Telšių apylinkės teismo nutarimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Liauzginienė, sekretoriaujant Romenai Miceikienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V., jo atstovui advokatui Mindaugui Jonaičiui, institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūros atstovui A. P., teismo posėdyje išnagrinėjo R. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. 2014 m. birželio 2 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas teisę medžioti, sumedžiojo stirnos patiną. Gyvūno sumedžiojimo vietoje sumedžioto gyvūno nepažymėjęs specialia plomba, išvilko jį į mišką už 100 m nuo sumedžiojimo vietos ir pradėjo lupti užpakalines kojas, norėdamas paruošti gabenimui. Tuo R. V. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 punkto (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. D1-427 redakcija) ir 58.2.3 punkto (2014 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. D1-340 redakcija) reikalavimus. R. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 6 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. V. neprisipažino padaręs pažeidimą ir nurodė, kad 2014 m. birželio 2 d. jis su R. J. R. medžiojo (duomenys neskelbtini). Jam sėdint medžiotojų bokštelyje išbėgo stirnos patinas, kurį jis nušovė. Pašauta stirna nubėgo į mišką. Po 15 min. jis rado stirnos patina miške ir pavilko jį 100 metrų. Norėdamas paruošti stirną gabenimui, jis atlupo užpakalines kojas, kad galėtų ją pritvirtinti prie pagalio. Jam beieškant pagalio stirnai gabenti, atėjo du jam nepažįstami piliečiai, priekaištavo dėl medžioklės. Tuo metu jis rankose peilio neturėjo. Po to atėjo medžioklės vadas Rimantas J. R. ir sumedžiotam žvėriui į ausį įsegė žetoną. Visi medžioklės dokumentai buvo tvarkingi. Jis yra medžiotojas nuo 1993 metų, medžioklės taisykles žino ir sumedžiotas stirnos patinas buvo pažymėtas prieš gabenimą. Pagal 2010-11-11 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išaiškinimą gyvūnų sumedžiojimo vieta yra licencijoje nurodytas medžioklės plotų vienetas ar jo dalis ir laikytina, kad sumedžiotas gyvūnas neišvežtas iš sumedžiojimo vietos, jei jis neišvežtas iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo sumedžiotas. Jis su savimi sumedžioto gyvūno žymėjimui skirtos plombos neturėjo, nes ji išduodama medžioklės vadovui, kuriuo šioje medžioklėje buvo R. J. R.. Stirnos patiną lupti būtų vežę į medžioklės namelį, į lupyklą. Su savimi jis turėjo kibirą, kuriame laiko medžioklei reikalingus daiktus, taip pat ant kibiro patogu atsisėsti. Nuo atėjusių asmenų nebėgo, tik peržengė vieną žingsnį per kanalą, nes išsigando, jog asmenys gali jį užpulti, sulaužyti šautuvą. Policijai prašė neskambinti, nes atėjusiems asmenims parodė dokumentus, kad medžiojama buvo legaliai ir dėl to nebuvo tikslo kviesti policiją.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas A. P. nurodė, kad R. V. padarė LR ATPK 85 str. 6 d. numatytą pažeidimą, nes gyvūno sumedžiojimo vietoje jo nepažymėjo specialia Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduota plomba ir nuo sumedžiojimo vietos nuvilkęs stirnos patiną apie 200 m į mišką, jį pradėjo lupti. Nuo 2010 metų yra pasikeitęs gyvūno sumedžiojimo vietos traktavimas ir prieš pradedant gyvūną gabenti ar doroti, būtina jam į ausį įverti plombą. Šiuo atveju sumedžiotas gyvūnas buvo gabentas iš sumedžiojimo vietos ir pradėtas doroti, todėl yra pažeistos medžioklės taisyklės. Medžioklės plotų vienetas ir sumedžiojimo vieta nėra tapačios sąvokos. Sumedžiojimo vieta yra ta vieta, kur žvėris buvo sumedžiotas ir nukrito. Medžioklės vadovas plombą sumedžiotam stirnos patinui įsegė jau po pažeidimo. Stirna buvo pradėta doroti iki plombos įsegimo. Visas stirnos dorojimas prasideda nuo užpakalinių kojų, tai yra klasikinis dorojimo būdas. Be to, kai apie įvykį pranešę asmenys atėjo prie stirnos, R. V. ten nebuvo. Jis atėjo vėliau nešinas kibiru, į kurį, tikėtina, būtų susidėjęs išdorotą mėsą. Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo kreipsis į teismą su ieškiniu civilinio proceso tvarka, todėl šioje byloje padarytos žalos priteisti neprašo.

Liudytojas V. P. parodė, kad dirba Telšių AVPK operatyvaus valdymo skyriaus specialistu. 2014 m. birželio 2 d. buvo užregistruotas įvykis dėl galimo pažeidimo medžioklės metu. Į įvykio vietą policijos pareigūnai nuvykę nebuvo, aplinkybių tikslinimas vyko telefonu. Jis surašė tarnybinį pranešimą, kuriame pateikė iš J. G. sužinotą informaciją. Visą informaciją jis pateikė aplinkos apsaugos agentūrai.

Liudytojas O. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Dirba pas ūkininką J. G.. Įvykis buvo šią vasarą, tikslios datos nepamena. Vakare su ūkininku J. G. išgirdo du šūvius ir nutarė nueiti pažiūrėti, nes pamanė, kad yra brakonieriaujama. Paėję apie 1 km nuo J. G. namų, jie žolėje pamatė nutempto žvėries pėdsakus. Pasekę pėdsakais apie 100 metrų, rado stirną nuluptomis kojomis, žmonių šalia nebuvo. Išgirdę, jog kažkas ateina, jie pasislėpė už eglės ir laukė. Netrukus prie stirnos atėjo medžiotojas, lenkėsi kažką daryti, ant peties dėkle turėjo šautuvą, rankose peilio neturėjo. Tuo metu jie išlindo, medžiotojas pasimetė, šoko per kanalą, tačiau jie medžiotoją pagavo, atėmė šautuvą. J. G. paskambino policijai. Pagautas medžiotojas išsikvietė kitą medžiotoją, kuris atsinešė kažkokius dokumentus bei „auskarą“. Policija pasakė, jog į įvykio vietą nevažiuos, todėl jie paliko medžiotojus ir išėjo. Stirnos lupimo momento nematė. „Auskarą“ įvėrė prie stirnos atėjęs kitas medžiotojas.

Liudytojas J. G. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), apie 1,5 km nuo miško. 2014 m. birželio 2 d., apie 22 val., jis išgirdo du šūvius. Jie su O. S. išėjo pažiūrėti kas vyksta ir jam priklausančioje žemėje pamatė gyvūno vilkimo žymes. Nuėję pagal pėdsakus, rado gulinčią stirną, prie peties matėsi šūvis. Išgirdę braškėjimą jie atsistojo už eglės. Pamatė kaip prie stirnos atėjo žmogus su šautuvu įdėkle ant peties ir baltu su mėlynu dangčiu apie 20 l talpos kibiru. Rankose jis turėjo peilį, pradėjo mėsinėti stirną. Tuo metu jie su O. S. išlindo, žmogus pradėjo bėgti per kanalą. Jis žinojo, kad sumedžioto gyvūno miške mėsinėti negalima, todėl paskambino policijai, nors medžiotojas prašė neskambinti. Policija pasakė, jog jokio pažeidimo nėra. Medžiotojas telefonu išsikvietė kitą medžiotoją, kuris atėjo už 10 min. Kitas medžiotojas atėjo su šautuvu rankose, atsinešė peilį, įsegė nušautai stirnai „auskarą“. Žvėris buvo nušautas jo pievoje, temptas pieva ir mišku apie 300 metrų.

Liudytojas Rimantas J. R. parodė, kad 2014 m. birželio 2 d. kartu su R. V. vyko į medžioklę. Atvykę prie (duomenys neskelbtini) esančio, jų medžiotojų būreliui priklausančio miško, jie ant kelio paliko automobilį ir išsiskyrė, nuėjo į skirtingas puses. Apie 22 val. pasigirdo du šūviai. Po šūvių praėjus 15-20 min. jam paskambino R. V. ir susijaudinusiu balsu prašė kuo greičiau ateiti. Atėjęs pamatė, kad su R. V. stovi du nepažįstami vyrai ir ginčijasi dėl sumedžiotos stirnos. Jis nušautai stirnai į ausį įvėrė plombą, apie tai atžymėjo medžioklės lape. Medžioklės lapą išduoda ir medžioklės vadovą paskiria medžiotojų būrelio vadovas. Tvarka yra tokia, kad sumedžiojus gyvūną, medžioklės vadovas privalo ateiti prie jo ir atžymėti licenciją, įverti ją į ausį, pažymėti tai medžioklės lape ir tada žvėris gabenamas į lupimo vietą, t. y. į medžiotojų namelį. Prieš pradedant lupti licencijos dirželis išimamas iš gyvūno ausies, duomenys apie žvėrį įrašomi į medžioklės lapą ir licencijos lentelė su medžioklės lapu grąžinama medžiotojų būrelio vadovui. Nepanaudotos licencijos lieka kitam kartui, būrelio vadovui grąžinama pasibaigus medžioklės sezonui. Būrelis šiemet gavo 10 licencijų, o medžiotojų yra 4 grupelės. Kai turi 1 licenciją, tai gali sumedžioti tik 1 žvėrį. Reikalaujama prieš gabenant žvėrį atžymėti licenciją, tačiau šiuo atveju stirna nebuvo išgabenta iš miško. Gabenimas yra tuo atveju, kai sumedžiotas gyvūnas išgabenamas iš medžioklės plotų vieneto. Jis nematė kur R. V. nušovė stirnos patiną ir nežino ar žvėris buvo tempiamas. Kai jis atėjo į įvykio vietą, stirna nebuvo pradėta lupti, tik paruošta nešimui. Paprastai žvėris yra užmaunamas ant pagalio ir dviese užsidėję ant pečių jį išneša, veža į lupyklą, kuri yra už 10-15 km nuo medžiojimo vietos. Jie su R. V. medžiojo leidžiamu laiku, savo plotuose, medžioklė buvo legali. R. V. visada medžioklėje daiktus nešasi kibire, nes laukiant yra patogu ant jo atsisėsti.

Liudytojas K. V. parodė, kad yra Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūros neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius. 2014 m. birželio 3 d. jam paskambino Telšių rajono agentūros vadovas A. P. ir pranešė, kad Upynos seniūnijoje yra galimai įvykęs neteisėtas brakonieriavimo atvejis, todėl reikia nuvykus į vietą ištirti aplinkybes. Kartu su A. P. jis nuvyko pas ūkininką, dalyvavusį įvykyje, kuris parodė įvykio vietą už maždaug 1-1,5 km nuo jo sodybos. Miško pakraštyje yra atviro tipo medžiotojų bokštelis. Apėję aplink bokštelį, jie rado sumedžiotos stirnos kritimo vietą, ten buvo šviežio kraujo klanas. A. P. su ūkininku nuėjo į tą vietą, kur rastas stirną lupantis medžiotojas, o jis pasiliko prie bokštelio, ieškojo gilzės. Kraujo dėmė buvo maždaug 15-20 cm skersmens, nuo jos ėjo vilkimo žymė maždaug 200-300 metrų išilgai miško, žolė dar buvo prigludusi, pėdsakai pakankamai švieži. Toje vietoje, kurioje buvo kraujo, buvo ir žvėries plaukų. Lupimo požymių jis nematė.

Iš medžioklės lapo Nr. 684675 matyti, kad Tado Blindos medžiotojų ir žvejų būrelio pirmininkas S. B. leido medžioklės vadovui R. R. nuo 2014 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. birželio 14 d. organizuoti medžioklę Telšių rajono savivaldybėje esančiame Tado Blindos medžioklės plotų vienete leidžiamais būdais ir pagal medžioklės taisykles leidžiamus žvėris (12 b. l.).

Medžioklės ataskaitoje nurodyta, kad 2014 m. birželio 2 d. vykusioje medžioklėje medžiotojas R. V. (medžiotojo bilieto Nr. 019055) sumedžiojo vieną stirną (13 b. l.).

Iš schemos matyti kokioje vietoje 2014 m. birželio 2 d. vyko medžioklė, kur stovėjo medžiotojo R. V. bokštelis, stirnos patino sumedžiojimo vieta, jo radimo vieta (14 b. l.). Iš fotonuotraukų matyti medžiotojo bokštelio, stirnino radimo vietos, kibiro vaizdai, kraujo žymės, vilkimo pėdsakai (15, 16, 17, 18, 19, 20 b. l.). Taip pat fotonuotraukose matyti gulintis negyvas stirnos patinas nuluptomis užpakalinėmis kojomis bei užfiksuota kaip kažkoks asmuo duria gyvūnui į ausį, norėdamas įvesti plombą (21, 22 b. l.).

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. V., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio asmens A. P. paaiškinimų, liudytojų O. S., J. G., R. J. R., K. V., V. P. parodymų matyti, kad 2014 m. birželio 2 d., apie 22 val. šalia (duomenys neskelbtini) vyko medžioklė, kurioje dalyvavo medžiotojai R. V. bei medžioklės vadovas R. J. R.. Medžiotojas R. V. pamiškėje, netoli nuo atviro tipo medžiotojo bokštelio sumedžiojo stirnos patiną. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (2014 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. D1-427 ir 2014 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. D1-340 redakcija) 22 punkte nustatyta, kad gyvūno sumedžiojimo vietoje, prieš pradedant sumedžioto gyvūno gabenimą, sumedžiotas licencijuojamas gyvūnas pažymimas specialios paskirties plomba, ant kurios informacinės plokštelės yra užklijuota licencija. Jeigu sumedžioti gyvūnai nepažymėti specialios paskirties plombomis, ant kurių informacinių plokštelių priklijuotos licencijos, tokie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai. Šių taisyklių 58.2.3 p. numatyta, kad draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Nors R. V. nepripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, tačiau neneigia, jog sumedžiojęs stirnos patiną, jo iš karto nepažymėjo specialia plomba, o nuvilko apie 100 metrų į mišką, kur nulupo sumedžiotam gyvūnui užpakalines kojas. Pagal 2010 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 p. išaiškinimą gyvūno sumedžiojimo vieta laikoma licencijoje nurodytas medžioklės plotų vienetas ar jo dalis, tačiau šis išaiškinimas nėra oficialus, Aplinkos ministerija nėra įgaliota oficialiai aiškinti teisės aktus ir jų taikymą. Toks „sumedžiojimo vietos“ sąvokos aiškinimas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone yra „aiškiai per platus – akivaizdu, jog sumedžiotą gyvūną išvežus iš tos vietos, kur jis buvo nušautas ar kur jis krito, nebuvo laikomasi Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 p. reikalavimo užpildyti licenciją prieš paimant sumedžiotą gyvūną iš sumedžiojimo vietos“ (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 575-276/2012). Nagrinėjamu atveju teismas vadovaujasi Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 p., Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika ir traktuoja, jog gyvūno sumedžiojimo vieta yra konkreti vieta, kurioje gyvūnas buvo sumedžiotas, kurioje jis nukrito. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. V. stirnos patiną sumedžiojo pamiškėje, tai patvirtina paties R. V. parodymai, fotonuotraukos, kuriose užfiksuota kraujo dėmė, taip pat liudytojo K. V. parodymai. Sumedžiojęs stirnos patiną, R. V. nekvietė medžioklės vadovo R. J. R. specialios plombos uždėjimui, tačiau nuvilko gyvūną apie 100-200 metrų į mišką ir nulupo užpakalines kojas. R. V. iškvietė medžioklės vadovą R. J. R. tik užkluptas liudytojų O. S. ir J. G.. Liudytojas R. J. R. patvirtino, jog nuo pasigirdusių šūvių iki R. V. skambučio praėjo apie 20 min., paskambinęs R. V. buvo susijaudinęs, skubino jį kuo greičiau ateiti. Iš šių aplinkybių matyti, jog buvo pažeisti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 punkto, 58.2.3 punkto reikalavimai, nes sumedžiotas kanopinis žvėris sumedžiojimo vietoje nebuvo pažymėtas specialia plomba ir tai padaryta tik po su liudytojais O. S., J. G. kilusio incidento. Taip pat sumedžiotas gyvūnas buvo išgabentas iš sumedžiojimo vietos. Lietuvių kalbos žodynas (http://lksd. lki.lt) nurodo kelias žodžio „gabenti“ reikšmes: vežti, nešti į kurią nors vietą. Šiuo atveju sumedžiotas stirnos patinas buvo velkamas, nešamas į atokesnę vietą, kurioje pradėtas ir gyvūno dorojimas. Jokiame teisės akte nėra reglamentuota, jog norint išsinešti sumedžiotą gyvūną iš sumedžiojimo vietos, būtina nulupti jo kojas. Teismas R. V. parodymus, kad nulupdamas gyvūno kojas jis ruošė stirną gabenimui. vertina kaip siekimą išvengti griežtos atsakomybės už padarytą pažeidimą. Be to, sumedžiotas stirnos patinas buvo nuvilktas iš pamiškės į mišką, t. y. į sudėtingesnę vietą tolesniam viso gyvūno išgabenimui. Teismas konstatuoja, kad nebuvo priežasčių, dėl kurių buvo būtina sumedžiotą gyvūną gabenti gilyn į mišką ir nebuvo galima konkrečioje sumedžiojimo vietoje, iškvietus medžioklės vadovą R. J. R. pažymėti gyvūną medžioklės taisyklėse nustatyta tvarka. Iš fotonuotraukos ( 21 b. l.) matyti, kad sumedžioto stirnos patino užpakalinės kojos nuluptos beveik per visą kojų ilgį ir toks nulupimas traktuotinas kaip gyvūno dorojimas.

Iš visų bylos aplinkybių matyti, kad R. V. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, pakeistų LR Aplinkos ministro 2014 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-427 ir 2014 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. D1-340, 22 punkto, 58.2.3 punkto reikalavimus ir savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 6 d.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ATPK 31 str.) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 str.) nenustatyta, medžiotojų būrelių charakterizuojamas teigiamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 6 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. V. skirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės medžioti atėmimu 1 (vieneriems) metams ir jam priklausančio šautuvo 12H 18 MN, 3006 springfield 001801801, konfiskavimu.

Šautuvo konfiskavimą pavesti vykdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūros pareigūnams.

R. V. informuoti, kad baudą jis turi sumokėti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą Nr. LT274010044200020065 AB DNB banke ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, o nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.