- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-23
- Bylos Nr.
- 2A-572-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05750-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Laisvė Aleknavičienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- BUAB „Rengmės“
- Atsakovas
- E. R.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BUAB „Rengmės“ mažmena apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-214-569-2014 pagal ieškovės BUAB ,,Rengmės“ mažmena ieškinį atsakovei E. R. dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės antstolės E. R. 8907,86 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad bankroto administratorius, patikrinęs įmonės sandorius, apskaitą, bankines ir kasos operacijas, nustatė, kad ieškovės direktorius J. J. 2012-06-08 pateikė prašymą Šiaulių apygardos teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Rengmės“ mažmena. 2012-06-11 nutartimi teismas priėmė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Teigė, kad jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Tačiau po pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo antstolė E. R. iš ieškovės sąskaitos išieškojo 8907,86 Lt: 2012-06-11 – 3563,13 Lt, 2012-06-15 – 93,20 Lt, 2012-06-26 – 631,86 Lt, 2012-08-13 – 153,70 Lt, 2012-10-22 – 117,40 Lt, 2013-01-09 – 1992,90 Lt, 2013-01-22 – 2356 Lt. Nurodė, kad kadangi antstolė po pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo toliau vykdė išieškojimo veiksmus, tokie antstolės veiksmai, vertinant juos ĮRĮ 7 str. 2 d. prasme, yra laikytini neteisėtais, išieškotos piniginės lėšos turi būti grąžintos ieškovei.
Atsakovė antstolė E. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2012‑06-12 11 val. 8 min. Šiaulių apygardos teismas pranešė, jog teisme 2012-06-11 priimtas UAB „Rengmės“ mažmena direktoriaus pareiškimas dėl UAB „Rengmės“ mažmena restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tačiau 3563,13 Lt buvo išieškoti 2012-06-11, t. y. dieną prieš gaunant informaciją iš teismo apie priimtą nutartį. Per laikotarpį nuo 2012-06-15 iki 2013-01-22 į antstolės depozitinę sąskaitą iš ieškovo buvo pervesta 5345,06 Lt, kurie antstolės depozitinėje sąskaitoje buvo neskirstyti, išskyrus 631,86 Lt, iki bus išnagrinėtas skundas Lietuvos apeliaciniame teisme. Nutartis buvo priimta ir įsiteisėjo 2012-01-24. Tokiu būdu antstolės depozitinėje sąskaitoje, kai įmonei buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, buvo 4713,20 Lt. Šios piniginės lėšos 2013-02-01 buvo pervestos išieškotojui.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Trečiojo asmens nuomone, ieškovė nepagrįstai prašė priteisti iš antstolės pinigines lėšas kaip be pagrindo įgytą turtą, nes nepagrįsto praturtėjimo institutas turi visiškai kitą paskirtį ir jis šiuo atveju negali būti taikomas. Teigė, kad sprendžiant klausimą dėl žalos ir kreditorių gynimo būdo, būtina nustatyti, ar dėl to, kad antstolis pervedė lėšas vienam ar keliems kreditoriams, pablogėjo bendra bankrutuojančios įmonės padėtis, ar jai padaryta žalos, o įrodyti žalos faktą ir dydį pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles turi ieškovė. Nurodė, kad žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, kai žala atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, t. y. nepasibaigus senaties terminui ir konstatavus draudžiamąjį įvykį, o šiuo atveju įvykis įvyko 2012-06-11, todėl minėtas terminas yra pasibaigęs.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas 2014-03-03 sprendimu ieškinį atmetė. Iš faktinių ieškinio aplinkybių teismas nustatė, kad kadangi atsakovu byloje yra nurodyta antstolė, o ne kreditorius, kuriam pervestos piniginės lėšos, ieškovė šiuo atveju prašė iš atsakovės nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad LR Restruktūrizavimo įstatymo 7 str. numato, jog teismo nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiunčia įmonei, šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, antstoliams, nurodytiems šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 5 punkte, Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbia informaciją apie nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimą specialiajame interneto tinklalapyje. Jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Iš ieškovės pateiktų mokėjimų nurodymų teismas nustatė, kad po pareiškimo priėmimo teisme ieškovės įmonės lėšos buvo pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau antstolė lėšų neskirstė (išskyrus sumą, grąžintą pačiai ieškovei, ir 2012-06-13 patvarkymu pervestą sumą). Todėl sprendė, kad negalima teigti, jog priėmus pareiškimą dėl ieškovės restruktūrizavimo, antstolė vykdė išieškojimą kreditoriaus naudai. Teismas taip pat nustatė, kad antstolė lėšas paskirstė tik 2013-02-01, t. y. po to, kai buvo išnagrinėtas ieškovės pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo Lietuvos apeliaciniame teisme, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, paskirstydama pervestas lėšas tada, kai byla dėl ieškovės restruktūrizavimo buvo išnagrinėta. Pasisakydamas dėl atsakovės 2012-06-11 pervestų iš ieškovės sąskaitos 3563,13 Lt, nurodė, kad nors antstolė šias lėšas paskirstė jau gavusi informaciją apie pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimą, restruktūrizavimo bylą ieškovei iškelti buvo atsisakyta, ši nutartis buvo palikta galioti aukštesnės instancijos teismo. Todėl sprendė, kad kai bylos dėl restruktūrizavimo iškėlimo galutinis teisinis rezultatas yra aiškus, nėra pagrindo teigti, jog antstolė atliko neteisėtus veiksmus ir savo veiksmais padarė žalą ieškovei ar kitiems kreditoriams. Nenustatęs visų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės ieškinį atsakovei dėl nuostolių atlyginimo atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė
Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Rengmės“ mažmena prašo panaikinti 2014-03-03 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės ieškovei 8276 Lt, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo visos priteistos sumos, mokėtinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliantės manymu, nors teismas nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog antstolė atliko neteisėtus veiksmus, paskirstydama pervestas lėšas ir savo veiksmais padarė žalą ieškovei ar kitiems kreditoriams, toks teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisingas, nes antstolė atliko veiksmus tada, kai ji negalėjo atlikti minėtus veiksmus. Nors teismas nustatė, kad šioje situacijoje antstolė atliko ne vykdymo veiksmus (iš įmonės sąskaitos pervesdama į savo depozitinę sąskaitą), Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus. Antstolės atlikti veiksmai, iš ieškovės sąskaitos išieškant į antstolio sąskaitą 8907,86 Lt, buvo neteisėti, kadangi nutartis dėl pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Rengmės“ mažmena pradėjo galioti nuo 2012-06-11, o šie veiksmai atlikti 2012-06-11 pervedant 3563,13 Lt, 2012-06-15 pervedant 93,20 Lt, 2012-06-26 pervedant 631,86 Lt, 2012-08-13 pervedant 153,70 Lt, 2012-10-22 pervedant 117,40 Lt, 2013-01-09 pervedant 1992,90 Lt, 2013-01-22 pervedant 2356 Lt.Situacija, kai asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gauna tam tikrą naudą, t. y. kai teisei priešingas veiksmas lemia subjektinės teisės atsiradimą, nesuderinama su teisėtumo principu. Šioje situacijoje faktas, ar antstolio veiksmai yra teisėti, yra abejotinas, kadangi atlikęs išieškojimo veiksmus antstolis išieškojimo sumą paskirstė Wegdam Meat Link BV naudai. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad vis dėlto nauda iš išieškotų lėšų buvo gauta, ir antstolio atlikti veiksmai yra nesuderinami su teisėtumo principu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė antstolė E. R. prašo apeliacinį skundą atmesti ir 2014-03-03 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nuo gautos informacijos apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą UAB „Rengmės“ mažmena iki skundo dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą išnagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme (2013-01-24), atsakovė savo depozitinėje sąskaitoje sukauptų skolininko lėšų išieškotojams neskirstė, 631,86Lt grąžino apeliantei pagal jos pareiškimą ir jokių kitų veiksmų, kaip ir numato LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys vykdymo procesą ar antstolio veiksmus, neatliko ir jokių skolininko (apelianto) lėšų be pagrindo neįgijo. Depozitinėje sąskaitoje sukauptos iš apelianto išieškotos lėšos buvo paskirstytos kreditoriams tik po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo – 2013-02-01.
Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE, vykdantis savo veiklą per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir atmestinu. Nurodo, kad 2012-09-06 nutartimi kelti restruktūrizavimo bylą įmonei atsisakyta, o 2013-01-24 įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria minėtas teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Todėl trečiasis asmuo visiškai sutinka su teismo nuomone, kad tuo atveju, kai restruktūrizavimo bylos iškėlimo rezultatas yra aiškus, nėra pagrindo teigti, kad antstolė atliko neteisėtus veiksmus, kuriais padarė žalos ieškovei ar kitiems kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl antstolio atsakomybės atliekant jo profesinę veiklą. Byloje nustatyta, kad antstolės E. R. kontoroje nuo 2012-04-12 vykdoma vykdomoji byla Nr. 69‑706/2012 pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-13 vykdomąjį dokumentą Nr. L2‑2415-79 dėl 28273,24 Lt pinginių lėšų išieškojimo iš UAB „Rengmės“ mažmena išieškotojui Wegdam Meat Link BV. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad 2012-06-11 Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo priimtas ieškovo UAB ,,Rengmės‘‘ mažmena direktoriaus pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB ,,Rengmės‘‘ mažmena, nutartis viešai paskelbta 2012-06-12, 8 val. 25 min. (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolė apie pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimą buvo informuota 2012-06-12 teismo pranešimu. Vykdomoje byloje taip pat yra duomenys, kad antstolė 2012-06-11 iš ieškovės sąskaitos nuskaitė 3563,13 Lt, kuriuos 2012-06-13 paskirstė išieškotojui Wegdam Meat Link BV. Be to, nuo 2012-06-15 iki 2013-01-22 iš ieškovės sąskaitos nuskaičiuota 4713,20 Lt, 2013-02-01 ši suma paskirstyta išieškotojui Wegdam Meat Link BV. Iš 2013-02-01 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo matyti, kad šiuo patvarkymu kreditoriui Wegdam Meat Link BV buvo pervesta 4713,20 Lt skolos suma. Būtent su šiais antstolės veiksmais nesutinka ieškovė, teigdama, kad antstolė neturėjo teisės nuo 2012-06-11, t. y. laikotarpiu, kai buvo sprendžiamas įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas, iki 2013-01-22 nei paskirstyti išieškotų sumų, nei persivedinėti jas į antstolės depozitinę sąskaitą.
Ieškovė pateikė ieškinį remdamasi CK 6.237 str., kuris reglamentuoja turto įgijimą be pagrindo, kai asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, perkvalifikavo ginčo teisinius santykius į civilinę atsakomybę, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka, kadangi antstolio atsakomybė už neigiamus turtinius padarinius, kilusius dėl įstatymų pažeidimo vykdant profesinę veiklą, yra civilinė deliktinė atsakomybė.
Sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, civilinės atsakomybės prievolei atsirasti būtina įstatyme numatytų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje numatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 str.). Išvardytos įstatyme numatytos prielaidos būtinos ir antstolio civilinės atsakomybės atveju, todėl bylose, kuriose antstoliui reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo, teismai turi spręsti dėl kiekvienos jų buvimo. Bendrieji veiksmų neteisėtumo kriterijai nustatyti CK 6.246 str. 1 d.: civilinė atsakomybė atsiranda dėl įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymo, veiksmų, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytum kitam asmeniui žalos). LR antstolių įstatymas įpareigoja antstolius vykdant profesines funkcijas vadovautis teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais, sąžiningai atlikti profesines pareigas; vykdant vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Taigi, be bendrosios teisinių santykių subjektų pareigos elgtis teisėtai, antstolis turi įstatyme nustatytą profesinę pareigą užtikrinti vykdymo veiksmų teisėtumą. Visas vykdymo procesas yra išsamiai reglamentuotas imperatyviosiomis proceso teisės normomis, kurių privalo laikytis vykdymo proceso dalyviai. Vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalies normos bei teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 str. 1 d.).
ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje, galiojusiose antstolės veiksmų atlikimo metu, nustatyta, kad jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas.
Kaip jau nustatyta šioje byloje, antstolė apie pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB ,,Rengmės‘‘ mažmena priėmimą teisme sužinojo 2012-06-12. Pažymėtina, kad pagal ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalį priėmus Šiaulių apygardos teismo 2012-06-11 nutartį buvo sustabdytas turto bei pinigų realizavimas ir (ar) išieškojimas iš UAB ,,Rengmės‘‘ mažmena bei jos sąskaitų banke pagal vykdomuosius dokumentus. Šiaulių apygardos teismo 2012-06-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-913-267/2012 nustatyta, kad nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo nutarties iškelti UAB „Rengmės“ mažmena restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo dienos sustabdomas UAB „Rengmės“ mažmena turto (lėšų) realizavimas ir (ar) išieškojimas bei paskirstymas pagal teismų ar kitų institucijų sprendimus ir pagal išduotus vykdomuosius dokumentus iš bendrovės turto ir sąskaitų. Todėl iš esmės sutiktina su apeliantės argumentais dėl antstolės neteisėtų veiksmų ir pripažintina, kad antstolės veiksmai, jau 2012-06-12 gavus informaciją apie nutartį dėl pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo, tačiau, nepaisant šios informacijos, priimant patvarkymus dėl išieškotų lėšų paskirstymo (2012-06-13) ir ieškovės piniginių lėšų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą (nuo 2012-06-15 iki 2013-01-22), negali būti laikomi teisėtais ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies norma suponuoja pareigą antstoliui, atliekančiam priverstinio išieškojimo veiksmus įmonės, dėl kurios yra priimta nutartis dėl pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo, atžvilgiu, nuo informacijos apie minėtos nutarties priėmimą sustabdyti ne tik antstolio depozitinėje sąskaitoje esančių įmonės piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, bet ir išieškojimo veiksmus, susijusius su piniginių sumų išieškojimu iš įmonės sąskaitų kredito įstaigose ar kitų įmonės lėšų pervedimu į antstolio depozitinę sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, anksčiau minėti antstolės E. R. veiksmai prieštaravo tiek ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies nuostatai, tiek Šiaulių apygardos teismo 2012-06-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-913-267/2012 nustatytiems ribojimams, juo labiau kad grėsmės, jog įmonės sąskaitose esančios lėšos bus išimtos, perleistos kitiems asmenims ir pan. nebuvo, kadangi visos įmonės sąskaitos tos pačios antstolės buvo areštuotos, o areštas einamųjų įmokų mokėjimui Šiaulių apygardos teismo 2012-06-11 nutartimi iš dalies panaikintas tik vienai įmonės sąskaitai banke.
Vis dėlto, net ir nustačius antstolės neteisėtus veiksmus ir kaltę, lieka privalomas kitų deliktinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimas, t. y. privalu nustatyti žalą (CK 6.249 str.) ir priežastinį ryšį (CK 6.247 str.), t. y. nagrinėjamu atveju apeliantei tenka pareiga įrodyti, jog dėl nurodytų antstolės veiksmų kilo žala.
Pagal ĮRĮ 8 straipsnio 3 punktą, nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, antstolis perduoda įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui vykdomuosius dokumentus, toliau kreditoriaus reikalavimai, kurių nepatenkino antstolis, tenkinami ĮRĮ nustatyta tvarka. Taigi šioje nutartyje jau minėtas ir ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalis numatytas turto realizavimo ir (ar) išieškojimo sustabdymas priėmus teisme pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra skirtas išsaugoti įmonės turtą iki bus išspręstas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir užtikrinti įmonės kreditorių interesus, kad priėmus teisme pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo nebūtų pažeidžiamas kreditorių lygiateisiškumo principas, o iškėlus restruktūrizavimo bylą atsiskaitymas su kreditoriais vyktų pagal pačių kreditorių patvirtintą restruktūrizavimo planą. Todėl galima teigti, kad ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje numatytas vykdymo veiksmų sustabdymas tampa ypač aktualus tada, kai įmonei iškeliama restruktūrizavimo byla. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju tik tuomet, jei UAB ,,Rengmės‘‘ mažmena būtų buvusi iškelta restruktūrizavimo byla, antstolė 2012-06-13 atlikusi išieškotų lėšų paskirstymą pervedant jas vienam įmonės kreditoriui, būtų padariusi žalą kitiems įmonės kreditoriams, taip pažeidžiant jų lygiateisiškumo principą. Tačiau nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo byla nebuvo iškelta, todėl antstolė po nutarties atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo neprivalėjo iš ieškovės laikotarpiu nuo 2012-06-15 iki 2013-01-22 išieškotų sumų, laikytų antstolės depozitinėje sąskaitoje, grąžinti ieškovei. Atkreiptinas dėmesys, kad jokios realiai patirtos žalos ieškovė šioje byloje neįrodinėjo, nenurodė nei vieno teisiškai pagrįsto argumento, kokią žalą ieškovei sukėlė šioje nutartyje neteisėtais pripažinti antstolės veiksmai. Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo iki atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą, antstolės veiksmai išieškant tuo laikotarpiu iš ieškovės sąskaitų pinigines sumas lėmė įmonės nemokumą, negalėjimą atsiskaityti su darbuotojais, mokėti einamuosius mokesčius, kad dėl to susidarė netesybos ar pan. Kaip jau minėta, visos įmonės sąskaitos, išskyrus sąskaitą AB „Citadele“ bankas, buvo areštuotos, todėl UAB ,,Rengmės‘‘ mažmena bet kokiu atveju nebūtų galėjusi disponuoti turimomis (antstolės nurašytomis) lėšomis. Be to, konstatuotina, kad teismui atsisakius iškelti restruktūrizavimo bylą, iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsitesėjimo, antstolės veiksmai išieškant iš ieškovės skolą pagal vykdomąjį dokumentą, nei CPK, nei ĮRĮ ar ĮBĮ nuostatų nepažeidė, kadangi tokie veiksmai tuo laikotarpiu šių įstatymų nebuvo ribojami, todėl išieškotų pinginių lėšų pervedimas vienam iš ieškovės kreditorių buvo teisėtas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė visų deliktinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, t. y. neįrodė, kad dėl antstolės neteisėtų veiksmų, vykdant savo profesines funkcijas, ieškovei buvo padaryta žala (CK 6.249 str.), todėl spręsti, kad atsakovė antstolė E. R. privalo atlyginti ieškovei BUAB „Rengmės“ mažmena 8276 Lt ieškovės nurodytus ir, jos manymu, patirtus nuostolius, nėra įstatyminio pagrindo.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovaudamasis įstatymais, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to, apeliantės BUAB „Rengmės“ mažmena apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.