- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-08-31
- Bylos Nr.
- Iv-1012-554/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00474-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Atsakovas
- Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos
- Pareiškėjas
- J. K.
- Kategorijos
- 8.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovo - Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Virginijui
trečiojo suinteresuoto asmens - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K.
patikslintą skundą atsakovui Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam interesuotam asmeniui - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą Nr. N71-3, 2011 m. balandžio 26 d. turto arešto akto Nr. 15-28-1994 panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslinti skundu ir prašė panaikinti:
- 2011 m. balandžio 26 d. Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą išieškoti 18612,90 Lt pagal užsienio valstybės prašymą Nr. N71-3 ;
- 2011 m. balandžio 26 d. Alytaus apskrities VMI turto arešto aktą Nr. 15-28-1994.
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintame skunde (b.l. 16-20) nurodė, kad Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 29 str. 3 d. numatyta, kad Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijų (kompetentingų institucijų) prašymai dėl pagalbos išieškant mokestines nepriemokas nagrinėjami ir vykdomi Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo (toliau – Įstatymas) nustatyta tvarka. Taip pat nurodė, kad šis Įstatymas buvo priimtas įgyvendinant 1976-03-15 Tarybos direktyvą 76/308/EEB dėl savitarpio pagalbos patenkinant pretenzijas dėl tam tikrų rinkliavų, muitų, mokesčių ir kitų priemonių, (papildyta 1979-12-06 Tarybos direktyva 79/107/EEB, 1992-02-25 Tarybos direktyvą 92/12/EEB, 1992-12-14 Tarybos direktyvą 92/108/EEB ir 2001-06-15 Tarybos direktyvą 2001/44/EB) ir 2002-12-09 Komisijos direktyvą 2002/94/EB, nustatančią išsamias taisykles, taikomas įgyvendinant kai kurias Tarybos direktyvos 76/308/EEB dėl savitarpio pagalbos patenkinant pretenzijas dėl tam tikrų rinkliavų, muitų, mokesčių ir kitų priemonių nuostatas. Pažymėjo, kad Įstatymo 2 str. apibrėžta jo taikymo sritis. Pabrėžė, kad iš priimto sprendimo nėra aišku, kokiu pagrindu į Alytaus apskrities VMI kreipėsi Vokietijos Federacinės Respublikos institucija. Pareiškėjo nuomone, jam buvo ne tik apribota teisė žinoti, kokiu pagrindu susidariusi sprendime nurodyta suma, bet ir ribojama teisė į teisminę gynybą, nes jam nebuvo įteikti Vokietijos Federacinės Respublikos Postdamo centrinės muitinės Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos prašymas Nr. DE_LT_34/ll_2011-0416/E/001_2011/04/18_f_RR ir Vokietijos Federacinės Respublikos Postdamo centrinės muitinės 2011-03-30 pranešimas dėl įsiskolinimo Nr. RK-000-053671-03-2010-3700. Nurodė, kad Įstatymo 10 str. numatyti reikalavimai užsienio kompetentingos institucijos prašymo turiniui - t. y. (1) prašymas suteikti pagalbą dėl pinigų sumų išieškojimo turi būti pateikiamas kartu su pareiškėjo valstybėje išduotu ir išieškojimo vykdymą pareiškėjo valstybėje leidžiančiu dokumentu arba jo patvirtinta kopija; (2) prašymas gali būti pateikiamas tik, kai (a) reikalavimas ir (arba) vykdomasis dokumentas nėra užginčyti pareiškėjo valstybėje, (b) buvo išnaudotos visos pareiškėjo valstybės teisės aktų nustatytos išieškojimo procedūros bei priemonės, tačiau pinigų suma nebuvo išieškota arba buvo išieškota ne visa pinigų suma. Pabrėžė, kad jam kyla pagrįstų abejonių dėl užsienio valstybės teikto prašymo atitikimo anksčiau minėtiems Įstatymo reikalavimas. Taip pat pažymėjo, kad aiškindami šio Įstatymo taikymą, teismai konstatuoja, jog išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, pagal Europos Sąjungos valstybės narės prašymą, pagrindas pradėti išieškojimo procedūrą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra prašančiosios šalies kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje. Toliau, pareiškėjas remdamasis minėtu sprendimu, nurodė, kad toks sprendimas pripažįstamas - t. y. sutinkama, jog jis yra galiojantis Lietuvos Respublikoje, taip pat kad pastaroji Įstatymo norma reiškia, jog kompetentinga Lietuvos institucija nebevertina kompetentingos valstybės, Europos Sąjungos narės, institucijos pateikto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir, nesant teisės aktais numatytų išimčių, jį vykdo. Anot pareiškėjo, teismai pažymi, jog vien šio sprendimo imtis išieškojimo veiksmams pagal nacionalinius teisės aktus nepakanka, nes yra būtinas dar vienas sprendimas – Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimas, tolygus sprendimams dėl tiesioginių asmenų įsiskolinimų išieškojimo. Nurodė, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą. Pareiškėjo nuomone, sprendimo turinys neatitinka Viešojo administravimo įstatyme keliamų reikalavimų – nėra pateikti užsienio valstybės dokumentai, nenurodyta už kokius pažeidimus ir kokiu laikotarpiu užsienio valstybėje susidarė išieškoma suma – todėl yra pagrindas jį panaikinti. Taip pat nurodė, kad pagal Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas išieškojimo užtikrinimo priemones Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija taiko tik esant pagrįstam pareiškėjo reikalavimui, todėl turto areštas kaip išieškojimo užtikrinimo priemonė gali būti taikoma tik tada, kai to motyvuotai prašo užsienio institucija. Pabrėžė, kad turto arešto akte nėra pateikta jokių duomenų, jog toks prašymas buvo gautas ir jo pagrindu buvo nustatyta turto arešto būtinybė, todėl sprendimas areštuoti turtą buvo priimtas mokesčių administratoriui veikiant ultra vires. Pažymėjo, kad tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-01-31 sprendime administracinėje byloje Nr. A-556-100/2011, o taip pat minėtas teismas yra ne kartą nurodęs, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu, nes viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam yra konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas yra negalimas (2005-09-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. Al4-1166/2005).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į patikslintą skundą prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime (b.l. 45-46) į patikslintą skundą nurodė, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Alytaus apskrities VMI 2011-04-22 gavusi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011-04-21 raštą Nr.(25.9-09)-Rl-2124, atliko pareiškėjo turto paiešką, surinko kitą informaciją apie pareiškėjo socialinę padėtį. Nustatė, kad pareiškėjas turi įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams, išieškojimą iš jo turto jau vykdo antstolės Janės Jakimavičienės kontora, todėl yra pagrįsta rizika, kad neareštavus turto, pareiškėjas turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti. Atsakovo nuomone, dėl anksčiau išvardintų priežasčių, gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Nurodė, kad vadovaujantis Įstatymo 7 str., Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pareiškėjo prašyme nurodytas pinigų sumas išieško pagal tokias pat jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, taikomas tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti. Pažymėjo, kad pagal MAĮ 29 str. 3 d., prašymuose nurodytos sumos, už kurių išieškojimą pagal Įstatymo nuostatas atsakingas mokesčių administratorius, išieškomos kaip mokestinė nepriemoka MAĮ nustatyta tvarka. Nurodė, kad vadovaujantis MAĮ 33 str. 15 p., mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, o MAĮ 95 str. 1 d. 2 p., kaip vienas iš užtikrinimo būdų, yra nurodytas turto areštas. Taip pat pažymėjo, kad pagal MAĮ 101 str. 3 d. mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčių įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų. Atkreipė dėmesį į tai, kad Alytaus apskrities VMI 2011-04-26 sprendimo forma Nr. FRl 068 yra patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009-07-28 įsakymu Nr.VA-53. Pabrėžė, kad ginčijamame sprendime yra nurodyta, kokių įstatymų pagrindu ir kokiais dokumentais vadovaujantis buvo priimtas minėtas sprendimas, taip pat nurodyta, kad siekiant pareiškėją supažindinti su byla, jis kviečiamas atvykti į Alytaus apskrities VMI. Akcentavo, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė susipažinti su visa bylos medžiaga bei gauti visų dokumentų kopijas, tačiau jis nevykdė MAĮ 40 str. nustatytų mokesčių mokėtojo pareigų, nesidomėjo vykdomos bylos eiga.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą išdėstytus motyvus ir prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teisminio nagrinėjimo metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė iš esmės palaikė atsakovo atstovo poziciją, prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta Administracinių bylų teisenos įstatymo 75 str. numatyta tvarka. 2011-08-23 teisme gautas pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina pareiškėjui nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d., 79 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs dėl Alytaus apskrities VMI 2011-04-26 turto arešto akto Nr. 15-28-1994, kuriuo areštuotas pareiškėjo privalomasis registruoti kilnojamasis turtas ir Alytaus apskrities VMI 2011-04-26 sprendimo Nr. N71-3, kuriuo nuspręsta išieškoti į valstybės biudžetą 18612,90 Lt sumą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011-04-21 rašte Nr. (25.9-09)-R1-2124 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš J. K.“ (b.l. 47) nurodė, jog remiantis Tarybos direktyva 2008/55EB, siunčia Alytaus apskr. VMI Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo centrinės muitinės Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos 2011 m. balandžio 19 d. gautą prašymą imtis išieškojimo priemonių iš Lietuvos piliečio J. K. dėl skolininko 16340,96 Lt (4732,67 EUR) akcizo už tabako gaminius ir 2271,94 Lt (685,00 EUR) šio mokesčio palūkanų skolos (bendra iš p. J. K. išieškotinos mokestinės skolos suma yra 18612,90 Lt (5390,67 EUR)). Prie minėto rašto buvo pridėta Potsdamo centrinės muitinės Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos 2011-04-19 rašto Nr. Z 4608 B – LT 34/11 gauto cnn paštu kopija (b.l. 52), Potsdamo centrinės muitinės Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos prašymas imtis išieškojimo priemonių Nr. DE_LT_34/11 _2011-0416/E/001_2011/04/18_f_RR (b.l. 48-51). Taip pat byloje yra pranešimas apie įsiskolinimą (b.l 53, 54), kuriame nurodyta, kad J. K. nesumokėjo pranešime apie įsiskolinimą nurodytų sumų, kurias sumokėti buvo reikalaujama nustatyta tvarka, pateikus atitinkamą nurodymą įvykdyti prievolę. Objektyviais bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad vykdant Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo centrinės muitinės Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos 2011-04-19 prašymą, Alytaus apskrities VMI 2011-04-26 turto arešto aktu Nr. 15-28-1994 (b.l. 9-11) areštavo pareiškėjo kilnojamąjį turtą: automobilį BMW 320, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 11000 Lt, automobilį BMW, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 4950 Lt, motociklą SUZUKI GSX-R 1100, v/n 899PD, kurio vertė 3700 Lt, o Alytaus apskrities VMI 2011-04-26 sprendimu Nr. N71-3 (b.l. 7) nusprendė išieškoti iš mokesčių mokėtojo J. K. 18612,90 Lt sumą.
Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų pagalbos teikimą Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms dėl rinkliavų, muitų, mokesčių ir kitų pinigų sumų, išieškojimo, taip pat naudojimąsi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba dėl minėtų pinigų sumų išieškojimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymas (toliau – Įstatymas). Šis Įstatymas buvo priimtas įgyvendinant 1976-03-15 Tarybos direktyvą 76/308/EEB dėl savitarpio pagalbos patenkinant pretenzijas dėl tam tikrų rinkliavų, muitų, mokesčių ir kitų priemonių (papildyta 1979 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 79/1071/EEB, 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvą 92/12/EEB, 1992 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyvą 92/108/EEB ir 2001 m. birželio 15 d. Tarybos direktyvą 2001/44/EB) ir 2002-12-09 Komisijos direktyvą 2002/94/EB, nustatančią išsamias taisykles, taikomas įgyvendinant kai kurias Tarybos direktyvos 76/308/EEB dėl savitarpio pagalbos patenkinant pretenzijas dėl tam tikrų rinkliavų, muitų, mokesčių ir kitų priemonių nuostatas. Įstatyme yra įtvirtintos pagrindinės sąvokos, tarp kurių – Lietuvos kompetentinga institucija, pareiškėjas ir t.t. Minėtos sąvokos nurodo tam tikrus įstatymo reguliuojamuose santykiuose dalyvaujančius subjektus, reglamentuoja jų savitarpio santykius, atitinkamas teises bei pareigas. Šis Įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų pagalbos teikimą Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms dėl rinkliavų, muitų, mokesčių ir kitų pinigų sumų, nurodytų šio Įstatymo 2 str., išieškojimo, taip pat naudojimąsi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba dėl minėtų pinigų sumų išieškojimo (Įstatymo 1 str.). Pagal Įstatymo 2 str. 5 p. jis taikomas ir reikalavimams, susijusiems su akcizais už apdorotą tabaką, kurą, etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus, taigi ir nagrinėjamam ginčui dėl akcizo už tabako gaminius išieškojimo Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos prašymu. Įstatymo normose yra įtvirtinta principinė taisyklė, kad Europos Sąjungos valstybių kompetentingų institucijų pateikti prašymai dėl sumų išieškojimo yra vykdomi Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų pagal tokias pat jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurios yra taikomos tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti. Administracinėje byloje esantys duomenys duoda pagrindą išvadai, kad Alytaus apskrities VMI pranešė pareiškėjui apie priimtą Alytaus apskrities VMI viršininko 2011-04-26 sprendimą Nr. N71-3 išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą ir 2011-04-26 turto arešto aktą, išsiųsdama jam minėtų dokumentų kopijas. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendime nurodyta, jog siekiant mokesčių mokėtoją (šiuo atveju pareiškėją) supažindinti su byla, prašoma atvykti į Alytaus apskrities VMI 2011-05-05 9 val. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, jog priimtame sprendime pareiškėjo buvo prašoma atvykti į Alytaus apskrities VMI, tačiau pareiškėjas nebuvo atvykęs, neskambino, jokių pageidavimų nereiškė, neprašė susipažinimui iš Vokietijos Federacinės Respublikos gautų dokumentų. Įstatyme nėra numatyta imperatyvi pareiga atsakovui - mokesčių mokėtojui įteikti Europos Sąjungos valstybės Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai siunčiamų dokumentų kopijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta pareiškėjo argumentą, jog jam buvo apribota teisė žinoti, kokiu pagrindu atsirado ginčijamame sprendime nurodyta suma, bei ribojama jo teisė į teisminę gynybą, nes pareiškėjas nepasinaudojo teise susipažinti su byla, esančia Alytaus apskrities VMI (ABTĮ 57 str.).
Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismas pažymi, kad pareiškėjui buvo paskelbta apie mokestinę nepriemoką Vokietijos Federacinės Respublikos biudžetui, jos struktūrą ir išieškojimą - t.y. Alytaus apskrities VMI sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis – Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo centrinės muitinės Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos 2011-04-19 gautas prašymas imtis išieškojimo priemonių Nr. DE_LT_34/11_2011-0416/E/001_2011/04/18_f_RR, 2011-03-30 pranešimas dėl įsiskolinimo Nr. RK-0000-053671-03-2010-3700, nurodymas sprendime, jog norėdamas susipažinti su byla, pareiškėjas turi atvykti į minėtą inspekciją. Pareiškėjo nuomone, sprendimo turinys neatitinka Viešojo administravimo įstatyme keliamų reikalavimų, nes jam nebuvo pateikti užsienio valstybės dokumentai, nenurodyta už kokius pažeidimus ir kokiu laikotarpiu užsienio valstybėje susidarė išieškoma suma. Kaip jau anksčiau buvo išdėstyta, atsakovas neturėjo tokios pareigos, o pareiškėjas nepasinaudojo savo teise atvykus į Alytaus apskrites VMI susipažinti su byla, todėl ir šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepakankamas skundui patenkinti (ABTĮ 57 str.). Teismas taip pat atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad nebuvo pažeisti Įstatymo 10 str. numatyti reikalavimai, kurie keliami užsienio kompetentingos institucijos prašymo turiniui. Kaip matyti iš Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo centrinės muitinės Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos prašymo imtis išieškojimo priemonių Nr. DE_LT_34/11_2011-0416/E/001_2011/04/18_f_RR, kompetentingai Lietuvos Respublikos institucijai prašymas buvo pateiktas kartu su pareiškėjo valstybėje išduotu vykdomuoju dokumentu dėl pretenzijos (2008-05-26 Tarybos direktyvos 2008/55/EB (toliau – Direktyva 200855/EB) dėl tarpusavio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su tam tikromis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis 7 str. 1 d.), prašymas buvo pateiktas tik tuomet, kai pretenzija nebuvo užginčyta teisės aktų nustatyta tvarka (Direktyvos 2008/55/EB 7 str. 2 d. a p., 12 str. 2 d.), bei institucijos pareiškėjos valstybėje narėje buvo taikomos tinkamos pretenzijos patenkinimo procedūros, tačiau pretenzija bus apmokėta tik iš dalies (Direktyvos 2008/55/EB 7 str. 2 d. b p.). Pagal Direktyvos 2008/55/EB 7 str. 1 d. dokumentas, leidžiantis pretenzijos vykdymą, yra tiesiogiai pripažįstamas ir automatiškai laikomas valstybės narės, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, pretenzijos vykdymą leidžiančiu dokumentu. Valstybės narės, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, teismai iš principo neturi teisės nagrinėti, ar pretenzijos vykdymą leidžiantis dokumentas yra vykdytinas (Teisingumo Teismo 2010-01-14 sprendimo byloje Milan Krian prieš Celn? ??ad T?bor, C-233/08, 36 p., 44 p.). Taip pat MAĮ 34 str. nustato, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam šio įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Skundžiamo atsakovo sprendimo turinys atitinka formą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009-07-28 įsakymu Nr. VA-53. Todėl naikinti skundžiamą atsakovo sprendimą dėl formos ar turinio trūkumų nėra pagrindo (ABTĮ 57 str.). Išsamiai ir visapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad vietos mokesčių administratorius - t.y. Alytaus apskrities VMI 2011-04-26 priėmė sprendimą, remdamasi Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo centrinės muitinės Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos pranešimu apie įsiskolinimą, nuspręsdama išieškoti į valstybės biudžetą iš pareiškėjo 18612,90 Lt, todėl teismas konstatuoja, kad ginčo atveju atsakovas tik patvirtino pareiškėjo mokestinių įsipareigojimų vykdymą pagal atitinkamą Vokietijos Federacinės Respublikos dokumentą - t.y. priėmė baigiamąjį dokumentą, užtikrinantį pareiškėjo mokestinių įsipareigojimų tinkamą vykdymą. Taigi, atsakovas, priimdamas ginčo sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto, tinkamai vertino ginčo aplinkybes bei taikė teisės normas, reglamentuojančias Alytaus apskrities VMI kompetenciją mokesčių srityje, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti atsakovo sprendimą yra nepagrįstas ir atmestinas, paliekant galioti Alytaus apskrities VMI 2011-04-26 sprendimą Nr. N71-3.
Įstatymo 9 str. 1 d. nurodyta, kad pagrįstu pareiškėjo reikalavimu Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija taiko išieškojimo užtikrinimo priemonę, garantuojančią išieškojimo įvykdymą. Išieškojimą užtikrinančių priemonių taikymo tvarką, mastą ir kitus su išieškojimo užtikrinimu susijusius klausimus nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai. MAĮ 33 str. 15 p. suteikia mokesčių administratoriui teisę, atliekant jam pavestas funkcijas, taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Turto areštas – vienas iš tokių būdų (MAĮ 95 str. 1 d. 2 p.). Jo taikymą reglamentuoja MAĮ 101 str., kuriame pateiktas turto arešto apibrėžimas, kiek, kokio turto ir kokiomis sąlygomis areštuojama. Įstatyme nustatyta, kad turto areštu šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. Mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (MAĮ 101 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad mokesčių administratorius, areštuodamas pareiškėjui priklausantį turtą, tinkamai vadovavosi šia nuostata ir konkrečiai ta nuostatos dalimi, kuri nurodo, kad turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčio mokėtojas įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų (MAĮ 101 str. 3 d.). Taigi, atsakovas veikė teisėtai, todėl reikalavimas dėl arešto akto panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. – 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. K. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.