- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-23
- Bylos Nr.
- 2S-701-370/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02392-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- UAB „Tagos servisas“, UAB „ETB Legal“
- Atsakovas
- R. S., V. S.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Bitė Lietuva“
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-701-370/2011
2011 m. kovo 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-12-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2618-867/2010 pagal ieškovų UAB „Tagos servisas“ ir UAB „ETB Legal“ ieškinį atsakovams R. S. ir V. S. dėl nuostolių atlyginimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, teisių ir pareigų pagal sutartį perkėlimo, kilnojamųjų daiktų išreikalavimo, trečiasis asmuo UAB „Bitė Lietuva“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-12-29 nutartimi iš dalies tenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovui R. S. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 37 716,80 Lt.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovų atstovai prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išsprendus klausimą iš esmės ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti visiškai. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis pažeidžia atsakovo R. S. teises, yra neteisėta, nepagrįsta ir naikintina. Teismas nutartį priėmė nepranešęs atsakovui, ir taip pažeidė vieną pagrindinių civilinio proceso principų – išklausyti kitos ginčo pusės argumentus. Atsakovas neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės laikinųjų apsaugos priemonių klausimu. Įstatyme įtvirtinta bendroji taisyklė, jog apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui, o nepranešus atsakovui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teismas nenurodė jokių motyvų, kad būtina klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti nepranešus atsakovui R. S.. Be to, ieškovų ieškinys yra visiškai nepagrįstas, ieškinio nepagrįstumo motyvai yra išdėstyti atsiliepime į ieškinį.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovai prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantai neginčija priimtos teismo nutarties, o tik šios nutarties priėmimo aplinkybes. Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių galima konstatuoti, kad su ieškovais elgėsi nesąžiningai, nuslėpė ieškovams priklausantį turtą, vengė perduoti materialines vertybes ir kt. Be to, atsakovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra turėję nekilnojamojo turto – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, kuriame gyvena iki šiol, tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teises perleido savo tėvams. Tokie veiksmai tik patvirtina, kad jie buvo atlikti siekiant apsisaugoti nuo galimo kreditorių išieškojimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliantai pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą argumentuoja aplinkybe, kad klausimas išnagrinėtas nepranešus atsakovams, bei ieškovų reikalavimų nepagrįstumu.
Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 141 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui turi reikšmės reikalavimo dydis, atsakovo turtinė padėtis ir kitos aplinkybės, kurias, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti (CPK 177 str. 1, 2 d.). Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių laikinas pobūdis, svarba (užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą), taikymo aplinkybės (dažnai pačioje bylos proceso pradžioje klausimui išspręsti skirtos tik 3 dienos, neturima duomenų apie atsakovo turtinę padėtį) nulemia tai, kad jų taikymui pagrįsti teismų praktikoje keliami mažesni įrodymų pakankamumo reikalavimai, todėl esant dabartinei ekonominei situacijai ir nesant duomenų apie atsakovo finansines galimybes, teismas vadovaujasi ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir paprastai laikinąsias apsaugos priemones taiko. Teismų praktikoje vien didelė reikalavimo suma laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Byloje nagrinėjamu atveju atsakovai yra fiziniai asmenys, kurių turtinė padėtis nėra žinoma, ieškinio suma yra gana didelė, iš prie ieškinio pridėto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovai savo nekilnojamąjį turtą yra perleidę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantai nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti CPK 144 str. 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu nurodytų sąlygų egzistavimą. Atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo nenagrinėtini, nes jie gali būti reikšmingi nagrinėjant bylą iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas bylos iš esmės nenagrinėja.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas nepranešus atsakovui R. S., nes preliminariai įvertinus prašyme išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pranešimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą gali sutrikdyti tokių priemonių tinkamą pritaikymą. Nors teismas šios savo išvados pagrindu buvusių aplinkybių nedetalizavo, tačiau negalima sutikti su apeliantų argumentu, kad teismas nenurodė jokių motyvų. Be to, apeliantų argumentas, kad atsakovui R. S. nepranešus apie laikinųjų apsaugos priemonių klausimo nagrinėjimą buvo pažeistos jo teisės, nes buvo užkirstas kelias pateikti savo argumentus, yra formalus ir deklaratyvus, kadangi atskirajame skunde nenurodo jokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingų aplinkybių, įrodymų ar argumentų, kurie pirmosios instancijos teismui (jei atsakovas R. S. būtų turėjęs galimybę juos nurodyti) galėtų būtų pagrindu priimti kitokią, nei buvo priimta, nutartį. Pripažinus, kad apeliantas jokių argumentų dėl klausimo esmės nepateikė, o skundžiama nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, netgi nustačius, jog pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą dėl nepranešimo apie bylos nagrinėjimą, šis pažeidimas būtų laikomas formaliu ir nesudarytų savarankiško skundžiamos nutarties panaikinimo pagrindo, kadangi pats savaime nepadarytų įtakos atsakovui iš skundžiamos nutarties kilusioms pasekmėms (CPK 338, 328 str.).
Atskirai pažymėtina, kad savo teises ir teisėtus interesus atsakovas gali ginti bet kurioje proceso stadijoje prašydamas teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikdamas alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėdamas reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikdama laidavimą, garantiją), nurodydama konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jam neigiamų pasekmių (CPK 146, 147, 150 str.).
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.