- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-23
- Bylos Nr.
- eI-1087-968/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kristroma“
- Atsakovas
- Narkotikų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kristroma“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB „Kristroma“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu (elektroninės bylos Nr. eI-1087-968/2018 (toliau – e. byla) 1 t., b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2017-07-13 nutarimą Nr. ATK2-65/17 Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) pažeidimus (toliau – Nutarimas).
2. Pareiškėja skunde nurodo, kad Nutarimu jai skirta 1 000 Eur bauda už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, konstatavus, kad jai priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – baras), barmenė A. N. (toliau – barmenė) po 22 val. pardavė alkoholinius gėrimus neatidarytose pakuotėse, kuriuos pirkėjas išsinešė iš baro patalpų. Pareiškėja su Nutarimu nesutinka. Nurodo, kad Departamentas netinkamai aiškino ir nepagrįstai Bendrovės atžvilgiu taikė AKĮ nuostatas, išsamiai ir visapusiškai neįvertino faktinių aplinkybių bei įrodymų. Departamentas nevertino aplinkybės, kad barmenė veikė ne pagal jai suteiktus įgaliojimus ir nesilaikė jai nustatytos darbo tvarkos. Piktavališki barmenės veiksmai, kuriais ji viršijo suteiktus įgaliojimus ir padarė darbo drausmės pažeidimą, negali užtraukti atsakomybės Bendrovei. Barmenės, kaip darbuotojos, neteisėti veiksmai negali būti tapatinami su pareiškėjos elgesiu. Bendrovė yra pateikusi Departamentui įrodymus, kad nuolat aktyviai imasi priemonių ir kontroliuoja AKĮ nuostatų laikymąsi, darbuotojai, įskaitant barmenę, supažindinti su alkoholinių gėrimų prekybos tvarka ir draudimu prekiauti alkoholiniais gėrimais uždarytoje pakuotėje, kai gėrimų neketinama vartoti vietoje (išsinešimui) nuo 22 iki 8 val. Bendrovė nuolat kontroliuoja ir instruktuoja darbuotojus, kad būtų užtikrintas teisės aktų reikalavimų laikymasis prekiaujant alkoholiniais gėrimais. Be to, bare yra iškabinti išsamūs ir aiškūs informaciniai pranešimai pirkėjams matomose vietose, kuriuose pirkėjai informuojami apie pareigą įsigytus laikotarpiu nuo 22 iki 8 val. alkoholinius gėrimus vartoti tik vietoje, pacituotos AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatos. Nutarimas nesuderinamas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pagal kurią juridinio asmens atsakomybė negali būti absoliučiai sutapatinama su fizinio asmens kalte, turi būti nustatyta juridinio asmens kaltė. Juridiniam asmeniui gali būti perkeliami tik tokie fizinio asmens veiksmai ir atsakomybė, kai jis veikė juridinio asmens vardu, neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų. Departamentas neįrodė pareiškėjos kaltės, dėl to nepateikė jokių Bendrovės kaltės įrodymų. Nutarime pareiškėjos, kaip juridinio asmens, kaltės klausimas iš viso neaptariamas. Bendrovė neturėjo jokių duomenų apie tariamo pažeidimo nagrinėjimą Departamente.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime (e. bylos 1 t., b. l. 112–115) su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime išdėsto atlikto tyrimo aplinkybes ir nurodo, kad Nutarimas yra teisėtas, pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisės normomis, procedūrinių pažeidimų, priimant Nutarimą nebuvo padaryta, o Nutarime išdėstytas Bendrovės veiksmų (neveikimo) vertinimas atitinka LVAT praktiką. Pareiškėja, kuri užsiima mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir yra licencijos verstis šia veikla turėtoja, yra atsakinga už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ, šiuo atveju juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama ar atribojama nuo darbuotojo veiksmų. LVAT likosi pozicijos, kad analogiškais atvejais juridinio asmens kaltė ekonominės sankcijos taikymo aspektu sutampa su jo darbuotojo kalte. Kaltės, kaip psichologinio santykio, buvimas nėra būdingas juridiniam asmeniui, todėl juridinio asmens kaltės problema negali būti išspręsta vadovaujantis psichologinės kaltės samprata. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė ir nustatoma, nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos darbuotojos parduoti alkoholiniai gėrimai nebuvo vartojami vietoje, o buvo išsinešti gamykliniu būdu uždarytoje taroje, todėl darytina išvada, kad viešojo maitinimo vietoje Bendrovė vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais ne vartoti vietoje, o akivaizdžiai išsinešimui, nesiėmė visų galimų veiksmų, kad užtikrinti AKĮ numatytų imperatyvių pareigų vykdymą, tokiu būdu pažeidė šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo pareiškėjai paskirta 1 000 Eur bauda už AKĮ pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Remiantis rašytiniais bylos įrodymais nustatytos šios su Nutarimo priėmimu tiesiogiai susijusios faktinės aplinkybės:
5.1. Departamente 2017-06-05 gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017-05-31 raštas Nr. 20-S-61304(1.16) (e. bylos 1 t., b. l. 32), kartu pateikti dokumentai dėl ekonominių sankcijų taikymo Bendrovei (e. bylos 1 t., b. l. 33–51).
5.2. Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas R. D. 2017-06-06 pareiškėjai surašė protokolą Nr. ATK2-082 (e. bylos 1 t., b. l. 30–31) (toliau – 2017-06-06 protokolas), kuriame pagal Kauno AVPK perduotą medžiagą nustatė, kad pareiškėja, turinti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, jai priklausančiame bare nuo 22 iki 8 val. prekiauja alkoholiniais gėrimais gamykliniu būdu uždarytoje pakuotėje ir neužtikrina, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje. Kauno AVPK pareigūnai, vykdydami tarnybines pareigas, nustatė, kad 2017-05-25, apie 23.55 val. Bendrovei priklausančiame bare barmenė, veikdama Bendrovės vardu, M. K. pardavė 2 gamykliniu būdu uždarytus butelius alaus „Tauras Tautusis“ (alkoholio koncentracija 5 proc. tūrio), kuriuos pirkėjas išsinešė iš baro. Protokole konstatuota, kad Bendrovė pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas, nurodytas atsakomybės už šį pažeidimą teisinis pagrindas ir pridedamas Kauno AVPK 2017-05-31 raštas kartu su juo perduota medžiaga; Departamentas 2017-06-08 raštu Nr. S-1744(3) pareiškėjai persiuntė 2017-06-06 protokolą, informavo apie padarytų pažeidimų nagrinėjimo datą ir laiką Departamente, pasiūlė pareiškėjai iki 2017-07-10 pateikti rašytinį paaiškinimą dėl padaryto pažeidimo (e. bylos 1 t., b. l. 28–29).
5.3. Departamentas 2017-17-13 priėmė skundžiamą Nutarimą (e. bylos 1 t., b. l. 54–56), kuriuo pareiškėją pripažino pažeidusią AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, nes, vadovaujantis Kauno AVPK pateikta medžiaga, buvo nustatyta, kad Bendrovei priklausančiame bare 2017-05-25 barmenė po 22 val. pirkėjui M. K. už 4 eurus pardavė 2 gamykliniu būdu uždarytus butelius alaus „Tauras Taurusis“, kuriuos pirkėjas išsinešė iš viešojo maitinimo įstaigos. Pirkėjas iš Bendrovės viešojo maitinimo įstaigos įsigijo ir po 22 val. išsinešė du 1 litro talpos plastikinius butelius alaus. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjos padarytą pažeidimą patvirtina Kauno AVPK pareigūnų surinkti įrodymai, pirkėjo ir barmenės paaiškinimai, kita bylos medžiaga, atlikta pirktos alkoholio taros fotofiksacija, pažymėta, kad barmenė teikdama paaiškinimus nurodė, kad su padarytu pažeidimu sutinka. Nutarime atskleistas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto draudimo turinys, pateikta LVAT suformuota praktika nustatyto pažeidimo klausimu. Vadovaujantis AKĮ 34 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė analogišką pažeidimą padarė pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo (Departamento 2015-07-16 nutarimas Nr. ATK2-73/15), pareiškėjai skirta 1 000 Eur bauda.
6. Kilusiam ginčui aktualus AKĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2018-01-01) nustatytas teisinis reguliavimas. Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarka nustatyta šio įstatymo 18 straipsnyje, kurio 3 dalyje įtvirtina, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 iki 8 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje (13 punktas).
7. Aiškindamas šios teisės normos (ankstesnės redakcijos AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punktą, kurio formuluotė analogiška) turinį, LVAT yra nurodęs, jog išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kartu egzistuojančios sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje (žr., pvz., 2013-08-05 sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, 2015-05-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1129-858/2015). LVAT praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai (žr. 2012-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012).
8. Dėl juridinio asmens, kaip tinkamo AKĮ 18 straipsnio 3 dalyje 18 punkte nurodytų pažeidimų subjekto, kilusiam ginčui aktuali LVAT suformuota praktika, kurioje ne kartą konstatuota, jog juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (žr., pvz., 2005-03-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Taigi ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr., pvz., LVAT 2009-05-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011-07-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Toks AKĮ nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (žr., pvz., LVAT 2009-11-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1038/2009; 2010-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1561/2010). Be to, LVAT 2011-09-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011 nurodė, kad ekonominės sankcijos minėtiems subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys (darbuotojai ir kt.) buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (žr., pvz., 2014-08-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1497/2014, 2016-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1232-143/2016).
9. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja turėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba (e. bylos 1 t., b. l. 39), nėra ginčo ir dėl alkoholinių gėrimų draudžiamu metu (po 22 val.) pardavimo fakto Bendrovei priklausančiame bare ar jų kiekio, aplinkybių, kad jie buvo parduoti gamykliniu būdu uždarytoje taroje. Pareiškėja teigia, kad Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes Departamentas nepagrįstai taikė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą Bendrovei, t. y. juridiniam asmeniui, nors faktiškai minėtą pažeidimą padarė barmenė, kuri, būdama informuota apie prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimus, viršijo jai suteiktus įgaliojimus ir veikė prieš Bendrovės interesus. Pareiškėja teigia, kad nebuvo informuota apie pažeidimo nagrinėjimą Departamente.
10. Įvertinus Kauno AVPK Departamentui persiųstą medžiagą (e. bylos 1 t., b. l. 33–35, 36–38, 42) aktualaus teisinio reglamentavimo ir suformuluotos teismų praktikos kontekste (žr. šio teismo sprendimo 6–8 punktus), pareiškėjos teiginiai dėl esą nepagrįstai jai pritaikytos ekonominės sankcijos už nustatytą AKĮ pažeidimą vertintini kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalyje nustatyti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais draudimai ir apribojimai taikomi šia prekyba užsiimantiems subjektams, t. y. alkoholinių gėrimų pardavėjams. Todėl darbuotojų veiksmai, kuriais jie prisidėjo prie juridinio asmens ūkinės veiklos vykdymo (šiuo atveju – mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vykdymo), pareiškėjos veiksmų kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi. Bendrovės barmenė Kauno AVPK pateikė 2017-05-16 paaiškinimus (žr. e. bylos 1 t., b. l. 36–37), kuriuose ji nurodė, kad 2017-05-25, apie 23.55 val., pardavė 2 gamykliniu būdu uždarytus butelius alaus, apie draudimą parduoti alkoholį uždarytoje taroje (neišpilstytą) žinojo, su padarytu pažeidimu sutiko ir gailėjosi. Pareiškėjos darbuotojos paaiškinimai nuoseklūs, aiškūs, iš jų turinio nėra pagrindo konstatuoti, kad barmenė siekė pakenkti Bendrovei, todėl pareiškėjos argumentai dėl barmenės veiksmų vertinimo nepagrįsti ir atmestini. Teismas pažymi, kad Kauno AVPK pareigūnams teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose A. N. nurodė, kad Bendrovėje dirbo barmene, pažeidimo padarymo dieną Bendrovės bare pardavė alkoholinius gėrimus, šios aplinkybės neginčija ir pareiškėja.
11. Pareiškėja nurodo, kad ji nebuvo informuota apie pažeidimo nagrinėjimą Departamente. AKĮ pažeidimų nagrinėjimo tvarka reglamentuota šio įstatymo 35–38 straipsniuose. AKĮ 37 straipsnyje nurodyta, kad proceso šalims raštu pranešama apie nustatytus šio įstatymo pažeidimus (pateikiama šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodyto protokolo kopija), bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus. Pagal AKĮ 38 2 dalį, byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, dalyvaujant proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu proceso šalys bylos nagrinėjimo metu nedalyvauja, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad proceso šalims laiku ir tinkamai buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iki bylos nagrinėjimo pradžios proceso šalys nepateikia savo neatvykimą pateisinančių dokumentų, kuriuose nurodytas neatvykimo priežastis šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos pripažįsta svarbiomis. Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikytinas pranešimas, be kita ko, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (žr. b. l. 28–29, 57) patvirtina, kad Departamento pranešimas apie nustatytą pažeidimą ir bylos nagrinėjimo laiką pareiškėjai buvo išsiųstas adresu Pienių g. 6-4, Kaunas. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro viešai skelbiamais duomenimis, šis adresas yra pareiškėjos registruotas buveinės adresas. Byloje nėra duomenų, kad Departamentui yra žinomas kitas pareiškėjos nurodytas kontaktinis adresas ryšiui palaikyti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai informavo pareiškėją apie padarytą pažeidimą ir jo nagrinėjimą Departamente, todėl tai neigiantys pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
12. AKĮ 34 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio įstatymo 18 straipsnio 3 nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.
13. Skundžiamame nutarime, be kita ko nurodyta, kad pareiškėja AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą padaro antrą kartą per dvejus metus nuo baudos paskyrimo Departamento 2015-07-16 nutarimu Nr. ATK2-73/15. Pareiškėja šių aplinkybių neginčija, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, minėtas Departamento nutarimas nėra ginčijamas teismine tvarka ar panaikintas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai už padarytą pažeidimą skirta 1 000 Eur sankcija artima AKĮ 34 straipsnio 4 dalyje nurodytos ekonominės sankcijos (nuo 579 Eur iki 1448 Eur) vidurkiui, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, todėl yra teisinga ir proporcinga.
14. Teismas, įvertinęs skundžiamo Nutarimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, konstatuoja, kad Departamento priimtas Nutarimas pareiškėjos atžvilgiu šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos konkrečios AKĮ nuostatos, kuriose nustatytas draudimas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 val., nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teismas neturi pagrindo jį naikinti. Nutarimas visiškai atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus AKĮ 39 straipsnyje.
15. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Departamentas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė AKĮ nuostatas. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjos skundas atmetamas. Pareiškėja skunde išdėstė daugiau argumentų, susijusių su juridinio asmens ir jo vardu veikiančio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimais, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas. Todėl dėl šių argumentų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kristroma“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.