Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutarimas

2022-01-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-8-1138/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-01-17
Bylos Nr.
A6.-8-1138/2022
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00129-2021-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Vaidas Kazlauskas (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Pažeidėjas
Raseinių krašto ateities sąjūdis „Rasai'
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-8-1138/2022Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00129-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 1.5.1.; 7.11. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. sausio 17 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui Ž. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje bankrutavusio R.K.A.S. „R.“ buvęs vadovas Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ž. P., būdamas R.K.A.S. „R.“ (toliau – ir Sąjūdis), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas (privalėdamas žinoti) apie Sąjūdžio finansinę padėtį bei esamus įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), nesant galimybei su ja atsiskaityti, ne vėliau kaip nuo 2019 m. birželio 27 d. privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, to nepadaręs neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą R.K.A.S. „R.“, savo neveikimu pažeisdamas kreditorės VMI interesus. 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi Sąjūdžiui Šiaulių apygardos teisme civilinėje byloje Nr. eB2-330-569/2021 buvo iškelta bankroto byla, kurioje nurodyta, jog tuo metu Sąjūdžio įsiskolinimas VMI sudarė 36 276,25 Eur. Ž. P. šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi dėl susiklosčiusios situacijos. Prašo nuobaudos neskirti arba skirti kuo švelnesnę nuobaudą. Nurodė, kad buvęs vadovas ir buhalterė dokumentų neperdavė, nors to prašė, todėl negalėjo nustatyti tikrosios Sąjūdžio finansinės padėties. Prašymai perduoti dokumentus buvo žodiniai. Vadovu jo buvo paprašyta būti vienerių metų laikotarpiui, susirinkimo metu buvo pasiūlyta jo kandidatūra. Tapdamas pirmininku duomenų apie Sąjūdžio finansinę padėtį neturėjo. Apie Sąjūdžio nepriemokas sužinojo tik iš teismų. Dokumentų iš buvusio vadovo neišreikalavo, turėjo per mažai patirties.

3. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.

4. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo matyti, kad R.K.A.S. „R.“ yra VMI skolininkas. Paskutiniai Sąjūdžio finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui teikti už 2018 metus. Balanse nebuvo apskaityti privalomi mokėti mokesčiai, kurių Sąjūdis nebuvo deklaravęs iki 2019 metų. Siekiant iš Sąjūdžio išieškoti mokestinę nepriemoką, 2019 metais jo atžvilgiu taikyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto, kurie buvo perduoti antstoliams. Viso išieškojimo metu, t. y. nuo 2019 metų, buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Sąjūdžio banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. 2019 metų balandžio – gegužės mėnesiais Sąjūdis pateikė pelno ir gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas už ankstesnius metus, papildomai deklaruojant 34 392,53 Eur mokėtinų mokesčių. Sąjūdis buvo nemokus jau 2018 metais ir viso Ž. P. vadovavimo laikotarpiu. Ž. P. Sąjūdžio vadovu dirbo nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2021 m. birželio 4 d., jam apie Sąjūdžio nemokumą turėjo būti žinoma nuo 2019 m. birželio 27 d., kuomet pradėjo eiti Sąjūdžio vadovo pareigas ir privalėjo susipažinti su Sąjūdžio finansine situacija. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apygardos teismas Sąjūdžiui 2021 m. gegužės 26 d. iškėlė bankroto bylą, tai patvirtina faktą, jog galimai daromas trunkamas teisės pažeidimas iki tos dienos nebuvo nutrauktas, todėl paskutinė trunkamojo teisės pažeidimo padarymo diena šiuo atveju yra laikytina 2021 m. gegužės 26 d., kuomet Sąjūdžiui buvo iškelta bankroto byla (b. l. 1-4).

5. 2021 m. gruodžio 23 d. Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išraše nurodyta, jog Sąjūdis, kurio teisinė forma – asociacija, nuo 2021 m. spalio 21 d. yra likviduojamas dėl bankroto. Sąjūdžio vadovo pareigas nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2019 m. birželio 27 d. ėjo R. Z., nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2021 m. birželio 4 d. – Ž. P. (b. l. 5-12). VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. gruodžio 23 d. duomenimis, Sąjūdžio įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 41 679,73 Eur, iš kurio 4 507,00 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 1 136,97 Eur šio mokesčio delspinigių; 29 885,53 Eur pelno mokestis ir 6 150,23 Eur delspinigiai (b. l. 13-14). Sąjūdis 2019 m. balandžio 28-29 dienomis VMI pateiktomis gyventojų pajamų mokesčio bei pelno mokesčio deklaracijomis už 2015-2018 metus papildomai deklaravo 34 392,53 Eur mokėtinų mokesčių (b. l. 15). 2019 m. kovo 15 d. teiktame Metinių finansinių ataskaitų teikime už 2018 metus nurodyta, jog Sąjūdis ilgalaikio turto neturi, nuosavas kapitalas, finansavimas ir įsipareigojimai sudaro 573,00 Eur sumą, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 3 854,00 Eur sumą (b. l. 38-42). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2021 m. kovo 10 d. duomenimis, Sąjūdis apdraustųjų asmenų neturi, skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nėra (b. l. 46-47). 2021 m. sausio 13 d. Išieškojimo negalimumo akte Nr. S-21-37-1825 (vykdomosios bylos Nr. 0037/19/01421) antstolė Rima Adomaitienė nustatė, kad Sąjūdis neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma 4 987,00 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (b. l. 48-49). 2021 m. sausio 13 d. patvarkymu Nr. S-21-37-1821 vykdomojoje byloje Nr. 0037/19/01421 vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojui VMI (b. l. 50). Iš 2021 m. vasario 3 d. VMI Pranešimo apie nemokumo proceso inicijavimą matyti, kad Sąjūdžio mokestinė nepriemoka yra 36 276,25 Eur, jam VMI inicijavo nemokumo procesą bei informavo Sąjūdžio vadovą, jog laiku nepateikus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, juridinio asmens vadovui gali kilti atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio nuostatas (b. l. 51-52).

Šalies argumentai

6. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą Sąjūdžiui. Šioje nutartyje nurodoma, kad VMI pateikė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo Sąjūdžiui. Sąjūdis VĮ „Registrų centras“ finansinius duomenis paskutinį kartą teikė tik už 2018 metus. Pagal bylos duomenis, Sąjūdis VMI skolingas 36 276,25 Eur. Sąjūdis registruoto turto neturi. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, kad tuo metu ūkinė veikla nebevykdoma, Sąjūdis negeneruoja pajamų, kuriomis galėtų ateityje atsiskaityti su kreditoriais, taip pat sąjūdžio įsipareigojimai viršija jo turto vertę, t. y. jis yra nemokus, todėl Sąjūdžiui keltina bankroto byla (b. l. 19-21).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).

8. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnis). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

9. Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Teismų praktikoje atnaujintose administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

10. Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad Ž. P. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

11. Byloje nustatyta, kad Sąjūdis buvo nemokus jau 2018 metais. Ž. P. nuo 2019 m. birželio 27 d. iki VMI kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo R.K.A.S. „R.“ buvo šio Sąjūdžio vadovas. Jis teismo posėdžio metu parodė, kad buvo Sąjūdžio vadovu. Ž. P. privalėjo atsakingai įvertinti valdomo Sąjūdžio finansinę būklę, o Sąjūdžio nemokumas jį, kaip vadovą, įpareigojo ieškoti sprendimų Sąjūdžio mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Sąjūdžiui iškėlimo. Tokias aplinkybes įrodo VMI pateikti dokumentai dėl Sąjūdžio finansinės padėties. Be to, JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą neišnyksta tol, kol juridinis asmuo yra nemokus, t. y. kol įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Faktas, jog Sąjūdžiui 2021 m. gegužės 26 d. Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą, patvirtina, jog būtent šią dieną buvo nutrauktas vadovo neveikimas – pareiškimo dėl bankroto bylos teismui nepateikimas. Atsižvelgiant į tai, 2021 m. gegužės 26 d. yra laikoma paskutine trunkamojo pobūdžio pažeidimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo diena.

12. Ž. P. nevykdant JANĮ 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos, Sąjūdžio kreditorė VMI kreipėsi su prašymu į teismą iškelti bendrovei bankroto bylą. Tai, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Sąjūdžiui, patvirtina Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis, kuria tenkintas toks VMI prašymas. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad Sąjūdžio vadovas Ž. P. laiku nevykdė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nustatytos pareigos, todėl pažeidė kreditorės VMI interesus.

13. Ž. P. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės teisės ir būdamas R.K.A.S. „R.“ vadovu, taip pat prisiėmė pareigas, susijusias su bendrovės tinkamu valdymu ir jos bankroto inicijavimu. Teismas pažymi, kad šiuo atveju teisine prasme, sprendžiant, ar buvo padarytas aptariamas administracinis nusižengimas reikšmės neturi tai, kad reikšmingiausi Sąjūdžio finansiniai įpareigojimai atsirado dar iki Ž. P. tampant Sąjūdžio vadovu (tačiau į šią aplinkybę teismas atsižvelgia spręsdamas dėl administracinės nuobaudos dydžio), kadangi būdamas vadovu Ž. P. privalėjo gauti duomenis apie Sąjūdžio finansinę padėtį, imtis priemonių, kad sužinotų skolinių įsipareigojimų dydį, tačiau tinkamai savo pareigų neatliko.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

14. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

15. Skirdamas Ž. P. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, taip pat į tai, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertina tai, jog Ž. P. nėra baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio nusižengimo padarymą, Sąjūdžio vadovo pareigas ėjo nuo 2019 m. birželio 27 d., savo elgesį vertina kritiškai, nurodė, kad pritrūko patirties kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad reikšmingiausi Sąjūdžio finansiniai įpareigojimai atsirado dar iki Ž. P. tampant Sąjūdžio vadovu, ir nors tai nereiškia, kad Ž. P. neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, imtis tinkamų priemonių gauti Sąjūdžio finansinius dokumentus, tačiau sudaro pagrindą skirti švelnesnę nuobaudą nei numatė įstatymo leidėjas.

16. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Atsižvelgdamas į aukščiau jau aptartas aplinkybes, taip pat į Ž. P. asmenybę, patirties trūkumą, teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų 400,00 Eur dydžio nuobauda, kuri viena vertus yra ženkliai švelnesnė nei numatė įstatymo leidėjas, kitu vertus pakankamai reikšmingo dydžio, atitinkanti nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes. Todėl teismas nagrinėjamu atveju naudojasi įstatymo leidėjo suteikta diskrecijos teise, sprendžia, kad administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, ypač atsižvelgiant į tai, kad Ž. P. Sąjūdžio vadovu tapo jau Sąjūdžiui turint reikšmingų finansinių įsipareigojimų, taip pat Ž. P. posėdžio metu gailėjosi dėl susiklosčiusios situacijos, yra pakankamai jauno amžiaus ir jam pritrūko gyvenimiškos patirties tinkamai vadovauti Sąjūdžiui, sprendžia, kad yra pagrindas skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatė įstatymo leidėjas. Sprendžiant priešingai, kaip prašė pareiškėjas apskirtai neskiriant administracinės nuobaudos, būtų pažeisti teisingumo ir lygybės prieš įstatymą kriterijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ž. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 0 ct) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke „Swedbank“ AB, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), įmokos kodas – 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą – 188659752, įmokos kodą – 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-8-1138/2022.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas