- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-26
- Bylos Nr.
- AN2-359-530/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00036-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė (pirm.)
- Institucija
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus patarėjos, pavaduojančios skyriaus vedėją, J. G. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. birželio 30 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas nustatė, kad V. Č. ant senų pastato pamatų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) perstatė statinio išorines sienas, tačiau objektyviais duomenimis nebuvo įrodyta, kad pakeitė statinio aukštį, kadangi teismui pateiktoje buvusio statinio kadastro ir registro byloje duomenų apie jo aukštį nėra, Nekilnojamojo turto registro išraše aukštis taip pat nenurodytas, o Inspekcijos atstovai teismo posėdyje nurodė, jog buvusio pastato aukštis nebuvo žinomas. V. Č. paaiškino, kad jis nusipirko apgriuvusį pirties pastatą, be stogo, tai patvirtina ir senojo statinio nuotraukos. Taip pat iš pateiktų nuotraukų bei kadastro duomenų bylos matyti, kad buvusio statinio stogas, kaip ir naujo statinio, šlaitinis, taigi, statinio aukštis šiuo atveju turėtų būti matuojamas iki aukščiausio šlaito taško, tačiau jokių objektyvių duomenų apie buvusio statinio aukščio nustatymą byloje nėra. Be to, teismas nurodė, kad naujo statinio sienos dalis, kuria, kaip nurodo Inspekcija, buvo paaukštinta išorinė siena, patenka į pastogės erdvę, tačiau objektyvių duomenų apie buvusio statinio pastogę – erdvę tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, sienų ir stogo, kokio aukščio išorinė siena buvo šioje erdvėje, Inspekcija nepateikė. Tokiu būdu, neturint objektyvių duomenų apie buvusio statinio aukštį, jo pastogės erdvę, remiantis vien tik administracinio nusižengimo protokole nurodyta aplinkybe, jog statinio išorinė siena buvo paaukštinta 1 m., teismas konstatavo, kad negalima daryti neabejotiną išvadą, jog V. Č. tuo pačiu pakeitė ir statinio aukštį, matuojamą iki aukščiausio šlaitinio stogo taško. Todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytais statybos darbais buvo atliktas V. Č. nuosavybės teise priklausančio statinio rekonstravimas. Institucijai neįrodžius būtinojo ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo objektyviosios pusės požymio – statinio rekonstravimo, aplinkybės, susijusios su tuo, ar protokole nurodytiems statybos darbams buvo reikalingas projektas ir leidimas, administracinio nusižengimo teiseną V. Č. atžvilgiu nutraukė. Teismas nutarime taip pat pažymėjo, kad naujas statinys yra pastatytas ant buvusio statinio pamatų, t. y. nekeičiant jo ilgio bei pločio, o statinio aukštis yra 7 m. ir konstatavo, kad net pripažinus, jog V. Č. atliko statinio rekonstravimą, kuriam reikalingas leidimas, o jis tokio leidimo neturėjo, teigti, kad jo veiksmai buvo tyčiniai ar jis elgėsi nerūpestingai, iš byloje surinktų duomenų, nebūtų pakankamo pagrindo.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde Inspekcija prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti V. Č. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 352 straipsnio 5 dalyje, bei skirti V. Č. baudą.
2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nevertino aplinkybių, jog Inspekcija, remdamasi I. M. M. ir G. Č. pateiktomis iki nugriovimo buvusios pirties nuotraukomis, dar kartą atliko patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo išmatuotas V. Č. susandėliuotų pirties mūrui panaudotų plytų su skiediniu aukštis, ir pagal šias faktines aplinkybes nustatė, jog: 1) vidutiniškai silikatinės plytos su skiediniu aukštis buvo (yra) iki 10 cm, 2) iš viso dabar jau nugriautoje pirties sienoje buvo sumūryta 30 (trisdešimt) silikatinių plytų eilių (plytų eilės suskaičiuotos iš žemės sklypo savininko pateiktos nuotraukos <...>). Taigi, Inspekcija, remdamasi iki nugriovimo buvusios pirties nuotraukomis bei patikrinimo aktu 1, patikrinimo aktu 2 ir patikrinimo aktu 3 nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad buvusio pirties pastato sienos aukštis buvo 3 (trys) m, o ant senų pamatų V. Č. naujai pastatyto pirties pastato siena paaukštinta iki 4 (keturių) m. Teismas visiškai neatsižvelgė į šiuos įrodymus ir aplinkybių, kad ant senų pamatų statoma pirtis yra aukštesnė nei kad buvo iki jos nugriovimo, taip pat nevertino ir dėl pasikeitusio pirties aukščio skundžiamame nutarime nieko nepasisakė. Tik nurodė, jog iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos matyti, kad pastato pirmo aukšto plane <...> yra nurodytas statinio parametras Hi lygus 3,30 m., tačiau tai niekaip nepaneigia Inspekcijos nustatyto fakto, kad V. Č. naujai pastatyta pirtis yra aukštesnė nei ji buvo iki jos nugriovimo 2019 m. rugsėjo 22 d.
2.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal teisinį reglamentavimą pastato aukštis ir įkainojimo aukštis Hi yra du skirtingi, savarankiški, vienas nuo kito atskirai matuojami (įvertinami) parametrai, todėl pagrindo nustatyti pirties aukštį, vadovaujantis tik įkainojimo aukščiu Hi, nėra, o teismo išvada, kad būtent pagal pirties įkainojimo aukštį Hi galima konstatuoti ir pirties, kaip statinio, aukštį, yra visiškai nepagrįsta.
2.3. Teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad V. Č. kreipėsi į projektuotojus dėl statybos projekto parengimo, bet jam buvo paaiškinta, kad ant senų pamatų gali atstatyti pastatą be statybos projekto ir leidimo, tuo tarpu apie tai, kad negali keisti pastato konstrukcijų aukščio, jis nebuvo informuotas“. Inspekcijos manymu, ši aplinkybė, kurią nurodė pats statytojas, patvirtina, kad vis dėl to iš naujo ant buvusių pamatų pastatyta pirtis yra aukštesnė nei buvo iki 2019 m. rugsėjo 22 d., o tai, jog tariamai V. Č. šios aplinkybės, kad be statybą leidžiančio dokumento draudžiama vienu metru didinti pirties aukštį, nežinojo, nepaneigia Inspekcijos konstatuotų aplinkybių, kurias patvirtina iki nugriovimo buvusios pirties nuotraukos, patikrinimo aktas 1, patikrinimo aktas 2 ir patikrinimo aktas 3 bei protokolas. Paminėtina, jog įstatymai valstybėje skelbiami, todėl jų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų taikymas neatleidžia nuo atsakomybės ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų nevykdymo, be to, įstatymui visi asmenys lygūs. Byloje surinkti įrodymai ir aplinkybės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo statybos darbus vykdė atsižvelgdamas į „architektų paaiškinimus“ ar tai, kad jis skambino į Alytaus rajono savivaldybės Komunalinio ūkio ir architektūros skyrių bei pateikė mobiliojo ryšio telefono išklotinę, nepaneigia byloje esančių įrodymų ir juo labiau neatleidžia nuo atsakomybės, padarius ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą.
2.4. Skunde kritiškai vertinama teismo išvada, kad neva dėl to, jog naujai pastatytos pirties aukštis nesiekia 8,4 m, todėl „<...> leidimas nereikalingas <...>“, o pagrindo pripažinti V. Č. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 352 straipsnio 5 dalyje, tariamai nėra. Kaip ir nėra informacijos apie iki nugriovimą buvusį pirties aukštį, teismui užteko, jog galėtų skundžiamu nutarimu nustatyti, kad V. Č., atlikęs statybos darbus, pirtį pastatė nepakeisdamas jos buvusio aukščio (kurio, pakartotina, teismas pats net nenustatė). Tuo tarpu Inspekcija, siekdama įrodyti esant padarytą ANK 352 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, išmatavo sandėliuojamų pirties mūrui naudotų plytų aukštį bei skiedinio siūlės storį, tačiau teismo nuomone, nepakako „<...>nustatyti tik laikančiųjų konstrukcijų perstatymo fakto, privaloma nustatyti ir tai, kad laikančiųjų konstrukcijų perstatymu buvo pakeisti statinio išorės matmenys, šiuo atveju Inspekcija privalėjo nustatyti, kad buvo pakeistas statinio aukštis“.
2.5. Skunde teigiama, kad sulyginus vizualiai vienintelį tokį byloje esantį įrodymą, kuris, atlikus tam tikrus, pakankamai nesudėtingus skaičiavimus, objektyviai leidžia nustatyti buvusį pirties aukštį (t. y. senąją pirties nuotrauką su naujomis pirties nuotraukomis), akivaizdžiai patvirtina, kad V. Č. atliko pirties rekonstravimo darbus - sukūrė naują jos kokybę - senosios, iki nugriovimo buvusios pirties palėpėje buvo įrengti labai nedideli langai, tuo tarpu naujai atstatytos pirties palėpėje yra įrengti aukšti vitrininiai langai, kuriems, akivaizdu, reikalingas ir didesnis pastato aukštis. Todėl iš pateiktų iki nugriovimo buvusios pirties nuotraukų objektyviai nėra žinoma, kaip vizualiai virš perdangos pirtis atrodė. Taigi aplinkybė, kokia buvo pirtis ir kaip ji vizualiai atrodė virš perdangos, kad būtų galima ją tokia atstatyti V. Č. taip pat nebuvo ir negalėjo būti žinoma.
2.6. Inspekcija pažymi, kad objektyviai galimybių surinkti kitokius įrodymus ir/ ar nuotraukas, nei Inspekcijai pateikė I. M. M. bei G. Č., ir tokiu būdu pagrįsti, jog V. Č. savavališkai rekonstravo pirtį, neturėjo ir šiuo metu neturi. Taigi iki nugriovimo buvusios pirties nuotraukos, taip pat Inspekcijos patikrinimo aktu 1, patikrinimo aktu 2 bei patikrinimo aktu 3 užfiksuotos faktinės aplinkybės ir yra tie įrodymai, patvirtinantys savavališką pirties rekonstravimo faktą, kurį atliko administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Č.. Paminėtina dar ir tai, kad V. Č., pažeisdamas statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, pažeidė visos visuomenės interesą, jog statiniai būtų statomi, laikantis teisės aktų reikalavimų, juose įtvirtintų statinio saugaus eksploatavimo reikalavimų ir kitų esminių statinio reikalavimų (Statybos įstatymo 4 straipsnis) bei nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į Inspekcijos apeliacinį skundą V. Č. atstovas advokatas A. U. prašo Inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarimą nepakeistą.
3.1. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, jog Inspekcijos surašytame protokole, nėra nei teisės aktų nuostatų, nei faktinių aplinkybių, kurios leistų nustatyti, jog V. Č. tvarkomas statinys laikytinas neypatingu statiniu. Protokole nesant šių duomenų, t. y. nustatytų faktinių aplinkybių bei teisės aktų nuostatų, pagal kurias būtų galima kvalifikuoti statinį, kuriame vykdomi darbai, neypatingu statiniu, nėra jokios galimybės V. Č. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį, kadangi pagal šią normą atsakomybėn galima traukti tada, kai yra rekonstruojamas neypatingas statinys.
3.2. Be to ANK 352 straipsnio 5 dalis, numatanti administracinę atsakomybę už savavališką rekonstravimą yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitas teisės aktų nuostatas, o protokole nenurodžius teisės aktų nuostatų, kurios reglamentuoja, kas yra rekonstrukcija, V. Č. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
3.3. Dar daugiau - Inspekcija pateikdama apeliacinį skundą ir teigdama, jog V. Č. vykdyti darbai laikytini rekonstrukcija remiasi statybos techniniu reglamentu STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys", patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinko ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (toliau STR „Statinio statybos rūšys"). Tačiau Inspekcijos surašytame administracinio nusižengimo protokole STR „Statinio statybos rūšys" nėra nurodytas ir juo nebuvo remiamasi. Atsižvelgiant į tai, jog surašant protokolą bei formuluojant kaltinimą V. Č. STR „Statinio statybos rūšys" nebuvo nurodytas, darytina išvada, jog visi Inspekcijos apeliacinio skundo argumentai, grindžiami šiuo teisės aktu, yra atmestini. Taigi, ginčo atveju administracinio nusižengimo teisena nutrauktina jau vien dėl to, kad Inspekcijos 2020 m. sausio 15 d. surašytame protokole nėra nurodytos teisės normos, kurias neva pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Č..
3.4. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje yra pateikta ginčo statinio (pirties) kadastrinių matavimų byla, iš kurios matyti, jog pirties vien tik pirmojo aukšto (be pastogės) aukštis buvo gerokai didesnis nei ginčijamuose Inspekcijos dokumentuose. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro išrašo bei kadastro duomenų bylos, pirties tūris (be pastogės) buvo 388 m3, ilgis 10.90 m, o plotis 10.78 m. Taigi, iš šių duomenų seka, jog pirmojo aukšto (be pastogės) aukštis buvo 3.30307... m, t. y. didesnis nei nurodyta Inspekcijos surašytame administracinio nusižengimo protokole. Tokiu būdu, šie objektyvūs buvusio statinio aukšto aukščio duomenys, kuriais Inspekcija patikrinimo metu nesivadovavo, neatitinka protokole nurodytos aplinkybės, jog buvusio statinio išorinės sienos aukštis buvo 3 m, kas sudaro pagrindų teismui abejoti protokole nurodytos kitos aplinkybės, kad išorinė siena paaukštinta būtent vienu metru, o ne mažiau, teisingumu.
3.5. Kaip matyti iš Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje įtvirtinto rekonstrukcijos apibrėžimo, statinio rekonstravimu laikoma tik tokia statyba, kada keičiant laikančiąsias konstrukcijas yra keičiami statinio (ne sienos) išorės matmenys, todėl priskiriant V. Č. atliktus statybos darbus rekonstravimui būtina nustatyti ir tai, kad jis, perstatydamas statinio išorines sienas, pakeitė statinio aukštį. Kai tuo tarpu Inspekcija pirties aukščio nei iki atliktų darbų, nei po darbų atlikimo nematavo ir nevertino, ką būtent ir akcentavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime. Tokiu būdu, neturint objektyvių duomenų apie buvusio statinio aukštį, jo pastogės erdvę, remiantis vien tik administracinio nusižengimo protokole nurodyta aplinkybe, jog statinio išorinė siena buvo paaukštinta 1 m, negalima daryti neabejotiną išvadą, kad tuo pačiu buvo pakeistas ir statinio aukštis, matuojamas iki aukščiausio šlaitinio stogo taško. Buvusios pirties sienos aukštis buvo skaičiuojamas visiškai nepagrįstais būdais ir metodais, t. y. pasitelkiant fotografijas ir mūro fragmentus. Inspekcijos surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytas buvusio sienos statinio aukštis apskaičiuotas nekonkrečiai, netiksliai, be to grindžiamas neobjektyvios prigimties duomenimis. Dar daugiau - tokie duomenys prieštarauja kitiems byloje, kvalifikuotų matininkų surinktiems duomenims.
3.6. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į apeliacinio skundo argumentą: „Inspekcija pažymi, jog objektyviai galimybių surinkti kitokius įrodymus ir/ar nuotraukas, nei Inspekcijai pateikė I. M. M. bei G. Č., ir tokiu būdu pagrįsti, jog V. Č. savavališkai rekonstravo pirtį, neturėjo ir šiuo metu neturi", tačiau būtent Inspekcijai tenka pareiga įrodyti pažeidimo faktą, o esant bet kokių abejonių, jos aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Žemesnės instancijos teismas
3.7. Būtent įvertinus visumą aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog pagal pateiktus Inspekcijos įrodymus nėra pakankamo pagrindo teigti, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytais statybos darbai buvo atliktas V. Č. nuosavybės teise priklausiančio statinio rekonstravimas, neįrodžius būtinojo ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo objektyviosios pusės požymio.
3.8. Be to atliekant V. Č. statybų patikrinimą buvo pažeistos esminės procedūros, turėjusios užtikrinti jo teisių užtikrinimą. V. Č. į 2019 m. lapkričio 14 d. patikrinimą atvykti negalėjo ir apie tai informavo Inspekcijos darbuotojus. Tuo tarpu į 2019 m. lapkričio 26 d. patikrinimą ieškovas V. Č. kviečiamas nebuvo. Akivaizdu, jog nesant pranešimo apie patikrinimą buvo pažeistas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punktas, kurios tikslas suteikti teisę statytojui dalyvauti atliekant patikrinimą ir teikti paaiškinimus bei dokumentus dėl statybos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus patarėjos, pavaduojančios skyriaus vedėją, J. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
5. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
6. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad V. Č. administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus ir nenustačius visų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo kaltę jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.
7. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalis apibrėžia, kas yra statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.); 23 dalyje numatyta, kad laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktą statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 1) pastatomi nauji aukštai; 2) įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 3) nugriaunama dalis esamų aukštų; 4) prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 5) pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis; 6) įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad statybos darbai būtų pripažinti statinio rekonstravimu, reikia nustatyti, jog šiais darbais buvo pakeistos statinio laikančiosios konstrukcijos, tuo pačiu pakeičiant bet kuriuos statinio išorės matmenis. Abejonių, kad V. Č. perstatydamas išorines sienas, pakeitė laikančiąsias konstrukcijas, nekyla, šiuo atveju keliamas klausimas ar buvo pakeistas statinio aukštis. Iš teisinio reguliavimo matyti, kad užtenka pakeisti bent vienos laikančiosios konstrukcijos matmenis, kad statybos darbai būtų laikomi rekonstravimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, kuriame nurodoma pastato aukščio sąvoka – tai aukštis, kuris matuojamas metrais nuo statinių statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastatų stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taško. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad ne visos laikančiosios konstrukcijos (šiuo atveju dvi) turi pastato stogo kraigą, todėl kitų dviejų laikančiųjų konstrukcijų aukštis turėtų būti laikomas jų konstrukcijos aukščiausiais taškais. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenis šios pirties Hi lygus 3.30 m, tai yra statinio aukšto aukštis su perdanga be pastogės, tačiau šiais objektyviais statinio aukšto aukščio duomenimis Inspekcija patikrinimo metu nesivadovavo, todėl protokole nurodytos aplinkybės, jog buvusio statinio išorinės sienos aukštis buvo 3 m, sudaro pagrindą abejoti, kad išorinė siena buvo paaukštinta būtent vienu metru, o ne mažiau, teisingumu.
8. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ANK 609 straipsnis reglamentuoja administracinio nusižengimo protokolo turinį, kurio privalu laikytis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, administracinio nusižengimo protokole nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Šie duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo esmė ir pažeisti teisės aktai, nustatantys atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnyje ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019). Administracinio nusižengimo esmė ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-6-628/2019).
9. Iš apylinkės teismo nutarties matyti, kad apylinkės teismas konstatavo, jog Inspekcija, surašydama V. Č. administracinio nusižengimo protokolą dėl savavališko statinio rekonstravimo, neatliko išsamaus tyrimo, nes pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalį, Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktą, tam, kad statybos darbai būtų laikomi statinio rekonstravimu, nepakanka nustatyti tik laikančiųjų konstrukcijų perstatymo fakto, privaloma nustatyti ir tai, kad laikančiųjų konstrukcijų perstatymu buvo pakeisti statinio išorės matmenys. Teismas pažymėjo, jog Inspekcija privalėjo nustatyti, kad buvo pakeistas statinio aukštis, o kaltindama V. Č. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 352 straipsnio 5 dalyje, privalėjo nustatyti aplinkybę, jog V. Č. perstatė buvusio statinio laikančiąsias konstrukcijas – išorines sienas, tuo pakeisdamas statinio aukštį. Tačiau ši aplinkybė nebuvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole ir nepateikta jokių ją patvirtinančių duomenų. Teismas taip pat nurodė, kad Inspekcija, veikdama pagal savo kompetenciją ir turėdama specialių žinių, privalėjo pateikti tikslius, išsamius ir neprieštaraujančius vienas kitam įrodymus, patvirtinančius V. Č. inkriminuojamo nusižengimo sudėtį. Tuo tarpu nei administracinio nusižengimo protokole, nei Inspekcijos pateiktuose aktuose nebuvo nurodyti tikslūs ir detalūs patikrinimo metu atlikti buvusio statinio išorinės sienos aukščio skaičiavimai. Skundžiamame nutarime, taip pat pažymima, kad Inspekcija, administracinio nusižengimo protokole nurodydama, jog pastatas pagal savo parametrus priskirtinas neypatingųjų statinių kategorijai, statinio parametrų nedetalizavo, protokole nepateikė nuorodos į teisės aktus, reglamentuojančius neypatingojo statinio sąvoką. Pirmosios instancijos teismo nutarime nurodoma, kad kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal blanketinę teisės normą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti blanketinę teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs. Be to, būtina nurodyti ir kitas nusižengimo esmę atskleidžiančias aplinkybes. Tai yra svarbu, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis ir, sprendžiant atsakomybės klausimą, nebūtų pažeistos jo teisės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamame nutarime apylinkės teismas nustatė šiuos esminius administracinio nusižengimo protokolo trūkumus, tačiau turėdamas pareigą būti aktyvus, nesiėmė jokių veiksmų tiems trūkumams pašalinti.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes bei imtis iniciatyvos, kad nustatyti neaiškumai būtų pašalinti. Apylinkės teismas privalėjo pats ištaisyti protokolo trūkumus arba pasiūlyti Institucijai protokolo trūkumus pašalinti. Aukštesniajam teismui nekyla abejonių, kad laikančiųjų konstrukcijų aukštis buvo padidintas, nes nustatytas 4 metrai, kai tuo tarpu Institucija teigia jog sienų aukštis buvo 3 metrai ( taip protokole), o apylinkės teismas nutarimu konstatuoja jog pirties pastato sienų aukštis buvo 3,3 metro.
11. Nesutinkant su skundžiamo apylinkės teismo nutarimo motyvais atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismas pasisakydamas V. Č. kaltės klausimu, konstatavo jo veiksmuose tyčios ir nerūpestingumo nebuvimą, remiantis tik V. Č. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kuriuose jis teigė, kad prieš pradedant 2019 m. rugsėjo 22 d. statybos darbus, jis skambino į Alytaus rajono savivaldybės Architektūros skyrių ir klausė, ar jo planuojamiems statybos darbams atlikti reikalingas leidimas. V. Č. nurodė, jog architektai paaiškino, kad jeigu jo statinys bus statomas ant seno pastato pamatų, nekeičiant jo pločio ir ilgio, statinys nebus aukštesnis nei 8,4 m, leidimas nereikalingas, todėl jis pradėjo statybos darbus. Teismas šių parodymų patikimumą grindė V. Č. pateikta mobiliojo ryšio telefono išklotine, iš kurios matyti, jog 2019 m. rugpjūčio 7 d. iš jo telefono numerio skambinta į Alytaus rajono savivaldybės Komunalinio ūkio ir architektūros skyrių (1 t., b. l. 72-73).
12. Šios išvados kontekste paminėtina, jog šie įrodymai tik patvirtina patį faktą, jog V. Č. tikrai skambino telefonu į Alytaus rajono savivaldybės Komunalinio ūkio ir architektūros skyrių. Šiuo atveju pagrįsto procesinio sprendimo priėmimui vien tik mobiliojo ryšio telefono išklotinės pateikimo akivaizdžiai nepakanka, nes nėra fiksuotas pokalbis tarp asmenų. Juo labiau, kad savo kaltės V. Č. nepripažino nuo pat tyrimo pradžios, o teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nesutinkant su jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymu, siekiant objektyviai įvertinti administracinio nusižengimo aplinkybes bei nustatyti visas nusižengimo įvertinimui reikšmingas aplinkybes, būtina ne tik įvertinti rašytinius įrodymus, bet ir apklausti asmenis teismo posėdžio metu, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Č. 2019 m. konsultavosi tris kartus su Alytaus rajono savivaldybės Komunalinio ūkio ir architektūros skyriaus specialistais, todėl specialisto konsultavusio V. Č. apklausa padėtų patvirtinti ar paneigti tyčios buvimą ar nebuvimą šiuo atveju.
13. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai tačiau tik tais atvejais, kai tokių trūkumų bylą nagrinėjantis teismas negali pašalinti. Taigi šiuo atveju teismas tik konstatavo abejones, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kurie šiuo atveju yra galimi, pašalinimui. Todėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai renkant ir tiriant įrodymus, tinkamai formuojant kaltinimą, išsprendžiant protokolo trūkumus ir pnš..
14. Esant šių duomenų visumai, darytina išvada, kad apylinkės teismas išsamiai neištyrė, neįvertino visų bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp V. Č. kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažinta teisėtu ir pagrįstu. Būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga, išsiaiškinti aukščiau paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų proceso dalyvių teisę į apeliaciją. Tokiu būdu, skundžiamas Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla V. Č. atžvilgiu grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus patarėjos, pavaduojančios skyriaus vedėją, J. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą V. Č. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.