- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-21
- Bylos Nr.
- 2-9120-862/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Ieškovas
- G. P.
- Atsakovas
- M. M.
- Advokatai
- Genovaitė Rokickienė
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Donatai Kidikaitei, dalyvaujant vertėjai Natalijai Reut, ieškovui G. P., atsakovei M. M., atsakovės atstovei advokatei Genovaitei Rokickienei, išvadą duodančios institucijos atstovei Rimai Likaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei M. M., dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (sumažinimo), išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas, patikslinęs ieškinį, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-15 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. N2-695-595/2014, dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir sumažinti priteistą iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai V. M. iki 86,89 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-15 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-695-595/2014, iš atsakovo nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini) buvo priteistas 500 Lt dydžio periodinis išlaikymas, mokamas kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės. Paaiškino, kad jis nekilnojamojo turto neturi. Gyvena su sutuoktine ir nepilnamečiu vaiku (duomenys neskelbtini). Ieškovas patiria išlaidas už teikiamas komunalines paslaugas, išlaiko nepilnametį sūnų Kevin, kuris mokosi gimnazijoje, todėl daug lėšų reikia skirti sūnaus mokslo priemonių įsigijimui. Ieškovas turi pareigą mokėti už mobilaus ryšio, interneto paslaugas. Be to sūnui reikia pirkti maistą, drabužius, avalynę, vitaminus, vaistus ir kt. Ieškovas nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamos, atskaičius mokesčius siekia apie 579,24 Eur. Sutuoktinė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos pajamos – 275,14 Eur. Atsakovė turi nekilnojamojo turto – 1 kambario butą, nesiekia dirbti ir gauti pajamas.
Atsakovė su ieškiniu nesutinko. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis. Atsakovas savo esminiu turtinės padėties pablogėjimu nurodo santuokos sudarymą 2014-07-05 su A. P., kuri turi sūnų ir kurio išlaikymui reikalinga skirti lėšų. Aplinkybė, kad ieškovas sudarė santuoką, nėra pakankamas pagrindas teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžiui mažinti. Paaiškino, kad atsakovės turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo nepasikeitė, nepasikeitė ir dukters poreikiai.
Išvadą duodanti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovo reikalavimas sumažinti išlaikymą nepilnametei dukrai neatitinka vaiko interesų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-15 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-695-595/2014, iš atsakovo nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini) buvo priteistas 500 Lt dydžio periodinis išlaikymas, mokamas kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės (b.l.7-11). Ieškovas reikalvimą sumažinti nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą iki 86,98 Eur per mėnesį grindžia aplinkybe, jog pablogėjo jo turtinė padėtis, nes jis sudarė santuoką, turi sūnų Kevin, gimusį 1997-10-01 (b.l.6).
Ieškovo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto (b.l. 15, 32), jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis 2014 metų spalio – gruodžio mėnesiais buvo vidutiniškai 2229,44 Lt (645,69 Eur), arba vidutiniškai 2461,14 Lt (820,38 Eur), neatskaičius mokesčių (b.l. 16, 27-31). Ieškovo vardu yra registruota transporto priemonė Mazda 626 (b.l.33). Kaip matyti iš teismo 2014-05-15 sprendimo, ieškovo turtinė padėtis yra lygiai tokia pati kaip ir priimant teismo sprendimą, kuriuo buvo priteistas 500 Lt dydžio periodinis išlaikymas dukrai Valerijai. Tai, kad ieškovo turtinė padėtis nėra bloga, patvirtina ir ta aplinkybė, jog ieškovas leidžia sau įsigyti ryšio priemonę, kainuojančią 1279 Lt, bei leisti sau kiekviena mėnesį gauti ryšio paslaugų iki 80 Lt (b.l. 96). Todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad jo turtinė padėtis pasikeitė – pablogėjo.
Atsakovės turtinė padėtis taip pat nepasikeitė ir tai patvirtina Sodros pažymos (b.l. 34-36, 103-104), nekilnojamojo turto registro, Vį „Regitra“ duomenys (b.l.37-38), byloje esantis 2015-03-12 buities tyrimo aktas (b.l. 61-62). Ieškovei skiriamos socialinės išmokos (b.l. 78). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė netinkamai įgyvendintų motinos valdžią trims nepilnamečiams vaikams. Ieškovė 2015-02-19 registravosi darbo biržje (b.l. 79), jai paskirta nedarbo draudimo išmoka, todėl nėra pagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovė nededa pastangų savo turtinės padėties pagerinimui.
Vienas ieškovo argumentų, išsakytų teismo posėdžio metu, kuriuo jis grindžia reikalavimą sumažinti priteisto nepilnametei dukrai išlaikymo dydį tas, jog atsakovės kitos nepilnametės dukters V. Š. tėvas (b.l.76) šiam vaikui teikia 87 Eur dydžio išlaikymą, nėra reikšmingas sprendžiant šalių ginčą, nes V. Š. tėvas išlaikymą skiria ne ieškovo, o savo dukrai, šis asmuo, skirtingai nei ieškovas, dalyvauja dukters gyvenime, jos auklėjime ir ugdyme, kadangi, kaip paaiškino atsakovė, papildomai perka dukrai drabužius ir kitus reikalingus daiktus, pasiima dukrą svečiuotis pas save. Todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kad jis turėtų dukrai teikti tokio pat dydžio išlaikymą, kokį teikia savo dukrai V. Š. tėvas.
Kaip ir ieškovas atsakovė taip pat patiria komunalines išlaidas, todėl nėra pagrįsti ieškovo argumentai, kad sudarius santuoką ir atsiradus pareigai mokėti komunalinius mokesčius pakito jo turtinė padėtis.
Esminis ieškovo argumentas, kuriuo grindžiamas ieškinio reikalvimas, tas, jog jis turi išlaikyti sūnų (duomenys neskelbtini), kuris mokosi gimnazijoje, daug valdo, jo ugdymui patiriamos didelės išlaidos reikalingos ugdymo priemonių įsigijimui, ryšio paslaugų apmokėjimui (b.l.60), taip pat nesudaro pagrindo mažinti teismo sprendimu dukrai Valerijai priteisto išlaikymo dydžio, kadangi tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini) metais, vadinasi jų poreikiai, mokslui, pramogoms, ugdymui, naudojimuisi ryšio paslaugomis, maistui bei laisvalaikiui yra tokie patys. Ieškovas ne tik išlaiko šį nepilnametį sūnų, bet ir betarpiškai, kasdien bendrauja su šiuo nepilnamečiu, dalyvauja jo auklėjime, leidžia su juo laisvalaikį, ko nedaro su dukra. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog teismo 2014-12-12 nutartyje konstatuota, jog ieškovas išlaiko sugyventinės sūnų (duomenys neskelbtini) (b.l.12-13), todėl atsakovo argumentai, jog 2014-06-04 jam pareiškimu pripažinus Kevin, gimusio 1997-10-01, tėvystę (b.l. 6, 65-68), pablogėjo jo turtinė padėtis, taip pat nėra pagrįsti. Kita vertus, praėjus 17 metų pripažinti buvusios sugyventinės vaiko tėvystę notariniu pareiškimu, yra asmeninis subjektyvus ieškovo sprendimas, kuris negali būti laikomas objektyvia priežastimi mažinti teismo sprendimu priteisto nepilnametei dukrai išlaikymo dydį. Priešingai, ieškovas, pripažinęs dar vieno vaiko tėvystę, turi pareigą imtis visų priemonių tam, kad abiejų nepilnamečių vaikų poreikiai būtų užtikrinti maksimaliai, o ne kreiptis į teismą dėl dukrai priteisto išlaikymo sumažinimo. Minėta, kad atsakovo pajamos, atskaičius mokesčius yra 645 Eur, todėl jis sau ir dviem išlaikytiniam gali skirti daugiau nei po 200 Eur per mėnesį, o dukrai mokėdamas 144,81 Eur dydžio išlaikymą, sau ir sūnui gali skirti po 250 Eur. Ieškovas teismui nepateikė dokumentų, kad jis būtų nedarbingas, ar jo sveikata būtų blogesnė nei buvo sprendimo priėmimo metu. Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovo reikalavimas sumažinti teismo sprendimu prietsito nepilnametei dukrai išlaikymo dydį nėra pagrįstas, nes ieškovas turi tinkamai vykdyti pareigą rūpintis vaiku, auklėti jį, išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas. Ši pareiga kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaiką nuo jo gimimo momento iki pilnametystės ir negali būti priklausoma nuo vieno iš tėvų noro, nes ji kyla iš to, kad tiek tėvas, tiek motina privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Minėta, jog byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas prie nepilnametės dukters išlaikymo prisideda kitokiu būdu nei periodinio išlaikymo teikimu. Šalių dukra gyvena kartu su atsakove. Kasacinis teismas yra išaišknęs, kad nuo išlaikymo teikimo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Todėl nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad ieškovo, kuris negyvena su nepilnamete dukra, teikia jai tik išlaikymą ir ja papildomai nesirūpina, mokamas teismo sprendimu priteistas periodinis 500 Lt dydžio išlaikymas yra didesnis atsakovo nepilnamečiui sūnui, su kuriuo jis gyvena kartu, teikiamas išlaikymas.
Pažymėtina ir tai, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013-03-28 nutartis priimta civilinėje byloje 3K-7-24/2013).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad ieškovas ganėtinai jauno amžiaus, darbingas, neturi specialiūjų poreikių, t.y., objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą nepilnametei dukrai, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje 2014-05-15 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-695-595/2014, nepilnametei dukrai V. M., gimusiai 1997-09-05, priteisto periodinio 500 Lt išlaikymo dydį iki 86,89 Eur nėra pagrįstas, todėl atmestinas.
Teismas atskirai nepasisako dėl kitų šalių argumentų, įrodymų, laikydamas, kad jie nėra svarbūs sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė 2015-03-19 sprendimu atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Už atsakovei suteiktą antrinę teisnę pagalbą valstybė patyrė 175,63 Eur dydžio išlaidas (b.l.106). Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, valstybės patirtos išlaidos už atsakovei suteiktą teisnę pagalbą iš ieškovo priteistos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Iš ieškovo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 88, 92, 96 straipsniai), kadangi procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra mažesnės, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-11-07 nutarimu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina suma (3 Eur).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 175,63 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus ir 63 centus) išlaidas už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.