė vairuoti transporto priemonės. Įvyko taip, kad iš miško, kur aplinkui nėra namų, norėjo patraukti automobilį į apšviestą vietą, ties namu Nr. 2, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Nesiruošė vairuoti pagrindine gatve, kad nesukeltų eismo įvykio ar žalos aplinkiniams. Miško kelyje nei kelių transporto priemonių, nei žmonių judėjimo nėra, todėl ir galvojo kelis metrus pavažiuoti ir palikti automobilį.
6. Teismas, spręsdamas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą taip pat atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas nurodo, kad nors V. B. formaliai atitinka BK 40 straipsnio 3 dalies keliamus reikalavimus, tačiau ji būdama kaltinamojo motina, jam teigiamos įtakos nepadarė, po to kai anksčiau buvo vairavęs neblaivus, jis, nors ir po ilgo laiko tarpo, vėl vairavo transporto priemonę neblaivus. Teismas abejoja dėl tokio laiduotojo tinkamumo. Tačiau jis išaugo doru ir padoriu žmogumi tik jo tėvų, o ypač motinos dėka, jų dėka įstojo į universitetą bei įgijo aukštą išsilavinimą. Motina gali jį sugriežtinti ir kontroliuoti, ji jam yra didelis autoritetas, nes jis gyvena kartu su tėvais. Motina kiekvieną dieną mato jį išeinantį į darbą ir grįžtantį namo, pažįsta jo draugus.
7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio mėnesio praktikos apžvalgoje 2018 m. sausio mėn., nurodoma, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, tačiau apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Taigi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į aplinkybes apibūdinančias jo, kaip kaltinamojo padarytą veiką ir asmenybę bei į tai, kad vien tos aplinkybės, jog jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams bei priteista automobilio VW Caddy vertė (6700 eurų), bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, jam bus apribota galimybė rasti geresnį darbą arba gauti aukštesnes pareigas dabartiniame darbe bei sugadinta asmens istorija. Taip pat paskyrus 6700 Eur automobilio vertės konfiskavimą ir 2400 Eur baudą, teks skolintis pinigus iš kredito įstaigos, mokėti palūkanas, o jo atlyginimas siekia tik apie 700 Eur per mėnesį.
8. Teismo posėdyje nuteistasis V. B. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti – taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojo V. M. atsakomybei. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliaciniu skundu nuteistasis kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, prašo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
10. Įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog apeliantas nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, jo atžvilgiu taikyta švelnesnė atsakomybės rūšis neužkirto kelio naujo įstatymo pažeidimo padarymui ir šios išvados pagrindu konstatavo, jog, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo manyti, jog V. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl pagrįstai netenkino nuteistojo prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
11. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 40 straipsnio 2 dalie 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-185-489/2018, 2K-116-1073/2018 ir kt.).
12. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą iš esmės grindė tuo, kad nenustatė būtinos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nors V. B. yra neteistas, žala nepadaryta, visiškai pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir dėl to gailisi, tačiau V. B. praeityje buvo baustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, kuri numatė atsakomybę už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,50 promilės) girtumas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nutarimu apeliantas buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,72 promilių girtumas. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, kad už minėtą pažeidimą paskirtos baudos sumokėjimas bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimas įrodo, kad apeliantas laikosi įstatymų, byloje nustatyta, jog V. B. vėl vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas rodo jo nenorą laikytis įstatymų bei keisti savo elgesį.
13. Nagrinėjamoje byloje V. B. buvo nustatytas sunkus, tai yra 3,52 promilių girtumas. Šią nusikalstamą jis padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už administracinį nusižengimą, taip pat susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimu (b. l. 35). Taigi nusikalstamos veikos padarymo metu apeliantas turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už greičio viršijimą, jos galiojimo laikotarpiu padarė nusikalstamą veiką. Visos nurodytos aplinkybės rodo, kad V. B. dėl anksčiau padarytų administracinio teisės pažeidimo bei administracinio nusižengimo jokių išvadų nepadarė, paskirtos nuobaudos nesulaikė nuo nusikaltimo padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų. Kartu tai leidžia teigti, kad nuteistojo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio. Nusikalstamos veikos padarymo metu administracinė nuobauda už vairavimą esant neblaiviam nebegaliojo, tačiau minėtų duomenų visuma neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę, todėl kyla pagrįstos abejonės, ar apeliantas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir tai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
14. Apeliacinio skundo argumentai, kad padaryta nusikalstama veika nesukėlė pasekmių, apeliantas nesiruošė vairuoti automobilio, turėjo tikslą tik pastatyti automobilį apšviestoje vietoje, nesudaro pagrindo išvadai, kad jo padaryta veika yra mažiau pavojinga. Atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kyla už vairavimą esant neblaiviam ir nereikalauja pasekmių atsiradimo.
15. Apeliantas nurodo, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas sukels jam neigiamas pasekmes, tačiau tokie apribojimai yra natūrali taikomų bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių pasekmė. Esant skunde nurodytoms aplinkybėms, kurios apeliantui buvo žinomos iki veikos padarymo, jis turėjo elgtis itin atsakingai ir nedaryti nusikalstamos veikos.
16. Nenustačius pagrindų taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo spręsti dėl V. B. perdavimo laiduotojui, todėl apelianto bei jo gynėjos argumentai, susiję su laiduotojo tinkamumu, nesvarstomi.
17. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 25 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. B. (V. B.) apeliacinio skundo netenkinti.