Telšių apylinkės teismo nutarimas

2015-07-15 · Byla Nr. A2.6.-635-344/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-07-15
Bylos Nr.
A2.6.-635-344/2015
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00524-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Gailienė
Pažeidėjas
R. D.
Administracinė byla Nr. A2.9.-643-344/2015Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00524-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2.; 50.1.1.; 48.3.; 52.3.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. liepos 15 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Gailienė,sekretoriaujant Daivai Juškuvienei,dalyvaujant Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK atstovui P. Š.,administracinėn atsakomybėn traukiamam R. D.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn traukiamo R. D. administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, pensininkas, dirbantis (duomenys neskelbtini) 0,25 etato vairuotojo pareigose, nebaustas, neteistas,

2015 m. birželio 1 d., apie 10.44 val., Vasario 16-osios g., Mažeikių m., vairuodamas automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir judėdamas atbuline eiga, nepaliko saugaus atstumo iš šono ir kliudė bei apgadino stovintį kitą automobilį bei pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. D. prisipažino padaręs jam inkriminuotus teisės pažeidimus ir paaiškino, kad tą dieną buvo atvykęs į Sodrą tvarkytis laikinojo nedarbingumo dokumentų. Išėjęs iš pastato, įsėdo į savo automobilį, atleido rankinį stabdį ir, užvedęs variklį, pajuto, kad mašina pajudėjo į priekį. Išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo savo bei šalia stovinį automobilius, jokių ypatingų sugadinimu nematė. Ant šalia stovėjusio automobilio pastebėjo nedidelį, lyg nagu įbrėžtą nubrozdinimą. Apie eismo įvykį nepranešė policijai, nes jam atrodė, kad nėra reikalo, nes sugadinimas buvo labai nežymus. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, prašė skirti kuo švelnesnė nuobaudą, neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes yra onkologinis ligonis, dažnai tenka važiuoti pas gydytojus į Šiaulius, Vilnių, be to, neturėdamas teisės vairuoti, praras darbą ambulatorijoje.

Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK atstovas P. Š. paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas R. D. buvo surašytas dėl to, kad jis įvykdė kelių eismo įvykį ir pasišalino iš jo, nepranešęs policijai bei neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, byloje esantys įrodymai pagrindžia jo kaltą, dėl ko prašė skirti administracinę nuobaudą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies ribose.

Liudytoja R. P. paaiškino, kad ji su kolega pareigūnu D. S. pagal iškvietimą nuvyko į įvykio vietą prie Mažeikių Sodros, ten stovėjo automobilis, kuriam buvo apgadintas priekinis bamperis bei sparnas, jie buvo nubrėžti, tačiau kaltininkas buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. Eismo įvykio vietoje buvęs automobilio savininkas pateikė duomenis apie galimai pažeidimą padariusį automobilį, kurių pagalba buvo nustatytas pažeidėjas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai , nuvykę į įvykio vietą rado apgadintą automobilį „Audi 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam buvo nubrėžtas priekinis bamperis ir priekinis kairės pusės sparnas, automobilio savininkas A. G. nurodė automobilio, galėjusio apgadinti jo automobilį duomenis (4 b. l.).

Iš R. D. 2015 m. birželio 5 d. paaiškinimo matyti, kad pajudėjus jo vairuojamam automobiliui, girdėjo kažkokį brūkštelėjimo garsą, išlipęs apžiūrėjo savo ir šalia stovintį automobilį, tačiau nepastebėjęs rimtų apgadinimų, iš įvykio vietos išvažiavo nepranešęs policijai. Automobilių kontaktų neneigia, dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi (7 b. l. ).

A. G. 2015 m. birželio 1 d. paaiškinime nurodyta, kad grįžęs iš Sodros, rado nubrozdintą jo automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinį sparną ir bamperį, padaryta 130 Eur žala (8 b. l.).

Eismo įvykio vietos schemoje su fotolentele užfiksuota 2015 m. birželio 1 d. įvykio metu A. G. automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo padėtis, automobiliui padaryti apgadinimai (10 b. l.).

Iš informacijos registravimo duomenų Telšių apskrities VPK Mažeikių PK nustatyta, kad 2015 m. birželio 1 d. 10.44 val. gautas pranešimas apie eismo įvykį Sodros automobilių stovėjimo aikštelėje (14-15 b. l.)

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. D. galiojančių nuobaudų neturi, yra neteistas (16-18, 19 b. l.).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad surinkta pakankamai duomenų pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo R. D. kaltę padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje ir taip pažeidus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 219.1. ir 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. D. veika pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai, nes jis vairuodamas automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir judėdamas atbuline eiga, nepaliko saugaus atstumo iš šono ir kliudė bei apgadino stovintį kitą automobilį, t. y. įvykdė eismo įvykį. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį veika kvalifikuota tinkamai, nes R. D. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, nepranešęs policijai ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų veikų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų uždavinius ir administracinės nuobaudos tikslus, pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį ir kt.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jiems atitinkamas teisines pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tačiau teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Byloje nustatyta, kad R. D. apie eismo įvykį nepranešęs policijai, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis kaip vairuotojas buvo susijęs ir kurio metu buvo apgadinta kitos transporto priemonės kairės pusės priekinės dalies buferis ir sparnas. Teismas vertina, kad įvykio metu administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo jautė kontaktą su kitu automobiliu, išlipęs, apžiūrėjo automobilius ir, pamatęs nežymius sugadinimus, pasišalino iš eismo įvykio vietos, o tai pagrindžia faktą, kad R. D. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, nepranešęs policijai, kaip privalėjo tai padaryti pagal KET 222 punkte nustatytus reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-9-746/2015). Teismas vertina, kad R. D. pasielgė neapdairiai ir neatidžiai, nevykdydamas privalomų reikalavimų, tai, kad automobilio sugadinimai buvo nežymūs ir jis nerūpestingai nepagalvojo, jog reikia pranešti policijai apie eismo įvykį, negali būti vertinama kaip šalinančios jo atsakomybę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. KET 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Vertinant šios bylos aplinkybes, pažymėtina, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos dydis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytų veiksmų bei dėl to kilusių pasekmių atžvilgiu yra labai neproporcingas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė, todėl parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Teismas konstatuoja, kad R. D. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių padarinių; pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, jis nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus; kaltę dėl padarytų pažeidimų jis pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, yra pensininkas, gyvena kaimiškoje vietovėje, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vykti pas gydytojus ir pan.

Atsižvelgiant į paminėtus argumentus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai už veikos, numatytos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą bus pasiekti nubaudžiant R. D. minimalia bauda, o veikos, numatytos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje atžvilgiu taikytinas ATPK 30¹ straipsnis ir skirtina mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali, t. y. 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Nurodyto dydžio bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl ji švelnintina ir skirtina 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui.

Paskirtos nuobaudos subendrintinos ATPK 33 straipsnio tvarka ir galutinė nuobauda paskirtina 250 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 224 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

R. D. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį 28 (dvidešimt aštuonių) Eur bauda;pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui.

Paskirtas baudas subendrinti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio pagrindu ir galutinę subendrintą nuobaudą paskirti 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui.

Išaiškinti R. D., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai):

Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele" banke, banko kodas 72900, SWIFT kodas INDULT2X;Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100, SWIFT kodas AGBLLT2X;Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, SWIFT kodas CBVILT2X;Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią banke AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, SWIFT kodas CBSBLT26;Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią banke „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, banko kodas 74000, SWIFT kodas SMPOLT22;Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X;Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke „Swedbank", AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22;Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, SWIFT kodas MDBALT22.

Mokėjimo paskirties kodas 1001.

Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti:

1) pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK), o jo nesant – baudos paskyrimo dokumento numerį (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);

2) įmokos kodą 1001;

3) gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti paskirtos baudos, ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į Mažeikių rajono apylinkės teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Edita Gailienė