Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis ir nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas - 2014-02-11 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo 2014-10-22 nuosprendžiais pagal LR BK 260 str. 1 d., 260 str. 2 d. - 5 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, -

- kaltinamas LR BK 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. veikdamas kartu su D. D., pasislėpusiu asmeniu ir mirusiu S. M., 2011-11-26 apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), užpuolė R. J., panaudojo prieš jį fizinį smurtą – S. M. sudavė du smūgius ir D. D. smūgį į galvą, ko pasekoje nukentėjusysis nugriuvo, po ko pagrobė svetimą turtą – mobilaus ryšio telefoną „Nokia X2-00“ 358 Lt vertės, 50 Lt pinigų, 4 visuomeninio transporto bilietus 8 Lt vertės, sportinius batelius „Nike“ 200 Lt vertės, viso svetimo turto 616 Lt vertės.

Kaltinamasis V. D. kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-11-26 apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas G. L. gėrė alkoholį kartu su D. D., S. M., R. J.. R. J. pasigėrė, pradėjo elgtis netinkamai, todėl S. M. sudavė šiam du smūgius į galvą, D. D. sudavė vieną smūgį į galvą ir šis nugriuvo. D. D. paėmė nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną, S. M. iš kišenės paėmė pinigus, o jis numovė nuo kojų batelius „Nike“ ir juos pasiėmė sau. Paimtus pinigus išleido kartu, kitą dieną telefoną tryse pridavė į lombardą, gautus pinigus išleido.

Iš pagarsintų kaltinamojo D. D. parodymų matyti, kad 2011-11-26 apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) pas G. L. gėrė alkoholį, kartu buvo S. M., R. J.. R. J. pasigėrė, elgėsi netinkamai, todėl S. M. sudavė du smūgius į galvą, jis sudavė vieną smūgį į galvą ir nukentėjusysis nugriuvo. Jis paėmė šio mobilaus ryšio telefoną ir kažkam padavė. V. D. iškraustė R. J. kišenes, nuavė batus „Nike“.

Iš pagarsintų nukentėjusiojo R. J. parodymų matyti, kad 2011-11-26 apie 16 – 17 val., tikslaus laiko neatsimena, atvyko į svečius pas G. L., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). G. L. pažįsta 6 mėnesius, per tą laiką jis su G. L. buvo susitikęs apie 5 kartus. Tą dieną jis susitiko su G. L. (duomenys neskelbtini). G. L. į susitikimą atėjo su nepažįstamu vaikinu, kuris prisistatė S. Jis kartu su G. L. ir S. užėjo į parduotuvę „Maxima“, kur nusipirko alkoholinių gėrimų ir nuėjo pas G. L. į butą. G. L. bute, jis bei S. gėrė alkoholinius gėrimus. Begeriant į minėtą butą atėjo dar du jam nepažįstami vaikinai, kaip jis suprato tai G. L. draugai. Pastarieji prisijungė prie jų stalo. Begeriant įvyko konfliktas, G. L., S. bei du nepažįstami vaikinai sumušė, iš įmautės, kurią laikė savo galinėje kišenėje, pagrobė 50 Lt, 4 visuomeninio transporto talonėlius 8 Lt vertės, „AČIŪ“ nuolaidų kortelę, numovė batus „Nike“ juodos spalvos 43 dydžio 200 Lt vertės. Taip pat jis pastebėjo, kad iš kelnių kišenės dingo mobiliojo ryšio telefonas Nokia X2, kurio IMEI No 356990044615542 358 Lt vertės. Po to jį išmetė iš buto. Kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl negali tiksliai pasakyti kuris asmuo kokius tiksliai nusikalstamus veiksmus atliko. Jam padaryta 616 Lt žala. Dalį patirtos žalos įtariamieji jam atlygino, o rastų batų jis nepriima, kadangi batus jau dėvėjo kažkuris iš įtariamųjų. Jam liko neatlyginta 158 litų žala (b.l. 10-11; 13).

Iš pagarsintų liudytojos I. V. parodymų matyti, kad ji yra V. D. draugė. 2011 m. lapkričio pabaigoje, tikslios dienos nepamena, (duomenys neskelbtini), tikslaus buto nežinanti, vyko vakarėlis, kuriame dalyvavo jos draugas V. Ji į vakarėlį atėjo apie 20.00 val., gal šiek tiek vėliau. Bute buvo G., pavardės nežino, dar du vaikinai. Ant stalo buvo nugertas degtinės butelis, daug tuščių skardinių nuo alaus. Ji pastebėjo, kad V. yra apsvaigęs nuo alkoholio, todėl su juo apsipyko ir vedėsi jį namo. Dar būdama bute girdėjo, jog vaikinai gyrėsi, kad sumušė kažkokį kitą vaikiną. Taip pat kambaryje ant stalo pastebėjo piniginę juodos spalvos ir paklausė kieno ji yra, tačiau jai kažkuris vaikinas suirzusiu balsu atsakė nesigilinti. Netrukus ji su V. išėjo namo. Po kelių dienų V. jai parodė, jog įsigijo juodus sportinius batelius „Nike“. 2012-12-12 jai kažkas paskambino ir pasakė, jog V. yra sulaikytas ir pristatytas į antrąjį policijos komisariatą. Ten nuvykusi susitiko A., kuris nuomojo butą G. A. jai davė G. telefono numerį. Ji paskambino G., paaiškino situaciją ir paprašė, kad šis atvyktų į komisariatą, tačiau G. pasakė, kad niekur nevyks. Ji paprašė, kad šis duotų nukentėjusiojo telefono numerį. Ji paskambino nukentėjusiajam ir su juo susitiko. Su savimi turėjo sportinius batelius. Nukentėjęs jai paaiškino, kad minėtus batus iš jo pagrobė minėtame bute (duomenys neskelbtini). Apie tai, jog tą vakarą buvo įvykdytas nusikaltimas ji nieko nežinojo, batus grąžino policijos darbuotojams (b.l. 17-18).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad I. V. pateikė juodos spalvos „Nike“ sporinius batelius (b.l. 19).

Iš daiktų (batų) apžiūros protokolo matyti, kad sportiniai bateliai yra „Nike“, juodos spalvos su baltu firminiu ženklu „Nike“. Batų dydis yra 44 –tas (b.l. 20-21, 22-23).

Tyrimo metu iš Lietuvos Respublikos VRM CDB duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) S. M. mirė, todėl 2014-02-05 tyrimas įtariamojo S. M. atžvilgiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 7 p. nutrauktas (b.l. 141-143).

Teismas vertindamas įrodymus daro išvadą, kad įrodyta, jog prieš R. J. buvo panaudotas fizinis smirtas, po to pagrobtas jo turtas, nors nėra įrodymų, kad smurtą V. D. naudojo, tačiau įrodyta, kad jie veikė bendrai, bendrais veiksmais pagrobė turtą, bendrai realizavo pagrobtą turtą, kas rodo vieningą jų tyčią.

Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d..

Kaltinamasis V. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 0ntėjusiosios atžvilgiu.Krakausko veika atitinka LR BK 22 str. ankinę Samsung 800 Lt vertės, tele savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu, nusikalto būdamas neteistas, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių, tačiau nėra pagrindų jam taikyti LR BK 38 str. nuostatas, nes vėliau padarė nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas, jo atžvilgiu teisme nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę V. D. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltu jis prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino žalą, tuo metu buvo nepilnametis, todėl daro išvadą, kad jis baustinas arešto bausme.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos specialistė prašo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 01 01).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjas sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str. str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d. ir nubausti 36 parų areštu.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti V. D. 24 parų areštą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d.d. paskirtą bausmę subendrinti su 2014-02-11 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo ir 2014-10-22 Kauno apygardos teismo nuosprendžiais paskirta bausme ir galutinę bausmę V. D. paskirti 5 metus 20 dienų laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-12-11, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011-12-12 iki 2011-12-13 (2 paras), nuo 2012-04-26 iki 2012-04-27 (1 parą), nuo 2014-10-29 iki 2014-12-11.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos specialistės prašymo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.