Kauno apygardos teismo nutartis

2018-08-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-652-634/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-23
Bylos Nr.
1S-652-634/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Giedrius Endriukaitis, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
R. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-652-634/2018Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgio Kiškio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2018 m. birželio 18 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. R. bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2008 m. birželio 18 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą 15 metų laisvės atėmimo bausme, visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose (laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2007 m. liepos 17 d., pabaiga – 2022 m. liepos 17 d.).Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 18 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam R. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nenustatę įstatymo reikalaujamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Nuteistasis R. R. skunde prašo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2018 m. birželio 18 d. Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota, joje iš karto po faktų dėstymo eina rezoliucinė dalis ir nėra pateikta jokių rimtesnių argumentų. Teismas prieštarauja pats sau, nurodydamas, kad nuteistasis įvykdė visas lygtinio paleidimo rekomendacijas, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir t. t., tačiau po to teigia, kad jis vis tiek nesilaikys įstatymų ir taikant lygtinį paleidimą nebus įvykdytas teisingumas. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijas Nr. (2003) 22 turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, bet ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Be to, lygtinio paleidimo taikymo kriterijai turi būti visiems aiškūs ir tikslūs. Tuo tarpu iš skundžiamos teismo nutarties yra visiškai neaišku, kokius kriterijus nuteistasis turi atitikti, kad būtų lygtinai paleistas. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (pvz., Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartis byloje Nr. 1S-1006-478/2012, Kauno apygardos teismo nutartis 2012 m. balandžio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-806-175/2012, Kauno apygardos teismo nutartis 2012 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. 1S-854-133/2012, Kauno apygardos teismo nutartis 2012 m. kovo 30 d. nutartis byloje Nr. 1S-709-133/2012 ir kt.). Visi šie precedentai yra galiojantys, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsniu, yra privalomi.Skunde R. R. taip pat nurodo, kad bausmę jis šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, atvirojoje kolonijoje, neturi galiojančių nuobaudų, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo 21 kartą paskatintas. Atlikdamas bausmę visą laiką dirba, lanko AA grupę, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, teigiamai žiūri į darbą ir šiuo metu dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Po lygtinio paleidimo jis taip pat turės galimybę įsidarbinti, gyvenimo sąlygos laisvėje geros, jis palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, savo ateities perspektyvą sieja tik su šeima. Nuteistasis taip pat pažymi, kad neformalių nuteistųjų bendrijos tradicijų nesilaiko ir jas neigiamai vertina. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, savikritiškai analizuoja nusikaltimo situaciją sąlygojusias aplinkybes, nuoširdžiai apgailestauja dėl padaryto nusikaltimo ir iš gaunamo atlygio už darbą atlygina iš jo priteistą žalą.Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo R. R. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo minimoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtos rekomendacijos ir nuomonės, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu.R. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso žemos rizikos grupei (32 balai, iš jų 14 balų statiniai), tai yra jis atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad jo elgesio ir mąstymo pokyčiai dar nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis padarė įstatymo reikalaujamą pažangą.Sprendžiant dėl įstatymo reikalaujama pažangos R. R. mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, visų pirma, atsižvelgtina į tai, kad per paskutinius trejus bausmės atlikimo metus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas sumažėjo minimaliai (4 balais), o nuo paskutinio 2017 m. sausio 17 d. atlikto elgesio vertinimo ši rizika iš viso nesikeitė. Be to, kintančių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma (18 balų) sudaro didesniąją dalį rizikos vertinimo, todėl nuteistasis turi visas galimybes pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinti.Atskirai pažymėtina, kad apie bausmę atliekančio asmens pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant ne tik individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose, ką skunde nurodo R. R., bet ir šių priemonių bei programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas). Šiuo atveju abejonių pakankama R. R. elgesio korekcija kelia jam socialinio tyrimo išvadoje nustatytas kriminogeninis veiksnys – piktnaudžiavimas alkoholiu. Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus, smurtinio, tyčinio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą, jam būnant apsvaigus nuo alkoholio, todėl nuteistojo pažanga nuostatų alkoholio vartojimo aspektu labai svarbi. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, R. R. 2017 m. birželio 16 d. buvo baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą. Nors ši drausminė nuobauda buvo panaikinta prieš terminą 2018 m. kovo 14 d. ir šiuo metu negalioja, taip pat nuteistasis lanko AA užsiėmimus bei žada alkoholio ateityje nevartoti, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad praėjęs vienerių metų laikotarpis nuo nustatyto alkoholio vartojimo fakto pataisos įstaigoje dar nėra pakankamas konstatuoti, kad R. R. iš tikrųjų pakeitė požiūrį į alkoholio vartojimą. Be to, kaip minėta, nuteistasis dar turi galimybę koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir mažinti minėto kriminogeninio veiksnio įtaką nustatytai rizikai pakarotinai nusikalsti.Apygardos teismas taip pat pritaria skundžiamos teismo nutarties motyvams dėl R. R. problemų sprendimų įgūdžių, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankami – jis suvokia, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir šią problemą lėmusio savo elgesio, yra prieštaravimų. Tiek praeityje, tiek šiuo metu nuteistasis ne visuomet sugeba pasirinkti tinkamas problemų sprendimo strategijas, neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių (aptartas alkoholio vartojimo faktas).Nuteistasis skunde teisingai nurodo, kad padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys lygtinio paleidimo taikymui ir kad šis klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Tačiau nuteistojo nurodyta kritika dėl teismo nukrypimo nuo aukštesnės instancijos suformuotos praktikos lygtinio paleidimo kontekste nepagrįsta. Išanalizavus skunde cituotų bylų konkretų faktinį pagrindą, nustatyta, kad nurodyta teisminė praktika nėra precedento galią turinti šioje nagrinėjamoje byloje, kadangi paminėtose bylose lygtinio paleidimo klausimas buvo svarstomas taikant šiuo metu negaliojančią BVK 157 straipsnio redakciją. Be to, kiekviena byla yra individuali ir klausimai nagrinėtini tik atsižvelgus į būtent tos bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu nuteistuoju bei jo elgesiu bausmės atlikimo laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, visapusiškai įvertindama visus išdėstytus duomenis, taip pat ir R. R. nustatytus riziką nusikalsti mažinančius veiksnius (tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, ryšių palaikymas su artimaisiais, teigiama darbinė motyvacija, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas) ir kitas skunde nurodomas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis šiuo metu neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo elgesio ir mąstymo pokyčiai dar nėra pakankami konstatuoti įstatymo reikalaujamą jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu teismui dar kyla abejonių dėl to, ar nuteistasis paleistas lygtinai sugebės atsiriboti nuo jam būdingo ankstesnio teisei priešingo elgesio ir laikytis įstatymų.Taigi, nesant įstatyminio pagrindo R. R. taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. birželio 18 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo R. R. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Edita DambrauskienėGiedrius EndriukaitisJurgis Kiškis