Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aido Amparavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, nevedęs, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi ši bausmė pakeista į 90 parų areštą);

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 8 MGL dydžio bauda ir 90 parų areštu (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi 8 MGL dydžio bauda pakeista į 4 parų areštą),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. J., laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2016 m. vasario 2 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir akcininku, o po 2016 m. vasario 2 d. būdamas faktiniu minėtos bendrovės vadovu, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, siekdamas, kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla, jos turtas, įsipareigojimų dydis bei struktūra laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., (duomenys neskelbtini), bendrovės veiklos teritorijoje, slėpdamas apskaitos dokumentus ir ūkines operacijas, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2015–2016 metus.

2. Kaltinamasis K. J. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai. Parodė, kad jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, bendrovės apskaitą tvarkė UAB (duomenys neskelbtini). Jis pristatydavo pirminius dokumentus, o po to juos atsiimdavo. UAB (duomenys neskelbtini) jo bendrovės dokumentų nelaikė ir nesaugojo. Bendrovės atliekami statybos darbai, išlaidos, gaunami pinigai ir kitos UAB (duomenys neskelbtini) vykdytos operacijos buvo fiksuojamos bendrovės apskaitoje, gautas sąskaitas-faktūras pateikdavo įtraukti į apskaitą. Visi sandoriai, kurie buvo užfiksuoti apskaitoje, įvyko realiai. Galėjo būti, jog dalis sąskaitų buvo su parašais, o kita dalis – be parašų. Jis neturėjo pastovaus būsto, todėl keičiant gyvenamąją vietą UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai kažkur išsimėtė ir nebuvo išsaugoti. Supranta, jog kaip bendrovės vadovas buvo atsakingas už šių dokumentų išsaugojimą. Suvokdamas savo, kaip direktoriaus, atsakomybę ir neturėdamas apskaitos dokumentų nutarė išvengti atsakomybės, todėl G. A. paprašė tapti minėtos bendrovės akcininku ir direktoriumi. G. A. sutiko, todėl akcijų pirkimas-pardavimas buvo įformintas pas notarą. Nepamena, kas ruošė bendrovės pardavimo dokumentus, tačiau G. A. nurodė pasirašyti ir jis pasirašė kur reikėjo. Kadangi G. A. nesuprato, kad jis tapo bendrovės savininku ir direktoriumi, jam neperdavė jokių dokumentų. Kur šiuo metu yra UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai nežino. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (3 t., 96–97 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. liudytojo G. A. parodymais apie tai, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) darbininku. 2016 m. vasario mėnesio pradžioje kaltinamasis K. J. pasiūlė jam tapti formaliu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Sakė, jog bendrovė plėsis, bus daugiau darbo, todėl prašė padėti. Jis patikėjo kaltinamuoju ir sutiko būti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Vyko kartu su kaltinamuoju K. J. pas notarę, kuri įformino dokumentus. Jis pasirašė ten, kur jam nurodė. Už tai jokio atlygio negavo. Jis (liudytojas) neperėmė jokių bendrovės apskaitos dokumentų, neturėjo spaudo ir nevykdė jokių direktoriaus pareigų. Jis nežinojo kaip reikia valdyti bendrovę ir to nedarė – viską bendrovėje už jį darė kaltinamasis K. J.. Vėliau, bijodamas bendrovės skolų, parašė pareiškimą ir buvo atleistas iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., 34–36 b. l.);

3.2. liudytojos E. N. parodymais apie tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2016 m. balandžio 25 d. ji buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorė. UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasirašiusi apskaitos tvarkymo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kurią iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo kaltinamasis K. J.. Nepamena, kas iš UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų pagal jos žodinį pavedimą tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą. Apskaita buvo tvarkoma pagal dokumentus, kuriuos pateikdavo kaltinamasis K. J.. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai UAB (duomenys neskelbtini) patalpose nebuvo saugomi, juos visus pasiimdavo kaltinamasis K. J.. Kaltinamasis K. J. pats atlikdavo bankinius pavedimus ir vykdydavo visus atsiskaitymus. Kodėl kaltinamasis K. J. nusprendė UAB (duomenys neskelbtini) parduoti, ji nepamena. Ji neturi UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų, šios bendrovės registrai iš sistemos taip pat ištrinti, nes su UAB (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta sutartis (1 t., 28–30 b. l.)

3.3. specialisto išvada, iš kurios matyti, kad pagal tyrimui pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) 2015–2016 metų apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo duomenis, minėtu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 6, 13, 16 ir 19 straipsnių ir kitų teisės aktų reikalavimų, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (2 t., 77–94 b. l.);

3.4. Juridinių asmenų registro išrašu, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2016 m. vasario 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo kaltinamasis K. J., o nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. gegužės 25 d. – liudytojas G. A. (2 t., 61–63 b. l.);

3.5. kratos ir apžiūrų protokolais, iš kurių matyti, kad kratos metu pas UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkiusią R. G. buvo surasti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie buvo apžiūrėti (2 t., 33–56 b. l.).

4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis K. J. kaltinime nurodytu laikotarpiu ir nurodytoje vietoje tyčia apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2015–2016 metus. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo K. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausos metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

5. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam K. J. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2018 m. lapkričio 27 d. buvo surašytas pranešimas (3 t., 98–100 b. l.), kuriame nurodyta, jog jam buvo išaiškinta galimybė užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės, jis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokuroro siūloma bausme.

6. Kaltinamojo K. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, apysunkis nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas; po nusikalstamos veikos padarymo teistas 2 kartus; baustas administracine tvarka; vykdo individualią veiklą) (3 t., 68–84 b. l.)), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir nėra ją sunkinančių aplinkybių. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – baudą, kuri yra žymiai mažesnė už nusikaltimo padarymo metu galiojusio BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytos tokios bausmės vidurkį ir kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama vienu trečdaliu.

8. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

K. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 45 MGL (1694 (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių) eurų dydžio bauda.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 30 MGL (1129 (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių) eurų) dydžio baudos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti K. J., kad paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)). Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti baudžiamosios bylos numerį (duomenys neskelbtini), o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nesutikdamas su paskirta bausme K. J. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su ja gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. K. J. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.