Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato 2014 m. balandžio 8 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 134 str. 1 d. ir jam paskirta 150 Lt bauda. P. B. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. balandžio 8 d., apie 12.28 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo, tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 202 p. Šį nutarimą P. B. apskundė Tauragės rajono apylinkės teismui ir prašė atnaujinti nutarimo apskundimo terminą, nustatant, kad terminas skųsti nutarimą praleistas dėl svarbių priežasčių.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi P. B. skundą tenkino, atnaujino terminą skundui paduoti. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato 2014 m. balandžio 8 d. nutarimą panaikino ir bylą nutraukė.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme. Teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas, ATPK, Kelių eismo taisykles bei kitus įstatymus. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) vyr. tyrėjui R. Š. buvo suteikti įgaliojimai vykdyti eismo priežiūros funkcijas. Todėl R. Š. pastebėjęs, kad automobiliu važiuojantis vairuotojas nesegi saugos diržo, priėjo prie automobilio vairuotojo ir jį informavo apie jo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai pagal susidariusią praktiką yra fiksuojami tik paties policijos pareigūno vizualiu pažeidimo pastebėjimu, nustatymu ir užfiksavimu. Šiuo atveju vienas iš pagrindinių įrodymų yra policijos pareigūno, kuris vykdo jam įstatymu suteiktas funkcijas, pažeidimo pastebėjimas. Teismas šio pagrindinio įrodymo neanalizavo, dėl jo nepasisakė, nevertino kaip pažeidimą įrodantį faktą. Vien tai, kad P. B. iš karto su pažeidimu nesutiko, atsisakė pasirašyti protokolą ir nutarimą, negali būti vertinamas kaip įrodymas, jog jis nepadarė šio pažeidimo. Teigia, kad P. B. nesutikimas su pažeidimo padarymu ir atsisakymas duoti bet kokius parodymus ir paaiškinimus tik patvirtina faktą, jog visko neigimas yra tik jo gynybinė taktika. Kadangi pažeidimas buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), kur leistinas greitis yra 50 km/h, tikėtina, kad tiek pažeidėjas P. B., tiek policijos pareigūnas R. Š. nevažiavo didesniu nei leistina greičiu, todėl galima pastebėti iš priekio atvažiuojančio automobilio vairuotoją ir tai ar jis prisisegęs saugos diržą. Įvykis įvyko dienos metu, esant giedram orui, kas tik palengvina matomumą, pažeidimo pastebėjimą ir nustatymą. Pagal susiklosčiusią situaciją, R. Š. pastebėjęs pažeidimą, neturėjo jokios fizinės galimybės iš karto sustabdyti P. B. vairuojamą automobilį, nes transporto priemonės buvo prasilenkimo momentu, todėl jis apsisukęs privažiavo prie nustatyto pažeidėjo nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Teigia, kad R. Š. tinkamai nustatė ir užfiksavo P. B. padarytą pažeidimą, nes kitokio būdo tokį pažeidimą užfiksuoti teisės aktai nenumato ir nebuvo galimybės tai padaryti. Teismo sprendimas buvo priimtas šališkai, neobjektyviai ir neteisėtai. Teigia, kad tiek pažeidimo padarymo metu, tiek atvykęs į policijos komisariatą P. B. laisvai kalbėjo lietuvių kalba, vertėjo nereikalavo, apie tai neužsiminė ir bylą nagrinėjančiam pareigūnui R. Š.. P. B. ir jo atstovas A. B. skunde nurodė, kad supranta lietuvių kalbą. P. B. iki nagrinėjamo pažeidimo padarymo yra baustas 4 kartus administracine tvarka. Institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimą atstovas A. V. nurodė, kad visais atvejais P. B. kalbėdavo lietuvių kalba, suprasdavo visus jo atžvilgiu priimtus procesinius sprendimus, juos perskaitydavo ir nei vienu atveju nėra reikalavęs vertėjo. Pareigūnai A. G., V. B., A. V. gali patvirtinti, kad administracinių bylų nagrinėjimo metu procesas vykdavo lietuvių kalba, P. B. nereikalavo vertėjo. Tai, kad P. B. bendrauja lietuvių kalba, pasirašinėja dokumentus, gali patvirtinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) padalinyje dirbanti specialistė J. V., nes P. B. dažnai lankosi dėl asmens dokumentų pakeitimo. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato viršininkas A. M., ne vieną kartą bendravęs su P. B., taip pat gali patvirtinti, kad P. B. labai gerai kalba lietuviškai ir viską supranta. Kaip tiesioginį įrodymą, jog P. B. moka lietuvių kalbą, teismas turėjo pripažinti ir tai, kad pats P. B. pirmo posėdžio metu su bylą nagrinėjančia teisėja laisvai bendravo lietuvių kalba, o jau atvykęs į antrą teismo posėdį bei imituodamas, kad nemoka lietuvių kalbos, nesugebėjo pasakyti jokio sakinio lietuvių kalba. Apeliantas teigia, kad P. B. sąmoningai ir tikslingai meluodamas teismui teikia tikrovės neatitinkančius faktus, taip apgaudinėdamas teismą dėl lietuvių kalbos nemokėjimo. P. B. teiginiai, kad jis nesuprato pažeidimo esmės, nesuprato proceso eigos, nes tai nebuvo išversta į jam suprantamą kalbą, turėtų būti vertinami kritiškai, kaip noras išvengti administracinės atsakomybės. Priėmus nutarimą, kuriuo P. B. pagal ATPK 134 str. 1 d. buvo paskirta administracinė nuobauda, jis buvo paskelbtas P. B.. P. B. atsisakius pasirašyti ant priimto nutarimo, buvo pakviestas papildomas pareigūnas – J. K.. Kadangi P. B. atsisakė pasirašyti ant nutarimo ir pasiimti jo kopiją, įstatyme nenumatytas reikalavimas išsiųsti nutarimo kopiją paštu, jeigu tas nutarimas yra priimtas dalyvaujant pačiam pažeidėjui ir jo akivaizdoje paskelbiamas. Teismas neanalizavo ir netyrė institucijos surašiusios protokolą pateiktų įrodymų ir faktų, todėl priėmė neobjektyvią ir šališką nutartį.

P. B. atstovas A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad nebuvo užtikrintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, numatytos ATPK 272 str. P. B. rusas ir gerai nesupranta lietuvių kalbos. Jam nebuvo tinkamai išaiškintos jo teisės ir nebuvo užtikrintas realus šių teisių įgyvendinimas. Priešingai, R. Š. vizualiu pažeidimo pastebėjimu, nustatymu bei užfiksavimu, teisme buvo pateiktos fotonuotraukos, kuriose aiškiai matyti, kad dėl P. B. stambaus kūno sudėjimo net stovinčioje transporto priemonėje sunku nustatyti ar asmuo užsisegęs saugos diržą ar ne, o nenustabdžius transporto priemonės, ir tai pastebėti važiuojant, kaip tai padarė R. Š., šios aplinkybės nustatyti neįmanoma. Iš LITEKO sistemos duomenų bazės matyti, kad nagrinėjant administracines bylas, vertėjas du kartus dalyvavo. P. B. kalba lietuviškai, bet silpnai, bendrąja kalba, o teisinių teiginių nesuvokia.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo iš tikrųjų padarė veiką, kuri jam inkriminuojama ir už kurią turi būti skiriama nuobauda. Skundžiamoje nutartyje visiškai teisingai nurodyta, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Apylinkės teismas teismo posėdyje apklausė liudytojus R. Š., J. K., išklausė P. B. atstovo A. B. ir institucijos, surašiusios ir priėmusios nutarimą, atstovo A. V. paaiškinimus, ištyrė kitus rašytinius įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių P. B. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 134 str. 1 d. Liudytojas R. Š., dirbantis policijos komisariate, nurodė, kad važiuodamas tarnybiniu automobiliu, pamatė, jog priešais atvažiuojančio automobilio vairuotojas P. B. neužsisegęs saugos diržo. Todėl apsisukęs sankryžoje, privažiavo prie P. B. automobilio, kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje ir informavo P. B. apie Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymą. P. B. automobilyje sėdėjo be diržo, teigė, kad diržą ką tik atsisegė (b. l. 110). P. B. su administraciniu teisės pažeidimu nesutiko. Teigė, kad tik automobilių stovėjimo aikštelėje nusisegė saugos diržą. P. B. tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek priimant 2014 m. balandžio 8 d. nutarimą, tiek teismo posėdžio metu su administraciniu teisės pažeidimu nesutiko, teigė, jog važiavo užsisegęs saugos diržą. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad įvykis buvo dienos metu, esant giedram orui, todėl R. Š. nesunkiai galėjo pastebėti daromą pažeidimą, tačiau abejotina, kad R. Š. pats vairuodamas automobilį, nors ir nedideliu greičiu, galėjo pastebėti, kad priešais atvažiuojančio automobilio vairuotojas yra neužsisegęs saugos diržo. Byloje, išskyrus liudytojo R. Š. parodymus, nėra daugiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų P. B. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą. Administracinėje byloje ne galimas pažeidėjas turi įrodyti savo nekaltumą, o jo kaltę privalo įrodyti institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą. In dubio pro reo principas įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, draudžiama procesinį sprendimą grįsti prielaidomis.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad P. B. sąmoningai ir tikslingai meluodamas teismui teikia tikrovės neatitinkančius faktus dėl lietuvių kalbos nemokėjimo. Pareigūnai R. Š., A. G., V. B., A. V., (duomenys neskelbtini) padalinyje dirbanti specialistė J. V., (duomenys neskelbtini) policijos komisariato viršininkas A. M. gali patvirtinti, kad P. B. gerai kalba lietuviškai, viską supranta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. B. yra Lietuvos Respublikos pilietis, rusas. P. B. bei jo atstovas A. B. teigia, kad P. B. kalba lietuvių kalba, bet gerai jos nemoka, nesupranta dokumentų lietuvių kalba, todėl buvo pažeistos P. B. teisės, numatytos ATPK 272 str., naudotis vertėjo paslaugomis. Iš 2014 m. balandžio 8 d. nutarimo matyti, kad priimant nutarimą P. B. dalyvavo. Policijos pareigūnai R. Š. ir J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad P. B. nereikalavo iškviesti vertėją (b. l. 110-111). Tuo tarpu P. B. ir jo atstovas A. B. teigė, kad nutarimo surašymo metu turėjo dalyvauti vertėjas, nes jis gerai nesupranta lietuvių kalbos. Apeliacinio skundo argumentas, jog P. B. supranta lietuvių kalbą patvirtina tai, kad anksčiau nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas nereikalavo vertėjo yra nepagrįstas, nes iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad teisme nagrinėjant P. B. atžvilgiu administracines bylas dalyvavo vertėjas (Tauragės rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-10-607/2013, Nr. A2.8.-648-760/2012). Apeliantas teigia, kad tiesioginis įrodymas, jog P. B. moka lietuvių kalbą, yra tai, jog pats P. B. pirmo posėdžio metu su bylą nagrinėjančia teisėja laisvai bendravo lietuvių kalba. Tačiau iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, nes vertėja atostogavo, o P. B. paaiškino, kad nors lietuviškai ir kalba, tačiau ne viską supranta (b. l. 89). Įvertinus tai, sutinkama su apylinkės teismo nuomone, kad byloje nesant jokių rašytinių įrodymų, teismas neturi galimybės patikrinti ar P. B. buvo tinkamai ir suprantamai išaiškintos jo teisės. P. B., siekiant užtikrinti jo teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą, turėjo būti pasiūlyta pasinaudoti vertėju.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje esančių įrodymų nepakanka pagrįsti P. B. kaltei, padarius ATPK 134 str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta pagrįstai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.