Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2023-10-11 · Civilinė byla Nr. e2-9312-522/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-11
Bylos Nr.
e2-9312-522/2023
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01529-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irina Serafin
Atsakovas
E. K.
Ieškovas
UAB „Finansų bitė“
Kategorijos
  • 2.6.1.5Prievolių atsiradimas
  • 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-9312-8522/2023Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01529-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.29.3 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 11 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Dangyrai Kanapienytei,dalyvaujant atsakovui E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Finansų bitė“ ieškinį atsakovu E. K. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, sutarties sudarymo mokesčio, nuostolių, procesinių palūkanų, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pateiktu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2882,85 Eur negrąžintą paskolą, 220,20 Eur paskolos palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2023-04-02 iki 2023-07-06, 240,74 Eur administravimo mokestį, 13,60 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą už laikotarpį nuo 2023-07-07 iki 2023-07-13, 22 proc. nuostolių atlyginimą (negautas pajamas) skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028-08-01), nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 1871,53 Eur sumos, 232,12 Eur sutarties sudarymo mokestį, 9,17 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 728,00 Eur (605,00 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 123,00 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Finansų bitė“ ir E. K. 2022-11-03 sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal paskolos sutartį ieškovė joje nurodytu būdu ir tvarka įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovui 3200,00 Eur (2863,60 Eur paskolos suma ir 246,40 Eur sutarties sudarymo mokestis) paskolą 69 mėnesių laikotarpiui. Paskola atsakovui buvo suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt. Ieškovė, suteikdama atsakovui paskolą, atsakovo 246,40 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, 600,00 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei UAB „IPF Digital Lietuva“, 225,07 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei UAB „SB lizingas“, 1468,79 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei UAB „CREDIT SERVICE“, o 659.74 Eur paskolos sumą/likutį ieškovas tiesiogiai pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą.

Vadovaujantis naudojimosi sutarties 7 punkte nustatyta tvarka, su atsakovu buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti paraiškos mokestį, paskolos grąžinimo įmokas pagal nustatytą grafiką, administravimo mokestį iki galutinio prievolės įvykdymo bei patvirtino, jog sutinka mokėti visus kitus mokesčius pagal sudarytą sutartį (paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1, 2.3.5. - 2.3.7 punktai, specialiųjų sąlygų 2.3.-2.5. punktai). Ieškovė taip pat nurodo, kad nepaisant paskolos lėšų gavimo ir įsipareigojimų šias lėšas grąžinti numatytu grafiku, atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nesilaikė. Atsakovui nesilaikant įsipareigojimo nustatytu grafiku grąžinti paskolą, ieškovė siuntė atsakovui raginimus sumokėti skolą, tačiau atsakovas į šiuos raginimus nereagavo ir skolos nesumokėjo. Ieškovė buvo priversta vienašališkai nutraukti paskolos sutartį su atsakovu, vadovaudamasi bendrųjų sąlygų 8.9 punktu. Atsakovas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bei nepadengė susidariusio įsiskolinimo.

Atsiliepimas

Atsakovas E. K. teismo posėdyje sutiko su skolos dydžiu, nurodė, kad paskolą ėmė savo reikmėm. Atsakovas dirba vairuotoju ir gauna apie (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokestį. Prašė skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, mokant po 200,00 Eur kas mėnesį.

Ieškovė atsiliepime su atsakovo prašymu dėl skolos išdėstymo nesutiko. Pažymėjo, kad pagal su atsakovu sudarytą paskolos sutartį mėnesinė įmoka yra 83.79 Eur. Atsakovo vykdomi mokėjimai nėra pakankami ir reguliarūs. Atsakovo atlikti mokėjimai per visą sutarties galiojimą: 2022-12-07 įskaityta suma 77.82 Eur, 2023-01-31 įskaityta suma 84.14 Eur, 2023-04-09 įskaitytos suma 30,00 Eur, 2023-04-17 įskaityta suma 10,00 Eur, 2023-04-23 įskaityta suma 20,00 Eur, 2023-05-02 įskaityta suma 10 Eur, 2023-05-07 įskaityta suma 34,00 Eur, 2023-05-08 įskaityta suma 10,00 Eur, 2023-06-29 įskaityta suma 30,00 Eur, 2023-07-04 įskaityta suma 15,00 Eur. Prašė atsakovo prašymo išdėstyti skolą dalimis netenkinti, kadangi atsakovo mokėjimai prieš sutarties nutraukimą buvo nepakankami ir nereguliarūs. Bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje atsakovo paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2022-11-03 UAB „Finansų bitė“ ir atsakovas sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta paskola. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 22 proc. dydžio palūkanas (bendrųjų sąlygų 1.4, 4.2, 4.7, 5 punktai, specialiosios sąlygos), sutarties administravimo mokestį (bendrųjų sąlygų 1.2, 1.4, 4.7, 5.2 punktai ir specialiosios sąlygos) bei sutarties sudarymo mokestį (bendrųjų sąlygų 1.4, 1.27 punktai ir specialiosios sąlygos). Taip pat atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti pagal paskolos sutarties sudėtine dalimi esantį paskolos grąžinimo grafiką. Ieškovė 2023-06-22 išsiuntė atsakovui raginimą susimokėti susidariusį įsiskolinimą, kad paskolos sutartis bus vienašališkai nutraukta, jei įsiskolinimas nebus sumokėtas iki 2023-07-05 ir bus kreiptasi į teismą. 2023-07-07 pranešimu ieškovė atsakovui pranešė, kad sutartis nuo 2023-07-07 laikoma nutraukta. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteiktą kreditą pagal minėtą sutartį (CPK 178, 185 straipsniai).

CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovas neįvykdė visų savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, tokiu būdu pažeidė savo sutartinę prievolę atsiskaityti su ieškove. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2882,85 Eur negrąžintos paskolos, 240,74 Eur nesumokėto administravimo mokesčio ir 232,121 Eur nesumokėto sutarties sudarymo mokesčio yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 220,20 Eur dydžio palūkanas. Iš pateikto ieškinio, taip pat prie ieškinio pateiktų įrodymų (buhalterinės pažymos skolos apskaičiavimo ir mokėjimo įmokų grafiko) matyti, kad ieškovė paskaičiavo 220,20 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2023-04-02 iki 2023-07-06. Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e3K-7-75-823/2020).

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė 2023-07-07 (elektroniniu laišku), o ieškovė mokėjimo (pelno) palūkanų ir vėlavimo palūkanų prašo priteisti už laikotarpį nuo 2023-04-02 iki 2023-07-06, t. y. palūkanos paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, prašymas priteisti 220,20 Eur dydžio palūkanas (mokėjimo) pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 13,60 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą už laikotarpį nuo 2023-07-07 iki 2023-07-13, 22 proc. nuostolių atlyginimą (negautas pajamas) skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028-08-01), nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 1871,53 Eur sumos. Kasacinio teismo naujausioje praktikoje yra išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-14. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 13,60 Eur negautų pajamų atlyginimą už laikotarpį nuo 2023-07-07 iki 2023-07-13 ir 22 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2028-08-01), nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike ir neviršijant bendros 1871,53 Eur sumos.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tokiu atveju kredito davėjui nėra užkertamas kelias reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos (jeigu numatytos), įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė už sutartą mokestį (mokėjimo palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl jo neteisėtų veiksmų nutraukusi vienašališkai sutartį, tačiau iki šiol nėra atgavusi nei dalies paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo palūkanų (metinė palūkanų norma 22 proc. pagal sutarties mokėjimo grafiką), todėl tai sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų (negautų mokėjimo palūkanų) faktas yra įrodytas. Dėl (CK 6.247 straipsnis) atsakovo neteisėto neveikimo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) nevykdant prievolių pagal sutartį ieškovas patyrė nuostolių (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. negavo mokėjimo palūkanų, kurias gautų atsakovui tinkamai vykdant Sutartį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovo priteisiama ieškovei 13,60 Eur negautų pajamų atlyginimą už laikotarpį nuo 2023-07-07 iki 2023-07-13 ir 22 proc. dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2028-08-01), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio ir neviršijant 1871,53 Eur sumos.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 9,17 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų taikant 0,05 proc. delspinigių normą. CK 6.256 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Kadangi atsakovas laiku bei tinkamai nevykdė savo finansinių įsipareigojimų, reikalavimas priteisti delspinigius tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistina 9,17 Eur dydžio delspinigių suma.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023-07-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimai, sudarantys ieškinio sumą, patenkinti visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteisia 123,00 Eur žyminį mokestį ir 605,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą, viso 728,00 Eur.

Dėl priteistos skolos mokėjimo išdėstymo dalimis.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatų dėl sprendimo vykdymo atidėjimo taikymas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes: 1) į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių; 2) turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą; 3) turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.

Atsakovas prašo skolos mokėjimą išdėstyti po 200,00 Eur kas mėnesį, kadangi gauna nedidelį (apie (duomenys neskelbtini) Eur) darbo užmokestį, kas sąlygoja sunkią turtinę padėtį. Tai sudaro pagrindą taikyti išimtines CPK 284 straipsnio nuostatas. Jo kreipimasis dėl priteistos sumos mokėjimo išdėstymo ir ieškovo nurodyti duomenys dėl mokamos skolos rodo, kad atsakovas nėra nusiteikęs pasyviai, stengiasi spręsti susidariusią situaciją dėl paskolos grąžinimo. Pažymėtina, kad įsipareigojama mokėti 200,00 Eur sumą yra pakankamai didelė, atsižvelgiant į gaunamą darbo užmokestį. Akcentuotina, jog prievolės įvykdymo išdėstymas nėra analogiškas prievolės nevykdymui, o teismo sprendimo vykdymo išdėstymas šioje situacijoje nereikš nepagrįsto delsimo įvykdyti sprendimą ir nebus pažeisti kreditorės lūkesčiai.

Nagrinėjamu atveju atsakovas siekia kuo greičiau ir mažesnėmis išlaidomis įvykdyti teismo procesinį sprendimą, todėl išdėsčius skolos sumokėjimą dalimis, jis sugebės padengti įsiskolinimą. Be to, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reikalingas tam, kad atsakovas efektyviai, siekiant išvengti papildomų vykdymo išlaidų ir priverstinio skolos išieškojimo, galėtų atsiskaityti su ieškove. Sprendimo vykdymo atidėjimas tokioje situacijoje nereikš nepagrįsto delsimo įvykdyti sprendimą, nebus pažeisti kreditorės lūkesčiai, juolab kad ieškovės pateiktais duomenimis atsakovas skolą mokėjo iki ieškinio pateikimo.

Teismas, įvertinęs atsakovo prašymą, ieškovės nuomonę, atsižvelgdamas į ieškovės interesus ir teisėtus lūkesčius, sprendžia, kad teismo sprendimo išdėstymas, pagal atsakovo prašymą, atitiktų teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus bei nepažeistų ieškovės interesų, kadangi skola bus sumokėta, ir, atsižvelgiant į atsakovo siūlomą mokėti sumą (200,00 Eur) greičiau, negu nustatyta pagal paskolos sutartį (po 83,79 Eur). Atsižvelgiant į išdėstytą E. K. priteistos 5470,21 skolos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų išdėstytinas 30 mėnesių laikotarpiui.

Iš atsakovo valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020 m. sausio 13 d. Įsakymo pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2 (2020 m. sausio 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 284, 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, 5470,21 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-07-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 728,00 Eur (605,00 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 123,00 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidas.

Išdėstyti iš E. K. priteistos 5470,21 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-07-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėjimą lygiomis dalimis 30 mėnesių laikotarpiui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti apskustas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.

Teisėja Irina Serafin