Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-04-01 · Byla Nr. BIK-246/2026

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-06-04Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2025-12-18Klaipėdos apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2026-04-01Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. KasacijaNutartis · 2026-04-01Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-01
Bylos Nr.
BIK-246/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27776-2023-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Alvydas Pikelis (pirm.), Artūras Ridikas, Alenas Piesliakas
Civilinis ieškovas
N. K.
Kaltinamasis
D. K.
Advokatai
Aušrinė Zaburienė
Kasacinio skundo Nr. DOK-1072/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27776-2023-9
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2026 m. balandžio 1 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Aleno Piesliako, spręsdama nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. K. ir jos atstovės advokatės Aušrinės Zaburienės kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžių išteisintojo D. K. (D. K.) baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasatorės kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo D. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, tiek ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, kuriuo D. K. išteisintas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pažeidžia jos, kaip nukentėjusiosios, interesus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad prieš nukentėjusiąją N. K. buvo panaudotas smurtas ir jai buvo padaryti sužalojimai. Taigi D. K. veiksmai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl BK 37 straipsnio taikymo nurodydamas, kad smurtas artimoje aplinkoje yra mažareikšmė nusikalstama veika. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir išteisindamas D. K., nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde ir neatliko reikiamos apimties įrodymų tyrimo.