Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-03-03 · Civilinė byla Nr. 2-214-569/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-03-03Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-09-23Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-03
Bylos Nr.
2-214-569/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05750-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Atsakovas
Eurikai Rulienei
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-214-569 /2014 m.Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05750-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 113.1.; 116.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 3d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Lina Muchtarovienė,sekretoriaujant Ritai Levickytei, dalyvaujantieškovo atstovui R. B.,atsakovei antstolei Eurikai Rulienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB ,,Rengmės‘‘ mažmena ieškinį atsakovei Eurikai Rulienei dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas R. B. paaiškino, kad 2013 m. kovo 26 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi BUAB „Rengmės" mažmena iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „ADMINISTRAVIMAS". Administratorius, patikrinęs įmonės sandorius, apskaitą, bankines ir kasos operacijas nustatė, kad ieškovo direktorius J. J. 2012-06-08 pateikė prašymą Šiaulių apygardos teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Rengmės" mažmena. 2012-06-11 nutartimi teismas priėmė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Vadovaujantis įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 2 d. dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo teismas priima nutartį, kuri yra neskundžiama. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šios nutarties kopiją išsiunčia įmonei, šio įstatymo 15 str. 3 d. nurodytai LR Vyriausybės įgaliotai institucijai, antstoliams, nurodytiems šio įstatymo 6 str. 4 d. 5 p., Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbia informaciją apie nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimą specialiajame interneto tinklalapyje. Jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir(ar) išieškojimas sustabdomas. Tačiau po pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo antstolė Eurika Rulienė iš ieškovo sąskaitos išieškojo 8907,86 Lt: 2012-06-11 - 3563,13 Lt, 2012-06-15-93,20 Lt, 2012-06-26 - 631,86 Lt, 2012-08-13 - 153,70 Lt, 2012-10-22 - 117,40 Lt, 2013-01-09- 1 992,90 Lt, 2013-01-22 – 2 356 Lt. Šios išieškotos piniginės lėšos turi būti grąžintos ieškovui. Antstoliui suteiktų teisių apimtis yra pakankama gauti bet kokiai informacijai, reikalingai jo pareigų vykdymui. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 str. numato, kad atlikdamas įstatyme nurodytas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš įvairių valstybės įstaigų reikalingus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Tokiomis jam suteiktomis teisėmis antstolis vykdydamas bylą privalo aktyviai naudotis, siekdamas užtikrinti atliekamų vykdymo veiksmų teisėtumą. Informaciją apie priimtą pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismas visais atvejais paskelbia viešai. Be to, žinodama įmonės buveinės vietą, antstolė privalėjo pasidomėti, ar atitinkamame apygardos teisme nėra priimtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kadangi antstolė po pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo toliau vykdė išieškojimo veiksmus, tokie antstolės veiksmai vertinant juos ĮRĮ 7 str. 2 d. prasme yra laikytini neteisėtais, išieškotos piniginės lėšos turi būti grąžintos ieškovui. Prašo priteisti iš atsakovės 8 907,86 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovė antstolė Eurika Rulienė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad 2012-06-12 d. 11val. 08 min. Šiaulių apygardos teismas pranešė, jog teisme 2012-06-11 priimtas UAB „Rengmės" mažmena direktoriaus pareiškimas dėl UAB „Rengmės" mažmena restruktūrizacijos bylos iškėlimo. Tačiau 3563,13 Lt buvo išieškoti 2012-06-11, t.y. dieną prieš gaunant informaciją iš teismo apie priimtą nutartį. Tik nuo 2012-06-12 šiam juridiniam asmeniui buvo taikomos specialios LR Restruktūrizavimo įstatymo teisės normos, nurodytos 7str. Šiaulių apygardos teismo nutartį J. J. antstolės kontorai pateikė 2012-06-19. Per laikotarpį nuo 2012-06-15 iki 2013-01-22 į antstolės depozitinę sąskaitą iš ieškovo buvo pervesta 5345,06 Lt, kurie antstolės depozitinėje sąskaitoje buvo neskirstyti, išskyrus 631,86 Lt, iki bus išnagrinėtas skundas Lietuvos Apeliaciniame teisme. Nutartis buvo priimta ir įsiteisėjo 2012-01-24.Tokiu būdu antstolės depozitinėje sąskaitoje, kai įmonei buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, buvo 4713,20 Lt. Šios piniginės lėšos buvo 2013-02-01 pervestos išieškotojui. 631,86Lt, kuriuos nurodo kaip grąžintinus ieškovas, ieškovui grąžintos 2012-08-01. Ieškovas ieškinį reiškia dėl 8907,86 Lt. Sudėjus ieškovo ieškinyje nurodytas sumas, susidaro 0,33 ct neatitikimas. 2012-01-24 įsiteisėjo Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas Šiaulių apygardos teismo sprendimas 2012-09-06. Iki 2013-03-20, t.y. iki bankroto bylos iškėlimo momento ieškovui, buvo taikomos LR CPK teisės normos bendra tvarka, piniginės lėšos paskirstytos ir pervestos išieškotojui. Posėdžio metu advokatas pateikė sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 13/11/18, kurioje nurodytas jo atstovavimas 2013-13-20 parengiamajame posėdyje. Kadangi toks posėdis nevyko, 13-as mėnuo neegzistuoja, negali būti ir nepriteisiamos menamos atstovavimo išlaidos.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens „BTA Insurance Company" SE filialo Lietuvoje atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Pateiktame atsiliepime nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Trečiojo asmens nuomone bet kokie šalies reikalavimai turi būti įrodyti, todėl ieškovui nepakanka nurodyti, kaip turėjo pasielgti teismas ir antstolė, o būtina pateikti įrodymus, ar iš tiesų buvo viešai pranešta apie pareiškimo dėl ieškovo įmonės restruktūrizavimo priėmimą ir pagrįsti, kad antstolė atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovas nepagrįstai prašo priteisti iš antstolės pinigines lėšas kaip be pagrindo įgytą turtą, nes nepagrįsto praturtėjimo institutas turi visiškai kitą paskirtį ir jis šiuo atveju negali būti taikomas. Ieškovas neįrodinėjo faktinių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad antstolei kilo civilinė atsakomybė, todėl vienintelis faktas, kad nebuvo sustabdytas vykdymas ir vykdomoji byla neperduota į teismą, nepakankamas, kad būtų galima nustatyti, ar antstolis padarė ieškovui žalą. Antstolių įstatymo 16 str. 1d. nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad, sprendžiant ginčą dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Antstolė vykdė išieškojimus ir nurašymus iš ieškovo sąskaitos nuo 2012-04-18 iki 2013-01-22, pervedė 19471,94 Lt, neaišku, kodėl ieškovas prašo priteisti tik 8907,86 Lt. Sprendžiant klausimą dėl žalos ir kreditorių gynimo būdo, būtina nustatyti, ar dėl to, kad antstolis pervedė lėšas vienam ar keliems kreditoriams, pablogėjo bendra bankrutuojančios įmonės padėtis, ar jai padaryta žalos. Įrodyti žalos faktą ir dydį pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles turi ieškovas. Jeigu teismas nustatytų, kad buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, būtų pagrindas svarstyti, ar yra galimybė taikyti restituciją ir šalis grąžinti į pradinę padėtį. Nuo 2012-06-11 iki 2013-01-22 antstolė Eurika Rulienė buvo apdrausta „BTA Insurance Company" SE filiale Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-12 nutarimu Nr.957 patvirtintas Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles. Tik esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, jeigu įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, galimai atsirastų draudiko prievolė antstolei dėl draudimo išmokos. Pagal minėtas Taisykles žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, kai žala atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, t.y. nepasibaigus senaties terminui ir konstatavus draudžiamąjį įvykį. Šiuo atveju įvykis atsitiko 2012-06-11, todėl minėtas terminas yra pasibaigęs.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2012m. birželio 11d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo priimtas ieškovo UAB ,,Rengmės‘‘ mažmena direktoriaus pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei (vykd. byla, b.l. 57). Iš ieškovo pateiktų mokėjimo pavedimų matyti (b.l. 8), kad nuo 2012-06-11 iki 2013-01-22 iš ieškovo sąskaitos antstolei E.Rulienei buvo pervesta 8908,19 Lt. Ieškovas pateikė įrodymus, kad atsakovė 2012-06-11 į savo depozitinę sąskaitą pervedė 3563,13 Lt sumą skolos dengimui Wegdam Meat Link BV naudai. Iš 2013-02-01 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo matyti (vykd. byla, b.l. 78), kad šiuo patvarkymu kreditoriui Wegdam Meat Link BV buvo pervesta 4713,20 Lt skolos suma. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolė ieškovui 2012-08-01 grąžino 631,86 Lt sumą (vykd. byla, b.l. 62,63).

LR CK 6.237 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Aplinkybę, kad atsakovas be teisinio pagrindo turtą gavo, turi įrodyti ieškovas. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu antstolei dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog pinigines lėšas įgijo antstolė, ieškovas neginčijo aplinkybės, jog antstolė iš ieškovo gautas lėšas pervedė kreditoriui Wegdam Meat Link BV pagal vykdomąjį dokumentą. Be to, reikalavimas grąžinti be pagrindo įgytą turtą gali būti reiškiamas tik tada, kai asmuo įgytą turtą gali išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis, šie santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės” XX skyriaus normų. Šiame skyriuje įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisines nuostatas, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.

Šiuo atveju ieškovas teigia, kad antstolė nepagrįstai iš ieškovo įmonės pervedė lėšas į savo depozitinę sąskaitą ir prašo priteisti ieškovui, jo manymu, neteisėtai išieškotas sumas. Kadangi atsakovu byloje yra nurodyta antstolė, o ne kreditorius, kuriam pervestos piniginės lėšos, iš faktinių ieškinio aplinkybių matyti, kad ieškovas šiuo atveju prašo iš atsakovės nuostolių atlyginimo. Dispozityviškumo civiliniame procese principas reiškia tai, kad teismas negali pakeisti ieškinio faktinio pagrindo ir (išskyrus įstatyme tiesiogiai įtvirtintas išimtis) ieškinio dalyko – faktinio reikalavimo, kurį pareiškia į teismą besikreipiąs asmuo. Teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas – tai teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga. Nepaisant to, ar procesiniame dokumente yra nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą. Tačiau ieškovas, prašydamas priteisti iš antstolės nuostolių atlyginimą dėl jos neteisėtų veiksmų, privalo įrodyti, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos LR Civiliniame kodekse numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė, žala. Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. LR CPK 6.246 str. 1 d. reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. LR CK 6.247 str. numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų iratsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Taigi nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės pinigines lėšas, nurodo, kad antstolė neturėjo teisės pervesti ieškovo įmonės pinigines lėšas į savo depozitinę sąskaitą po prašymo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo. Kaip jau buvo minėta, toks pareiškimas buvo priimtas Šiaulių apygardos teisme 2012-06-11. LR Restruktūrizavimo įstatymo 7str. numato, jog teismo nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiunčia įmonei, šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, antstoliams, nurodytiems šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 5 punkte, Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbia informaciją apie nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimą specialiajame interneto tinklalapyje. Jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Iš ieškovo pateiktų mokėjimų nurodymų matyti, kad po pareiškimo priėmimo teisme ieškovo įmonės lėšos buvo pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolė lėšų neskirstė (išskyrus sumą, grąžintą pačiam ieškovui, ir 2012-06-13 patvarkymu pervestą sumą). Todėl negalima teigti, kad, priėmus pareiškimą dėl ieškovo įmonės restruktūrizavimo, antstolė vykdė išieškojimą kreditoriaus naudai. Šiaulių apygardos teismas 2012-09-06 nutartimi atsisakė iškelti ieškovo įmonei restruktūrizavimo bylą, o 2013-01-24 įsiteisėjo Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas Šiaulių apygardos teismo sprendimas (vykd. byla, b.l. 64). Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolė lėšas paskirstė tik 2013-02-01, t.y. po to, kai buvo išnagrinėtas ieškovo pareiškimas dėl ieškovo įmonės restruktūrizavimo Lietuvos Apeliaciniame teisme. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, paskirstydama pervestas lėšas tada, kai byla dėl ieškovo įmonės restruktūrizavimo buvo išnagrinėta. Antstolė, vykdydama išieškojimą, negali numanyti, kokia skolininko ekonominė padėtis bus ateityje, t.y. ar jam bus iškelta bankroto byla. Iš byloje esančių duomenų matyti (b.l. 8), kad atsakovė 2012-06-11 pervedė iš ieškovo sąskaitos 3563,13 Lt, kuriuos 2012-06-13 paskirstė kreditoriui Wegdam Meat Link BV (vykd. byla, b.l. 54). Atsakovė teigia, kad pranešimą iš Šiaulių apygardos teismo gavo 2012-06-12, t.y dieną po to, kai pinigai jau buvo pervesti į antstolės sąskaitą, pačią nutartį gavo 2012-06-19. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolė pranešimą apie pareiškimo priėmimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo gavo 2012-06-12 (vykd. byla, b.l. 55), kai pinigai į antstolio sąskaitą buvo pervesti dieną prieš gaunant informaciją. Nors antstolė šias lėšas paskirstė jau gavusi informaciją, restruktūrizavimo bylą ieškovo įmonei iškelti buvo atsisakyta, ši nutartis buvo palikta galioti aukštesnės instancijos teismo. Todėl, kai bylos dėl restruktūrizavimo iškėlimo galutinis teisinis rezultatas yra aiškus, nėra pagrindo teigti, kad antstolė atliko neteisėtus veiksmus ir savo veiksmais padarė žalą ieškovui ar kitiems kreditoriams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankroto byla ieškovui buvo iškelta tik 2013m. kovo 26d. Todėl antstolė bet kokiu atveju turėjo teisę 2012-06-11 pervestas iš ieškovo sąskaitos 3563,13 Lt lėšas paskirstyti po 2013-01-24 iki bankroto bylos iškėlimo, vadovaujantis Civilinio proceso normomis, reguliuojančiomis vykdymo procesą. Nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovo ieškinys atsakovei dėl nuostolių atlyginimo atmestinas.

Nesant pagrindo priteisti nuostolių atlyginimą ieškovui, atmestinas ir ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Atmetus ieškinį, vadovaujantis LR CPK 93str., ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259str., 260str., 263-267str., 268-270str., teismas

n u sprendė:

Ieškovo BUAB ,,Rengmės‘‘ mažmena ieškinį atsakovei Eurikai Rulienei dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Lina Muchtarovienė