- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-14
- Bylos Nr.
- 2-684-322/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00994-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Ieškovas
- SĮ Telšių butų
- Atsakovas
- D. J., I. B., S. J., K. B., G. B.
- Išvadą teikia
- Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ Telšių butų ūkis ieškinį atsakovams D. J., I. B., S. J., K. B., D. J. ir G. B., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl skolos, palūkanų bei delspinigių priteisimo, Savivaldybės gyvenamųjų patalpų terminuotos nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės D. J. 672,62 Lt skolos, 16,99 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas; nutraukti 2012 m. birželio 15 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų terminuotą nuomos sutartį, sudarytą tarp SĮ Telšių butų ūkis ir D. J. ir atsakovus D. J., I. B., S. J., K. B., D. J. bei G. B. iškeldinti iš nuomojamo buto, esančio Saulėtekio g. 7-6, Telšiai, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. 2014 m. lapkričio 11 d. teisme gautas ieškovo atstovo – laikinai einančio direktoriaus pareigas Algirdo Urvakio prašymas bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.
Atsakovė D. J., kiuriai procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, per teismo nustatytą terminą nuomonės dėl ieškinio nepareikė, atsiliepimo nepateikimo priežasčių nenurodė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Institucija, teikianti išvadą byloje, Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad atsakovės šeima yra daugiavaikė, todėl reikalinga D. J. sudaryti galimybę susidariusią skolą už nuomojamą būstą leisti išmokėti dalimis. Mano, kad toks sprendimas geriausiai atitiktų vaikų teisėtus interesus, būtų užtikrinta vaikų teisė į jų vystymuisi būtinų gyvenimo sąlygų sudarymą. 2014 m. lapkričio 5 d. teisme gautas institucijos atstovės – skyriaus vedėjos Almos Tomkevičienės prašymas bylą nagrinėti skyriaus atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos CK 6.576 straipsnio nuostatos numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių (CK 6.584 straipsnio 1 dalis). Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį (CK 6.588 straipsnio 1 ir 2 dalys). Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – 2012 m. birželio 15 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl gyvenamųjų patalpų išnuomojimo, 2012 m. birželio 15 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų terminuotos nuomos sutarties Nr. 56, gyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo akto, Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Telšių rajono savivaldybės administracijos Telšių miesto seniūnijos pažymos gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams), apyvartos žiniaraščio už paslaugas, nuolatinės techninės priežiūros tarifo skaičiavimo, Telšių rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, 2013 m. balandžio 2 d. pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties Nr. 158, kvietimo, pažymos apie įsiskolinimą už paslaugas, administravimo tarifo apskaičiavimo, savivaldybės gyvenamųjų patalpų numos mokesčio apskaičiavimo akto ir daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos – matyti, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. A1-922 buvo nutarta išnuomoti 3 metų laikotarpiui D. J. (šeimoje septyni asmenys: D. J., S. J., E. J., D. J., I. B., K. B., G. B.) butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), įgaliotas SĮ Telšių butų ūkis direktorius A. L. ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pasirašyti terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, perdavimo-priėmimo aktą ir užtikrinti, kad sutartis būtų įregistruota Valstybės įmonės Registrų centre. 2012 m. birželio 15 d tarp ieškovo SĮ Telšių butų ūkis ir atsakovės D. J. buvo sudaryta Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 56, kuria atsakovei 3 metų laikotarpiui, t. y. iki 2015 m. birželio 15 d. išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuomininkas (atsakovė) šia sutartimi įsipareigojo mokėti nuompinigius kas mėnesį, prieš prasidedant mėnesiui, bet ne vėliau kaip iki kito, po išgyvento, mėnesio 20 dienos (sutarties 4 punktas), be nuompinigių, kas mėnesį įsipareigojo mokėti mokesčius už vandenį, šilumą, elektros energiją ir kitas komunalines paslaugas (5 ir 7.4 punktai). Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruota viešajame registre – Valstybės įmonės Registrų centre. Nors nuomos sutartis buvo sudaryta tik su atsakove, tačiau, remiantis įstatymu, laikoma, jog gyvenamosios patalpos nuomininkės D. J. šeimos nariai – vaikai: S. J., E. J., D. J., I. B., K. B. ir G. B. turi tokias pačias teises ir pareigas, atsiradusias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Atsakovė, ieškovo teigimu, nuo 2013 m. gruodžio 1 d. nemoka jai pagal Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei galiojančius teisės aktus privalomų mokėti mokesčių (administravimo išlaidų, kaupiamų lėšų (nuolatinei priežiūrai), mokesčio už socialinio būsto nuomą, kaupiamų lėšų (socialiniam būstui), mokesčio už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, mokesčio už įrenginių (šilumokaičių, siurblių, reguliatorių, pavarų, vožtuvų, ventilių ir kt.), todėl už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. susidarė 672,62 Lt dydžio įsiskolinimas. Kadangi nustatytu terminu atsakovė neatsiskaitė su ieškovu, ieškovas, vadovaujantis 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo tvarkos fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalimi bei 2013 m spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-550 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo tvarkos fiziniams asmenims“ 2 straipsnio pakeitimo įstatymu, paskaičiavo 0,02 procento nuo priklausančios mokėti sumos už kiekvieną pavėluotą dieną delspinigius, t. y. 16,99 Lt dydžio delspinigius.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Duomenų apie tai, kad atsakovė ieškovui būtų sumokėjusi skolą ir delspinigius, byloje nėra, prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimų ar jų dydžio atsakovė nepareiškė, todėl ieškinys dalyje dėl 672,62 Lt (šešių šimtų septyniasdešimt dviejų litų 62 centų) skolos ir 16,99 Lt (šešiolikos litų 99 centų) delspinigių priteisimo iš atsakovės pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovės taip pat yra pagristas ir tenkintinas.
Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu taip pat prašo nutraukti 2012 m. birželio 15 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų terminuotą nuomos sutartį, sudarytą tarp SĮ Telšių butų ūkis ir D. J. ir atsakovus D. J., I. B., S. J., K. B., D. J. bei G. B. iškeldinti iš nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, tuo pagrindu, kad atsakovė D. J. nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d., t. y. daugiau kaip metus laiko tinkamai nemoka ieškovui pagal nuomos sutartį ir galiojančius teisės aktus privalomų mokėti mokesčių.
Lietuvos Respublikos CK 6.611 straipsnio 1 dalyje numatyta, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką iškeldinimo bylose yra išaiškinęs, jog nors įstatyme numatyta galimybė iškeldinti asmenis, tačiau teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčus, turi vertinti tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiamus padarinius kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, todėl turi būti atsižvelgiama ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo (LAT 2012 m. sausio 17 d. nutartis Nr. 3K-7-110/2012; LAT 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-645/2013; LAT 2014 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-192/2014 ir kt.).
Socialinio būsto suteikimo tvarką reglamentuoja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas. Asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms asmenims (šeimoms) forma. Įstatymo 2 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas. Ši teisės norma reiškia, kad socialinis būstas suteikiamas ne kiekvienam asmeniui, o tik tokiam, kuris atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas. Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad socialinio būsto nuomos sutartis nenutraukiama, jeigu socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) gautos pajamos už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) ne daugiau kaip 5 procentus viršija Vyriausybės pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas nustatytus turto ir pajamų dydžius ir jeigu nuomininkas ar jo šeimos narys šio įstatymo 4 dalyje nustatytų duomenų apie turimą turtą ir gautas pajamas pateikimo savivaldybės vykdomajai institucijai metu teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis arba nuomininkas ar jo šeimos narys neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintas nedarbingu. Taigi, šios normos paskirtis, tai garantija materialiai nepajėgiems asmenims (neturintiems pakankamai turto ir (ar) pajamų, negaunantiems darbo ir užsiregistravusiems teritorinėje darbo biržoje arba netekusiems darbingumo), kad savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis nebus nutraukta. Šios priežastys susijusios su nuomininko (ar jo šeimos narių) turtine padėtimi ir (ar) darbingumu.
Kadangi atsakovė, pažeisdama Savivaldybės gyvenamųjų patalpų terminuota sutarties 4,5 ir 7.4 punktų reikalavimus, nemokėjo jai priklausančių mokėti mokesčių, dėl to susidarė 1138,91 Lt skola ieškovui, kuri yra priteista Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-03-24 sprendimu už akių Nr. 2-227-446/2014 bei 672,62 Lt skola priteistina šiuo sprendimu, todėl ieškovas 2014 m. sausio 16 d. išsiuntė atsakovei kvietimą atvykti dėl susidariusių skolų už nuomą ir šildymą, tuo pačiu pranešė, jog neatvykus ieškovas kreipsis į teismą dėl iškeldinimo iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto.
Savivaldybei, siekiančiai iškeldinti nuomininką iš socialinio būsto dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, kartu tenka pareiga įrodyti, kad toks nemokėjimas yra ne sunkios nuomininko materialinės padėties, kurios jis neturi galimybių pakeisti, rezultatas, o piktnaudžiavimas socialinėmis garantijomis bei sąmoningas vengimas savo jėgomis užsitikrinti materialinį minimumą, kuris būtų pakankamas, be kita ko, nuomos mokesčiui sumokėti (LAT 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-557/2011 ir kt.).
Iš teismui pateiktos Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad atsakovės D. J. šeima yra daugiavaikė, atsakovė viena augina 4 nepilnamečius vaikus, gyvena savivaldybei priklausančiame socialiniame būste. D. J. skyriaus atstovui nurodė, kad ji niekur nedirba, yra registruota darbo biržoje, iš Telšių rajono socialinės paramos ir rūpybos skyriaus gauna 438,51 Lt dydžio socialinę pašalpą, 208 Lt išmoką vaikams, šalpos pensiją už neįgalų sūnų Irmantą – 540 Lt ir 180 Lt priežiūros pagalbos tikslinę kompensaciją, iš Vaikų išlaikymo fondo gauna išlaikymą Deimantei, Irmantui, Kamilei ir Gediminui, po 195 Lt, iš viso 780 Lt. Šeimos materialinė padėtis yra sunki, todėl susidarė įsiskolinimas, atsakovė stengiasi mokėti mokesčius, tačiau vienai auginant keturis nepilnamečius vaikus ir gaunant socialines pašalpas yra sunku pragyventi. Be to, D. J. Vaiko teisių skyriaus atstovui nurodė, kad ji pati turi sveikatos problemų, negali dirbti sunkių darbų.
Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie atsakovės gaunamas pajamas, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog atsakovė piktnaudžiauja savo socialinėmis garantijomis ir sąmoningai vengia vykdyti Savivaldybės gyvenamųjų patalpų terminuota sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Kadangi atsakovės šeima yra socialiai pažeidžiama, dėl ko atsakovei bei jos vaikams ir buvo suteiktas socialinis būstas, laikoma, jog esant dabartinei atsakovės turtinei padėčiai, iškeldinimas dar labiau socialiai pažeistų atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų (vieno iš jų neįgalaus) teises ir teisėtus interesus, be to, toks ieškovo reikalavimas dėl atsakovės bei jos vaikų iškeldinimo iš socialinio būsto pažeistų ir įstatyme įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas nutraukti 2012 m. birželio 15 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų terminuotą nuomos sutartį, sudarytą tarp SĮ Telšių butų ūkis ir D. J. ir atsakovus D. J., I. B., S. J., K. B., D. J. bei G. B. iškeldinti iš nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovui yra priteisiama dalis bylinėjimosi išlaidų, t. y. 54 Lt už patenkintą reikalavimą dėl skolos priteisimo. Iš atsakovės valstybei priteistina 82 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsniu ir 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 672,62 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt du litus 62 centus), t. y. 194,80 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus 80 euro centų) skolos, 16,99 Lt (šešiolika litų 99 centus), t. y. 4,92 Eur (keturis eurus 92 euro centus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. birželio 16 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54 Lt (penkiasdešimt keturis litus), t. y. 15,64 Eur (penkiolika eurų 64 euro centus) bylinėjimosi išlaidų SĮ Telšių butų ūkis, įmonės kodas 180102018, naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 82 Lt (aštuoniasdešimt du litus), t. y. 23,75 Eur (dvidešimt tris eurus 75 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kelmės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.