Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą dėl nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Pareiškėjas prašė panaikinti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 13.12.-89, kuriuo paliktas galioti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2016 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 13.12.-78 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, bei įpareigoti prokurorą iš naujo spręsti klausimą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo. Anot pareiškėjo, atliekant tyrimą nesurinkti būtini faktiniai duomenys (įrodymai), neatlikti visi būtini procesiniai veiksmai, sudarantys prielaidas pagrįstam nutarimui priimti. Pareiškėjas nesutiko su nutarimuose padarytomis išvadomis, kad teisės aktuose esą neįtvirtintas Vyriausybės ar ministrų materialinės atsakomybės už tinkamą įstatymų projektų rengimą bei teikimą institutas.

Suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra prašė skundą atmesti. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių. Anot suinteresuoto asmens, prokuroras atsisakė kreiptis į teismą konstatavęs, kad teisiniai santykiai patenka į viešojo intereso sritį, tačiau nenustatęs sąlygos reikalavimui patenkinti – t. y. būtinos sąlygos materialinei atsakomybei taikyti. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas negali už prokurorą spręsti, ar tikslinga atlikti tam tikrus procesinius veiksmus atliekant tyrimą. Nagrinėjant pareiškėjo pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, buvo visiškai ir išsamiai ištirtos visos sprendimui priimti reikšmingos aplinkybės ir padarytos ginčo situacijos teisinį reglamentavimą atitinkančios išvados. Aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, remdamasis tyrimo medžiaga bei teisiniu reguliavimu, įvertinęs tyrimo metu surinktus duomenis, padarė išvadą, kad nėra pagrindo naikinti šį nutarimą.

Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo (reg. Nr. 5.6-3383) dėl žalos padarytos Vilniaus miesto savivaldybei Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį, pagal kurią Lietuvos valstybė Vilniaus miesto savivaldybei per 3 metus turi išmokėti 55,8 mln. Eur atlyginimo. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras ginčijamu 2016 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 13.12.-78 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones (b. l. 18-23). Generalinė prokuratūra 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 13.12-89 paliko galioti nurodytą 2016 m. spalio 7 d. nutarimą (b. l. 27-28).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Nurodytos konstitucinės nuostatos detalizuotos, be kita ko, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyti prokurorų įgaliojimai ginant viešąjį interesą. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalį prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos.

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).

Nurodytų teisės normų ir jų aiškinimo bei taikymo taisyklių kontekste pabrėžtina, kad įrodinėjimo našta, t. y. pareiga įrodyti, jog prokuroras, vykdydamas teisės normų nustatytas procedūras, jų (procedūrų) nepažeidė, tenka atitinkamus veiksmus turinčiam atlikti prokurorui (CPK 12, 178 straipsniai). Vertindamas šalių argumentus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju suinteresuotas asmuo (tiek ginčijamame nutarime, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose) nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjo kreipimasis dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėtas laikantis nustatytos nagrinėjimo tvarkos ir dėl jo priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Iš skundžiamuose nutarimuose nurodytų aplinkybių matyti, kad prokuroras susipažino su Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. I-7-815/2016, analizavo Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarimą, priimtą byloje Nr. 4/2012/13/2012, kuriame pateikti Vilniaus apygardos administracinio teismo bylai Nr. I-7-815/2016 reikšmingi išaiškinimai, taip pat rėmėsi kitais Konstitucinio Teismo pateiktais išaiškinimais, būtinais pareiškėjo prašymo išnagrinėjimui, t. y. prokuroras rinko, nagrinėjo ir įvertino duomenis, reikalingus pareiškėjo prašymui ir skundui išnagrinėti. Iš nutarimų turinio matyti, kad prokuroras pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo argumentų, savo nesutikimą pagrindė teisės aktais, Konstitucinio Teismo išaiškinimais ir kitų teismų praktika, taip pat skundą nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kaip jau minėta, teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl jo kreipimųsi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamus nutarimus. Dėl to teismas atmeta kaip šiai bylai nereikšmingus pareiškėjo 2017 m. vasario 28 d. papildomuose paaiškinimuose dėstomus argumentus, kuriais apeliuojama į ministrų materialiosios atsakomybės taikymą. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad priimant pareiškėjo skundžiamus nutarimus nepažeistos CPK 49 straipsnio 1 dalies ir (arba) Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

Atmetant skundą, valstybei iš pareiškėjo priteistinos 3,87 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos kodas 5660.

Skundą atmesti.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,87 Eur (tris eurus 87 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.