Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal ieškovo O. L. ieškinį atsakovui P. S., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (122-124 str.), atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 str. 4 d.), esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys pasirašė sutartį, pagal kurią ieškovas 2013 m. liepos 20-21 dienomis užsakė vestuvių ceremonijos filmuotojo paslaugas iš atsakovo, sumokant atsakovui 1500,00 Lt sumą, bei 400,00 Lt avansą, o atsakovas minėtu laikotarpiu įsipareigojo kokybiškai suteikti filmavimo paslaugas (b.l. 7). Ieškovas 2013-10-15 pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl sutarties nutraukimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurioje ieškovas nurodė, kad vestuvių ceremonija nufilmuota nekokybiškai, tinkamai paslaugos atsakovas neatliko, ieškovo paprašytas netinkamai nufilmuotos medžiagos atsakovas neištaisė nei iki 2013-09-06, nei iki 2013-09-20, nors papildomai atsakovui buvo sumokėtas 600,00 Lt honoraras, todėl sutartį dėl filmavimo paslaugų teikimo ieškovas nuo 2013-10-15 nutraukia ir reikalauja atsakovo atlyginti 1000,00 Lt turtinę ir 15000,00 Lt neturtinę žalą iki 2013-10-28 (b.l. 8). Iš pateikto Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 2 PK KPS 2013-11-08 nutarimo matyti, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal O. L. pareiškimą, kadangi medžiagoje nesurinkta jokių duomenų, kurie objektyviai pagrįstų P. S. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 182 str. 1 d, (sukčiavimo) (b.l. 9-10). Atsakovas pripažino, kad paslauga buvo atlikta netinkamai dėl jo kaltės, pažadėjo ištaisyti nekokybiškai nufilmuotą medžiagą atsakovo nurodytais terminais iki 2013-09-06, vėliau iki 2013-09-20. Atsakovas tinkamai paslaugos neatliko, dėl atsakovo apgaulės ieškovas patyrė 1000,00 Lt turtinę žalą, kadangi atsakovas, pasirašydamas sutartį, galimai iš anksto žinojo, kad tinkamos filmavimo paslaugos neatliks, neišrašė ieškovui jokių pinigų priėmimo kvitų, nepateikė individualios veiklos vykdymą leidžiančios pažymos, neteisėtai užvaldė ieškovo sumokėtus pinigus bei papildomai sumokėtą 600,00 Lt honorarą. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, ieškovui filmuotos medžiagos negrąžino, ieškovo sumokėto atlygio ir žalos neatlygino. Atsakovui negrąžinus ieškovo vestuvių ceremonijos filmuotos medžiagos, dėl patirtų išgyvenimų, objektyvios tiesios nustatymo, taip pat žinojimo, kad niekada gyvenime neturės vienintelės ir pagrindinės šventės filmuotos medžiagos, negalės jos parodyti giminaičiams, vaikams, pakeisti nurodytos situacijos, kadangi bažnytinės santuokos ceremonija gali būti vykdoma tik vieną kartą gyvenime, ieškovas patyrė neturtinę žalą. Ieškovas, įvertinęs atsakovo apgaule padarytą neturtinę žalą bei išdėstytas neturtinės žalos aplinkybes, prašo iš atsakovo priteisti 15000,00 Lt neturtinės žalos. Duomenų, jog atsakovas žalą atlyginęs, byloje nepateikta.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik esant sąlygų visumai, t.y. esant neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei, žalai (CK 6.246-6.249 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo yra kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 str. 1, 2 d.). Atsakovo veiksmai buvo neteisėti – atsakovas nevykdė arba netinkamai vykdė pareigą kokybiškai atlikti savo darbą, suteikti vestuvių ceremonijos filmavimo paslaugas, elgėsi nesąžiningai, laiku nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, tuo pažeisdamas prievolių vykdymo principus (CK 6.38, 6.39 str.), tyčia nevykdė sutartyje numatytų sąlygų, vengė grąžinti sumokėtą sumą. Dėl atsakovo P. S. neteisėtų veiksmų ieškovui padaryta žala, atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar priešpriešinių įrodymų atsakovas teismui nepateikė. Daroma išvada, kad atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovui buvo padaryta 1000,00 Lt turtinė žala, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos nustatytas priežastinis ryšys. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1000,00 Lt turtinės žalos atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką yra nurodęs, jog teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 1.5. str., CK 6.250 str. 2 d.) (LAT CBS 2006-09-06 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-450/2006). Taikydamas neturtinės žalos atlyginimo institutą teismas privalo kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą skausmą, išgyvenimus, praradimus, todėl priteisiamos neturtinės žalos dydis negali nebūti ir yra pakankamai rimta ir sunki našta skolininkui, bet neturi jo visiškai sužlugdyti.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su atsakovo neteisėtais veiksmais privalo įrodyti ieškovas. Ieškovas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik ieškovo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. CK 6.250 str. 2 d. numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Pažymėtina, jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Ieškovas nurodė, kad atsakovui negrąžinus ieškovo vestuvių ceremonijos filmuotos medžiagos, dėl patirtų išgyvenimų, objektyvios tiesios nustatymo, taip pat žinojimo, kad niekada gyvenime neturės vienintelės ir pagrindinės šventės filmuotos medžiagos, negalės jos parodyti giminaičiams, vaikams, pakeisti nurodytos situacijos, kadangi bažnytinės santuokos ceremonija gali būti vykdoma tik vieną kartą gyvenime, ieškovas patyrė neturtinę žalą, jaučia pažeminimą ir kaip sutuoktinio reputacijos pablogėjimą prieš sutuoktinės giminaičius, tačiau minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kurie pagrįstų prašomos priteisti 15000,00 Lt neturtinės žalos dydį, nepateikė. Teismas pripažįsta iš dalies, kad ieškovas dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, stresines situacijas, todėl atsižvelgdamas į ieškovo išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, daroma išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl 15000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies ir remiantis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, ieškovui iš atsakovo priteistina 500,00 Lt neturtinės žalos.

Tenkintina 9 procentai ieškovo reikalavimų. Iš atsakovo ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų sumai, t.y. 43,20 Lt žyminio mokesčio, (CPK 80 str. 1 d., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui O. L. iš atsakovo P. S. 1000,00 Lt turtinės žalos, 500,00 Lt neturtinės žalos, 43,20 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.