Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (gyvenamoji vieta nedeklaruota), anksčiau teistas: 1) 2001-09-07 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 271 str. 2 d. - 1 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, remiantis BK 47(1) str. (senoji BK redakcija); 2) 2001-11-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 3 d., 271 str. 3 d., 42 str. (senoji BK redakcija) – 2 metams laisvės atėmimo; 3) 2001-11-07 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 42 str. (senoji BK redakcija) – 4 metams laisvės atėmimo; 4) 2003-12-18 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 63 str. 2 d. – 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, remiantis BK 64 str., subendrinus su 2001-11-07 paskirta ir neatlikta bausme – galutinė bausmė 4 metai 2 mėnesiai ir 19 dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose, taikyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas 930 litų; 2005-01-12 paleistas iš Kauno NTI-PN lygtinai prieš terminą 2 metus 8 mėnesius ir 5 dienas, 5) 2005- 06-28 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d. – 40 parų areštu, BK 64 str. bausmę subendrinus su 2003-12-18 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – galutinė bausmės 2 metai ir 9 mėnesiai laisvės atėmimo; 6) 2006-01-20 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 187 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 159 str., 159 str., 63 str., bausmes subendrinus galutinė bausmė 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; 7) 2006-03-17 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d.- 6 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 63 str., bausmę subendrinus su 2005-06-28 Kauno m. apylinkės teismo nusprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 3 metai ir 1 mėnuo laisvės atėmimo; 8) 2010-03-25 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d. 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atliekant pataisos namuose; 9) 2010-05-31 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 63 str. 1 d. 4 d. 9 d. 6 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmę atliko 2016-02-24, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. A. 2016-08-12, apie 18.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini) manydamas, kad jis turi teisę reikalauti iš nukentėjusiojo A. K. grąžinti tariamą skolą už nepavykusią kelionę į Angliją, kur jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir neteko 4220 svarų, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, ėmėsi savavališkai įgyvendinti šią tariamą teisę - panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu, o būtent: tyčia sudavė kumščiu smūgį nukentėjusiajam į veidą, ne mažiau kaip šešis smūgius į galvą, padarydamas nukentėjusiajam A. K. poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, pereinant į žandą, dešiniame smilkinyje, kairiame žande, dešiniame žande, pereinanti į pažandę, kakle, pereinanti į krūtinę, muštinę žaizdą pakaušyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešinėse kaktinėje - smilkininėje skiltyse, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei užvaldė svetimą, nukentėjusiajam A. K. priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Pocket” 150 eurų vertės, su jame buvusia UAB „Tele 2“ Sim kortele 5 eurų vertės, televizorių „Samsung” su pultu bendros 100 eurų vertės, nešiojamą kompiuterį „HP” 250 eurų vertės, tuo padarė didelę žalą nukentėjusiojo A. K. teisėms ir teisėtiems interesams.

Motyvuojamoji dalis

2016-11-03 UAB „Jonavos aukso menė“ informacija nustatyta, kad 2016-08-12 G. A. į lombardą buvo užstatęs televizorių „Samsung“, už kurį gavo 50 eurų paskolą, kurią turėjo grąžinti 2016-08-19. Jos negrąžinus ir praėjus 35 dienoms, televizorius tapo įmonės nuosavybe, buvo perkeltas į prekybą ir realizuotas. (t. 1, b. l. 47).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas savavaldžiavimu G. A. pasitvirtino. Nustatyta, jog jis, panaudodamas fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį, vykdė ginčijamą savo tariamą teisę ir padarė didelės žalos nukentėjusiojo A. K. teisėms ir teisėtiems interesams.

Tačiau teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, jog prieš A. K. buvo panaudotas fizinis smurtas, jam buvo suduoti smūgiai į galvos sritį.

Teismas, vertindamas kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų išsamumą ir patikimumą, atsižvelgia į kaltinamojo nesuinteresuotumą duoti teisingus parodymus, taip pat atsižvelgia į nukentėjusiojo parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kur jis apklaustas praėjus neilgam laiko tarpui po įvykio nurodė, jog G. A., atėjęs pas jį į namus, kalbėjo apie kelionę į Angliją, sakė, kad neturėjo pinigų sugrįžimui, kad jam daug teko sumokėti už grįžimą į Lietuvą, sakė, kad jie privalo jam atlyginti patirtus nuostolius; pokalbio metu G. A. jam sudavė ne mažiau 6 smūgius į galvą; po to G. A. pasiėmė televizorių „Samsung“ su pulteliu, nešiojimą kompiuterį „HP“, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy“ ir „LG“, kuriuo naudojosi jo žmona, ir kuris buvo pirktas 2013-2014 m., bei piniginėje buvusius dokumentus - invalidumo pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę, parduotuvės „Norfa“ kortelę. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad serga epilepsija ir jo atmintis labai silpna. Akistatos su kaltinamuoju metu nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad kaltinamasis jam sudavė kumščiais smūgius į galvos sritį, bei paėmė televizorių „Samsung“ su pulteliu, nešiojimą kompiuterį „HP“, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Pocket“ ir mobiliojo ryšio telefoną „LG“, tačiau akistatos metu jau nurodė, kad jis nematė, kaip buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „LG‘, ir kad šis telefonas buvo ne jo, o priklausė pažįstamam J, kuris tuo metu, kai jis buvo mušamas, buvo jo bute, bei nurodė, kad nematė kaip buvo paimta jo piniginė. Apklaustas teismo posėdžio metu nukentėjusysis tvirtino, kad kaltinamasis jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, daugiausia jam buvo suduota smūgių rankomis į galvos sritį, jam nukritus, buvo spardomas kojomis; kaip ištraukė piniginę, jis nematė; piniginė galėjo būti tik kišenėje; po to dokumentai atsirado, juos ėjo pasiimti pas G, kas juos atidavė, nepamena. Tačiau perskaičius BPK 276 str. tvarka jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino savo parodymus, kur jis teigė, kad žmona jam sakė, kad pavogtus dokumentus jai grąžino V. V.. Nukentėjusiojo aiškinimai ikiteisminio tyrimo metu ir įrodymų tyrimo teisme metu nėra visiškai nuoseklūs. Be to, teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiojo sveikatos būklę, ir į jo būseną įvykio metu, t.y. į tai, kad jis, paties teigimu, buvo išgėręs du-tris “bambalius” 5 procentų stiprumo alaus, jautėsi apsvaigęs, ir šios būsenos įtaką adekvačiai vertinti įvykius bei juos įsiminti, įpareigoja teismą jo parodymus apie įvykio aplinkybes vertinti itin pamatuotai, todėl teismas nukentėjusiojo parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir atitinka kitus įrodymus. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu vienodai tvirtino, kad atėjęs į jo butą jį sumušė kaltinamasis G. A., daugiausia smūgius suduodamas į galvos sritį. Nukentėjusiojo sužalojimo faktą patvirtina ir liudytojos A. K. parodymai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja parodė, kad grįžusi į namus pamatė ant lovos gulintį savo vyrą A. K., kurio veidas buvo stipriai patinęs, raudonas. Apklausta teismo posėdyje, minėta liudytoja taip pat tvirtino, kad nukentėjusysis buvo sužalotas, jo galva buvo sutinusi, ant krūtinės buvo matyti bato pėdos žymė. Iki įvykio ji matė nukentėjusįjį, pastarasis susižalojęs nebuvo. Aplinkybę, kad kaltinamasis naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, patvirtino ir kaltinamojo motina, apklausta liudytoja G. A., kuri parodė, kad sūnus grįžęs iš K. sakė, jog porą kartų trenkė nukentėjusiajam A. K. į veidą. Šią aplinkybę minėta liudytoja nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, teigdama, kad sūnus jai pasakęs, jog nukentėjusiajam sudavė į veidą vieną kartą. Dėl išdėstytų aplinkybių matyti, kad tiek nukentėjusiojo parodymai, tiek liudytojų A. K. bei G. A. parodymai dėl fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį esminėse detalėse sutampa, todėl teismui jais netikėti nėra pagrindo. Šią aplinkybę patvirtina ir specialisto išvados duomenys, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris galėjo būti padarytas kietais bukais daiktais šešių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tam, kuris nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Norint inkriminuoti šią veiką, būtina nustatyti buvus savavaldžiavimą ir kad tai buvo daroma specifiniu būdu – panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Savavaldžiavimo nusikalstamos veikos sudėtis reikalauja, kad būtų nustatytas objektyvusis požymis – savavališkas vykdymas ginčijamos, bet nerealizuotos savo ar kitų asmenų tikros ar tariamos teisės, taip pat didelės žalos padarymo požymis ir psichinės ar fizinės prievartos panaudojimo faktas. Be to, inkriminuojant savavaldžiavimą, būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, ir šių padarinių norėjo arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis G. A. panaudojo fizinį smurtą, norėdamas savavališkai įvykdyti ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę į pinigus. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, kad jis pas nukentėjusįjį atėjo pasiimti skolos už nepasisekusią kelionę į Londoną, dėl kurios jis patyrė didelius nuostolius. Teigė, kad K. jį apgavo, nes jie žinojo ir jam nepasakė, kad jis turės prižiūrėti namą, kuriame vykdoma nelegali veikla. Atėjęs pas A. K. ir negavęs žadėtų pinigų, iš K namų pasiėmė nukentėjusiojo daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Pocket“, televizorių „Samsung“ su pultu, nešiojamą kompiuterį „HP“, kaip kompensaciją už skolą. Tačiau tiek iš paties kaltinamojo parodymų įrodymų tyrimo teisme metu, kur jis parodė, kad jam vykstant į Londoną, su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo kelionei nepasisekus, nesitarė, tiek iš nukentėjusiojo bei liudytojos A. K. parodymų taip pat matyti, kad su kaltinamuoju nebuvo tartasi dėl kompensacijos už nepasisekusią kaltinamojo kelionę į Angliją, o kad ji dalimis atlygins jam patirtus nuostolius, pasakiusi iš baimės, nes kaltinamasis su broliu atėjęs pas ją į namus trenkė jai per veidą, priekaištavo, reikalavo grąžinti visus pinigus. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad tarp kaltinamojo ir K prieš kelionę buvo susitarimas, kad dėl kelionės metu patirtų nuostolių būtų atsakingas nukentėjusysis.

Nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis G. A., nesilaikydamas įstatymų numatytos tvarkos, savavališkai vykdė savo tariamą ginčijamą teisę, t. y. siekdamas įgyvendinti, jo manymu, realiai priklausančią jam teisę gauti 4220 svarų skolą, iš nukentėjusiojo A. K., už nepavykusią kelionę į Angliją, kaltinamasis panaudojo fizinę prievartą, jis tyčia sudavė smūgius nukentėjusiam į veidą, tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir, negavęs iš nukentėjusiojo pinigų, kaip kompensaciją užvaldė nukentėjusiojo turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Pocket“, televizorių „Samsung“ su pultu ir nešiojamą kompiuterį „HP“. Fizinė prievarta šiuo atveju buvo naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti prievolę. Toks veikos darymo būdas rodo didesnį jos pavojingumą. Tokie veiksmai, kai savavaldžiavimas padaromas panaudojant fizinę ar psichinę prievartą, pripažįstami nusikalstamais ir kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį, net ir formaliai nenustačius didelės žalos požymio (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2011, 2K-167/2008, 2K-464/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad didele žala laikytina ne tai, jog nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl raginimo grąžinti skolą, bet, pavyzdžiui, tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmą, kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija (kasacinės nutartys Nr. 2K-70-976/2016, Nr. 2K-P-183/2012). Šioje situacijoje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad elementaraus diskomforto riba dėl su nukentėjusiuoju atliktų veiksmų neabejotinai buvo peržengta. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta A. K. namuose, t. y. vietoje, kurioje kiekvienas asmuo jaučiasi saugiausias, A. K. neabejotinai jautė baimę, įtampą ir pažeminimą, dėl patirtų sužalojimų skausmą, išgyveno prarastos namų ramybės, užtikrintumo ir saugumo jausmą. Kaltinamojo veiksmai pasižymėjo aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobūdžiu. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių kontekste yra pagrindas konstatuoti didelės žalos požymį. Kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti ne tik į turtinius nukentėjusiojo interesus, tačiau padarė tiesioginę žalą vienai svarbiausių BK ginamų vertybių – asmens sveikatai. Šioje byloje buvo nustatyti visi reikalingi požymiai, atitinkantys Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamos veikos sudėtį, todėl kaltinamojo G. A. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį. Veika tyčinė, padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Kaltinamasis suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl jo naudojamos fizinės prievartos, kuri šiuo atveju buvo pakankamai intensyvi, bus padaryta didelė žala nukentėjusiojo teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo.

G. A. buvo kaltinamas ir tuo, kad užvaldė svetimą nukentėjusiajam A. K. priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną „LG“ 150 eurų vertės su jame buvusia UAB „Bite“ Sim kortele 5 eurų vertės, iš piniginės džemperio kišenėje paėmė nukentėjusiojo A. K. vardu išduotus: asmens tapatybės kortelę, neįgaliojo pažymėjimą prekybos sistemos „Norfa” nuolaidų kortelę. Kaltinamasis pripažindamas pagrobęs nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Pocket“, televizorių „Samsung“ su pultu ir nešiojamą kompiuterį „HP“, neigė pagrobęs mobiliojo ryšio telefonas „LG“, nukentėjusiojo asmens tapatybės kortelę, invalidumo pažymėjimą ir parduotuvės „Norfa“ kortelę. Teismo vertinimu, ši kaltinimo dalis teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Nukentėjusysis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, iš pradžių teigė, kad buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „LG“, kuris buvo padėtas ant staliuko, netoli televizoriaus spintelės, juo naudojosi jo žmona, jis buvo pirktas 2013-2014 m. Tačiau teisiamojo posėdžio metu perskaičius BPK 276 str. nukentėjusiojo A. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad mobilaus ryšio telefonas LG buvo ant staliuko, teismui jis aiškino, kad ant staliuko buvo kitas, o ne „LG“ telefonas, ir kad jis nematė, kur buvo padėtas J priklausantis telefonas „LG“. Akistatos su kaltinamuoju metu nukentėjusysis nurodė, jog jis nematė, kaip buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „LG‘, ir kad šis telefonas buvo ne jo, o priklausė pažįstamam J, kuris jam pasakė, kad dingo jo telefonas. Tačiau apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis jau teigė, kad mobilaus ryšio telefonas „LG“ buvo jo kišenėje, jam nugriuvus, galėjo iškristi, telefono G. A. iš kišenės netraukė, pasakė atiduoti ir jis jam jį atidavė. Tiek teisiamajame posėdyje, tiek teisme nukentėjusysis teigė, kad buvo paimta ir jo piniginė, kuri buvo džemperio kišenėje. Nurodė, kad piniginę galėjo paimti tik G. A., nes daugiau nebuvo kam paimti, nes jis tik vienas buvo bute. Vėliau apklaustas nurodė, kad piniginė atsirado namuose, tačiau buvo pagrobti piniginėje buvę dokumentai - invalidumo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, parduotuvės „Norfa“ kortelė. Minėti dokumentai taip pat atsirado, vėliau jis juos pasiėmė nuėjęs pas G. Teismo posėdžio metu perskaičius BPK 276 str. nustatyta tvarka nukentėjusiojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis patvirtino savo parodymus, kad žmona jam sakė, jog pavogtus dokumentus jai grąžino V. V..

Teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, konstatuoja, jog nukentėjusiojo aiškinimai ikiteisminio tyrimo metu ir įrodymų tyrimo teisme metu dėl pagrobto mobiliojo ryšio telefono „LG“, nėra visiškai nuoseklūs, todėl jais vadovautis visa apimtimi nėra pagrindo. Įrodymų tyrimo teisme metu buvo perskaityti BPK 276 str., nustatyta tvarka mirusio liudytojo V. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, kad A. K. dokumentus rado savo namo laiptinėje, tarp ketvirto ir penkto aukšto ant grindų ir juos iš karto nunešė K. Liudytoja A. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nurodė, kad grįžusi į namus pasigedo jiems priklausančių dviejų mobiliojo ryšio telefonų ir piniginėje buvusių nukentėjusiojo dokumentų, dokumentus vėliau atnešė V. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, atsižvelgia į jų nenuoseklumą. Nukentėjusysis, kuris dalyvavo įvykyje, iš pradžių nurodė, kad telefonas jam iškrito iš kišenės ir verčiamas kaltinamojo jį jam padavė, vėliau jau teigė, kad telefonas buvo ant spintelės, dar vėliau paaiškino, kad nematė, kur buvo padėtas telefonas „LG”. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis nurodė, kad tiek mobiliojo ryšio telefoną „LG”, tiek jo dokumentus galėjo paimti tik kaltinamasis, nes daugiau namuose nieko nebuvo, tačiau, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, jau nurodė, kad jo bute dar buvo vienas asmuo vardu J kuris buvo balkone ir įvykyje nedalyvavo, ir kuriam priklausė mobiliojo ryšio telefonas „LG”. Ištyrus byloje įrodymus, neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiojo asmens tapatybės kortelė, neįgaliojo pažymėjimas bei parduotuvės „Norfa” kortelė iš nukentėjusiojo namų buvo dingę. Liudytojos A. K. teigimu, dokumentus į jų namus atnešė V. Mirusio liudytojo V. V. perskaitytais parodymais nustatyta, kad A. K. dokumentus jis rado savo namo laiptinėje, tarp ketvirto ir penkto aukšto ant grindų ir juos iškarto nunešė K. Tačiau ar šie dokumentai buvo pagrobti, ar pamesti, teismui nustatyti nepavyko. Todėl negalima paneigti prielaidos, jog ir pats nukentėjusysis, kaip jis pats teigia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, galėjo juos pamesti namo laiptinėje. Įrodymų tyrimo metu taip pat nenustatyta, jog kaltinamasis būtų pagrobęs ir mobiliojo ryšio telefoną „LG”. Kaltinamojo parodymai, kad jis nepagrobė mobiliojo ryšio telefono „LG”, nėra paneigti. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis užvaldė mobiliojo ryšio telefoną „LG”. Nesant kitų kaltinamojo kaltę patvirtinančių įrodymų, vadovautis vien nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais dėl telefono „LG” pagrobimo, nėra pagrindo. Teismas, remdamasis in dubio pro reo principu, nurodančiu, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, sprendžia, kad byloje išnaudojus visas galimybes ir nesurinkus neabejotinų įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad kaltinamasis iš nukentėjusiojo buto pagrobė mobilaus ryšio telefoną „LG”, nukentėjusiojo dokumentus ir nuolaidų kortelę, kaltinamajam inkriminuotas mobiliojo ryšio telefono „LG”, 150 eurų vertės su jame buvusia UAB „Bite“ Sim kortele 5 eurų vertės, nukentėjusiojo A. K. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės Nr. 13288595, neįgaliojo pažymėjimo Nr. 0255656, prekybos sistemos „Norfa” nuolaidų kortelės 9440 5000 0500 8774, pagrobimas pripažįstamas neįrodytu ir iš kaltinimo šalintinas.

Kaltinime nurodoma, kad G. A., panaudodamas fizinį smurtą, tai yra suduodamas kumščiu ne mažiau šešis smūgius į veidą nukentėjusiajam, ir tokiu būdu atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis. Tai yra, pagal kaltinimo formuluotė galima daryti išvadą, kad G. A. inkriminuojama BK 180 str. 1 d., nes, suduodamas smūgį, atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis. Atkreiptinas dėmesys, jog tokia veiksmų kvalifikacija yra neteisinga, nes teismų praktikoje yra laikoma, kad kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas BK 180 str., yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti nuosavybę nuo pagrobimo. Atėmimo galimybės nukentėjusiajam priešinti požymio esmė yra ta, kad dėl kaltininko veiksmų nukentėjusysis netenka galimybės pasipriešinti jo turto pagrobimui. Smurto panaudojimas ar grasinimas jį panaudoti, sukėlęs nukentėjusiajam baimę, nelaikomas atėmimu galimybės priešintis. Galimybės nukentėjusiajam priešinti atėmimu teismų praktikoje pripažįstami atskiri veiksmai, pavyzdžiui, įstūmimas į kambarį ir užrakinimas, surišimas, uždarymas atskiroje patalpoje, kurios durys užremiamos sunkiu daiktu, dujų papurškimas į akis, prispaudimas prie žemės ar automobilio ir laikymas ir pan. Šioje byloje matyti, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo prieš jį panaudoto smurto pasekmė, tad aiškinti, kad smūgio sudavimu buvo atimta galimybė priešintis yra nepagrįsta, todėl ši aplinkybė atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, šalintina iš kaltinimo.

Kaltinamojo G. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Kaltinamajam G. A. iš kaltinimo pašalintina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes baudžiamojoje byloje nenustatyta objektyvių, neginčijamų įrodymų, jog kaltinamasis G. A. nusikalstamą veiką padarė būdamas girtas ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 str. 1 d. ir 2 d. nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal straipsnio sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus.

BK 294 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo, kuris savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą, yra baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Taigi, nusikaltimas, kurį padarė G. A., yra priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimas baigtas, juo padaryta žala valdymo tvarkai, t. y. įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytai asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarkai, taip pat kito žmogaus sveikatai, jo turtinėms teisėms. G. A. brutalus elgesys nukentėjusiojo namuose, kai fizine prievarta buvo bandoma įgyvendinti savo tariamo reikalavimo teisę, rodo, kad kaltinamasis sąmoningai siekė pažeisti teisės normas, ignoravo moralės nuostatas, negerbė visuomenės. Tokia asmenybė yra linkusi nusikalsti ir yra pavojingesnė visuomenei. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad kaltinamasis G. A. praeityje teistas eilę kartų už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, paskutinį kartą teistas 6 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliko 2016-02-24, praėjus neilgam laiko tarpui po bausmės atlikimo vėl nusikalto, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, taigi BK 27 straipsnio 1 dalies prasme kaltinamasis yra recidyvistas, kitoje ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, ne kartą baustas administracine tvarka. Šių kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad jokių pozityvių išvadų iš ankstesnių bausmių kaltinamasis G. A. nedaro ir BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis jam gali būti pasiekta tik paskyrus didesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Bausmę kaltinamajam skirtina atlikti pataisos namuose.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti 810 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog mažina civiliniame ieškinyje nurodytus reikalavimus atsižvelgiant į telefono „Samsung Galaxy Pocket“ nusidėvėjimą (nurodė, jog jo vertė 150 Eur) ir iš kaltinamojo prašo priteisti 505 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. Teismas sumažinęs pagrobto turto vertę (pašalinus iš kaltinimo mobiliojo ryšio telefoną „LG" 150 eurų vertės su jame buvusia UAB "Bite" Sim kortele 5 eurų vertės pagrobimą), konstatuoja, jog nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų be jokių abejonių patyrė 505 Eur turtinę žalą. Šią žalą privalo atlyginti G. A., iš kurio ji ir yra priteistina nukentėjusiajam.

Kauno teritorinė ligonių kasa prašo priteisti iš kaltinamojo 655,56 Eur nukentėjusiojo A. K. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (b. l. 60-63 ), kaltinamojo kaltę pagrindžiančiais įrodymais. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. A. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, naikintina, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 straipsniais,-

nusprendžia:

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje (perkvalifikavus iš BK 180 str. 1 d.), ir jį nubausti laisvės atėmimu 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo G. A. 655,56 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 56 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiojo naudai 505 Eur (penkis šimtus penkis eurus) iš kaltinamojo G. A. turtinei žalai atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. A. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo jo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.