- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-29
- Bylos Nr.
- I-2909-789/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00984-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- N. D. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos N. D. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. D. V. pateikė teismui skundą (teisme gautas 2015-02-09), kurį patikslino ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2).
Pareiškėja skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2013-04-24 buvo laikoma nežmoniškomis sąlygomis, prilyginamomis kankinimui, buvo pakenkta pareiškėjos sveikatai. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 m² minimalaus ploto reikalavimas, kamerose buvo drėgna, trūko oro, sienos buvo pajuodusios, buvo pelėsis, langai maži, nebuvo įrengtos spintelės, negalėjo pasikabinti rūbų, kameros buvo neremontuotos. Nurodė, kad jai nebuvo suteiktos sanitarinės priemonės kameroms tvarkyti, todėl pareiškėja turėjo plėšyti savo rūbus ir juos naudoti kaip valymo priemones, taip pat pažymėjo, kad kamerose įrengti tupimi tualetai. Teisme 2015-04-10 gautas pareiškėjos 2015-04-07 prieštaravimas, kuriame ji nurodė, kad su atsiliepime pateiktais argumentais nesutinka, nes jie yra neteisingi. Papildomai paaiškino, kad kamerose buvo tarakonų, langai Lukiškių TI-K kamerose neatitiko dydžio standarto, ant langų uždėtos grotos, jie pilnai neatsidarydavo. Pareiškėja nurodė, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K ji buvo dvasiškai gniuždoma.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje naujoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Nurodė, kad už kamerų tvarkymą yra atsakingi kamerose laikomi asmenys, tvarkymui reikalingas inventorius išduodamas į kameras. Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka kenkėjų naikinimo darbus. Paaiškino, kad kameras remontuoja pagal iš anksto sudarytą planą bei pažymėjo, kad nuteistieji patys dažnai niokoja kameras. Nurodė, kad visose kamerose yra įrengiamos spintelės, tačiau kamerų plotas yra mažas ir ne visada įrengiama papildomų spintelių. Nurodė, kad unitazai ir tupyklos „čiaša genuje“ yra sertifikuoti, atitinka Europos Sąjungos kokybės standartus, jų įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Taip pat nurodė, kad visos kameros yra pritaikytos vėdinimui per langus, pažymėjo, kad vėdinamose kamerose nėra bėdų dėl didelės drėgmės ir pelėsio. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjos skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjos nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. (b. l. 6–15).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja ir atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai (b. l. 75–76).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjai atlyginimo. Pareiškėja skunde nurodė, kad žala jai kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2013-04-24. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja.
CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).
Pareiškėja skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo laikoma laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2013-04-24. Iš atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėja Lukiškių TI-K buvo laikoma nuo 2011-09-22 iki 2013-04-25, todėl skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2011-09-22 iki 2012-02-04 galėjo pateikti iki 2015-02-04, tačiau skundą teismui paštu išsiuntė 2015-02-05 (b. l. 4), t. y. praleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą minėtu laikotarpiu. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, pareiškėja turi įvardinti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus. Pareiškėja skunde neįvardijo jokių aplinkybių, dėl kurių praleido trejų metų ieškinio senaties terminą. Pareiškėja 2015-03-16 gavo atsakovės atstovo pateiktą atsiliepimą, kuriame atsakovės atstovė prašė taikyti trejų metų senaties terminą (b. l. 55). Teisme 2015-04-10 gautas pareiškėjos prieštaravimas, kuriame pareiškėja taip pat nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas. Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo šalis (atsakovas) raštu reikalauja taikyti ieškinio senatį, taip pat į tai, kad nėra jokių objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjai laiku ginti savo teises, taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas pareiškėjos reikalavimui priteisti neturtinę žalą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2011-09-22 iki 2012-02-04. Ginčas nagrinėtinas dėl galimai netinkamų pareiškėjos laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012-02-05 iki 2013-04-24.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagrindas, dėl kurio pareiškėja prašo neturtinės žalos atlyginimo, yra pareiškėjos laikymas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad minimalaus kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹.2. p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Iš byloje atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėja ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikoma nuo 2012-02-05 iki 2013-04-24 (445 dienos). Iš 445 dienų, praleistų Lukiškių TI-K, vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus visą laiką, išskyrus 2012-08-14 vakare, 2012-08-15 ir 2012-08-16 ryte. Šiuo laikotarpiu pareiškėja buvo laikoma Lukiškių TI-K kameroje Nr. 421, kurioje buvo laikomi dar keturi asmenys ir vienam asmeniui teko 3,372 m² gyvenamojo ploto. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su atsiliepime pateiktais duomenimis apie tai, kiek kamerose buvo laikoma asmenų. Pareiškėja nurodė, kad kamerose Nr. 419 ir Nr. 421 buvo laikomi šeši asmenys, kameroje Nr. 423 buvo laikomi devyni asmenys, tačiau jokių įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė. Atsakovės atstovė, kuria teismas neturi pagrindo abejoti, teismui pateikė išsamius duomenis, kuriuose nurodyta, kiek asmenų, kuriose kamerose ir kuriuo laikotarpiu buvo laikoma. Taip pat pažymėtina, kad Lukiškių TI-K kameros Nr. 423 plotas yra 33,33 m², pareiškėja nurodė, kad kameroje buvo laikomi devyni asmenys, taigi, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas tektų 3,7 m² ir atitiktų teisės aktų reikalavimus.
Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). Be to, pagal EŽTT praktiką vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr. EŽTT sprendimą Mandič ir Jovič prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Štrucl ir kiti prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Manytina, jog toks aiškinimas taikytinas ir nagrinėjamu atveju. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą palatos plotą, pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.
Pareiškėja žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad kamerose buvo trūko oro, jose buvo įrengti maži langai, prie jų buvo pritvirtintos grotos. Pareiškėja paaiškino, kad langai nepritaikyti vėdinimui, todėl kamerose buvo didelė drėgmė, sienos pajuodavusios, buvo pelėsis. Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės) 14.1 p. nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, lango angoje įstatomos metalinės grotos ir lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimą atitinka nurodytų teisės aktų reikalavimus, teisės aktuose nenustatyti reikalavimai langų matmenims. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės atstovas pažeidė teisės aktus šiuo aspektu. Higienos normos 24 p. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovas, kuriuo teismas neturi pagrindo abejoti, nurodė, kad visose kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, o byloje nenustatyta, kad pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus, taip iš dalies išvengiant didelės drėgmės ir pelėsio kamerose. Todėl šiuo atžvilgių Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nenustatyti.
Pareiškėja žalos atsiradimą kildiną ir iš to, kad jos laikymo Lukiškių TI-K metu kamerose trūko šviesos, pareiškėjai pablogėjo regėjimas. Pažymėtina, kad tinkamas laisvės atėmimo vietų apšvietimas, galimybė gauti natūralios šviesos yra svarbus teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektas. Gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimus nustato Higienos normos 22 ir 23 p. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų kreipusis į Lukiškių TI-K dėl netinkamo natūralaus apšvietimo. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius dėl prasto apšvietimo, nenurodė, kokiu pagrindu ji padarė tokią išvadą, nepateikė jokių medicininių duomenų, patvirtinančių jos regos būklės pakitimą dėl netinkamo apšvietimo.
Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad kamerose trūko spintelių. Įrengimo taisyklių III skyriuje nurodyta, jog kameroje be kitų nurodytų būtinų inventoriaus daiktų turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), viena spintelė arba sieninė lentyna dvejiems suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.5 p., 14.6 p., 14.7 p., 14.8 p.). Pareiškėja tik deklaratyviai nurodė, jog kamerose trūko spintelių, tačiau nenurodė, kuriose kamerose ir kuriuo metu nebuvo įrengtos spintelės, nenurodė, ar kreipėsi į Lukiškių TI-K, prašydama įrengti papildomas spinteles. Todėl šiuo atžvilgiu Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nenustatyti.
Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K kameros buvo neremontuotos, sienos pajuodusios. Higienos normos 62 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Atsakovės atstovas paaiškino, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius resursus. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų apie kamerų, kuriose buvo laikoma pareiškėja būklę, apie anksčiau atliktus remonto darbus. LVAT laikosi pozicijos, kad minėtų higienos normų nesilaikymas administracinių teismų praktikoje paprastai vertinamas kaip teisės į sveiką aplinką pažeidimas (LVAT 2013-11-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1546/2013; 2013-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-608/2013). Taip pat pažymėtina, kad Visuomenės sveikatos centro 2013-07-18 patikrinimo akte Nr. 13(13.3.)-13.16.-844 buvo konstatuota, jog visose tikrintose kamerose (kameros Nr. 406, Nr. 408, Nr. 413) yra nubyrėję sienų dažai ir tinkas, siūloma atlikti paprastąjį patalpų remontą (b. l. 20–21). Nors pareiškėja minėtose kamerose tikrinimo metu nebuvo laikoma, tačiau teismas sprendžia, kad iš pateikto patikrinimo akto galima spręsti apie bendrą kitų kamerų, kuriose buvo laikoma pareiškėja, būklę. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovės atstovė nepaneigė netinkamų pareiškėjos kalinimo sąlygų šiuo aspektu.
Pareiškėja 2015-04-07 prieštaravime taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo tarakonų ir kitų kenkėjų. Atsakovės atstovas atsiliepime pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad nuo 2012 metų iki 2015 metų Lukiškių TI-K buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri patvirtina, kad Lukiškių TI-K administracija rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose (b. l. 32–50). Jokių įrodymų apie kamerose esančius tarakonus ir kitus parazitus byloje nėra. Todėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo aspektu nenustatyta.
Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad jai nebuvo suteikiamos higienos priemonės kamerai tvarkyti. Atsiliepime į skundą atsakovės atstovas paaiškino, kad iš nuteistųjų yra reikalaujama palaikyti švarą kamerose, taip pat į kameras yra išduodamos tam skirtos priemonės. Nors pareiškėja skunde nurodė, kad jai nebuvo išduodamos priemonės kamerai tvarkyti, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių minėtą aplinkybę. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja skundų Lukiškių TI-K administracijai neteikė, todėl negalima pripažinti, kad Lukiškių TI-K pažeidė teisės aktų reikalavimus, susijusius su švara kamerose. Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K įrengti tupimi tualetai. Pažymėtina, jog teisės aktuose nėra numatyta ar tardymo izoliatoriuose turi būti įrengtas sėdimas ar tupimas tualetas, todėl šiuo atžvilgiu taip pat nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.
Byloje taip pat nenustatyta, jog Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjos orumą ar nežmoniškai su ja elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Teismo nustatytos aplinkybės, kad 3 dienas pareiškėja buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjos teisę būti laikomai suremontuotoje kameroje, kurioje jai tektų ne mažiau kaip 3,6 m² ploto, pažeidimo trukmę, taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir pagal naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 6 iki 8 eurų (LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-432-662/2016, LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2015, LVAT 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, LVAT 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015, LVAT 2015-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-985-858/2015)), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu dėl pažeidimo susijusio su neužtikrintu minimaliu gyvenamuoju plotu pareiškėjai priteistina 21 Eur (7 Eur x 3 dienos) suma ir dėl pareiškėjos laikymo nesuremontuotose kamerose pareiškėjai priteistina 100 Eur suma yra adekvati jos patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjos patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma 3 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos N. D. V. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai N. D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) neturtinės žalos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.