- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-15
- Bylos Nr.
- ATP-365-581/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-15-3-00231-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apskrities policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato (toliau Institucija) apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. balandžio 16 d. Institucija K. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 124 ¹ straipsnio 8 dalį už tai, kad jis, 2016 m. balandžio 8 d., 17.40 val., (duomenys neskelbtini) k., vairuodamas keturratį motociklą nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į transporto priemonės būklę, nepaliko tarpo iš šono ir atsitrenkė į kelkraštyje buvusį apšvietimo stulpą, kurį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Keturratis nustatyta tvarka neįregistruotas, neatlikta techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju draudimu. Nepateikė vairuotojo pažymėjimo.
Skundžiamu 2016 m. gegužės 12 d. nutarimu Biržų rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną K. D. atžvilgiu dalyje dėl veikų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nutraukė, pažeidėjo veiksmuose nesant šių pažeidimų įvykių ir sudėties, dėl veikų, numatytų ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 124 ¹ straipsnio 8 dalyje K. D. nubaudė subendrinta nuobauda – 35 eurų bauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija skundžia Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarimą, prašo jį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apylinkės teisme.
Nurodo, kad su skundžiamu nutarimu nesutinka, nes teismas, pažeisdamas ATPK 248 straipsnio nuostatas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes, nepašalino kilusių abejonių. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi tik suinteresuoto asmens – K. D. parodymais apie tai, kad jis nežymiai kliudęs stulpą nepastebėjo nukritusio žibinto, dėl ko išvažiavo iš įvykio vietos nepranešęs apie tai policijai. Tokius pažeidėjo parodymus paneigia įvykio vietoje buvusio ir įvykį mačiusio liudytojo D. S. parodymai apie tai, kad jis matė keturračiu važiuojantį pažeidėją ir atsitrenkiantį į kelio stulpą, po ko keturratis nuvažiavo nuo kelio ir apvirto kelkraštyje, girdėjo smūgio garsą. Taip pat minimas liudytojas matė palinkusį stulpą, nukritusį žibintą, pro kurį vėliau pažeidėjas pravažiavo išvažiuodamas iš įvykio vietos. Iš šių įrodymų akivaizdu, kad išvažiuodamas iš įvykio vietos K. D. negalėjo nepamatyti nukritusio žibinto. Pažymi, kad į teismo posėdį apylinkės teisme nebuvo kviečiamas nei minimas liudytojas, nei policijos pareigūnai, kurie rinko įvykio medžiagą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas konstatavo, kad byloje duomenų apie padarytą žalą nėra, tačiau Institucija pažymi, kad materialinių nuostolių nebuvimas nepaneigia pažeidimo fakto, nes nėra nustatyta, kas sutvarkė stulpą, į kurį atsitrenkė pažeidėjas, ar nuostolių savivaldybei dėl padarytos žalos atsitrenkiant į stulpą neatlygino būtent pažeidėjas. Be to, savanoriškas žalos atlyginimas nepaneigia pažeidėjo kaltės. Iš visų paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad K. D. pajuto atsitrenkęs į stulpą, matė, kad jį apgadino, tačiau nepranešęs nukentėjusiajam - Pasvalio rajono savivaldybei, ar policijai iš įvykio vietos pasišalino, todėl padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Nepilnai ištyrus visas bylai reikšmingas aplinkybes, byla dalyje nutraukta nepagrįstai, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. D. prašo Institucijos apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažįstamas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Šiuo atveju iš byloje surinktų rašytinių įrodymų visumos negalima pagrįstai spręsti, jog jis atsitrenkęs į stulpą stulpą apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino, nes byloje esanti Pasvalio rajono savivaldybės pažyma patvirtina, kad eismo įvykio metu jokia žala padaryta nebuvo. Neesant žalos, negali būti ir atsakomybės pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, tuo pačiu negalimas ir pasišalinimas iš įvykio vietos ( ATPK 130 straipsnio 1 dalis). Kadangi dėl kitų pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 124 ¹ straipsnio 8 dalyje jis kaltės neneigia, bylos teisena jo atžvilgiu dalyje dėl veikų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nutraukta pagrįstai, prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o Institucijos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis apibrėžianti apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Skundžiamu nutarimu K. D. nubaustas pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 124 ¹ straipsnio 8 dalį už tai, kad protokole nurodytu metu ir vietoje vairavo keturratį motociklą, kuris nustatyta tvarka neįregistruotas, neatlikta techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju draudimu. Taip pat už tai, kad policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimu K. D. atžvilgiu nutraukta, nesant šių pažeidimų įvykio ir sudėties. Tokį skundžiamą nutarimą priėmęs teismas motyvavo tuo, kad pažeidėjas neigė atsiremdamas į stulpą jį apgadinęs tiek, kad būtų padaryta žala, o duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, todėl įvykis negali būti traktuojamas kaip eismo įvykis, dėl kurio pažeidėjas būtų privalėjęs pranešti policijai, kaip reikalauja kelių eismo taisyklės (toliau KET). Tačiau skundą nagrinėjantis teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
Kad asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kas atitinkamai įtakoja ir atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį taikymą, būtina nustatyti, jog dėl KET pažeidimų buvo sugadintas ar apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas - transporto priemonės, kroviniai, keliai, kelio įrenginiai ir kt.
K. D. neneigia, kad (duomenys neskelbtini) k. jam vairuojant keturratį ir užstrigus akseleratoriaus rankenėlei jis keturračiu siekė pakelės stulpą, tačiau teigė nepastebėjęs, kad kažką apgadino, todėl nuvažiavo tolyn. Atvykus pareigūnams sužinojo, kad kliudžius stulpą jį apgadino - nukrito žibintas. Vėliau jis gaubtą sutvarkė, todėl žalos neliko (b.l. 40).
Iš teismui pateiktos administracinės bylos matyti, kad policijos įstaigai buvo pranešta apie tai, kad asmuo vairuodamas keturratį atsitrenkė į kelio stulpą, jį apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (b.l. 6,7). Apie minimą faktą policijos įstaigai pranešęs D. S. (kuris apylinkės teisme nebuvo apklaustas) paaiškino matęs į pakelės stulpą atsitrenkusį vairuotoją, kuris jam priėjus užvedė keturratį ir nuvažiavo tolyn, stulpas, į kurį buvo atsitrenkta, buvo pasviręs, jo žibintas nukritęs ant žemės, atsitrenkusį į stulpą vairuotoją spėjo nufotografuoti (b. l. 8). Iš pareigūnų darytų fotonuotraukų matyti, kad įvykio vietoje šalia stulpo ant žemės guli žibinto gaubtas, po viena nuotrauka matyti paaiškinamasis užrašas, jog nukritęs žibintas sugadintas (b. l. 15). Eismo įvykio vietos schemoje yra duomenys ir apie tai, kad įvykio metu transporto priemonei (duomenys neskelbtini) apgadintas dešinės pusės ratas (b. l. 10)
Iš aukščiau paminėtų įrodymu akivaizdu, kad K. D., vairuodamas transporto priemonę kliudė kelio statinį – apšvietimo stulpą, kurį galimai apgadino, nes, paties K. D. teigimu, jis po įvykio sutvarkė nukritusį žibintą. Apie įvykį pranešęs D. S. po įvykio matė ant žemės nukritusį žibintą. Tačiau iš pateiktų duomenų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad byloje nurodomas apšvietimo žibintas nukrito būtent dėl to, kad K. D., vairuodamas transporto priemonę, kliudė kelio stulpą, nes jis šią aplinkybę neigia, o apie įvykį pranešusio asmens paaiškinimas nėra pakankamai informatyvus, nėra neaišku, ar D. S. matė įvykį – stulpo kliudymo ir žibinto nukritimo momentą, kas akcentuojama Institucijos apeliaciniame skunde, ar tik jo paties užfiksuotą vaizdą po įvykio. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad įvykio vietoje buvo ir daugiau asmenų (b.l.11), tačiau jie nenustatyti ir apie bylai reikšmingas aukščiau paminėtas aplinkybes neapklausti.
Be to, byloje esantys duomenys dėl žibinto apgadinimo prieštaringi, nes iš pateiktų fotonuotraukų suprantama, kad po įvykio rastas stulpo žibintas apgadintas, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) administracijos 2016-04-12 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad dėl eismo įvykio (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) g. seniūnijai žala nepadaryta (b. l. 17). Pažymima, kad minimos pažymos atsiradimo byloje aplinkybės nėra aiškios, nes užklausimo dėl jos pateikimo bylos tyrimui ar nagrinėjimui nėra, pažymoje nenurodyta, dėl kokio eismo įvykio ir kokiam konkrečiai seniūnijos turtui nepadaryta žala. Be to, minimoje pažymoje, o ir nagrinėjamoje byloje, nėra duomenų, kad minimą kelio stulpą ir žibintą apžiūrėjo bei įvertino šio turto savininko - seniūnijos įgalioti asmenys, kad nekiltų abejonių, jog jo būklė po įvykio nepakitusi, nes dabartinėje situacijoje neaišku, ar žibintas neįskilęs, nesudužęs, atlieka savo funkciją ir pan., kad būtų galima vertinti, ar įvykio metu buvo padaryta žala svetimam turtui ar žala nepadaryta.
Nors apeliantas teigia, kad jam atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir ATPK 130 straipsnio 1 dalį kilti negali, nes jis padarytą žalą pašalino, tačiau pažymima, jog apelianto subjektyvi nuomonė dėl svetimam turtui padarytos žalos buvimo ar nebuvimo negali būti pagrindu pripažinti, jog kitiems asmenims priklausantis turtas nebuvo sugadintas (apgadintas). Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nustačius turto sužalojimo faktą, žalos nebuvimas savaime negali eliminuoti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymių. Iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijos matyti, kad įstatymų leidėjas atsakomybę pagal šią teisės normą sieja ne su žalos padarymu, o su kitų asmenų turto sugadinimu (apgadinimu). Įstatymų leidėjas ATPK 127 straipsnyje nenustatė jokių padarytos žalos vertinamųjų požymių, todėl veikos kvalifikavimui svarbus tik pats turto sugadinimų (apgadinimų) atsiradimo faktas, neatsižvelgiant į jų dydį ar materialų padarytos žalos įvertinimą, taip pat ir į tai, ar sunaikinto (apgadinto) turto savininkas dėl to reiškia kokias nors pretenzijas (LVAT bylos Nr. N575-1757/2011, Nr. N444-1588/2011, Nr. N575-510/2012, Šiaulių apygardos teismo byla Nr. ATP-421-116/2014 ir kt.). Taip pat pritartina apeliacinio skundo argumentui, jog savanoriškas žalos atlyginimas nepaneigia kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Esant tokioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog administracinė byla yra nepilnai paruošta, ir ji turi būti perduota bylą inicijavusiai institucijai trūkumų pašalinimui ir administracinių pažeidimų detalesniam ištyrimui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariatui.
Ši nutartis neskundžiama.