- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- eAN2-392-1035/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01145-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Pažeidėjas
- P. K.
- Kategorijos
- 16.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. K. apeliacinį skundą (asmuo klaidingai nurodė, kad teikia atskirąjį skundą) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atmestas P. K. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. birželio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-15356-2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2025 m. birželio 26 d. nutarimu P. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį bei jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas šešiems mėnesiams.
P. K. nubaustas už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 2 d. 08.32 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neturėdamas tesės vairuoti. Tokiais savo veiksmais P. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 226 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atmestas P. K. skundas dėl Institucijos 2025 m. birželio 26 d. nutarimo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu P. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti Institucijos 2025 m. birželio 26 d. nutarimu jam paskirta administracinio poveikio priemonė, ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti jam šios priemonės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes neatsižvelgė į nusižengimo subjektyviąją pusę. Nusižengimas buvo padarytas ne dėl piktybiškumo ar sąmoningo draudimo vairuoti ignoravimo, o dėl neapdairumo ir klaidingo teisės normos supratimo, manant, kad įvykdžius teismo paskirtą trijų mėnesių draudimo laikotarpį ir sumokėjus baudą, teisė vairuoti atsinaujina. Teismas neatsižvelgė į skirtumą tarp asmens, kuris tyčia vairuoja, jam atėmus specialiąją teisę, ir asmens, kuris manė, kad teisė vairuoti jau yra grąžinta. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakomybę švelninančią aplinkybę – gailėjimąsi.
1.2. P. K. administracinio poveikio priemonė pritaikyta ne už grubų KET pažeidimą, o už administracinės procedūros pažeidimą, atsiradusį po administracinio poveikio priemonės įvykdymo. Specialiosios teisės atėmimas šiuo atveju yra perteklinis ir neproporcingas siekiamiems tikslams – nubaudimui ir prevencijai, atsižvelgiant į tai, kad specialioji teisė yra gyvybiškai svarbi dėl darbo pobūdžio ir dviejų mažamečių vaikų priežiūros.
1.3. P. K. už vairavimą be teisės jau yra nubaustas ir kitoje administracinio nusižengimo byloje, kurioje paskirtas specialiosios teisės atėmimas devyniems mėnesiams bei piniginė bauda. Visi pažeidimai buvo padaryti nežinant, kad teisė vairuoti nėra grąžinta. Apelianto manymu, pakanka kitoje byloje paskirtos administracinio poveikio priemonės, o papildomas specialiosios teisės atėmimas už analogiškus pažeidimus taps pertekliniu ir neatitinkančiu ultima ratio (kraštutinė priemonė) principo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad P. K. skunde nepateikė naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi ir aptarti. Institucijos nuomone, apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas iš esmės neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, veikų kvalifikavimo ir paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimu šešiems mėnesiams ir prašo jos neskirti.
Nagrinėjamu atveju Institucijos 2025 m. birželio 26 d. nutarimu P. K. specialioji teisė (vairuoti transporto priemones) atimta už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, kad už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų (ANK 424 straipsnio 7 dalis).
ANK 32 straipsnyje įtvirtinti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. Administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei atsakomybę švelninančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę arba visai jos neskirti yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje.
Apeliaciniame skunde P. K. nesutinka su tuo, kad jam atimta specialioji teisė (vairuoti transporto priemones), prašo šios administracinio poveikio priemonės neskirti. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes neatsižvelgė į tai, kad nusižengimas padarytas dėl klaidingo teisės normos supratimo, t. y. teismas neįvertino administracinio nusižengimo padarymo subjektyviosios pusės, aplinkybių, jog teisė vairuoti apeliantui yra gyvybiškai svarbi jo kasdienei darbinei veiklai ir dviejų mažamečių vaikų priežiūrai, taip pat į atsakomybę švelninančią aplinkybę, jog P. K. gailisi padaręs administracinį nusižengimą.
Bylos duomenimis, P. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad nebuvo iki galo įsigilinęs, kaip galėtų atgauti teisę vairuoti. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad P. K., kaip vairuotojui, turėjo būti žinomos KET nuostatos. Pagal KET 5 punktą eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Lietuvos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, kad apeliantui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, keliamas privalomas reikalavimas žinoti teisės aktuose jam nustatytus pareigas ir tinkamai jas įgyvendinti. Tai, kad P. K., būdamas suinteresuotas atgauti teisę vairuoti, tačiau būdamas neatidus ir savo iniciatyva nesidomėdamas privalomomis šios teisės grąžinimo sąlygomis, nepadaro jo veikos mažiau pavojinga.
Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apelianto argumentais, kad jis ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė ne iš piktavališkų paskatų ir siekio ignoruoti draudimą vairuoti. Vis dėlto, teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje nėra aiškiai nurodyta, kokia kaltės forma šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas. Asmuo gali vairuoti transporto priemonę neturint teisės vairuoti tiek aiškiai suvokdamas tokių veiksmų pobūdį, tiek ir nenumatydamas, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėdamas realią galimybę tai numatyti (Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-197-879/2024). P. K., kuriam, jo teigimu, teisė vairuoti yra gyvybiškai būtina, privalėjo dėti pakankamas pastangas ir išsiaiškinti privalomas šios teisės grąžinimo sąlygas, o ne rizikuoti vėl vairuojant transporto priemonę.
Apelianto teiginys, kad nebuvo atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, yra nepagrįstas. Iš Institucijos 2025 m. birželio 26 d. nutarimo matyti, kad nustatyta P. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalis) ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Į tai buvo atsižvelgta parenkant P. K. tiek administracinės nuobaudos dydį, tiek specialiosios teisės atėmimo terminą, nustatant jo minimalų dydį.
Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl P. K. darbo ir jo dviejų mažamečių vaikų neabejotinai yra reikšmingos individualizuojant administracinio poveikio priemonės skyrimą. Tačiau, kaip matyti, į jas taip pat buvo atsižvelgta parenkant administracinio poveikio priemonės trukmę sankcijos ribose – už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą P. K. buvo skirta ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė, kurios trukmė prilygsta sankcijos minimumui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias ir kitas reikšmingas aplinkybes, nurodė, kad išskirtine aplinkybe negali būti laikomas vien asmens interesas išvengti nepatogumų ar rūpesčių, susijusių su jo asmeniniais bei šeiminiais įsipareigojimais. Apygardos teismas su šiuo apylinkės teismo teiginiu neturi pagrindo nesutikti.
Skundžiamoje nutartyje teisingai atsižvelgta į tai, kad P. K. per paskutinius penkerius metus daugiau nei trisdešimt kartų buvo baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus (transporto priemonės, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, vairavimą, greičio viršijimą, stovėjimą neleistinoje vietoje ir kt.). Šios aplinkybės parodo atsainų P. K. požiūrį į KET laikymąsi ir užkerta kelią taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Apygardos teismo vertinimu, P. K. nustatytas minimalus administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) terminas nagrinėjamu atveju nėra neproporcingas ir suvaržantis asmens teises labiau nei šiuo atveju reikalinga. Nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti P. K. aptariamos administracinio poveikio priemonės nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. K. apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.