- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-24
- Bylos Nr.
- 2-7334-328/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05508-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- UAB „Siuzanos studija“
- Kategorijos
- 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant vertėjai Vidai Rimkienei, ieškovui S. P. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei UAB „Siuzanos studija“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2014 m. sausio mėnesio: 1634,00 Lt už spalio mėnesį, 1000,00 Lt už lapkričio mėnesį bei užmokestį už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki 2014 m. sausio 10 d. pagal atsakovės pateiktus buhalteriniu dokumentus; 78,57 Lt delspinigius, priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 10 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas nuo 2013 m. spalio 23 d. iki 2014 m. sausio 10 d. dirbo UAB „Siuzanos studija“ dekoratoriumi. Darbo sutarties ieškovas nepasirašė, kadangi darbovietėje buvo nurodyta, jog sutartis bus pasirašyta, kai atsakovė įsitikins ieškovo tinkamumu darbui. Su darbdaviu ieškovas sutarė, jog atsakovė mokės 27 proc. atlygį už dekorą ir 30 proc. atlygį už piešinį. Taip pat buvo susitarta, jog atlygis bus mokamas 2 kartus per mėnesį – minimalaus darbo užmokesčio dydžio dalis kito mėnesio 10 dieną, o likusi dalis kito mėnesio 25 dieną. Ieškovas teigia, jog nuo darbo pradžios darbo užmokestis nebuvo mokamas laiku, todėl ieškovas 2014 m. sausio 10 dieną, kuomet turėjo būti mokamas atlyginimas, pranešė atsakovei, jog išeina iš darbo. Darbo vadovė B. D. žadėjo, jog užmokestis tikrai bus išmokėtas, tačiau atsakovė pilnai neatsiskaitė su ieškovu. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog ieškovas atvykęs į atsakovės ofisą, susitarė su B. D., jog ieškovui iš pradžių bus nustatytas bandomasis laikotarpis, todėl darbo sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovas pradėjo dirbti 2013 m. spalio 23 d. Darbus ieškovas atliko pas klientus, pas kuriuos nusiųsdavo atsakovės darbuotojai, darbus ieškovas atlikdavo vienas. Ieškovas atlyginimą gavo grynais pinigais, pasiimdamas pinigus ieškovas niekur nepasirašydavo. Ieškovo atlyginimas priklausė nuo objekto dydžio ir sudėtingumo. Atsakovė ieškovui mokėjo 27 procentų dydžio atlyginimą nuo dekoro ir 30 procentų dydžio atlyginimą už piešinį nuo bendros sumos, kurią užsakovai sumokėdavo atsakovei. Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė reikalavimo dėl 78,57 Lt delspinigių priteisimo.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė. Apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, nenurodė nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių.
Liudytoja L. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog užsisakė savo buto remontą UAB „Siuzanos studija“, kuri atliko dekoro darbus, nurodė, jog ieškovas dirbo pas ją šiek tiek daugiau nei savaitę. Pinigus už atliktus darbus - 4500,00 Lt sumokėjo Ermitažo prekybos centre, kur buvo įsikūrusi UAB „Siuzanos studija“, jos šeimininkei.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas nuo 2013 m. spalio 23 d. dirbo UAB „Siuzanos studija“ dekoratoriumi. Darbo sutarties ieškovas ir atsakovė nesudarė. Su atsakovės darbuotoja B. D. ieškovas sutarė, jog atsakovė mokės 27 proc. atlygį už dekorą ir 30 proc. atlygį už piešinį. Taip pat buvo susitarta, jog atlygis bus mokamas 2 kartus per mėnesį – minimalaus darbo užmokesčio dydžio dalis kito mėnesio 10 dieną, o likusi dalis kito mėnesio 25 dieną. Iš byloje esančių elektorinių laiškų susirašinėjimo, matyti, jog ieškovas derino darbus su užsakovais, be to gaudavo nurodymus dėl atliekamų darbų iš atsakovės darbuotojų. Ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl darbo užmokesčio ir kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo iš UAB „Siuzanos studija“, tačiau 2014-04-08 sprendimu prašymą buvo atsisakyta nagrinėti, kadangi nustatyta, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2013-10-23 iki 2014-03-19 atsakovės darbuotojų sąraše nebuvo, darbo sutarties su atsakove nepateikė. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2014-04-30 informavo ieškovą, jog atlikus patikrinimą nustatyta, jog atsakovės UAB „Siuzanos studija“ direktorė S. D. neužtikrino, kad ieškovui būtų leista pradėti dirbti dekoratoriumi, sudarant rašytinę darbo sutartį bei vieną darbo dieną prieš darbo pradžią pranešant „Sodra“ apie ieškovo socialinio draudimo pradžią. S. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41(3) straipsnio 1 dalį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-07-28 nutarimu nutarė S. D. pagal minėtą straipsnį už nelegaliai dirbusį S. P. skirti administracinę nuobaudą – 3000,00 Lt baudą.
Nors šalys darbo sutarties nebuvo sudariusios, tačiau sprendžiant iš byloje esančio 2014-07-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimo, kuriuo atsakovės direktorei S. D. buvo paskirta administracinė nuobauda už nelegaliai dirbusį ieškovą, nustatyta, jog ieškovas dirbo UAB „Siuzanos studija“ nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio pabaigos. Ieškovas teigia, jog darbo santykiai nutrūko su atsakove 2014 m. sausio 10 d., tačiau įrodymų patvirtinančių minėtą aplinkybę nėra, o iš esančio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-28 nutarimo bei Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus pranešimo nustatyta, jog ieškovas dirbo UAB „Siuzanos studija“ iki 2013 m. gruodžio mėnesio pabaigos, taigi laikytina, jog darbo santykiai nutrūko 2013 m. gruodžio 31 d., kadangi įrodymų apie tai, kada ieškovas pradėjo dirbti nėra, laikytina, jog darbo pradžia buvo, kaip teigia ieškovas, 2013 m. spalio 23 d. Kadangi šalis siejo darbo santykiai, atsakovė turėjo pareigą sumokėti ieškovui darbo užmokestį už atliktą darbą. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį: už 2013 m. spalio mėnesį – 1634,00 Lt, už 2013 m. lapkričio mėnesį – 1000,00 Lt, už gruodžio mėnesį bei už laikotarpį nuo 2014 m. sausio mėnesio 1 d iki 2014 m. sausio 10 d. pagal iš atsakovės išreikalautus buhalterinius duomenis.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 straipsnyje nurodyta, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu Lietuvos Respublikos darbo kodekso ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Pažymėtina, kad byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008). Pareiga įrodyti, kad su darbuotoju yra visiškai atsiskaityta, tenka darbdaviui (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, prieštaravimų ieškovo ieškinyje nurodytoms aplinkybėms nereiškė. Ieškovas nurodo, jog su atsakovės darbuotoja B. D. buvo sutarta, jog atsakovė mokės 27 proc. atlygį už dekorą ir 30 proc. atlygį už piešinį. Taip pat buvo susitarta, jog atlygis bus mokamas 2 kartus per mėnesį – minimalaus darbo užmokesčio dydžio dalis kito mėnesio 10 dieną, o likusi dalis kito mėnesio 25 dieną. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai nurodė, jog atlyginimas kiekvieną mėnesį buvo skirtingo dydžio, kadangi jis atliko dekoravimo darbus ant sienų, todėl jo atlygis priklausė nuo atlikto darbo dydžio. Ieškovas pateikė teismui raštelius, kurie nelaikytini įrodymais šioje byloje, kadangi iš jų turinio neįmanoma spręsti, kas juos parašė, juose nėra rekvizitų, nei ieškovo, nei atsakovės darbuotojų parašų, niekaip neįmanoma identifikuoti, ką reiškia juose nurodytos sumos. Teismo posėdžio metu ieškovas teigė, jog ant minėtų lapelių yra nurodyta jo uždarbio suma už spalio ir lapkričio mėnesius. Ieškovas teigia už spalio mėnesį uždirbęs iš viso 2934,00 Lt bei jam turėjo būti skirta 300,00 lt premija, iš minėtos sumos ieškovui išmokėta 1600,00 lt, todėl atsakovė liko neišmokėjusi ieškovui 1634,00 Lt. Lapkričio mėnesį ieškovas teigia uždirbęs 1000,00 Lt, kurių atsakovė jam apskritai nėra sumokėjusi. Apie uždirbą atlyginimą gruodžio mėnesį ieškovas teismui nei duomenų, nei įrodymų nėra pateikęs. Teismas 2014-08-25 nutartimi buvo įpareigojęs atsakovę pateikti teismui pažymą apie atsakovo vidutinį valandinį ir mėnesinį atlygį, darbo sutartį, įsakymą apie ieškovo priėmimą ir atleidimą iš darbo, tačiau atsakovė teismo įpareigojimų neįvykdė, net 2014-09-25 nutartim paskyrus atsakovei 1000,00 Lt baudą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, jog byloje nėra įrodymų apie ieškovo uždirbtą atlyginimą, įvertinus tai, jog atsakovė įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, nepateikė, teismas, daro išvadą, jog nėra pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimais, ieškovui priteistinas 1634,00 Lt darbo užmokestis už spalio mėnesį, 1000,00 Lt darbo užmokestis už lapkričio mėnesį. Apie tai, kokį kiekį darbų ieškovas atliko gruodžio mėnesį, už kokią sumą, kiek dienų ieškovas dirbo, teismui nėra pateikta, iš byloje esančių elektroninių susirašinėjimų tarp ieškovo ir atsakovės darbuotojų, nustatyta, jog ieškovas faktiškai dirbo 2013 m. gruodžio mėnesį, tačiau įvertinus tai, jog byloje nėra duomenų apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį laikytina, jog ieškovo vidutinis darbo užmokestis yra Lietuvos Respublikos vyriausybės nuo 2013-01-01 nustatyta minimali mėnesinė alga, t. y. 1000,00 Lt neatskaičius mokesčių, todėl ieškovui už 2013 m. gruodžio mėnesį priteistinas 1000,00 Lt.
Ieškovas prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną, nėra pagrindo pripažinti, kad dėl uždelsimo atsiskaityti yra ieškovo kaltė. Kaip jau buvo minėta, laikytina, jog ieškovo vidutinis darbo užmokestis yra Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, t. y. 1000,00 Lt, neatskaičius mokesčių. Kadangi iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovo ir atsakovės darbo santykiai nutrūko 2013 m. gruodžio mėnesio 31 d., tai vidutinis darbo užmokestis priteistinas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatytų pasekmių už darbo pareigų pažeidimą nustatymas atlieka dvejopą funkciją. Aiškindamas pastarąją normą kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad jos paskirtis tiek kompensacinė (darbuotojui), tiek prevencinė ir nubaudimo (darbdaviui). Šios normos tikslai gali būti pasiekti bei efektyvūs tik tada, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Svarbu, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos neatsirastų nepagrįstai didelis neadekvatumo (disproporcijos) ir kad taip nebūtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje P. M. v. UAB „ Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. UAB „ Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-284/2009; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „ Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės uždelsimas atsiskaityti su ieškovu, prasidėjęs 2014 metų sausio mėnesį, tęsiasi iki šiol, už visą šį laikotarpį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydis ieškovui sudaro daugiau kaip 10000,00 Lt iki 2014 m. lapkričio 1 d.. Ieškovo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 47,85 Lt, neatskaičius mokesčių. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2, 35 straipsniuose, 36 straipsnio 1, 2 dalyse, 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei nurodytą šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, kaip tokią, taip pat į nustatytas bylos faktines aplinkybes, tarp jų – apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydžius, konstatuoja, kad vidutinio darbo užmokesčio, kuris vien iki 2014 m. lapkričio 1 d. sudaro 10000,00 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo santykių nutraukimo dienos iki visiško atsiskaitymo priteisimas ieškovui reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Be to, pažymėtina, kad ieškovas dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ir savo pažeistų teisių gynimo kreipėsi ne nedelsiant po ieškovo atleidimo iš darbo, o praėjus beveik pusei metų nuo darbo santykių pabaigos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, įvertinus tai, jog ieškovas dirbo nepilnus tris mėnesius, ieškovui priteistina 5000,00 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką iš atsakovės iki ieškinio pateikimo dienos 2014-05-05 (Darbo kodekso 2, 35 straipsnis, 36 straipsnio 1, 2 dalys, 141 straipsnio 3 dalis).
Ieškovas prašo priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu patvirtino „Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 7 punkte numatyta, jog piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas nustatoma: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. A1-581 patvirtinti 2013 metų metiniai darbo dienų koeficientai: esant penkių darbo dienų savaitei – 0,7 (251darbo diena : (365 kalendorinės dienos– 15 švenčių dienų)). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu kiekvienais metais yra patvirtinamas metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius: 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. A1-581 patvirtintas metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius 2013 metams, kuris esant penkių darbo dienų savaitei yra 20,9 darbo dienos; Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie faktiškai ieškovo dirbtą laiką laikotarpiu nuo 2013-10-23 iki 2013-12-31, todėl laikytina, jog ieškovas per mėnesį dirbo 20,9 darbo dienas, todėl vidutinį ieškovo darbo dienos užmokestį sudaro 47,85 Lt, neatskaičius mokesčių. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas UAB „Siuzanos studija“ dirbo nuo 2013 m. spalio 23 d. iki 2013 m. gruodžio mėnesio pabaigos, t.y. išdirbo 70 dienų. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 166 straipsnio 1 dalį, kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos, taigi ieškovui už jo išdirbtą laikotarpį priklauso 5,37 kalendorinės dienos (70 x (28/365)). Ieškovas nurodo, jog nespėjo pasinaudoti atostogomis, todėl ieškovui priklauso kompensacija už 5,37 nepanaudotas atostogų dienas. Kadangi byloje nustatyta, jog ieškovo vidutinį darbo užmokestį sudaro 1000,00 Lt, o vidutinį vienos dienos darbo užmokestį sudaro – 47,85 Lt. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas tenkintinas, ieškovui priteistina – 179,87 Lt kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (DK 166 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą). Pagal įstatyminį reglamentavimą Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (Darbo kodekso 11 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnis, numatantis skolininko prievolę mokėti įstatyme numatyto dydžio palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, darbo teisėje keičiamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia konkretų kompensacinio pobūdžio mechanizmą esant piniginės prievolės, kylančios iš darbo teisinių santykių, termino praleidimui. Privatinėje teisėje dvigubos palūkanos draudžiamos, o taikant atitinkamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas ir kartu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, numatančias įstatymines palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą, susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, būtų pažeisti teisingumo ir proporcingumo principai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas atmestinas kaip nepagrįstas.
Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojos parodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 3634,00 Lt neišmokėtas darbo užmokestis, 179,87 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas, 6000,00 Lt vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2014-01-01 iki teismo sprendimo priėmimo.
Pažymėtina, kad teismo sprendimu priteistinos pinigų sumos yra iš jų neišskaičiavus privalomų mokesčių. Darbdavys, vykdydamas teismo sprendimą ir išmokėdamas darbuotojui šias išmokas, iš jų išskaičiuoja privalomus mokesčius, kurių išskaičiavimo pareigą darbdaviui nustato mokesčių ir kitokie viešosios teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-22 nutartis, bylos Nr. 3K-3-282/2010).
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistina 294,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „Siuzanos studija“, įmonės kodas 302425202, 3634,00 Lt neišmokėtą darbo užmokestį, 179,87 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 5000,00 Lt vidutinį darbo užmokestį nuo 2014-01-01 iki ieškinio pateikimo teismui 2014-05-05 dienos, ieškovo S. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Siuzanos studija“ 294,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Šalims išaiškintina, kad sprendimu priteistos su darbo santykiais susijusios pinigų sumos nurodytos neatskaičius privalomų mokesčių.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.