- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-13
- Bylos Nr.
- 2A-777-227/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02295-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- UAB „Baronė“
- Ieškovas
- UAB „Ersma“
- Advokatai
- Vilma Kisilienė
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-777-227/2014 Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02295-2014-8
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. lapkričio 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Baronė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3169-812/2014 pagal ieškovės UAB „Ersma“ ieškinį atsakovei UAB „Baronė“ dėl skolos, netesybų, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė 2014-04-02 ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Baronė“ 12 238,97 Lt įsiskolinimą, 486,42 Lt palūkanas iki ieškinio pateikimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2012-12-04 sudarė patalpų subnuomos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti 2420 Lt subnuomos mokestį įskaičius PVM bei kitus mokesčius, susijusius su patalpų naudojimu. Atsakovei laiku nevykdant prievolės mokėti mokesčius, atsakovė įsipareigojo mokėti delspinigius po 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną nuo apskaičiuotos ir nesumokėtos sumos. Sutartis nutraukta 2013-09-01. 2013-12-31 UAB „Apskaitų biuras“ suvedė galutinį įmonės balansą ir nurodė, kad atsakovės nepriemoka už patalpų nuomą ir eksploatavimą yra 6740 Lt, be to, atsakovė nesumokėjo nuomos mokesčio ir mokesčio už sunaudotą elektros energiją pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ERS 13/009 - 919,92 Lt, pagal PVM sąskaitą faktūrą ERS 13/010 -3289,45 Lt, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ERS 13/011 - 2962,69 Lt. 2014-01-10 atsakovė sumokėjo dalį įsiskolinimo - 3172,06 Lt. Atsakovei nevykdant įsipareigojimų laiku mokėti nuomos ir kitus mokesčius, ieškovė apskaičiavo sutartinius delspinigius 3498,97 Lt, taip pat prašė priteisti 2000 Lt netesybas, lygias vieno mėnesio patalpų nuomos dydžiui be PVM. Ieškovė sumažino atsakovės skolą 4000 Lt atsakovės sumokėto užstato suma. Ieškovė prašė priteisti kompensuojamąsias įstatyme numatyto 6 % dydžio palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą nuo atsakovės nesumokėtos skolos sumos (12 238,97 Lt) nuo 2013-09-01 iki 2014-03-31, kas sudaro 486,42 Lt (12 238,97×0,06=734,33 Lt; 734,33 Lt : 365 kal.d.=2,01 Lt/d.; 2,01 Lt×242 kal.d.=486,42 Lt) bei 5 % dydžio metines palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-07-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė UAB „Ersma“ iš UAB „Baronė“ 6739,17 Lt skolą, 863,50 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7602,67 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-04-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir 1671,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš šalių priteisė po 11 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad 2012-12-04 šalys sudarė patalpų subnuomos sutartį, kuria ieškovė subnuomojo atsakovei 170 kv.m. bendro ploto gamybos paskirties patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias AB „Žemaitijos pienas“ vieneriems metams su savininko leidimu, o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 2420 Lt nuomos mokestį su PVM ir kitus mokesčius, numatytus sutartyje (t.1, b.l. 16-21, 15, Sutarties 2.1, 2.2. 3.1, 4.1, 4.5). Subnuomos santykiai pasibaigė 2013-09-01. Subnuomos sutarties pagrindu 2012 m. gruodžio mėn. – 2013 m. rugsėjo mėn. atsakovei buvo pateiktos apmokėjimui PVM sąskaitos faktūros 27 112,41 Lt sumai. Pripažino, kad pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, įskaičius 2012-12-10 atsakovės sumokėtą ieškovei 4000 Lt sutartyje numatyto dydžio užstatą (t.1, b.l. 85), atsakovės skolos nėra. Atsižvelgė į tai, kad atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš jos subnuomos sutarties pagrindu 2013-12-31 išrašytas papildomas PVM sąskaitas faktūras bendrai 6740 Lt sumai: ERSK Nr. 13/01 1322 Lt, ERSK Nr. 13/02 1611 Lt, ERSK Nr. 13/03 1285 Lt, ERSK Nr. 13/04 1212 Lt ERSK Nr. 13/05 1310 Lt sumai. Atmetė atsakovės argumentus, kad šalys nuo 2013 m. balandžio mėnesio žodžiu buvo susitarę pakeisti 2012-12-04 patalpų subnuomos sutarties sąlygas atsakovei sutikus, kad ieškovė naudosis dalimi - puse jai subnuomotų patalpų ir už tai atsakovė mokės ieškovei tik pusę nuomos mokesčio ir mokesčio už elektros energiją. Nurodė, kad šalys- juridiniai asmenys, tokio susitarimo ieškovė nepripažįsta, o rašytinio sutarties pakeitimo nėra. Šalių tarpusavio santykius, susijusius su galimu atsakovės subnuomotų patalpų perleidimu naudotis ieškovei jos veiklai vykdyti nuo 2013 m. balandžio mėnesio teismas vertinto kaip savarankiškai susiklosčiusius šalių tarpusavio teisinius santykius, dėl kurių pripažinimo ir atsakomybės taikymo atsakovė savarankiškų reikalavimų nekėlė. Esant sutartinei prievolei mokėti nuomą ir už elektros energiją ir be sutarties galimai leisdama ieškovei naudotis dalimi jai perduotų subnuomai patalpų, atsakovė veikė rizikingai ir šios aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti atsakovės sutartinę atsakomybę pagal subnuomos sutartį. Nustatė, kad už 2013 m. balandžio mėnesį-rugpjūčio mėnesius atsakovei išrašytose sąskaitose nurodyti nepilnai mokėtinas subnuomos mokestis, taip pat mokestis už išnaudotą elektros energiją, viso atsakovės subnuomos mokesčio ir mokesčio už elektros energiją nepriemoka sudaro 6739,17 Lt. Teismas įvertino 2012-12-04 Patalpų subnuomos sutarties 7.1, 7.5, 8.1, 8.3, 8.8, 4.3, 5.4 punktus, perskaičiavo atsakovės pagal sutartį mokėtinus delspinigius bei sprendė, kad viso atsakovės mokėtini delspinigiai atsakovei praleidus prievolės į vykdymo terminą sudaro 1803,71 Lt. Ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 2000 Lt netesybas baudos forma atmetė įvertinęs tai, kad reikalaujama priteisiant dvigubas sutartines netesybas, kurios aiškiai yra per didelės, atsakovė įvykdė didžiąją prievolės dalį, nesumokėta atsakovės nuomos mokesčio ir mokesčio už elektros sunaudojimą skola paaiškėjo tik 2013-12-31 ieškovei sutikrinant savo sąskaitas, nors šalių santykiai pasibaigė 2013-09-01 (CK 6.73 str.2d., 6.259 str.). Reikalavimui dėl baudų, netesybų atsakovės reikalavimu teismas taikė sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 5d. 1p.). Kadangi ieškinys teisme priimtas 2014-04-03, sprendė, kad tokiu atveju reikalavimas priteisti delspinigius ir baudą gali būti reiškiamas už laikotarpį nuo 2013-10-03 iki 2014-04-03. Pripažino, kad viso atsakovės mokėtini delspinigiai, dėl kurių reikalavimo nėra suėjęs ieškinio senaties terminas, yra 1562,06 Lt. Nurodė, kad palūkanos, atliekančios nuostolių kompensavimo funkciją, gali būti skaičiuojamos tik nuo 2014-01-21 iki ieškovės pasirinktos 2014-03-31 datos ir sudaro 77,54 Lt. Kadangi ieškovės reikalaujama pagrįsta delspinigių suma didesnė už prašomas priteisti kompensuojamąsias palūkanas, sprendė, kad iš atsakovės priteistina tik 1562,06 Lt delspinigių suma, tačiau įvertinant tai, kad 2014-01-20 atsakovė sumokėjo delspinigius 698,56 Lt (t.1, b.l. 98, 122), iš atsakovės galutinai priteisė 863,50 Lt delspinigių. Ieškinį patenkinus iš dalies (60 proc.), bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstytos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 6p., 93 str. 2 d., 96 str.), taip pat lygiomis dalimis priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB “Baronė” prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas iš esmės yra netinkamai motyvuotas, teismas netaikė įstatymų, kuriuos reikėjo taikyti, nepagrįstai nesivadovavo LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 str., reglamentuojančiu kreditinių PVM sąskaitų faktūrų išrašymą. Rengiantis nagrinėti bylą ir bylos iš esmės nagrinėjimo metu teismas atmetė visus atsakovės prašymus dėl įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes, teikimo (prašymus dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, liudytojų apklausos), taip pažeidė atsakovės teises. Teismo sprendime netinkamai įvertinti įrodymai, teismo išvada, kad nesumokėta atsakovės nuomos mokesčio ir mokesčio už elektros sunaudojimą skola paaiškėjo tik 2013-12-31 klaidinga, kadangi AB "Žemaitijos pienas“ (subnuomotų patalpų savininko) 2014-06-10 rašte pažymima, kad laiku buvo pateikiami ieškovei visi elektros skaitiklių rodmenys subnuomotose patalpose. Byloje nenustatyti tikrieji šalių ketinimai, tikrosios priežastys, kodėl po 4 mėnesių ieškovui iškilo būtinybė pateikti atsakovei 5 kreditines PVM sąskaitas faktūras, bendrai 6739,17 Lt. sumai, kai elektros skaitiklių rodmenys ieškovui buvo žinomi kiekvieną mėnesį dar iki sutarties nutraukimo, taip pat neįvertintas šalių kaltės laipsnis dėl kilusio ginčo. Teismas nustatė, kad atsakovė buvo apmokėjusi visas ieškovo pateiktas sąskaitas, todėl šalių bendradarbiavimas, sąžiningumas, kiekvieno elgesys sutarties vykdymo eigoje ir po sutarties nutraukimo yra bylai reikšmingos aplinkybės, kurios turėjo būti tiriamos, įrodinėjamos, kad pilnai atskleisti ginčo esmę. Pagal PVM įstatymo reikalavimus kreditinėse PVM sąskaitose faktūrose turi būti nurodomos priežastys, dėl kurių jos išrašomos. Ieškovė teigė, kad per klaidą nebuvo žinomi elektros skaitiklių rodmenys, buvo suklysta, tačiau pradinių apskaitos dokumentų analizė byloje šias aplinkybes paneigia. Atsakovės apmokėtose PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ERS 13/010 (t.1, b.l. 41) ir PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ERS 13/011 (t.1, b.l. 43) du mėnesiai iš eilės konkrečiai nurodyti elektros skaitiklių rodmenys, 2013-12-31 išrašytose kreditinėse PVM sąskaitose faktūrose reikalaujama papildomai mokėti už 2013 metų balandžio-gegužės-birželio-liepos-rugpjūčio mėnesius sunaudotą elektros energiją, paskirtyje įrašant sumą už elektros energiją, tačiau sunaudotos papildomos elektros energijos rodmenys, kiekiai nenurodomi. Mano, kad ieškovo išrašytos kreditinės PVM sąskaitos faktūros yra negaliojančios kaip prieštaraujančios imperatyvioms teisės normoms, todėl ieškinys dėl skolos, delspinigių priteisimo atmestinas. Nutraukus sutartį paskutinės sąskaitos apmokėjimo terminas baigėsi ne 2013-09-05 (t.1, b.1.83), kadangi sąskaita atsakovei pateikta tik 2013-09-24, o dar po 5 darbo dienų, todėl nuo 2013-10-01 ieškovas žinojo mokėtinas sumas ir yra skaičiuojamas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, kuris praleistas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pagrįstomis ieškovo teisinės pagalbos teikimo išlaidomis 3070 Lt, kadangi pagrįstos yra tik 600 Lt išlaidos, sumokėtos advokato padėjėjai Vilmai Kisilienei. UAB „Tikroji turto kaina“ PVM sąskaitose faktūrose, viso 2470 Lt sumai, nenurodoma, kokioje byloje, su kokiu atsakovu, pagal kokią sutartį suteikta teisinė konsultacija, rengiami ieškiniai, kodėl parengti du ieškiniai dėl to paties dalyko, neaišku ar UAB teikusi paslaugas turi teisę teikti teisines paslaugas, Kasos pajamų orderio kvite Nr. 12943 nenurodyta data, UAB „Ersma“ ir jos direktorius E. S. kaip fizinis asmuo, turi kitų teisinių ginčų, nurodytos išlaidos gali neturėti ryšio su šia byla, todėl neturi būti priskirtos prie teisinės pagalbos teikimo išlaidų.
Ieškovė UAB „Ersma“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Apeliacinis skundas tenkintinas. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl netinkamai vertintų byloje surinktų įrodymų, netinkamai pritaikytų materialinės ir proceso teisės normų, naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2d.).
Byloje nustatyta, kad 2012-12-04 bylos šalys sudarė patalpų subnuomos sutartį. Ja ieškovė subnuomojo atsakovei vieneriems metams laiko 170 kv.m. bendro ploto gamybos paskirties patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias AB „Žemaitijos pienas“ . Atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei nuomos mokestį po 2.420 Lt /mėn su PVM už kiekvieną einamąjį mėnesį pagal nuomininko (sutartyje taip įvardinta subnuomininkė UAB Ersma“) pateiktas sąskaitas ne vėliau kaip iki 3 einamojo mėnesio dienos, o kitus mokesčius pagal faktinį sunaudojimą, remiantis įrengtų apskaitos prietaisų parodymais pagal nuomotojo sąskaitas (t.1, b.l. 16-21, 15, Sutarties 2.1, 2.2. 3.1, 4.1, 4.5). Subnuomos santykiai pasibaigė 2013-09-01. Subnuomos sutarties pagrindu ieškovė 2012 m. gruodžio mėn. – 2013 m. rugsėjo mėn. pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras bendrai 27.112,41 Lt sumai. Atsakovės pateikti banko mokėjimo pavedimai ir ieškovės pateikto elektroninio apyvartos žurnalo išrašai įrodo, kad atsakovė sumokėjo 23.112,41 Lt. Įskaičius sumokėtą 4.000 Lt užstatą, darytina išvada, kad ieškovė pagal pirmiau išvardintas sąskaitas pilnai atsiskaičiusi ir ieškovei neskolinga.
Byloje ginčas ar nuo 2013 m. balandžio mėnesio buvo pakeista rašytinė subnuomos sutartis ir ar atsakovė turi pareigą apmokėti ieškovės papildomai išrašytas sąskaitas.
CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas . Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). CK 6.183 straipsnio Sutarties pakeitimo išlyga 1 dalyje nustatyta, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, jog sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Tačiau to paties straipsnio 2 dalis leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad abi šalys tos sąlygos yra atsisakiusios.
Šios bylos šalys rašytinės subnuomos sutarties 11 straipsnio 5 dalimi susitarė, kad ši sutartis gali būti pakeista ar papildyta tik dvišaliu raštišku susitarimu, kuris tampa neatskiriama šios sutarties dalimi. Atsakovė tvirtino, kad šalys pakeitė sutarties vykdymą dėl patalpų naudojimo ir mokėjimo- žodžiu susitarė dėl to, kad ieškovė naudosis dalimi jos subnuomotų patalpų atsakovei ir už tai dalinsis nuomos mokestį ir kitus mokesčius, mokėtinus nuomotojui ir tokį susitarimą šalys vykdė: ieškovė naudojosi dalimi patalpos ir dėl to nuo 2013 -04 mėn išrašydavo atsakovei mažesnio dydžio sąskaitas, nei gaudavo pati iš nuomotojo AB „Žemaitijos pienas“, o atsakovė gautas sąskaitas apmokėdavo. Ieškovė su tuo nesutiko. Pirmosios instancijos teismas nurodytus atsakovės argumentus atmetė motyvuodamas tuo, kad šalys- juridiniai asmenys, tokio susitarimo ieškovė nepripažįsta, o rašytinio sutarties pakeitimo nėra. Šalių tarpusavio santykius, susijusius su galimu atsakovės subnuomotų patalpų perleidimu naudotis ieškovei jos veiklai vykdyti nuo 2013 m. balandžio mėnesio teismas vertinto kaip savarankiškai susiklosčiusius šalių tarpusavio teisinius santykius, dėl kurių pripažinimo ir atsakomybės taikymo atsakovė savarankiškų reikalavimų nekėlė. Esant sutartinei prievolei mokėti nuomą ir už elektros energiją ir be sutarties galimai leisdama ieškovei naudotis dalimi jai perduotų subnuomai patalpų, atsakovė veikė rizikingai ir šios aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti atsakovės sutartinę atsakomybę pagal subnuomos sutartį. Su šia išvada nesutinka atsakovė. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo išsprendimui svarbu nustatyti aplinkybes, kurios atskleistų faktinius šalių veiksmus vykdant sutartį (CK 6.193 str.).
Ieškovė išrašė papildomas 2013-12-31 PVM sąskaitas faktūras bendrai 6.740 Lt sumai. Ji būtinumą išrašyti šias sąskaitas po to, kai subnuomos sutartis buvo nutraukta beveik prieš 4 mėnesius laiko, aiškina klaida, kuomet metų pabaigoje atlikus bendrovėje auditą buvo nustatyta, kad jai nuomotojas AB „Žemaitijos pienas“ pateikdavo apmokėjimui didesnio dydžio sąskaitas, nei ji(ieškovė) išrašydavo atsakovei. Todėl ji (ieškovė) papildomai išrašytose sąskaitose nurodė, kad tikslina ankstesnes. Kaip minėta ankstesnes sąskaitas atsakovė buvo apmokėjusi, iš kurių paskutinis mokėjimas ( 3.172,09 Lt) atliktas 2014-01-10 , atsakovės aiškinimu, suderinus su ieškovės buhaltere. Iš šalių susirašinėjimo nustatyta, kad patikslintos 2013-12-31 datuotos sąskaitos išsiųstos atsakovei tik 2014-01-13, t.y jau po galutinio skolų suderinimo ir pilno atsiskaitymo (2014-01-10 ) (t.1, b.l.99).
Taip ieškovė išrašė: 1.322 Lt sumai PVM sąskaitą faktūrą Nr. ERSK 13/01 (patikslinta PVM sąskaita faktūra Nr. ERS 13/005) už 2013 m. balandžio mėnesį; 1.611 Lt sumai pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ERSK 13/02 (patikslinta PVM sąskaita faktūra Nr. ERS 13/006) už 2013 m. gegužės mėnesį; 1.285 Lt sumai pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ERSK 13/03 (patikslinta PVM sąskaita faktūra Nr. ERS 13/009) už 2013 m. birželio mėnesį; 1.212 Lt sumai pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ERSK 13/04 (patikslinta PVM sąskaita faktūra Nr. ERS 13/010) už 2013 m. liepos mėnesį; 1.310 Lt sumai pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ERSK 13/05 (patikslinta PVM sąskaita faktūra Nr. ERS 13/011) už 2013 m. rugpjūčio mėnesį. Pirmiau nurodytais argumentais atsakovė nesutinka šias sąskaitas apmokėti.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė subnuomojo patalpas atsakovei negaudama iš to pelno. Minėta subnuomos sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir už patarnavimus, tarp jų, elektros energiją pagal ieškovės pateiktas sąskaitas. Pati atsakovė apskaitos prietaisų rodmenų nefiksavo. Ieškovė neginčija, kad patalpų savininkas AB „Žemaitijos pienas“ savalaikiai pateikdavo ieškovei visus elektros skaitiklių rodmenis subnuojamotose patalpose. Jos atstovas direktorius E. S. 2014-06-19 teismo posėdyje paaiškino, kad visas gautas iš AB „Žemaitijos pienas“ sąskaitas jis perduodavo buhalterijai. Taigi, ieškovei buvo žinomos subnuomos sutarties sąlygos dėl subnuomos kainos ir apmokėjimo, tame tarpe už elektros energiją- apmokėjimo pagal pateiktas sąskaitas; žinomas faktiškai sunaudotos elektros energijos kiekis (rodmenys), mokėtina suma už patalpų nuomą, sunaudotą elektrą ir kt. Iki 2013 m. balandžio mėnesio ieškovė išrašydavo sąskaitas analogiškai gautoms iš AB „Žemaitijos pienas“. Po to situacija pasikeitė. Nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki sutarties nutraukimo ieškovė išrašydavo mažesnės vertės sąskaitas, nei pati gaudavo apmokėjimui iš nuomotojo.
Ieškovė, turėdama iš nuomotojo duomenis, kad per 2013 m.. balandžio mėnesį subnuomotose patalpose buvo sunaudota elektros energijos už 1.322,45 Lt sumą (t.1, b.l. 162), už nurodytą laiokotarpį išrašė sąskaitą ERS Nr. 13/005 tik už patalpų subnuomą 2.420 Lt. Tuo remiantis atsakovei ieškovė tik 2013-12-31 išrašė patikslintą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ERS 13/005 1.322 Lt sumai. 2013 m. gegužės mėn. atsakovei buvo pateikta sąskaita 2.783 Lt sumai sąskaitoje neišskyrus atsakovės subnuomos mokesčio ir mokesčio už elektros energiją dalies (t.1, b.l. 109), nors 2013 m. gegužės mėnesį subnuomotose patalpose buvo sunaudota elektros energijos už 1.973,65 Lt sumą (t.1, b.l. 164). Atsakovės nepriemokai pagal sutartį už 2013 m. gegužės mėnesį sudarant 1.610,65 Lt, jai buvo išrašyta sąskaita ERSK Nr. 13/02 1.611 Lt sumai. 2013 m. birželio mėn. atsakovei buvo pateikta sąskaita 3.146 Lt sumai sąskaitoje neišskyrus atsakovės subnuomos mokesčio ir mokesčio už elektros energiją dalies (t.1, b.l. 110), nors 2013 m. birželio mėnesį subnuomotose patalpose buvo sunaudota elektros energijos už 2.011,38 Lt sumą (t.1, b.l. 156), atsakovės nepriemoka pagal sutartį už 2013 m. birželio mėnesį sudarė 1.285,38 Lt, todėl atsakovei buvo išrašyta sąskaita ERSK Nr. 13/03 1.285 Lt sumai. Už 2013 m. liepos mėn. atsakovei buvo pateikta sąskaita 3.289,45 Lt sumai, sąskaitoje nurodžius nepilną subnuomos mokestį (1.210 Lt, kas sudaro pusę mokesčio) ir nepilną mokestį už elektros energiją (t.1, b.l. 111), nors 2013 m. liepos mėnesį subnuomotose patalpose buvo sunaudota elektros energijos už 2.080,97 Lt sumą (t.1, b.l. 154). Kadangi atsakovės nepriemoka pagal sutartį už 2013 m. liepos mėnesį sudarė 1.211,52 Lt, todėl jai išrašyta sąskaita ERSK Nr. 13/04 1.212 Lt sumai. Už 2013 m. rugpjūčio mėn. atsakovei buvo pateikta sąskaita 2.962,69 Lt sumai sąskaitoje nurodžius nepilną subnuomos mokestį (1210 Lt, kas sudaro pusę mokesčio) ir mokestį už elektros energiją (t.1, b.l. 112), nors 2013 m. rugpjūčio mėnesį subnuomotose patalpose buvo sunaudota elektros energijos už 1.852,31 Lt sumą (t.1, b.l. 150, 152). Atsakovės nepriemoka pagal sutartį už 2013 m. rugpjūčio mėnesį sudarė 1.309,62 Lt, atsakovei buvo išrašyta sąskaita ERSK Nr. 13/05 1.310 Lt sumai.
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovės atstovė 2014-06-19 teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškovės atstovu nuo 2013 metų kovo mėnesio pabaigos buvo sutarusi bendrai naudotis patalpomis, bendrai apmokėti už subnuomą bei elektros suvartojimą maždaug per pusę, kartais ji mokėdavo pagal pateiktą sąskaitą tik už subnuomą, tada už elektrą turėdavo sumokėti UAB „Ersma“, kartais jai reikėjo mokėti pusę subnuomos mokesčio bei dalį už elektros suvartojimą. Atsakovės atstovė teigė, kad ji pasitikėjo UAB „Ersma“ direktoriumi, netikrino, kokias sumas turi mokėti, bet manė, kad kas mėnesį tiek UAB „Baronė“, tiek UAB „Ersma“ turėtų padengti patalpų nuomotojui viso po 2500-3500 Lt mokesčių, todėl nors ir buvo sutarta mokėti po pusę, apmokėdavo jai pateiktas sąskaitas, UAB „Baronė“ buhalterė buvo informuota apie šalių susitarimą, dėl kelių šimtų litų skirtumo ieškovei pretenzijos nebuvo reiškiamos.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinant pirminių sąskaitų faktūrų turinį, tai, kad už 2013 metų liepos bei rugpjūčio mėnesius atsakovei buvo reikalaujama apmokėti lygiai pusę mokėtino subnuomos mokesčio, už 2013 metų balandžio mėnesį ir atsakovės nereikalaujama mokėti už suvartotą elektrą, nors iki tol išrašomose PVM sąskaitose faktūrose atsakovė pilnai mokėdavo pagal šalių rašytinę sutartį, už 2013 metų gegužės, birželio, rugpjūčio mėnesius pateiktose sąskaitose reikalaujama apmokėti už mažesnį elektros energijos kiekį nei buvo išnaudota, nors ieškovei tokie duomenys buvo žinomi, labiau tikėtina atsakovės aiškinimu apie žodinį šalių susitarimą bendrai naudotis subnuomojamomis patalpomis ir dalintis mokėtinus mokesčius bei abiejų šalių vykdytą tokį susitarimą.
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju šalys, nors ir buvo sutartyje numatę sąlygą, kad sutartis gali būti pakeista ar papildyta tik dvišaliu raštišku susitarimu, jos savo elgesiu, t.y. ieškovei kas mėnesį ir ilgą laiko tarpą pateikiant PVM sąskaitas – faktūras kitokioms nei nurodyta sutartyje sumoms, o atsakovei jas apmokant, savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad yra keičiama sutarties kaina. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi tai, kad PVM sąskaitos-faktūros už 2013 metų balandžio-rugpjūčio mėnesius buvo išrašytos ieškovės buhalterijos, kuriai nurodymus dėl sąskaitų išrašymo turėjo duoti bendrovės direktorius. Šios aplinkybės UAB „Ersma“ direktorius E. S. ir neneigė, nurodydamas, kad visas sąskaitas, gautas iš nuomotojo AB „Žemaitijos pienas“, persiųsdavo buhalterijai, nors, jo manymu, galėjo dėl didelio sąskaitų kiekio kažką sumaišyti bei suklaidinti buhalteres. Atsakovei atsiskaitant pagal pateiktas sąskaitas, jai pretenzijos nebuvo pareikštos iki pat sąskaitų pateikimo-2014-01-13 (b.l.99). Be to, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovas neįrodė, kad PVM sąskaitos-faktūros už 2013 metų balandžio-rugpjūčio mėnesius buvo išrašytos neteisingai dėl buhalterinės klaidos, kadangi ieškovė nuo 2012-12-31 gaudavo laiku sąskaitas iš nuomotojo su skaitiklių parodymais bei mokėtinomis sumomis, jų pagrindu tokiai pat mokėtinai sumai išrašydavo sąskaitas atsakovei iki 2013 m. balandžio mėnesio, todėl nesuprantama, kodėl nuo 2013 metų balandžio mėnesio ieškovė pradėjo išrašyti ženkliai mažesnes sąskaitas nei pati gaudavo. Labiau tikėtina, kad tokios sąskaitos išrašytos UAB „Ersma“ direktoriaus E. S. nurodymu vykdant susitarimą su atsakove s dėl subnuomos sutarties pakeitimo.
Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje teigė, jog 2013-12-31 suvedus galutinį įmonės balansą, perskaičiavus AB „Žemaitijos pienas“ gautas sąskaitas ir ieškovės išrašytas sąskaitas atsakovei, apskaičiuota nepriemoka ir dėl to 2013-12-31 išrašytos papildomos sąskaitos. Tačiau pirmosios instancijos teisme ieškovės atstovas direktorius teigė, jog klaida apie neteisingai išrašytas sąskaitas paaiškėjo gavus iš teismo pranešimą apie iš UAB „Ersma“ priteistą skolą AB „Žemaitijos pienas“ naudai. Kaip nustatyta iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-01-06 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-697-828/2014 iš ieškovės- patalpų nuomotojos priteisė 16.340,77 Lt skolos, 4.532,49 Lt delspinigių, 6 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Taigi, ieškovės aiškinimai apie, neva, klaidos paaiškėjimą, prieštaringi tiek dėl paaiškėjimo laiko, tiek dėl aplinkybių. Minėta, kad paskutinį mokėjimą pagal pateiktas sąskaitas atsakovė atliko 2014-01-10. Nenuginčyta, jog tai padaryta, atsakovės teigimu, šalims sutikrinus ieškovės pateiktas sąskaitas su atliktais atsakovės mokėjimais. Įrodymų, kad ieškovė išrašytas 2013-12-31 datuotas sąskaitas išsiuntė atsakovei anksčiau nei 2014-01-13 elektroniniu paštu, nėra(b.l.23,99). Be to byloje nėra duomenų, kad patalpų nuomotojas ieškovei būtų išrašęs papildomas sąskaitas už elektros energiją, dėl ko ieškovei būtų reikėję tikslinti išrašytas sąskaitas atsakovei bei pateikti kreditines PVM sąskaitas-faktūras. Taip pat įvertintina, kad subnuomos santykiai pasibaigė 2013-09-01, šios aplinkybės šalys neginčija, tuo tarpu 2013-08-16 šalių susitarimo dėl patalpų subnuomos sutarties nutraukimo 3 p. pažymėta, kad patalpų subnuomos sutartis, įskaitant ir visus papildomus susitarimus prie šios sutarties, bus laikoma nutraukta tik nuomininkui pilnai atsiskaičius su nuomotoju. Ieškovei, kaip verslininkei, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl nutraukiant sutartį ji turėjo išsiaiškinti, ar atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi už naudojimąsi patalpomis. Iš UAB „Ersma“ direktoriaus E. S. parodymų nustatyta, kad to ieškovė nepadarė. Atsakovė apmokėdavo tokias sąskaitas, kurias pateikdavo ieškovė, kaip buvo įsipareigojusi sutarties 5 straipsnio 1 ir 2 punktais.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad kreditinėje PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. ERSK 13/04 nurodoma, jog PVM sąskaita-faktūra Nr. ERS 13/010 tikslinama dėl elektros energijos sunaudojimo, kuomet už 2013 metų liepos mėnesį pateiktoje sąskaitose buvo nurodyti elektros energijos rodmenys, mokėtina suma, tačiau nebuvo nurodytas subnuomos mokestis, nustatytas sutarties 4 straipsnio 1 dalyje. Analogiški neatitikimai (prištaravimai) kitose kreditinėse sąskaitose. Taip kreditinėje PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. ERSK 13/05 nurodoma PVM sąskaitos-faktūros Nr. ERS 13/011 tikslinimo priežastis - dėl elektros energijos sunaudojimo, kuomet už 2013 metų rugpjūčio mėnesį pateiktoje sąskaitose buvo nurodyti elektros energijos rodmenys, mokėtina suma, o PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. ERS 13/011 nebuvo nurodytas pilnai mokėtinas pagal sutartį subnuomos mokestis, nurodyti mažesni elektros energijos skaitliuko rodmenys nei buvo išnaudota. Šie netikslumai kreditinėse PVM sąskaitose-faktūrose taip pat sudaro pagrindą spręsti, kad šalys buvo sudariusios žodinį susitarimą dėl subnuomos sutarties sąlygų pakeitimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė buvus klaidą išrašant sąskaitas atsakovei (CPK 178 str.). Iš byloje esančių įrodymų viseto laikytina įrodytu labiau tikėtina buvus pirmiau nurodytam šalių susitarimui. Iš šalių konkliudentinių veiksmų: nuo 2013 m. balandžio mėnesio ieškovės išrašomų sąskaitų atsakovei ir pastarosios apmokėjimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalys sutarė nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos ir žodžiu susitarė dėl naudojimosi bendrai patalpomis ir bendro apmokėjimo ir tokį susitarimą jos vykdė. Nors ieškovė su tuo nesutinka, tačiau dėl to, kad atsakovė, remdamasi ieškovės pateiktomis sąskaitomis, tinkamai vykdė žodinį susitarimą ir sutarties 5 straipsnio 1 ir 2 dalis jas apmokėdama, atsakovė prarado teisę remtis sutarties pakeitimo išlyga (K 6.183 str.). Esant šioms aplinkybėms, ieškinys dėl skolos priteisimo pagal kreditines PVM sąskaitas faktūras, atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškovė ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovės delspinigius už pavėluotą atsiskaitymą. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymu reikalavimui priteisti sutartines netesybas taikė sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 5d. 1p.). Teismas įvertino, kad ieškinys teisme priimtas 2014-04-03 bei sprendė, kad reikalavimas priteisti netesybas gali būti reiškiamas už laikotarpį nuo 2013-10-03 iki 2014-04-03. Reikalavimui priteisti delspinigius senaties terminą taikė už laikotarpį iki 2013-10-02. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovės mokėtini delspinigiai, dėl kurių reikalavimo nėra suėjęs ieškinio senaties terminas, pagal 2013-08-01 PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjimui ERS Nr. 13/010 už laikotarpį nuo 2013-10-03 iki 2013-10-07 sudarė 6,09 Lt, už laikotarpį nuo 2013-10-08 iki 2014-01-09 - 39,36 Lt, pagal 2013-09-02 PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjimui ERS Nr. 13/011 už laikotarpį nuo 2013-10-03 iki 2014-01-09, sudarė 586,61 Lt. Viso pagal šias sąskaitas faktūras mokėtini delspinigiai, dėl kurių reikalavimo nėra suėjęs ieškinio senaties terminas, sudaro 632,06 Lt. Kadangi 2014-01-20 atsakovė sumokėjo ieškovei pačios apskaičiuotus delspinigius 698,56 Lt (t.1, b.l. 98, 122), ji su ieškove yra atsiskaičiusi. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo.
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą ieškinį atmesti iš ieškovės atsakovės prašymu priteistinos įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos atsakovei ir valstybei už procesinių dokumentų įteikimą(CPK 93 str. 1, 3 d., 96 str.2d., 98 str.1d). Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1.000 Lt teisinės pagalbos teikimo išlaidų (t.1, b.l. 180), apeliacinį skundą apmokėjo 278 Lt žyminiu mokesčiu (t.2, b.l. 9) ir turėjo 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti (t.2, b.l. 7). Patirtos
Žemesnės instancijos teismas
Atmetus ieškinį naikintinos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-03 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – UAB „Baronė“ nekilnojamojo, kilnojamojo turto, turtinių teisių bei piniginių lėšų areštas 12.725,39 Lt sumai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Ieškovės UAB „Ersma“, juridinio asmens kodas 302860891, ieškinį atsakovei UAB „Baronė“, juridinio asmens kodas 302730912, dėl skolos, netesybų, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Priteisti iš UAB „Ersma“, juridinio asmens kodas 302860891, buveinės adresas: Dariaus ir Girėno g.9 -76, Panevėžys :
278 Lt (80,51 eur) žyminį mokestį, 1.300 Lt (376,51 eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti UAB „Baronė“, juridinio asmens kodas 302730912, buv.v. Vyturio g.9, Naujikų k, Panevėžio r (adresas korespondencijai:Vytauto g.16-3, Panevėžys);
22 Lt (6,37 eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei , jas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, ir pateikiant įrodymą Panevėžio miesto aplinkės teismui.
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones- UAB „Baronė“ , juridinio asmens kodas 302730912, nekilnojamojo, kilnojamojo turto, turtinių teisių bei piniginių lėšų areštą 12.725,39 Lt sumai (Turto arešto aktų registro Nr.TA2-14-043529, 2014-04-04, turto arešto akto identifikavimo kodas:2014019278).