Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Laimutė Sankauskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. R. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-15-420/2017 pagal ieškovės B. R. ieškinį atsakovams D. K., J. K., V. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Valstybės 820 Eur turtinės žalos atlyginimui, priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos Valstybės, D. K. ir J. K. 558 Eur turtinės žalos atlyginimui, priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos Valstybės ir V. K. 6659,03 Eur turtinės žalos atlyginimui, priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos Valstybės, D. K., J. K. ir V. K. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Zarasų rajono apylinkės teismo prašymu Specialioji teisėjų kolegija 2017 m. kovo 8 d. nutartyje konstatavo, jog reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo fiziniams asmenims – atsakovams D. K., J. K., V. K. teismingi bendrosios kompetencijos teismui, o reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, teismingi administraciniam teismui. Zarasų rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi ieškovės B. R. reikalavimus dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, nutarė išskirti į atskirą bylą ir perduoti nagrinėti pagal rūšinį teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2017 m. kovo 23 d. Zarasų rajono apylinkės teismas nutartimi nustatė terminą ieškovės pateikto ieškinio atsakovams D. K., J. K. ir V. K. trūkumams pašalinti – įpareigojo iki 2016 m. balandžio 4 d. pateikti naują patikslintą ieškinį.Nurodė, kad ieškinys dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui valstybei, buvo perduotas nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl ieškovė turi pateikti patikslintą ieškinį, jame patikslinti proceso šalis, faktinį ir teisinį ieškinio pagrindą bei ieškinio reikalavimus.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė B. R. prašo panaikinti 2017 m. kovo 23 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Apeliantės manymu, tai, kad ieškinio reikalavimai vieno iš atsakovo atžvilgiu yra išskirti į atskirą bylą, nedaro jokios įtakos kitų atsakovų teisinei padėčiai, nekeičia ieškinio faktinio ar teisinio pagrindo ir ieškinio reikalavimų.Pagal CPK 135 str. 1 p. privaloma nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismas negali reikalauti ieškovę nurodyti ir teisinį ieškinio pagrindą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Zarasų rajono apylinkės teismo nutartis naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 2 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria teismas nustatė terminą apelianto pateikto ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė pareiškė ieškinį atsakovams Lietuvos Valstybei bei kitiems fiziniams asmenims D. K., J. K. ir V. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos, atlyginimo. Dalis ieškinio reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui valstybei, buvo perduota pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.Ieškovė, pareikšdama ieškinį, nurodė subjektus, kuriems reiškiamas materialinis reikalavimas. Perdavus dalį bylos bei pašalinus vieną iš atsakovų Valstybę iš bylos, kitų atsakovų procesinė padėtis nei ieškinio dalykas bei reikalavimai nepasikeitė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal pareikštą ieškinį yra aiškus ieškovės reikalavimas likusiems atsakovams, jo pagrindas ar ribos, todėl dalį bylos perdavus pagal teismingumą kitam teismui, likusioje dalyje ieškinį galima toliau nagrinėti teisme.Be to, esant tam tikriems neaiškumams, nelemiantiems esminio ieškinio pagrindo ir dalyko neaiškumo, jie gali būti pašalinti pasiruošimo nagrinėti bylą teisme ar teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi teismas be pakankamo faktinio pagrindo taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, įpareigodamas apeliantę iš naujo pateikti ieškinį. Apeliantė kartu su pradiniu ieškiniu pateikė įrodymus, kurie, jos manymu, patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes; teismas ieškinį priėmė, taip konstatuodamas, kad ieškinio reikalavimas ir su ieškiniu pateikti įrodymai leidžia nustatyti reikalavimų esmę. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad ieškovas neturi nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, nes ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-151/2011). Pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai dėl įrodymų nepateikimo nesudaro kliūčių tęsti pradėtą procesą. Reikalingi įrodymai galės būti pateikiami vėlesniuose proceso etapuose, t. y. rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės (CPK 226 str.). Kita vertus, apeliantė, nepateikdama tam tikrų įrodymų, pati rizikuoja, kad jos ieškinys bus atmestas. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, gana formaliai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėjimui iš esmės (CPK 337 straipsnio 2 punktas).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsnio, 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.