- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- e2A-51-796/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02558-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- A. U., P. K., V. M.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „Šateikiai“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. U., P. K. ir V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. U., P. K. ir V. M. ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „Šateikiai“ dėl juridinio asmens valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami: 1) pripažinti 2019 m. spalio 19 d. visuotinio Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Šateikiai“ (toliau – ir Klubas) narių susirinkimo Protokole Nr. 1 priimtus sprendimus negaliojančiais; 2) pripažinti 2019 m. gruodžio 21 d. visuotinio Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Šateikiai“ narių susirinkimo Protokole Nr. 2 priimtus sprendimus negaliojančiais; 3) priteisti visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai ieškinyje nurodė, jog Klubo pirmininkas priiminėja sprendimus, priklausančius visuotinio Klubo narių susirinkimo kompetencijai, nešaukdamas visuotinio Klubo narių susirinkimo. Faktiškai visuotiniai Klubo narių susirinkimai nėra šaukiami, Klubo nariams nėra siunčiami pranešimai apie būsimus visuotinius Klubo narių susirinkimus, Klubo nariams nėra pranešama apie planuojamo visuotinio Klubo narių susirinkimo darbotvarkę, Klubo nariai visuotiniuose Klubo narių susirinkimuose nedalyvauja, todėl iš esmės visi sprendimai priiminėjami vienasmeniškai Klubo pirmininko. Tik po to, kai yra priimami sprendimai, priklausantys visuotinio Klubo narių susirinkimo kompetencijai, vykstančios medžioklės metu yra surenkami Klubo narių parašai visuotinio Klubo narių susirinkimo dalyvių sąraše, kuris pridedamas prie visuotinio Klubo narių susirinkimo protokolo. Klubo nariai su priimtais sprendimais nėra tinkamai supažindinami, jie negali išreikšti savo nuomonės dėl priimamų sprendimų bei dėl jų balsuoti. 2019 m. spalio 19 d. visuotinio Klubo narių susirinkimo Protokole Nr. 1 nurodyta, kad šią dieną įvyko visuotinis Klubo narių susirinkimas, tačiau ieškovai pranešimų apie šį susirinkimą negavo, jiems nebuvo pateikta darbotvarkė ir ieškovai nedalyvavo visuotiniame Klubo narių susirinkime priimant sprendimus, kurie nurodyti Protokole Nr. 1. 2019 m. gruodžio 21 d. visuotinio Klubo narių susirinkimo Protokole Nr. 2 nurodyta, kad šią dieną įvyko Klubo visuotinis narių susirinkimas, tačiau ir šiuo atveju ieškovai pranešimų apie susirinkimą negavo, jiems nebuvo pateikta darbotvarkė ir ieškovai nedalyvavo visuotiniame Klubo narių susirinkime priimant sprendimus, kurie nurodyti Protokole Nr. 2. Faktiškai joks visuotinis Klubo narių susirinkimas šią dieną nevyko.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su pareikštais reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog Klubo teisinė forma yra asociacija. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – Asociacijų įstatymas) nuostatos tiesiogiai neįtvirtina asociacijos valdymo organų kompetencijos ar jų sušaukimo tvarkos bei sprendimų priėmimo tvarkos, tai perduota reglamentuoti asociacijos įstatais. 1996 m. spalio 24 d. redakcijos Klubo įstatuose visuotinio narių susirinkimo sušaukimo tvarka nėra nustatyta. Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad įstatuose nesant nustatytos susirinkimo sušaukimo ir narių informavimo apie juos tvarkos, narių garantijos šiais klausimais turi būti užtikrinamos vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 1 dalis). Atsakovo nuomone, šaukiant ginčijamus susirinkimus ir priimant juose sprendimus teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai nebuvo pažeisti, nes apie susirinkimus (vietą bei laiką) ir numatytus spręsti klausimus (darbotvarkę) visiems Klubo nariams iš anksto buvo pranešta telefonu arba perduota tiesiogiai. Būtent informavimo žodžiu / telefonu būdas ir buvo naudojamas atsakovo ilgametėje praktikoje pranešant Klubo nariams apie šaukiamus susirinkimus ir juose numatytus spręsti klausimus. Nuo Klubo veiklos pradžios kiekvienais metais spalio mėnesį, prasidėjus varomosios medžioklės sezonui (t. y. po spalio 15 d. pirmąjį šeštadienį), Klubas organizuoja visuotinį narių susirinkimą ir visi Klubo nariai tai puikiai žino, be to, jiems apie tai pranešama. Iš ankstesnių susirinkimų medžiagos matyti, jog Klube yra nusistovėjusi praktika narių dalyvavimą susirinkimuose įforminti medžioklės lapuose. Taip daryti paprasčiau, nes tomis dienomis vyksta ir susirinkimai, ir medžioklė. Tokią Klubo praktiką patvirtina Juridinių asmenų registrui 2016 m. spalio 22 d. teikti visuotinio Klubo narių susirinkimo dokumentai.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinys atmestas, priteista iš ieškovų A. U., P. K. ir V. M. po 333,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1 Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo juridinė forma yra asociacija. Ginčo susirinkimų metu Klube galiojo įstatų redakcija, kuri buvo patvirtinta 1996 m. spalio 24 d. Įstatų redakcijos 4.2 punktas numato, kad Klubo narių visuotinis susirinkimas ir jo sprendimai yra teisėti, jei dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų narių ir jei už sprendimus balsuoja daugiau kaip 50 procentų dalyvaujančiųjų. Įstatai nenumatė visuotinio narių susirinkimo sušaukimo tvarkos ir terminų.
3.2 Bylos nagrinėjimo metu teismas apklausė tiek ieškovų, tiek atsakovo kviestus liudytojus – Klubo narius, iš kurių dauguma, išskyrus vieną liudytoją S. S., parodė, jog pagal Klube susiformavusią tradiciją ir praktiką visuotinis narių susirinkimas vyksta spalio mėnesį ir sutampa su medžioklės sezono atidarymu, apie tai žino visi. Bylos metu remiantis atsakovo atstovų paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais nustatyta, jog Klubo nariai apie planuojamą susirinkimą paprastai gauna SMS žinutes arba per metus medžioklių metu žodžiu vienas kitam praneša apie įvyksiantį susirinkimą, klubo narys V. E. skambina ir telefonu tokiu būdu informuoja ir apie jo metu spręstinus klausimus, juolab, kad tokio būdo ir praktikos laikomasi daug metų. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas V. E. patvirtino, jog ne pirmus metus turi pareigą informuoti visus Klubo narius apie susirinkimą ir paprastai tai daro SMS žinutėmis, skambučiu arba sutikęs Klubo narį informuoja žodžiu. Tokios praktikos buvo laikomasi ir ginčijamų susirinkimų atvejais.
3.3 Teismas pažymėjo, jog 2019 m. spalio ir gruodžio mėnesiais vykusių susirinkimų metu priimtų sprendimų teisėtumo klausimas vertinamas atsižvelgiant į tai, ar susirinkimuose dalyvavo pakankamas Klubo narių skaičius (kvorumas) bei pagal susirinkimuose balsavusių narių balsų skaičių (balsų skaičiavimo taisyklę). Ginčo susirinkimuose užsiregistravo: 2019 m. spalio 19 d. – 23 nariai iš 32, o 2019 m. gruodžio 21 d. – 26 nariai. Teismas abu susirinkimus pripažino įvykusiais, nes buvo kvorumas (įstatų 4.2 punktas). Teismas pažymėjo, jog 2019 m. spalio 19 d. ir 2019 m. gruodžio 21 d. vykusių susirinkimų metu visi sprendimai buvo priimti Klubo narių balsų dauguma. Teismas padarė išvadą, jog pagal susirinkimuose balsavusių narių balsų skaičių (balsų skaičiavimo taisyklę) ieškovų ginčijami sprendimai yra teisėti, nes priimti nepažeidžiant įstatų reikalavimų.
3.4 Teismas pažymėjo ir tai, jog nors susirinkimo narių sąrašas buvo sudarytas ant medžioklės lapo, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad tiek 2019 m. spalio 19 d. susirinkime, tiek 2019 m. gruodžio 21 d. susirinkime dalyvavo dauguma Klubo narių (buvo kvorumas) ir sprendimai buvo priimti būtent daugumos balsavimu.
3.5 Teismas išklausęs ieškovų, atsakovo, jų atstovų, liudytojų parodymų padarė išvadą, jog dauguma Klubo narių dalyvavo susirinkimuose žinodami, kad yra laikomasi nusistovėjusios tradicijos, kad visuotinis susirinkimas sutampa su medžioklės sezono pradžia, ir sprendimus priėmė daugumos balsavimu, kiekvienam nariui keliant ranką pagal susiklosčiusią praktiką Klube.
3.6 Teismas nurodė ir tai, jog iš Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Šateikiai“ 2020 m. spalio 17 d. visuotinio narių susirinkimo Protokolo Nr. 2 matyti, kad šiame susirinkime dalyvavo 28 klubo nariai iš 33 (buvo kvorumas), šio susirinkimo metu nuspręsta patvirtinti naują Klubo įstatų redakciją. Be to, 24 nariai balsavo už tai, kad nebūtų svarstomas klausimas dėl Klubo vadovo V. G. pašalinimo iš Klubo. 10 klausimu buvo svarstomi Klubo pirmininko rinkimai. 24 susirinkimo nariai balsavo už tai, kad Klubo pirmininkas V. G. neturi būti renkamas iš naujo, kadangi nepasibaigė jo trejų metų kadencija, kuriai jis buvo išrinktas 2019 m. spalio 19 d. Šie sprendimai priimti laikantis balsų skaičiavimo taisyklės 50 + 1. Teismo nuomone, ieškovų reikalavimai, susiję su 2019 m. spalio 19 d. ir 2019 m. gruodžio 21 d. priimtų sprendimų teisėtumu, nebeteko teisinės reikšmės, kadangi iš 2020 m. spalio 17 d. Klubo visuotinio narių susirinkimo Protokolo Nr. 2 matyti, jog byloje ginčijami sprendimai buvo priimti pakartotinai ir Klubo narių daugumos pripažinti teisėtais bei galiojančiais.
3.7 Teismas pažymėjo, jog medžiotojų klubas yra specifinė asociacijos forma, kurios nariai susirenka ne vykdyti profesinės veiklos, o priešingai – turiningai praleisti laisvalaikį, turėdami bendrą pomėgį, todėl pagrįstai tikėtina ir logiška, jog Klubo narių susirinkimai organizuojami ir vykdomi, sprendimai priimami ne griežtai laikantis formalių reikalavimų, o susiformavusios ilgalaikės tradicijos ir papročių.
3.8 Teismas padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi reikšdami ieškinį, be to, jų reikalavimų patenkinimas nesukeltų reikiamų teisinių pasekmių, todėl teismas pripažino, kad ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų A. U., P. K. ir V. M. ieškinį tenkinti, pripažinti 2019 m. spalio 19 d. visuotinio Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Šateikiai“ narių susirinkimo Protokole Nr. 1 priimtus sprendimus negaliojančiais, pripažinti 2019 m. gruodžio 21 d. visuotinio Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Šateikiai“ narių susirinkimo Protokole Nr. 2 priimtus sprendimus negaliojančiais. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:
4.1 Ieškovai kreipėsi į teismą dėl Klubo sprendimų panaikinimo, kadangi visuotinių narių susirinkimų tvarka prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams, Klubo nariai neturi galimybių tinkamai pasiruošti susirinkimams, jie nėra tinkamai apie juos informuojami.
4.2 Pažymi, jog Klubo įstatuose konkreti visuotinio Klubo narių susirinkimo sušaukimo tvarka nėra nustatyta, nors to imperatyviai reikalauja Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalis.
4.3 Visuotinio narių susirinkimo sušaukimo tvarkos nenustatymas įstatuose neatleidžia atsakovo nuo pareigos tinkamomis priemonėmis ir būdais informuoti Klubo narius apie vyksiantį Klubo narių susirinkimą, t. y. informuoti Klubo narius viešai ir (ar) asmeniškai, kad atitinkamą dieną vyks Klubo narių visuotinis susirinkimas, pateikti Klubo nariams darbotvarkę, kad Klubo nariai galėtų pasiruošti susirinkimui ir galėtų pareikšti savo nuomonę dėl visuotiniame narių susirinkime priimamų sprendimų.
4.4 Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad visi Klubo nariai gavo pranešimus apie organizuojamus visuotinius narių susirinkimus, kad visiems Klubo nariams buvo pranešta apie susirinkimų darbotvarkes. Šiuo atveju buvo pažeistos esminės Klubo narių teisės. Pažymi, jog ginčo susirinkimuose buvo sprendžiami ne kokie nors eiliniai einamieji, kasdieniniai su Klubo veikla susiję klausimai, bet esminiai Klubui klausimai. Atsakovui tinkamai neinformavus Klubo narių apie susirinkimų darbotvarkę, Klubo nariai prarado galimybes, įvertinant klausimų svarbumą, apsispręsti dėl dalyvavimo susirinkime, tinkamai pasirengti susirinkimams, pasiūlyti savo kandidatūras į valdymo organus, iškelti savo kandidatūrą į valdymo organus, išsamiai susipažinti su informacija apie tai, kokį nekilnojamąjį turtą planuojama įsigyti, suformuoti kitų Klubo narių poziciją tam tikru darbotvarkės klausimu. Tokiu būdu Klubo nariai, tarp jų ir ieškovai, prarado galimybę tinkamai naudotis Asociacijų įstatyme numatytomis asociacijos nario teisėmis.
4.5 Ieškovai sutinka su teismo nustatyta aplinkybe, jog ginčijami sprendimai buvo priimti susirinkimuose dalyvavusių Klubo narių balsų dauguma. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atsakovui tinkamai nevykdant pareigos paskelbti / pranešti Klubo nariams apie susirinkimų darbotvarkę, Klubo nariai, kuriems nebuvo pranešta apie susirinkimą, jo darbotvarkę, prarado galimybę apsispręsti, ar susirinkimas yra tokio svarbumo, kuriame jie pageidauja dalyvauti, tinkamai pasirengti susirinkimams, įsigilinti į nagrinėjamus klausimus, suformuoti savo ir kitų Klubo narių poziciją dėl priimamų darbotvarkės klausimų.
4.6 Ginčijamais sprendimais buvo renkami valdymo organai, buvo perkamas didelės vertės nekilnojamasis turtas, todėl, priimant tokius klausimus ir siekiant tinkamai suformuoti Klubo narių valią, būtina užtikrinti teisingą ir sąžiningą susirinkimų sušaukimo bei sprendimų priėmimo procedūrą. Kitu atveju pažeidžiamos Klubo narių teisės patiems kandidatuoti į Klubo valdymo organus ar iškelti kitų asmenų kandidatūras.
4.7 Apeliantų vertinimu, atsižvelgiant į priimamų sprendimų reikšmę, teismas turėjo vadovautis teismų praktika dėl asociacijos nario pašalinimo iš asociacijos, kurioje konstatuota, jog siekiant pašalinti asociacijos narį yra būtina laikytis formalių procedūrų, kadangi būtent formalių procedūrų išlaikymas leidžia užtikrinti šalinamo asociacijos nario teises. Ieškovų įsitikinimu, šiuo atveju procedūriniai pažeidimai buvo šiurkštūs ir užkirto kelią Klubo nariams tinkamai suformuoti savo valią priimamais darbotvarkės klausimais.
4.8 Atsakovas neneigia, kad 2019 m. spalio 19 d. visuotiniame narių susirinkime nedalyvavo ieškovas P. K., o 2019 m. gruodžio 21 d. visuotiniame narių susirinkime nedalyvavo A. U.. Byloje nėra įrodymų, kad šie ieškovai bei visi Klubo nariai buvo tinkamai informuoti apie visuotinius narių susirinkimus, o tai patvirtina, jog šių ieškovų teisės dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose Klubo narių susirinkimuose buvo pažeistos. Mano, jog, atsakovui pažeidus ieškovų teisę dalyvauti ir balsuoti visuotiniame Klubo narių susirinkime, tai yra pagrindas ginčijamus sprendimus pripažinti negaliojančiais.
4.9 Mano, jog teismas turėjo kritiškai vertinti kaip liudytojo apklausto V. E. parodymus, kad jis informavo apie visuotinį narių susirinkimą visus Klubo narius. Bylos nagrinėjimo metu dauguma liudytojų patvirtino, kad jie jokių pranešimų negavo arba gavo nepilnus, be susirinkimo darbotvarkių. Teismas nevertino liudytojų parodymų, kad jiems arba nebuvo pranešta apie susirinkimą, arba apie susirinkimo darbotvarkę, arba jiems buvo nežinoma Klubo vadovybės rinkimų aplinkybės.
4.10 Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad susirinkimuose (medžioklėje 2019 m. spalio 19 d.) nedalyvavo 9 Klubo nariai. Atsakovas neįrodinėjo, kad visiems Klubo nariams buvo pranešta apie susirinkimus. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo padarė išvadą, kad trečdalio Klubo narių nedalyvavimas visuotiniame Klubo narių susirinkime, jiems apie tai nepranešus, nesukelia jokių teisinių pasekmių ieškovams.
4.11 Asociacijos nariai turi teisę dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime, susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą informaciją apie jos veiklą. Šios ieškovų teisės buvo pažeistos, todėl ieškovai reikalauja, kad ginčijami sprendimai būtų pripažinti negaliojančiais. Būtent tokių teisinių pasekmių ieškovai siekė pareikštu ieškiniu.
4.12 Kartu su apeliaciniu skundu apeliantai pateikė jų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. 2021 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AKS Nr. 21-10-02, ir 2021 m. spalio 12 d. banko sąskaitos išrašą.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo netenkinti apeliacinio skundo ir skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priimti į bylą naujus įrodymus bei priteisti solidariai iš ieškovų atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Atsiliepimas
5.1 Ieškovai apeliaciniame skunde remiasi teismų praktikos pavyzdžiais, kuriuose buvo sprendžiami klausimai, susiję su naryste asociacijose, dėl nario pašalinimo iš asociacijos narių. Nagrinėjamoje byloje nėra nagrinėjamas narystės asociacijoje klausimas, todėl ginčo susirinkimuose svarstytų klausimų svarba neturėtų būti tapatinama su asmenine teise būti klubo (būrelio) nariu.
5.2 Pažymi, jog tais atvejais, kai įstatuose nereglamentuota, kokia tvarka būrelio nariai turi būti informuojami, tuomet nėra draudžiama informuoti apie visuotinį susirinkimą žodžiu, raštu, telefonu, SMS žinute ar kitais būrelio (klubo) nariams priimtinais būdais. Tokiais atvejais visiškai pakankama ir leistina medžiotojų klube ar būrelyje taikoma nusistovėjusi informavimo apie visuotinius narių susirinkimus praktika.
5.3 Atkreipia dėmesį į tai, jog ieškinyje ieškovai teigė, kad Klubo narių susirinkimai apskritai nevyko ir nebuvo šaukiami, visi Klubo sprendimai priiminėjami vienasmeniškai Klubo pirmininko. Apeliaciniame skunde jau abstrakčiai ir deklaratyviai teigiama dėl visų narių informavimo apie susirinkimus pareigos, dalyvavimo ir balsavimo susirinkimuose teisių pažeidimo. Tačiau šio klausimo ieškovai nekėlė pirmosios instancijos teisme.
5.4 Pažymi ir tai, kad ieškovai prieštaravo dėl atsakovo prašymo kviesti į teismą ir apklausti visus Klubo narius. Susirinkimuose nedalyvavę nariai nėra pareiškę jokių pretenzijų apie tai, kad jie nebūtų informuoti apie ginčo susirinkimus ar būtų pažeistos jų teisės.
5.5 Pažymi, jog ieškovas A. U. dalyvavo ir balsavo abiejuose ginčo susirinkimuose, ieškovas V. M. dalyvavo ir balsavo 2019 m. spalio 19 d. susirinkime, o ieškovas P. K. dalyvavo ir balsavo 2019 m. gruodžio 21 d. susirinkime. Nė vienas iš ieškovų, dalyvaudami minėtuose susirinkimuose, nepareiškė nusiskundimų dėl to, kad jie būtų buvę neinformuoti apie susirinkimus ir (ar) jų darbotvarkes, kad trūko laiko pasirengti susirinkimams, nesiūlė savo variantų ar kandidatų susirinkimuose spręstais klausimais. Dalyvaudami susirinkimuose jie nereiškė jokių pretenzijų ir balsavo darbotvarkės klausimais.
5.6 Pažymi, jog visi apeliantai sumokėjo po 350,00 Eur įnašą sodybos pirkimui, dėl kurio buvo nuspręsta 2019 m. gruodžio 21 d. susirinkime. Šis veiksmas rodo, kad ieškovai sutiko su minėtu sprendimu ir jiems buvo priimtinas šio turto įsigijimas.
5.7 Atkreipia dėmesį, jog, apeliantų teigimu, dėl neinformavimo apie ginčo susirinkimus ir darbotvarkes jiems buvo užkirstas kelias patiems kandidatuoti į klubo valdymo organus ar iškelti kitų asmenų kandidatūras į Klubo valdymo organus. Tačiau ieškovai A. U. ir V. M. dalyvavo 2019 m. spalio 19 d. Klubo susirinkime ir turėjo galimybę pasinaudoti tokiomis teisėmis, tačiau jomis nesinaudojo. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovų iniciatyva į 2020 m. spalio 17 d. vykusio Klubo susirinkimo darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl Klubo valdymo organų perrinkimo, tačiau Klubo nariai nusprendė neperrinkti prieš vienerius metus, t. y. 2019 m. spalio 19 d., vykusiame susirinkime išrinktus Klubo pirmininką ir tarybos narius. Ieškovas P. K. 2020 m. spalio 17 d. Klubo narių susirinkime nedalyvavo, tai rodo, kad Klubo valdymo organų perrinkimas jam nebuvo aktualus ir reikalavimas dėl 2019 m. spalio 19 d. Kubo narių susirinkimo sprendimo dėl valdymo organų rinkimų tebuvo deklaratyvus.
5.8 Pažymi, jog teisme kaip liudytojai apklausti Klubo nariai, išskyrus S. S., aiškiai ir suprantamai patvirtino, kad apie susirinkimus ir juose sprendžiamus klausimus jiems buvo iš anksto žinoma, juos informavo V. E., J. V.. Liudytojų teigimu, ne tik ginčo susirinkimai, bet ir visi ankstesni susirinkimai tokiu būdu būdavo organizuojami. Pranešimai apie šaukiamus ginčo susirinkimus su darbotvarkėmis buvo skelbiami Klubo skelbimo lentoje (iš ieškovo V. M. nuomotoje Klubo patalpoje). Liudytojas V. E. patvirtino, kad apie susirinkimus informavo visus Klubo narius, tarp jų ir ieškovus. Liudytojas J. V. taip pat patvirtino, kad jis apie ginčo susirinkimus ir jų darbotvarkes informavo visus vietinius šateikiškius medžiotojus, tarp jų V. M. ir A. U..
5.9 Pažymi ir tai, jog liudytojas S. S. posėdžio metu tai neigė, tai neatsiminė, ar jis dalyvavo 2019 m. gruodžio 21 d. vykusiame klubo narių susirinkime, tačiau 2019 m. gruodžio 21 d. susirinkimo dalyvių sąrašas yra jo pasirašytas, tai rodo, kad jis dalyvavo ir balsavo susirinkime.
5.10 Posėdžių metu ieškovai akcentavo, jog apie susirinkimus ir jų darbotvarkes jiems nebuvo pranešta raštu. Tačiau ieškovai iš esmės neneigė, kad apie susirinkimus jie buvo informuoti kitokia forma, neneigė, jog informacija apie susirinkimus buvo skelbiama Klubo skelbimų lentoje. Ieškovas P. K. atsisakė paaiškinti, ar jis Klubo skelbimų lentoje matė pranešimus su susirinkimų darbotvarkėmis.
5.11 Nors ieškovas V. M. teigė, kad jam nebuvo žinoma apie 2019 m. gruodžio 21 d. vykusį susirinkimą ir jo darbotvarkę, tačiau 2019 m. gruodžio 24 d. bankiniu mokėjimu jis sumokėjo įnašą už sodybą. Apklausos teisme metu jis pripažino, kad tai buvo pinigai už sodybą. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog nors V. M. nedalyvavo susirinkime, tačiau jam buvo žinoma apie 2019 m. gruodžio 21 d. vykusį Klubo narių susirinkimą ir tai, kas jame buvo sprendžiama ir nuspręsta.
5.12 Atsakovas prašo teismo taikyti ieškinio senatį. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimams apskųsti yra nustatytas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas. Atsakovo nuomone, ieškovai šį terminą praleido.
Atsiliepimas
5.13 Atsakovas taip pat pažymi, jog ieškovai A. U. ir P. K. šiuo metu nebėra Klubo nariai.
5.14 Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – 2021 m. spalio 13 d. Klubo susirinkimo protokolą su dalyvių sąrašu ir 2021 m. lapkričio 1 d. Klubo narių sąrašą.
6. 2022 m. sausio 5 d. Klaipėdos apygardos teisme taip pat buvo gautas atsakovo prašymas dėl 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kartu pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai, t. y. 2021 m. lapkričio 3 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 0546 ir 2021 m. lapkričio 4 d. banko sąskaitos išrašas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliaciniame procese
9. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas pateikė naujus įrodymus – 2021 m. spalio 13 d. Klubo susirinkimo protokolą su dalyvių sąrašu ir 2021 m. lapkričio 1 d. Klubo narių sąrašą. Nurodo, jog protokole matosi sprendimas ieškovą A. U. pašalinti iš Klubo narių dėl nario mokesčio nemokėjimo. Šis sprendimas buvo priimtas baigus bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. A. U. nebėra Klubo narys, tad jam, kaip ir P. K., taip pat nebesančiam Klubo nariu, nebėra aktualūs ginčijami Klubo susirinkimų sprendimai.
Žemesnės instancijos teismas
10. CPK 314 straipsnyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
11. Kadangi atsakovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču, gali turėti įtakos vertinant šalių įrodinėjamas aplinkybes, be to, prieštaravimų dėl šių įrodymų priėmimo negauta, šių įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima ir prideda prie bylos.
Faktinės bylos aplinkybės ir ginčo esmė
12. Ieškovai A. U., P. K. ir V. M. ginčo laikotarpiu buvo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Šateikiai“ nariai. Ieškovai A. U. ir P. K. šiuo metu nebėra Klubo nariai, ieškovas P. K. iš Klubo narių sąrašo buvo išbrauktas jo paties 2021 m. birželio 18 d. prašymu, o ieškovas A. U. 2021 m. spalio 23 d. visuotinio Klubo narių susirinkimo metu priimtu sprendimu buvo pašalintas iš Klubo narių už nario mokesčio nemokėjimą.
13. 2019 m. spalio 19 d. įvyko visuotinis Klubo narių susirinkimas, kurio metu buvo priimti sprendimai dėl Klubo pirmininko ataskaitos, Klubo buhalterio ataskaitos, Klubo pirmininko rinkimų, Klubo tarybos rinkimų, Klubo veiklos priežiūros komiteto rinkimų, Klubo buhalterio rinkimų, rėmėjo-stažuotojo priėmimo į Klubo narius, dėl tikslinių Klubo narių mokesčių ir rinkliavų.
14. 2019 m. gruodžio 21 d. įvyko visuotinis Klubo narių susirinkimas, kurio metu priimti sprendimai dėl sodybos ir žemės sklypo pirkimo Klubo reikmėms, dėl Klubo narių tikslinio įnašo sodybai ir žemės sklypui įsigyti (pirkti), dėl UAB „Želmedis“ teritorijoje esamų patalpų nuomos, dėl Klubo narių skaičiaus didinimo.
15. Byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Šateikiai“ 2019 m. spalio 19 d. ir 2019 m. gruodžio 21 d. visuotiniuose narių susirinkimuose priimtų sprendimų teisėtumo. Anot apeliantų, apie šiuos du visuotinius Klubo narių susirinkimus nebuvo pranešta išimtinai visiems Klubo nariams, Klubo nariams nebuvo iš anksto pateikta susirinkimų darbotvarkė, todėl šie padaryti procedūriniai pažeidimai lėmė tai, kad nebuvo galima tinkamai pasiruošti visuotiniams Klubo narių susirinkimams, ne visi nariai turėjo galimybę apsispręsti dėl dalyvavimo visuotiniuose narių susirinkimuose, dalyvauti ir balsuoti, todėl šių susirinkimų metu priimti sprendimai negali būti laikomi teisėtais. Kaip matyti, apeliantai 2019 m. spalio 19 d. ir 2019 m. gruodžio 21 d. visuotiniuose Klubo narių susirinkimuose priimtus sprendimus ginčija dėl, jų nuomone, padarytų esminių procedūrinių pažeidimų šaukiant ir organizuojant visuotinius Klubo narių susirinkimus.
Dėl ieškinio senaties termino
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. Nustatyta, jog dėl ieškinio senaties atsakovas buvo pasisakęs ir savo atsiliepime į ieškinį, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to skundžiamame sprendime nepasisakė. Ieškovai ieškinyje buvo nurodę, jog, atsižvelgiant į tai, kad apie prašomus pripažinti negaliojančiais protokolus ir juose nurodytus priimtus sprendimus ieškovai sužinojo 2020 m. kovo 10 d., kai jiems elektroniniu paštu buvo pateiktos protokolų kopijos, jie nėra praleidę 3 mėnesių ieškinio senaties termino reikalauti pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais.
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 4 dalį reikalavimui pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais taikomas sutrumpintas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas, kurį atsakovas ir prašė taikyti. Vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, 3 mėnesių ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Ieškinio senaties terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kuri siejama su ieškovo sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jos teises pažeidžiantį nutarimą, yra svarbios aplinkybės, susijusios su informacijos gavimo laiku ir informacijos apimtimi. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti.
18. Nustatyta, jog ieškovai V. M. ir A. U. 2019 m. spalio 19 d. visuotiniame narių susirinkime dalyvavo. Nors ieškovas V. M. teigė, neva jokie susirinkimai Klube nevykta, tačiau jis 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad kiekvienais metais spalio mėnesį prieš medžioklės atidarymą vykdavo narių pasikalbėjimai, jie trukdavo apie pusantros valandos, pirmininkas pristatydavo ataskaitą, aptardavo kitus klausimus. Tai buvo tradicija. Nurodė, jog ir šiuo atveju 2019 m. spalio 19 d. vyko toks pasikalbėjimas, viskam vadovavo pirmininkas V. G.. Todėl pritartina atsakovo argumentui, kad ieškovai V. M. ir A. U., kurie dalyvavo 2019 m. spalio 19 d. susirinkime, apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo 2019 m. spalio 19 d., tad terminas ieškiniui pateikti baigėsi 2020 m. sausio 19 d. Ieškinys teismui pareikštas tik 2020 m. balandžio 9 d., t. y. du su puse mėnesio praleidus ieškinio senaties terminą.
19. Ginčo byloje nėra dėl to, jog ieškovas P. K. 2019 m. spalio 19 d. susirinkime nedalyvavo. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog ieškovas P. K. dalyvaudamas 2019 m. gruodžio 21 d. susirinkime negalėjo nežinoti apie klubo valdybos narių pasikeitimus 2019 m. spalio 19 d., juolab, kad kiekvienas visuotinis eilinis (metinis) klubo narių susirinkimas buvo šaukiamas spalio mėnesiais ir 2019 m. spalio mėnesį baigėsi 2016 m. 3 (trejiems metams) išrinktų valdymo organų narių kadencijos. Tačiau 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio metu ieškovas P. K. aiškiai nurodė, jog jis apie 2019 m. spalio 19 d. susirinkimą nežinojo. Kada tiksliai jam tapo žinoma apie 2019 m. spalio 19 d. priimtus sprendimus, nenustatyta, o atsakovo vertinimas, kad dalyvaudamas 2019 m. gruodžio 21 d. susirinkime ieškovas P. K. negalėjo nežinoti apie klubo valdybos narių pasikeitimus 2019 m. spalio 19 d., paremtas prielaidomis.
20. Taip pat nustatyta, jog ieškovai P. K. ir A. U. dalyvavo 2019 m. gruodžio 21 d. susirinkime. 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio metu ieškovas P. K. pripažino, kad susirinkimo metu balsavo už sodybos pirkimą. Ir šiuo atveju pritartina atsakovo argumentui, kad minėti ieškovai apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo 2019 m. gruodžio 21 d., tad ieškovams apie galimą savo teisių pažeidimą žinant nuo 2019 m. gruodžio 21 d., terminas ieškiniui pateikti baigėsi 2020 m. kovo 21 d. Ieškinys teismui pareikštas tik 2020 m. balandžio 9 d., t. y. 19 dienų praleidus ieškinio senaties terminą.
21. Ginčo byloje nėra dėl to, jog ieškovas V. M. 2019 m. gruodžio 21 d. susirinkime nedalyvavo, tačiau jis 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad apie sodybos pirkimą žinojo jau 2019 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, dar prieš Naujuosius metus. Vadinasi, jam paduodant 2020 m. balandžio 9 d. ieškinį buvo suėjusi ieškinio senatis.
22. Kita vertus, ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbių priežasčių, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas, įstatymai nenustato, todėl sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, kiekvienu atveju atsižvelgtina į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams (CK 1.125 straipsnis), įvertintina termino praleidimo trukmė ir ieškovo nurodomos priežastys, kreipimosi į teismą operatyvumas po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti ieškinį, išnykimo ir kiti ieškovo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektai, ginčo esmė bei kitos reikšmingos aplinkybės. Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
23. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas žymiai. Ieškovai siekdami savo galbūt pažeistų teisių gynybos buvo aktyvūs: 2020 m. vasario 7 d. ieškovai su advokatu sudarė atstovavimo sutartį, 2020 m. vasario 14 d. ieškovų atstovas kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl dokumentų kopijų pateikimo, tačiau registruotos siuntos nepavyko įteikti atsakovui. 2020 m. vasario 24 d. ieškovų atstovas pakartotinai kreipėsi į atsakovo atstovą su prašymu dėl dokumentų pateikimo. 2020 m. kovo 10 d. ieškovų Klubo pirmininkas pateikė atsakymą ieškovų atstovui ir pateikė visus Klubo valdymo organų sprendimus, kurie buvo priimti 2019–2020 metais. 2020 m. balandžio 9 d. ieškovai pateikė teismui ieškinį. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad reikšminga aplinkybė yra ta, kad ieškovai ieškinio senaties terminą praleido nežymiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, formaliai taikius ieškinio senaties terminą, susiklostytų situacija, kad dėl atsakovo veiksmų (dokumentų, kuriuos ieškovai ginčija teisme, savalaikio nepateikimo ieškovams) ieškovai prarastų galimybę į teisminę gynybą, o tokia situacija būtų netoleruotina, kadangi prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei paties ieškinio senaties teisinio instituto esmei ir paskirčiai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės sudaro teisinį pagrindą pripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis ir kad yra pagrindas šį terminą atnaujinti, pripažįstant ieškovams teisę ginti, jų nuomone, pažeistas jų teises ir interesus.
Dėl 2019 m. spalio 19 d. ir 2019 m. gruodžio 21 d. visuotiniuose Klubo narių susirinkimuose priimtų sprendimų teisėtumo
24. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad juridinio asmens organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams.
25. Atsakovo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Šateikiai“ teisinė forma yra asociacija.
26. Asociacijos įstatų 12 straipsnio 2 dalies 8 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d.) reglamentuota, jog asociacijos įstatuose, be kita ko, turi būti nurodyta visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises. Šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje taip pat reglamentuota, jog visuotinis narių susirinkimas šaukiamas asociacijos įstatuose nustatyta tvarka.
27. Ginčo susirinkimų metu galiojo Klubo įstatų redakcija, patvirtinta 1996 m. gegužės 25 d. Klubo visuotiniame susirinkime Protokolo Nr. 1, kuri įregistruota Klaipėdos miesto valdybos 1996 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 483. Pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamame sprendime nurodė, jog tuo metu galiojusi Klubo įstatų redakcija nenustatė visuotinio Klubo narių susirinkimo sušaukimo tvarkos, tik įstatų 6.2 punkte reglamentuota, kad Klubo visuotiniai narių susirinkimai organizuojami kartą per metus, o reikalui esant, ir dažniau. Nors apeliantai apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad Klubo įstatuose konkreti visuotinio Klubo narių susirinkimo sušaukimo tvarka nebuvo nustatyta, nors to imperatyviai ir reikalauja Asociacijų įstatymas, tačiau teismas pažymi, jog Klubo įstatų atitikimas / neatitikimas Asociacijų įstatymui nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip minėta, ginčo metu Klubo įstatai reglamentavo tik visuotinių narių susirinkimų organizavimo dažnumą (kartą per metus, o reikalui esant, ir dažniau), tačiau ne tokių susirinkimų sušaukimo ir organizavimo tvarką.
28. Apeliantai apeliaciniame skunde gausiai remiasi teismų praktika, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo vadovautis teismų praktika dėl asociacijos nario pašalinimo iš asociacijos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantų cituojamose bylose apygardos teismų ir kasacinio teismo išaiškinimai buvo pateikti nagrinėjant ne analogiškas nagrinėjamai bylai situacijas, bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios. Tad vadovautis vien apeliantų nurodoma teismų praktika, neanalizuojant ir nevertinant nagrinėjai bylai svarbių aplinkybių, negalima. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime (bylos Nr. 26/07) yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016).
29. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog visuotinio narių susirinkimo sušaukimo tvarkos nenustatymas įstatuose neatleido atsakovo nuo pareigos tinkamomis priemonėmis ir būdais informuoti Klubo narius apie vyksiančius visuotinius Klubo narių susirinkimus, t. y. informuoti Klubo narius viešai ir (ar) asmeniškai, kad atitinkamą dieną vyks visuotinis Klubo narių susirinkimas, pateikti Klubo nariams darbotvarkę, kad Klubo nariai galėtų pasiruošti susirinkimui ir galėtų pareikšti savo nuomonę dėl visuotiniame narių susirinkime priimamų sprendimų. Tačiau kadangi ginčo metu galiojusiuose atsakovo įstatuose nebuvo reglamentuota visuotinio narių susirinkimo sušaukimo tvarka, t. y. nebuvo reglamentuota, kaip, kada ir kokiu būdu Klubo nariai turi būti informuojami apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą, tik nurodyta, kaip dažnai šaukiamas visuotinis narių susirinkimas, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, ar yra pagrindas naikinti visuotinių narių susirinkimų, įvykusių 2019 m. spalio 19 d. ir 2019 m. gruodžio 21 d., metu priimtus sprendimus, pagrįstai atsižvelgė į susiformavusią Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Šateikiai“ visuotinio narių susirinkimo sušaukimo bei narių informavimo apie susirinkimą praktiką.
30. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu apklausė tiek ieškovų, tiek atsakovo kviestus liudytojus – Klubo narius. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog dauguma Klubo narių, išskyrus vieną liudytoją S. S., parodė, jog pagal Klube susiformavusią tradiciją ir praktiką visuotinis narių susirinkimas vyksta spalio mėnesį ir sutampa su medžioklės sezono atidarymu, apie tai žino visi. Bylos metu atsakovo atstovų paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais nustatyta, jog Klubo nariai apie planuojamą susirinkimą paprastai gauna SMS žinutes arba per metus medžioklių metu žodžiu vienas kitam praneša apie įvyksiantį susirinkimą, klubo narys V. E. suskambina ir telefonu tokiu būdu informuoja ir apie jo metu spręstinus klausimus, juolab, kad tokio būdo ir praktikos laikomasi daug metų. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas V. E. patvirtino, jog ne pirmus metus turi pareigą informuoti visus Klubo narius apie susirinkimą ir paprastai tai daro SMS žinutėmis, skambučiu arba sutikęs Klubo narį informuoja žodžiu. Pažymėtina ir tai, jog 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovas V. G. nurodė aplinkybes, dėl ko buvo organizuojamas 2019 m. gruodžio 21 d. susirinkimas, t. y. dėl to, jog 2019 m. lapkričio mėnesį ieškovas V. M. pranešė atsakovui, jog Klubas nuomotis UAB „Žalmedis“ teritorijoje esančias patalpas galės tik iki 2020 m. kovo mėn. Kadangi iki to laiko buvo likę labai mažai laiko, nariai ėmė intensyviai ieškoti sodybos, kurią Klubas galėtų įsigyti. 2019 m. gruodžio mėn. buvo rasta Klubo poreikius tenkinanti sodyba, gruodžio 14 d. dalis Klubo narių (tarp jų ir ieškovas P. K., tai pastarasis patvirtino teismo posėdžio metu) vyko apžiūrėti sodybos, apžiūros metu iš narių buvo surinkta 500,00 Eur rankpinigių suma ir su sodybos savininku buvo sutarta, kad per savaitę laiko Klubas apsispręs dėl sodybos pirkimo. Tada visiems nariams buvo paskambinta telefonu, niekas neprieštaravo dėl sodybos pirkimo, tad 2019 m. gruodžio 21 d. įvyko susirinkimas, pirmininkas padarė pristatymą, buvo nutarta sodybą įsigyti. Pažymėtina ir tai, jog 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas V. G. nurodė, kad visą informaciją visada buvo galima rasti Klubo patalpų skelbimų lentoje, o ieškovas P. K. 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio metu atsisakė teisme duoti paaiškinimus apie tai, ar jis Klubo patalpose skelbimų lentoje matė pranešimus su susirinkimų darbotvarkėmis.
31. Pažymėtina ir tai, jog ieškinyje ieškovai buvo nurodę, kad visuotiniai Klubo narių susirinkimai nėra šaukiami, Klubo nariai visuotiniuose Klubo narių susirinkimuose nedalyvauja, visi Klubo sprendimai yra priiminėjami vienasmeniškai Klubo pirmininko. Tačiau apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, jog jie sutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad ginčijami sprendimai vis dėlto buvo priimti susirinkimuose dalyvavusių Klubo narių balsų dauguma. Pažymėtina, jog 2019 m. spalio 19 d. visuotiniame narių susirinkime dalyvavo 23 Klubo nariai (tarp jų ir ieškovai V. M. bei A. U.) iš 32 Klubo narių. Nedalyvavo 9 Klubo nariai, tarp jų ir ieškovas P. K.. Tuo tarpu 2019 m. gruodžio 21 d. visuotiniame narių susirinkime dalyvavo 26 Klubo nariai iš 33 Klubo narių (tarp jų ir ieškovai P. K. ir A. U.). Nedalyvavo 7 Klubo nariai, tarp jų ir ieškovas V. M.. Ieškovai V. M.ir P. K. 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kodėl kiti nariai minėtuose susirinkimuose nedalyvavo, jie negalėjo pasakyti, ar nedalyvavusiems nariams tikrai nebuvo pranešta apie susirinkimus. Taip pat pažymėtina, jog dėl galimo teisių pažeidimo į teismą kreipėsi tik ieškovai. Likę Klubo nariai, kurie nedalyvavo minėtuose susirinkimuose, ir tie, kurie dalyvavo, nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl jų teisių šaukiant ir organizuojant visuotinius narių susirinkimus 2019 m. spalio 19 d. ir 2019 m. gruodžio 21 d. pažeidimo, o ieškovai nėra įgalioti atstovauti visiems Klubo nariams ir jų interesams šioje byloje.
32. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovų neinformavimas būtent tokiu būdu, kokiu jie pageidautų, t. y. raštiškai, neatsižvelgiant į aplinkybes, dėl ko tokio informavimo nebuvo laikomasi (atsakovo atstovai ir liudytojai nurodė, jog apie susirinkimus nariai buvo informuojami pagal susiklosčiusią tradiciją SMS žinutėmis, skambučiu arba sutikus žodžiu), negali būti laikomas sudarančiu pagrindą panaikinti skundžiamus nutarimus, kadangi Klubo įstatai ginčo metu tokios pareigos – raštiško informavimo – nenumatė.
33. Taip pat nustatyta, jog visi sprendimai 2019 m. spalio 19 d. ir 2019 m. gruodžio 21 d. buvo priimti nepažeidžiant įstatų 4.2 punkto, nustatančio, kad Klubo narių visuotinis susirinkimas ir jo sprendimai yra teisėti, jei dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų narių ir jei už sprendimus balsuoja daugiau kaip 50 procentų dalyvaujančiųjų. Nustatyta, jog tiek 2019 m. spalio 19 d., tiek 2019 m. gruodžio 21 d. susirinkime dalyvavo ne mažiau kaip pusė visų Klubo narių, už sprendimus abiejuose susirinkimuose balsavo akivaizdi dauguma dalyvavusių narių.
34. Be to, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog apeliantų teiginiai neva dėl neinformavimo apie ginčo susirinkimus ir darbotvarkes jiems buvo užkirstas kelias patiems kandidatuoti į klubo valdymo organus ar iškelti kitų asmenų kandidatūras į Klubo valdymo organus, tinkamai pasiruošti tokių sprendimų priėmimui yra deklaratyvūs, nes ieškovai A. U. ir V. M. dalyvavo 2019 m. spalio 19 d. Klubo susirinkime ir turėjo galimybę pasinaudoti tokiomis teisėmis, tačiau jomis nesinaudojo. 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio metu ieškovas V. M. nurodė, jog Klubo pirmininku būti nenorėtų, jis taip pat nenurodė, kokias realias asmenų kandidatūras ketino iškelti į Klubo valdymo organus. Pažymėtina ir tai, jog ieškovų iniciatyva į 2020 m. spalio 17 d. vykusio Klubo susirinkimo darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl Klubo valdymo organų perrinkimo, tačiau Klubo nariai nusprendė neperrinkti prieš vienerius metus, t. y. 2019 m. spalio 19 d. vykusiame susirinkime išrinktus Klubo pirmininką ir tarybos narius. Ieškovas P. K. 2020 m. spalio 17 d. Klubo narių susirinkime nedalyvavo, nors 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdyje pripažino, kad apie 2020 m. spalio 17 d. susirinkimą jis buvo informuotas. Tai patvirtina, jog Klubo valdymo organų rinkimas ieškovui P. K. iš tiesų nebuvo aktualus ir teigimas dėl jo teisių 2019 m. spalio 19 d. visuotinio Kubo narių susirinkime pažeidimo yra deklaratyvus.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino visas reikšmingas nagrinėjamai bylai aplinkybes, pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti Klubo 2019 m. spalio 19 d. ir 2019 m. gruodžio 21 d. visuotinių narių susirinkimų metu priimtus sprendimus. Visuotinių narių susirinkimų sprendimų panaikinimas vien tik formaliais pagrindais šioje situacijoje neatitiktų protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principų.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, todėl naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą remiantis ieškovų apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Ieškovų apeliacinio skundo netenkinus, jiems jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.
39. Atsakovas pateikė įrodymus – 2021 m. lapkričio 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 0546 ir 2021 m. lapkričio 4 d. banko sąskaitos išrašą, iš kurių matyti, jog atsakovas už teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti solidariai iš ieškovų atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
40. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
41. Nustatyta, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nustatyto 7, 8.11 punktais, todėl iš apeliantų lygiomis dalimis, t. y. po 300,00 Eur, priteistina atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
42. Pažymėtina, jog nors atsakovas prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti solidariai iš ieškovų, tačiau teismų praktikoje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos solidariai negali būti priteisiamos. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „Šateikiai“ iš ieškovo A. U. 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovui Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „Šateikiai“ iš ieškovo P. K. 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovui Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „Šateikiai“ iš ieškovo V. M. 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.