Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad su J. K. skundu nesutinka. Nieko nepadarė, tai jie pas jį atvažiavo. Ta mašina galėjo būti sudaužyta seniai. Kad mašina buvo įbrėžta anksčiau, įrodymų neturi.

Privatus kaltintojas , nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. S. parodė, kad tą dieną jo sūnus E. S. buvo nuėjęs pas savo motiną su savo draugu. Jis ten nuėjęs nebuvo. Sūnus nebuvo įleistas į vidų. Kai sūnus grįžo, jis nuėjo pas karves, o sūnus – jaučių pažiūrėti. Atvažiavo automobilis prie kiemo, sustojo, variklis dirbo, prie vairo sėdintis asmuo prasidaręs langą žiūrėjo į kiemą, o jis priėjo uždaryti vartų. Jis tą žmogų iš karto pažino. Jis jo klausė, dėl ko ten stovi. Jis sakė jo seserį palikti ramybėje. Buvo pradarytas automobilio langas, o J. K. buvo pasilenkęs ir kažką laikė rankoje, po to netikėtai papurškė dujų. Jo vaikas buvo šalia, jam irgi kliuvo. Papurškęs dujų, J. K. nuvažiavo. Jis jam nebuvo sugriebęs už kaklo. Rankas tuo metu buvo nusiplovęs. Jeigu būtų palietęs kaklą, mano, būtų likę žymės, gal kokios mėlynės, gal reikėtų pas daktarą. Jis pats purvinais rūbais atvažiavo. Mano, kad jis atvažiavo jam keršyti, kam padavė jo seserį į teismą dėl alimentų. Kito kartu su juo buvusio žmogaus nepažino. Tas jo vadinamas uošvis yra jo buvusios sugyventinės meilužis. Jis pats to žmogaus, kuris liudijo, nepažino, negali pasakyti, ar tai tas pats žmogus, kuris tada kartu buvo su J. K. Jis tada to žmogaus gerai nematė. Jis buvo nuvežtas į ligoninę, nes jam labai skaudėjo akis. Policijos pareigūnai meluoja. Ligoninėje jam suleido vaistus. Gydytojas pasakė, kad nereikėjo akių plauti vandeniu. Į ligoninę nuvežė jį tas pareigūnas, kuris liudijo paskutinis ir Saulius Šimoliūnas. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis tuo metu gulėjo. Jo vaikas paklausė, ko jiems reikia, tai atsakė, kad jeigu neįsileis, išplėš duris. Kai atidarė duris, S. Šimoliūnas iš karto liepė papūsti į alkotesterį. Tą naktį, kai jį sulaikė, kiaulė atsivedė paršelius, dešimt paršelių krito, nuostolis 600 eurų. Patyrė nuostolių dėl sumažėjusio primilžio, nes tuo metu, kai buvo sulaikytas, karvės liko nemelžtos, neteko 96 Eur pajamų, dėl 240 litrų mažesnio primilžio. Jam padaryta 696 Eur turtinė žala. Neturtinės žalos dydis – 1500 Eur. Neturtinė žala jam buvo padaryta dėl akių sužalojimo, jis ir dabar jaučia to pasekmes, dabar yra nustatyta katarakta. Akmens į automobilį nemetė, nes gavo dujų ir nukrito. Policijos pareigūnai tą akmenį pasiėmė pas jį kieme. Jeigu būtų metęs tą plytgalį, jis turėjo būti ant kelio. Tas kelias apskritai siauras, tik viena mašina pravažiuoja. Policijai nepaskambino, kad nukentėjo, dėl to, kad nežinojo, kaip elgtis. Kadangi jam skaudėjo akis, gulėjo lovoje. Policininkams sakė, kad jam akis skauda, jie atsakė, kad išsimirksės. Nugirdo, kad policininkai sakė, kad blogai, kad jis negirtas. Kai policija beldėsi į duris, jis gulėjo lovoje uždengtomis akimis. Duris atidarė sūnus. Mano, kad jam reikėjo kreiptis į medikus. Akis buvo prasiplovęs. Telefoną turėjo. Policija atvažiavo po pusės valandos nuo įvykio. Jis mano, kad J. K. su policininkais buvo susitaręs. Policininkams sakė dėl gyvulių, kad turi kiaulė atsivesti paršelius, karvės liks nemelžtos, prašė nevežti, pažadėjo pats atvykti, išsiaiškinti, o jie pasiėmė ir išsivežė. Kai atvažiavo policija, prašė leisti parašyti pareiškimą. Jam neleido parašyti pareiškimo, suplėšė popierių. Kitą dieną jis pats parašė pareiškimą ir pridavė. Buvo nugultų 10 paršelių, o kiaulė iš viso atsivedė 12 paršelių. Liudytojai kitokį paršelių skaičių nurodė gal dėl to, kad jų nesuskaičiavo. Negyvus paršelius sumetė į konteinerį. Negyvų paršelių nenufotografavo. Areštinėje buvo per naktį, sekmadienį parvežė. Kad negyvi paršeliai tikrai buvo, liudija jo sesuo, sūnus. Į veterinarą, kad išrašytų pažymą dėl kritusių paršelių, nesikreipė. Kad paršeliai krito, veterinarui sakė, jis sakė, kad juos buvo reikalinga utilizuoti, už tai apmokėti. Kad primilžis sumažėjo, dokumentų nėra, nes pieno jis nepristato į pieninę, naudoja savo poreikiams.

Kaltinamasis J. K. dėl jam pareikšto priešpriešinio kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad su priešpriešiniu skundu nesutinka. Jis sako, kaip buvo, o V. S. parašė netiesą. Ne jis V. S. užpuolė. Jis tikrai jo nepultų, juo labiau viešoje vietoje. Kad dujomis papurškė tyčia, sužalojo akis, gali pasakyti, kad , kol pareigūnai jam nepasakė, kad uždarys jį į areštinę, tol jis nesiskundė. Jis mano, kad jam neturėjo netgi kliūti tų dujų. Jeigu jam būtų kliuvę tų dujų, galbūt tą būtų pastebėję vėliau atvykę pareigūnai, būtų raudonos akys, jas graužtų, praeitų gal daugiau nei per pusę valandos, gal valanda. Jeigu gydytojas leido jį sulaikyti, galbūt nieko nebuvo. Jis dujas purškė, dujų balionėlį laikydamas vienoje rankoje, o kita ranka kūrė automobilį, stengėsi kuo greičiau nuvažiuoti, tai nežino, ar jis tų dujų gavo. Norėjo kuo greičiau patraukti automobilį, kad jo daugiau neapgadintų, netaikė konkrečiai į veidą V. S. Nežinojo, kad V. S. pareigūnai sulaikys. Nežinojo, kokius gyvulius jis laiko. Jis išsikvietė policiją, atvažiavo policija, parašė pareiškimą, apžiūrėjo jo mašiną ir jie išvažiavo. Kokie toliau bus pareigūnų veiksmai, jis nežinojo. Nėra atsakingas, kad krito paršeliai, netiki, kad tie paršeliai krito. Mano, V. S. nereikėjo jo užkabinėti. Jis V. S. jokių įžeidžiančių žodžių nepasakė. Kai paklausė, ko stovi, pasakė „kas gali uždrausti man čia stovėti?“, ir viskas. Jie apie vaiką visai nekalbėjo. Jie iš viso nesikalbėjo, jis tik pasakojo, kad iš jo pavogė transporterius. Kai tik užsiminė apie seserį, jis iš karto puolė, nebebuvo, kada kalbėtis. E. S. stovėjo kieme už vartų. Šalia jo sėdintis A. T. matė viską ir išsigando, sakė, kad nepagalvojo, jog gali pulti. Jie jo neužkabinėjo, jis pats prie jų prisikabino. Nurodė, kad norėjo V. S. surasti ir iškviesti policiją dėl to, kad sesuo yra ne vieną kartą išsikvietusi policiją. Kol atvažiuoja policija, V. S. nebėra, liepia kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Dabar tikėjosi, kad jis važiuoja girtas, jeigu policija jį sustabdytų už vairo girtą, tada nubaustų ir jis daugiau nebevažinėtų, nebeterorizuotų sesers. Jis nusikalstamos veikos nepadarė, o domėtis kažkuo gali.

Liudytojas E. S. parodė, kad V. S. yra jo tėtis. D. K., kuri yra J. K. sesuo, jo mama, J. K. yra jo dėdė. Su juo santykiai blogi, nes jis pykstasi su tėčiu. Jo tėtis su J. K. nebendrauja. Jo mama su tėčiu niekada kartu negyveno. Tėčio ir mamos santykiai blogi. Buvo taip, kad vieną dieną dirbo lauke, rovė burokus, jis tėčiui pasakė, kad eina pas mamą pasiimti raketės, nes jis yra sportininkas, o mama jo neįsileido. Parėjo namo. Šėrėsi gyvulius ir prie jų namų atvažiavo J. K.. Jis sustojo prie įvažiavimo į kiemą. Jo tėtis J. K. sako: „ko tu čia sustojai?“. Jis: „ko tu čia aiškini?“ J. K. jo tėčiui papurškė į akis dujų, kliuvo ir jam, po to nuvažiavo. Po valandos atvažiavo policija bei jį ir jo tėvą išsivežė. Tėtį policija išvežė į Šiaulius, o jį paliko pas tetą Z. J. Kai kitą rytą grįžau namo, rado, kad kiaulė atsivedė paršelius ir tie paršeliai buvo negyvi. Jų buvo dešimt. Be to, liko nemelžtos karvės, kurios dėl to ėmė mažiau duoti pieno. Įvykio dieną automobilis buvo sustojęs prie įvažiavimo į tėčio namus. Jis buvo įsukęs į kiemo pusę, dėl to nebuvo galima uždaryti vartų. Stovinčio automobilio vairuotojo durelės buvo į namo pusę. Tuo metu buvo su tėvu ir jie priėjo prie automobilio. Tėtis nuėjo uždaryti vartų ir negalėjo, nes tas automobilis trukdė. Tėtis pasakė patraukti automobilį, o tada jam papurškė dujų. Buvo tamsus paros metas. Automobilio langai buvo pusiau atidaryti. Tiksliau, buvo atidarytas vairuotojo durelių langas. Automobilyje matė tik vieną žmogų. Tai buvo J. K. Automobilis buvo juodos spalvos, o markės nematė Pirmas pokalbį su vairuotoju pradėjo tėtis, jis sakė patraukti automobilį, nes nori vartus užsidaryti. Kai tėtis priėjo, jam papurškė dujų. Purškė ašarinėmis dujomis, nes ir pats pajautė skausmą. Tėtis, papurškus dujų, nusisuko ir nukrito. Jis irgi nusisuko. Jis nukrito, nes gavo dujų. Tėtį nuvedė praustis veido. Įvykio vietoje niekas iš mašinos nebuvo išlipęs. Tą dieną buvo nuėjęs pas motiną adresu (duomenys neskelbtini). Buvo ten apie 16.00 val. su draugu D. V. Durims tada nieko nepadarė, į duris beldė rankomis. Namuose degė šviesa, o kas namuose buvo, nematė. Papurškus dujų, tėtis apsisuko ir nugriuvo į priekį suklupdamas ant kelių. Be tėvo ir jo įvykio vietoje buvo D. V. Jis buvo kieme. Vartai užsidaro iš kiemo į gatvės pusę, tačiau jų viena pusė buvo nusisukusi į gatvės pusę. Mašina buvo sustojusi kairėje kelio pusėje, jų namas yra kairėje pusėje. Automobilį stovintį prie namų matė 10-15 minučių. Prie automobilio priėjo, kai baigė šertis gyvulius. Kad automobilis yra J. K., nežinojo. Kai papurškė dujų, staigiai nuvažiavo, o tėtį nuvedė į namus akių plautis. Tėtis buvo nugriuvęs. Jam dujų kliuvo į vieną akį. Policijos pareigūnai atvyko už maždaug vienos valandos ir jie ieškojo akmens prie kiemo vartų. Po to jie kažką rado ir nufotografavo. Tėtis akmens į automobilį nemetė, nes kaip galėjo mesti, jeigu jam akys buvo pripurkštos. Kai grįžo namo, rado dešimt paršelių, kiaulės nugultus. Kiaulė paršelius atsivedė tą naktį, kai policija juos išvežė. Karvė ėmė duoti mažiau pieno. Mažiau pieno davė maždaug savaitę. Jį namo parvežė teta ir jos vyras. Tėtis stovėjo prie pat automobilio. Galėjo būti arčiau nei pusės metro atstumas. Automobilio dureles matė, bet buvo tamsu, neatkreipė dėmesio, ar ant jų buvo kokių nors apgadinimų. Su mama nesugyvena. Yra buvę, kad mama jam griebė už rankos ir pati trenkėsi į staktą, nes jis pasitraukė į priekį, nes ji neišlaikė pusiausvyros. Dabar jis gyvena pas tėtį. Anksčiau gyveno su mama, iki 2008 m., o nuo tada gyvena su tėvu.

Liudytojas V. J. parodė, kad buvo naktis iš spalio 10 d. į spalio 11 d. Apie pirmą valandą nakties pas juos pradėjo belstis į duris, prisistatė, kad tai policija, sakė, kad atvežė E. Su V. S. tada nebuvo susitikę, sakė, kad jis policijos mašinoje. Kai įleido, E. papasakojo, kad atvažiavo mašina prie vartų, papurškė tėvui dujų į akis ir nuvažiavo. Kas buvo tie atvykę žmonės, nežino. Pasikalbėjo ir nuėjo miegoti. Tą naktį E. miegojo pas juos. Ryte E. parvežė į namus ir nuėjo pasižiūrėti į tvartą. Rado, kad kiaulė atsivedė paršelius, buvo iš viso dešimt negyvų paršelių. Į tvartą buvo užėję jis su žmona ir E. Gyvų paršelių nematė. E. negyvus paršelius sudėjo į karutį. V. S. apie patį įvykį, po kurio buvo sulaikytas, pasakojo. Jis nesakė, kad į automobilį metė akmenį. Apie konfliktus su J. K. nežino.

Liudytoja Z. J. parodė, kad jos santykiai su broliu (V. S.) geri. J. K. nepažįsta. Buvo 2015 m. spalio 10 d. naktis, apie 1 val. Pas juos į langą pasibeldė policija. Bijojo įleisti. Vyras atidarė duris. Pamatė, kad prie durų stovi V. S. sūnus E. Ji jo paklausė, kur tėtis. Policininkai atsakė, kad jiems apie tai pasakys E. Jis papasakojo, kad prie jų namų prie vartų atvažiavo mašina, iš jo tėvui kažkas papurškė dujų į akis ir nuvažiavo. Kai ryte parvežė E. į namus, pamatė, kad per naktį kiaulė atsivedė paršelių ir tie paršeliai buvo negyvi, nugulti. Matė, kaip E. dešimtį paršelių sumetė į „tačką“, o gyvų paršelių nematė. E. mamos nepažinojo, jis su motina „nesueina“. Jos brolis V. S. negeria. Nuo 2015 m. spalio 10 d. brolis nemiega naktimis, geria vaistus. E. turi daug medalių, nes sportuoja – bėgioja, žaidžia krepšinį. Vaikas gyvena su tėvu, mano, todėl, kad motina nenori jo auginti. Kur paskui negyvus paršelius vežė su „tačka“, nežino, nes jai reikėjo vykti namo gerti vaistų. Negyvus paršelius suskaičiavo – buvo 10 paršelių.

Liudytoja D. K. parodė, kad su J. K. santykiai geri. V. S. jai 22 metus buvo draugas, jie turi bendrą sūnų, o dabar su juo nenori jokio reikalo turėti, o V. S. ją persekioja. Su juo yra buvę konfliktų. Buvo apie 19.00 val. vakaro, jai paskambino kažkoks vyras iš nežinomo numerio ir paklausė, ar pas ją nėra kažkokio vyro. Atsakė, kad nėra. Tada telefoną perėmė, kaip suprato iš balso, V. S., buvo krūva keiksmažodžių. Išjungė telefoną, nesiklausė. Po 10-15 minučių kažkas ėmė nežmoniškai trankyti į duris. Išsigando. Paskambino brolienei (J. K. žmonai), pasakė, kad daužo duris, brolienė pasakė paskambinti policijai, sakė, kad pasakys jos broliui, gal privažiuos. Yra ne kartą nukentėjusi, todėl bijojo. Dar paskambino kaimynei S. K. Ji sakė skambinti į policiją. Tada skambino į policiją. Žinojo, kad paprastai policija greitai neatvažiuoja. Yra buvę, kad policija atvažiavo, bet prie durų nieko nebebuvo, tada jie nieko negalėjo padaryti. Po beldimo, matyt, išgirdo, kad skambina policijai, ir pasišalino. Per tą laiką pamatė nuvažiuojantį automobilį – „WV golfą“, kiek žino, tokia mašina važinėja V. S. Kas važiavo mašina, nematė. Ji netgi bijojo prieiti prie durų, nes bijojo, kad duris gali išlaužti. Ar tada buvo atėjęs jos sūnus, negali tvirtinti, nes nematė. Sūnus Erikas pas ją buvo atėjęs dieną prieš tai. Prieš metus ar pusmetį buvo incidentas su sūnumi. Buvo vasaros laikas, kaimynai išgirdo beldimą į langus, krūva necenzūrinių žodžių ir buvo žodžiai „aš tave papjausiu“. Atidarė duris ir sako: „kokios problemos?“ Jos kaimynai girdėjo triukšmą, o ji galvojo, kad tai jos vyresnysis sūnus grįžo iš įkalinimo įstaigos. Atidarius duris, sūnus pasigriebė peilį nuo kiemo ir kažko ieškojo. Nieko neradęs, jis išėjo į kiemą, ji irgi išėjo, nes bijojo būti kambaryje. Sūnus klausė, kodėl neatsiliepia į skambučius. Pasakė, kad tai ne jis jai skambino, o į jo tėvo skambučius neatsako, nes jis nuolat ją vadina necenzūriniais žodžiais. Po to įvykio jis jai kelis kartus sudavęs yra. Tą sykį jis jai spyrė ir apipylė vandeniu. Tai matė kaimynai. Erikas pabėgo, nes pamatė, kad mato kaimynai. V. S. už krūmų laukė, jį pasiėmė ir išsivežė. Kas paskutiniu atveju buvo prie durų ir nubėgęs sėdo į mašiną, nematė, nes buvo prietema. Brolienė pasakė, kad pasakys savo vyrui, kad privažiuotų – kaip suprato, kad besibeldžiantį asmenį sulaikytų ir iškviestų policiją. Kai išvažiavo tas „golfas“, po penkių minučių atvažiavo brolis, apžiūrėjo kiemą, kad niekas nėra pasilikęs, pasakė, kad važiuoja iki miesto, gal sutiks V. S. ir pasakys, kad ją paliktų ramybėje. Ir išvažiavo. Po kiek laiko brolis J. grįžo ir pasakė, kad V. S. apgadino jo mašiną. Matė, kad mašina apgadinta, brolis kvietė kriminalistus, kad įformintų įvykį. Jis pasakojo, kad sustojo šalikelėje, laukė, gal pamatys V. S., sakė, kad norėjo pakalbėti, ir prasidėjo konfliktas. V. S. jį griebė už gerklės. Prie jo priėjo V. S., paklausė „ko tu čia stovi?“. Brolis sakė „palik seserį ramybėj“. „Ai, tai tu čia“, - ir pradėjo vadintis visaip kaip. Brolis sakė, kad sėdėjo mašinoje, išlipęs nebuvo. Sakė, kad V. S. apgadino mašiną kažkokiu kietu daiktu – plyta ar akmeniu. Sakė, kad konflikto metu jos sūnus stovėjo kieme. Nežino, ar jis buvo priėjęs prie mašinos. Jos brolis buvo atvažiavęs su savo uošviu T. Jos brolis buvo atvykęs juodos spalvos džipu TOYOTA. Kai atvyko pas ją iš pradžių, automobilis buvo sveikas, ji tą dieną ir pas juos į namus buvo nuvažiavusi, automobilis nebuvo apgadintas. Po įvykio buvo apibraižytos, įlenktos automobilio durelės. Jai atrodo, tai buvo keleivio pusės durelės. . Su sūnumi konfliktai vyksta po to, kai jis nuėjo pas tėvą gyventi, 2014 m. Sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Kai buvo kviečiama policija, brolio uošvis irgi buvo. Tą dieną pas ją buvo kviesta policija, o pas brolį kriminalistai, kurie apžiūrinėjo mašiną. A. T. yra J. K. žmonos I. K. tėvas. Negali pasakyti, kas nuvažiavo mašina nuo jos namų, nes buvo prietema. Kas beldė į mano duris, nematė. J. K. mašina pradžioje buvo apžiūrima jos kieme, po to nuvažiavo į dirbtuves. Kai beldė į jos duris, buvo tamsu, kiemas neapšviestas. Kad mašinos durelės įbrėžtos matė, nes turėjo prožektorių. Kai buvo apžiūrima mašina jos kieme, A. T. buvo kieme, ar apžiūrėjo, nežino.

Liudytoja I. K. parodė, kad jai paskambino D. (K.), verkdama pasakė, kad jai duris daužo, buvo išsigandusi. Pasakė, kad kviestų policiją. Ji sako „tai kol atvažiuos jie...“ Tada pasakė, kad paprašys vyro, kad jis nuvažiuotų pažiūrėti, kas ten yra. Vyras išvažiavo. Jis yra D. K. brolis. Kažkur po valandos jis parvažiavo. Jis papasakojo, kad V. S. metė akmenį į mašiną. Daugiau nieko nežino .Buvo vakaras, jau tamsoka. Tikslaus laiko nepamena. Datos irgi nelabai pamena. Gyvena už 15 km nuo L., kur gyvena D. Vyras jai dar paskambino iš ten, pasakė, kad jam mašiną sugadino, metė akmeniu į dureles. Pasakė, kad išsikvietė policiją, laukia. Pas ją jis parvyko po visko. Pasakojo, kad nuvažiavo pas D., V. (S.) ten jau nebuvo, tada nuvažiavo ir sustojo prie keliuko, priėjo V., griebė jam už kaklo, jis jam papurškė dujų , tada V. metė iš akmens. Jos vyras (J. K.) išvažiavo su jos tėčiu A. T., kuris gyvena kartu su jais. Jie išvažiavo automobiliu TOYOTA. Vairavo vyras. Iki tol automobilis nebuvo apgadintas, jie kieme tą dieną stovėjo, tikrai prisimena. Kai grįžo, išėjo pažiūrėti, matė, kad buvo sugadintos vairuotojo durelės. Toje vietoje matėsi nutrinti dažai, lyg iš plytos būtų paleista. Automobilis dar nesuremontuotas. Automobilio durelės buvo įlenktos ir įbrėžtos. Vyras dėl remonto tarėsi, skambino. Automobilis pirktas naujas lizingu. Jis draustas KASKO. Nežino, ar jos vyras anksčiau yra turėjęs konfliktų su V. S. Vyro sesuo D. ne kartą yra jiems skambinusi, prašydama pagalbos. Tuo metu, prieš įvykį, jai nebuvo žinoma, kad V. S. yra padavęs teismui ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Liudytojas A. T. parodė, kad J. K. jo yra žentas. Santykiai geri. V. S. nepažįsta. Atvažiavo su J. K. į L. pas J. seserį pažiūrėti, kas ten vyksta, ten nieko nebuvo. Išvažiavo, J. sakė, kad gal sutiks mieste (V. S.). Nuvažiavo iki V. S. namų. Sustojo šalikelėje. Atėjo V. S. ir sako: „ko čia stovi“. J. sako: „tai ką, negalim stovėti?“ Anas sako: „tai čia tu, gaidy?“ Tada jis čiupo už kaklo, paskui griebė akmenį ir trenkė į mašiną. Tada pavažiavo į šoną, apžiūrėjo mašiną. Jie išvažiavo iš namų D. kaime. Buvo praeitų metų ruduo. Buvo tamsu. Paskambinusi J. sesuo skundėsi, kad jai duris tranko buvęs sugyventinis. Išvažiavo kartu su J. automobiliu TOYOTA. Įsėdo į automobilio priekinę keleivio sėdynę. Sustojo kelkraštyje, tikslios vietos nežino. Ten aplinkui buvo namai. Stovėjo 5-10 minučių. Atrodo, kad vairuotojo pusės priekinis langas buvo pradarytas. Iš kiemo išėjo žmogus, kuris priėjo prie mašinos. V. S. anksčiau nebuvo matęs. Prie mašinos priėjęs jis buvo vienas, o ar kieme buvo daugiau asmenų, nematė. Jis priėjo prie vairuotojo pusės lango, paklausė, ko stovim. J. atsakė: „o ką, negalima stovėti?“. V. S.: „tai čia tu, gaidy?“ Tada jis griebė už kaklo. J. K. tuo metu sėdėjo mašinoje. V. S. jį griebė už kaklo per langą. J. kažkaip nusipurtė. Po to tas žmogus griebė už akmens ar plytos ir metė į mašiną, girdėjo trenksmą, tik paskui pamatė apgadinimą. Buvo pataikyta į vairuotojo pusės dureles. J. pavažiavo toliau, kad visai nesudaužytų mašinos. J. K. papurškė dujų, negali pasakyti, ar taikėsi prieš tai. Kadangi buvo tamsu, nelabai matė, ar žmogus nugriuvo. J. K. iš įvykio vietos nuvažiavo link savo darbovietės ir skambino policijai. Policija atvažiavo už maždaug pusvalandžio. Policininkai apžiūrėjo automobilį, surašė viską, jį apklausė. Policininkams pasakė tai, ką matė, kaip ir dabar. Jam V. S. nieko nepadarė, tik buvo šiek tiek stresas. J. K. sakė, kad V. S. yra buvęs sesers draugas ar sugyventinis. Mano, automobilis niekam negalėjo trukdyti. Į V. S. kiemą nebuvo įvažiavę. Kadangi jis nesižvalgė, žmonių kieme nematė. Prie mašinos buvo priėjęs vienas žmogus. Už kaklo paėmęs V. S. J. laikė neilgai, galbūt 10-15 sekundžių. Patikslino, kad V. S. per langą įkišo ranką, už kaklo apsikabino J. K. ir smaugė (parodo, kaip smaugė, kad rankos buvo laikomos ne iš priekio, buvo apsikabintas kaklas ranka iš nugaros pusės). Neprisimena, ar jis buvo išlipęs pažiūrėti ir po to skambino policijai. Automobilio durelės tikrai buvo apgadintos, jose buvo duobė. Mašina nuvažiavo po to, kai buvo paleista iš akmens, tada papurškė dujų ir nuvažiavo. Automobilio durelių dažai buvo atsilupę, apgadinimas buvo šviežias. Girdėjo ir matė, kad į dureles buvo trenkta iš akmens. To, kuris metė akmenį į automobilį, veido nematė. J. K. pasakė, kad akmenį metė V. S.

Liudytojas Saulius Šimoliūnas parodė, kad dirbo su I. Š. ,patruliavo Pakruojo rajone. Operatyvinis darbuotojas R. L. jų paprašė pagalbos – atvažiuoti sulaikyti nusikaltimu įtariamą asmenį. Nuvyko į L., adreso neatsimena, prie V. S. namo. Pasibeldėme, duris atidarė jo sūnus. Jo paklausė, ar yra V. S.. Įėjus, jam buvo paaiškinta, kad jis įtariamas nusikaltimo padarymu (svetimo turto sugadinimu), pareikalavo apsirengti ir vykti į komisariatą aiškintis aplinkybių. Jis apsirengė, susirado dokumentus, jie jį pristatėme į Pakruojo rajono policijos komisariatą. Neatsimena, ar V. S. blaivumas buvo patikrintas. Apie padarytą nusikaltimą sužinojo atvykęs į darbą iš operatyvinio darbuotojo, kuris ir toliau dirbo su tuo įvykiu. Jie darbą pradeda pusė devynių, tai turėjo būti kažkur po devintos vakare. Neatsimena, ar sulaikomas V. S. aiškino įvykio aplinkybes. Kol jis buvo namuose, dėl sveikatos tikrai nesiskundė. Kažką lyg pamena, kad komisariate skundėsi, dėl to jį buvo pristatę į ligoninės Priėmimo skyrių. Kuo konkrečiai jis skundėsi, nepamena. Neprisimena, ar Priėmimo skyriuje jam buvo nustatyta kokia diagnozė, galbūt tokie duomenys turėtų būti byloje. Jeigu žmogus skundžiasi sveikata, jo negali vežti į areštinę, kol nepatikrinta jo sveikata, turi būti išrašyta pažyma. V. S. buvo išvežtas į areštinę. Jo nepilnametį vaiką nuvežė pas giminaičius palikti, kadangi vaikas kartu važiavo, nepasiliko namuose. V. S. kalbėjo apie gyvulius, kas jais pasirūpins. Kai komisariate jam buvo pasakyta, kad jis bus sulaikytas, jis pasiskambino ar pažįstamam, ar giminaičiui, kad pasirūpintų jo gyvuliais. Nepamena, kad V. S. sūnus būtų kalbėjęs, kad tėvas negali vykti dėl kokių nors problemų. Tą vakarą J. K. nematė, jo transporto priemonės jam neteko apžiūrėti. Jis nerašė sulaikymo protokolo, tik kartu su operatyviniu darbuotoju R. L. nuvyko. R. L. nurodė jiems atvykti.

Neatsimena, ar aš asmeniškai tikrino namuose V. S. girtumą. Jeigu ir tikrino, tokie duomenys turi būti byloje. Neatsimena, kad, jiems atvykus, V. S. atrodytų sužalotas. Jis dėl sveikatos jau komisariate kažką skundėsi, bet konkrečiai dėl ko, nepamena. Jeigu vežė į Priėmimo skyrių, jis kažkuo skundėsi. Įvykio vietos apžiūrą, atliko operatyvinis darbuotojas R. L., kuris buvo su jais kartu, kai atvyko pas V. S. Pats įvykis, kiek žino, buvo anksčiau, prieš jiems pradedant darbą. Pas V. S. važiavo su I. Š., o ar R. L. ten jau buvo, ar kartu su jais atvažiavo, neatsimena, bet į namą užėjo visi trys. Jis su I. Š. įvykio vietos neapžiūrėjo, tik sulaikė V. S. Akmenį turbūt R. L. rado. Sprendimą sulaikyti asmenį priima operatyvinis darbuotojas, šiuo atveju tokį sprendimą priėmė R. L..

Liudytojas R. L. parodė, kad Iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas apie įvykį, buvo dėl automobilio sugadinimo, į automobilio dureles buvo mesta plyta. Į įvykio vietą L. važiavo jis vienas. Atliko įvykio vietos bei automobilio apžiūrą. Automobilis buvo TOYOTA, džipas. Automobilis nebuvo įvykio vietoje, buvo nuvažiavęs pas J. K. Paėmė pareiškimą iš J. K.. Pareiškimą rašė iš jo žodžių. J. K. įvykio metu automobilyje buvo ne vienas, todėl apklausė ir liudytoją, kurio vardo ir pavardės negali pasakyti. Vėliau važiavo sulaikyti V. S., nuvyko prie jo namų. Sulaikyti kartu važiavo patruliai I. Š. ir Saulius Šimoliūnas. Iš įvykio vietos prie tvoros, netoli įvažiavimo į kiemą paėmė plytos gabalėlį. Ten V. S. namas. Sulaikant V. S., jam buvo išaiškinta, kad jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką ir kad yra sulaikomas. Neatsimena, ar tikrino jo girtumą. Elgėsi jis normaliai. Nusiskundimų dėl sveikatos V. S. neturėjo, laikino sulaikymo protokolą pildė jis. V. S. buvo pristatytas į Šiaulių areštinę. V. S. jam neteko apklausti, jis atliko tik pirminius tyrimo veiksmus. Automobilį nufotografavo, apžiūrėjau įvykio vietą. Ant automobilio priekinių vairuotojo pusės durelių matėsi įlinkimas ir įbrėžimas. Negali pasakyti, ar tas įbrėžimas bei įlinkimas buvo senas ar šviežiai padarytas. Ar atliekant įvykio vietos apžiūrą, dalyvavo V. S. bei J. K., nepamena. Įvykio vieta-gatvė , danga – žvyras. Įvykio vietą paprastai nurodo pareiškėjas. Tas plytos gabalėlis ten buvo vienintelis, jis buvo paimtas kaip galimas nusikalstamos veikos padarymo įrankis. Niekas iš aplinkinių nenurodė, kad būtent tuo plytos gabalėliu buvo mesta į automobilį. Negali pasakyti dėl to fakto, ar V. S. skundėsi sveikata, kai buvo sulaikomas, nes, kai sulaiko asmenis, juos daugiau saugo patruliai, o jis formino visą įvykį, susirašė protokolą. Patruliai jo nurodymų turi klausyti. Prie jo V. S. sveikata nesiskundė, o jeigu pasiskundė patruliams, jie galėjo jį pristatyti į ligoninės Priėmimo skyrių. Dėl asmens sulaikymo sprendimą priėmė jis. Jis buvo sulaikytas, nes buvo įtariamas, padaręs nusikalstamą veiką. Nepamena, ar V. S. minėjo, kad namuose lieka gyvuliai, nėra kam prižiūrėti jo gyvulius. Pareiškėjas be automobilio sugadinimo dar skundėsi fizinio skausmo sukėlimu. Kaip buvo sukeltas fizinis skausmas, nepamena. Negali pasakyti, ar buvo nustatyta tiksli vieta, kur prie V. S. namų buvo sustojęs automobilis. Plytos gabalėlis rastas prie vartelių, labiau į kiemo pusę. Negali pasakyti, ar buvo likę automobilio paliktų pėdsakų įvykio vietoje. Fotonuotraukos darytos ir automobilio apgadinimai buvo užfiksuoti Linkuvoje, pas J. K.. Pačioje įvykio vietoje, prie V. S. namų, to automobilio nebebuvo. Dėl ko automobilis buvo patrauktas iš įvykio vietos, reikia pareiškimą skaityti. Byloje surinkti dokumentai ir viskas užfiksuota, remiantis J. K. pareiškimu ir įvykio vietos apžiūra.

Apklausė J. K. nurodytą liudytoją, protokole užfiksavo tai, ką jis sakė. Liudytojas buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Įvykio vietos apžiūrą atlikome tamsiu paros metu. Atrodo, pasišvietė prožektoriumi, nepamena, ar ten buvo apšvietimas.

Liudytojas Ž. B. parodė, kad pirmą buvau išsikvietęs J. K., jį apsiklausė kaip liudytoją. Po to buvau išsikvietęs V. S., jam pareiškė įtarimą ir apsiklausė. Po to, išklausęs abi puses, buvo pas V. S. žmoną, kurios vardo ir pavardės nepamena, su ja bendravo. Dar apklausė V. S. sūnų, kurio vardo nepamena. Jam dar nurodė, kad kažkas buvo atvykęs pas V. S. buvusią žmoną ir ten apžiūrėjo įvykio vietą, nes sakė, kad buvo apdaužytos durys. Apžiūrėjo duris, pastebėjo, kad ant jų yra nežymus įlenkimas. V. S. buvo nurodęs liudytoju tokį pilnametį asmenį, bet vėliau išsiaiškino, kad jis turi psichikos negalią, dėl to jis buvo neapklaustas. Apžiūrėjo papildomai J. K. automobilį „Toyota “, pastebėjo, kad priekinės vairuotojo pusės durys yra įlenktos į vidų, be to, buvo matyti netaisyklingos formos žymė ant durų dėl nutrintų dažų. Be to, padarė akistatą tarp J. K. ir V. S.. Dar buvo apklaustas J. K. uošvis bei jo žmona, nes, kaip nurodė V. S. buvusi žmona, kadangi ji iš pat pradžių skambino J. K. žmonai, dėl to pabendravo su ja. Apžiūrėtas automobilis buvo „„Toyota hilux“. juodos spalvos. Apgadinimas man pasirodė šviežias, ten buvo nusitrynę dažai, matėsi metalas, nes metalas nebuvo pradėjęs rūdyti. V. S. buvusi žmona aiškino, kad jai iš pat pradžių paskambino. Iš balso jai tai pasirodęs V. S., bet ji to negarantavo. Tas asmuo jos klausė „kodėl nesirūpini vaiku“. Po kiek laiko pas ją kažkas atvažiavo, ji gerai nematė, kas. Ji lyg minėjo, kad automobilis sustojo už krūmo, kuris yra netoli jos namo. Kažkas nuėjo prie jos lauko durų ir pradėjo daužyti stipriai. Ji išsigando ir paskambino J. K. žmonai. Jis dar buvau apklausęs liudytoją, ten šalia tokia močiutė gyvena. Ji sakė, kad jai paskambino kaimynė, ta močiutė uždegė lauko šviesą ir kol išėjo ji į lauką, sakė, kad matė kažkokį siluetą, kas tai buvo, nematė, nes asmuo nubėgo, uždegus šviesą. J. K. pasakojo, kad buvo apgadintas jo automobilis. Jis pasakojo, kad prie jo buvo priėjęs V. S. ir jam griebė už kaklo . J. K. sakė, kad V. S. jis papurškė dujų balionėliu. Jis sakė, kad papurškė dėl to, kad jį puolė, o jis norėjo apsiginti nuo jo. Kai apklausė V. S., jis sakė, kad jis priėjo prie automobilio, nieko nedarė ir jam tiesiog papurškė dujų dėl nieko. V. S. sakė, kad jis akmens nemetė, nieko nedarė. Kai bendravo su J. K., jis sakė, kad V. S. gulėjo ant žemės ir galbūt kojomis spyrė į dureles ir po to jis pajuto smūgį į dureles kietu daiktu. Kokiu daiktu buvo suduota, jis nematė. Baudžiamoji byla buvo nutraukta prokuratūros nutarimu. Jam sakė, kad V. S. gulėjo ant žemės dėl dujų papurškimo – kai papurškė, jis pagriuvo dėl dujų papurškimo. Įvykio vietoje rastą plytos gabalėlį jis apžiūrėjo. Ekspertizė, kad būtent tuo plytos gabalu buvo įlenktos durelės, nebuvo atlikta. Rastas plytos gabalėlis buvo raudonos spalvos plytos atplaiša, forma netaisyklinga, tokia plyta būna skylėta. V. S. sakė, kad po dujų papurškimo nieko nebematė ir dėl to plytos nebūtų galėjęs paimti. Jis pasakojo, kad po dujų papurškimo į akis jo sūnus nuvedė jį nusiprausti, galbūt nuvedė prie šulinio arba sūnus atnešė kibirą. Neatsimena, kad V. S. ką nors būtų pasakojęs dėl paršelių, neatsimena, ar V. S. pasakojo apie savo patirtus nuostolius.

Liudytojas I. Š. parodė, kad 2015 m. spalio 10 d. vykome į Linkuvą, gatvės nepamenu, pas V. S., operatyvinis darbuotojas R. L. nurodė, kad jis turi būti sulaikytas. Asmenį rado namuose. Duris atidarė, kaip suprato, sūnus. Sulaikė. Operatyvinis darbuotojas išaiškino, dėl ko yra sulaikomas, jie tik sulaikė ir nuvedė į automobilį. Ką aiškino sulaikomas V. S., nepamena. Nepasakys, ar jis turėjo nusiskundimų dėl sveikatos. Jie jį pristatė į policijos komisariatą, po to – į Šiaulių areštinę. Neatsimena, ar asmuo buvo vežtas į ligoninę. Įvykio vietoje, atliekant kokius nors veiksmus, nedalyvavo. Ar V. S. buvo blaivus, turėtų būti užfiksuota, turėjo būti patikrintas blaivumas. Tą vakarą dirbau poroje su patruliu Sauliumi Šimoliūnu. Nurodymus jie vykdė kartu su juo. Negaliu atsakyti, ar į gydymo įstaigą V. S. jis vežė su kitu patruliu kartu. Jeigu policijos komisariate būna daugiau pareigūnų, gali būti ir taip, kad ir su kitu pareigūnu (ne su tuo, su kuriuo dirbama poroje) nuvežė. Namuose V. S. gal nekalbėjo, kad yra problemos su gyvuliais, tačiau apie tai galbūt kalbėjo komisariate. Kalba buvo apie tai, kad namuose yra gyvuliai. Apie kokius konkrečiai gyvulius kalbėjo, nepasakys.

Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 140 straipsnį iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą (LR BK 140 straipsnio 1 dalis), padaromas tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Tuo tarpu kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K – 558/2006).

Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas J. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. S. vaikščiojo po kiemą, priėjęs užsidarė vartus, po to priėjo klausti, ko čia stovi. Jis pradėjo kažką pasakoti, tada jis jam sako: „kam terorizuoji mano seserį?“. Tada jis sako: „ar čia tu, pyderai, gaidy?“ Tada jis jį atpažino. Jis išlėkė ir per automobilio langą pradėjo jį smaugti, sukeldamas jam fizinį skausmą. Jis V. S. tėškė ant žemės. Tada jis kažką griebė nuo žemės ir metė į jo mašiną. Jis tada griebė už dujų balionėlio, papurškė dujų ir išsikvietė policiją.

Tuo tarpu V. S. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažįsta. Jis parodė, kad atvažiavo automobilis prie kiemo, sustojo, variklis dirbo, prie vairo sėdintis asmuo prasidaręs langą žiūrėjo į kiemą, o jis priėjo uždaryti vartų. Jis tą žmogų iš karto pažino, jo klausė, dėl ko ten stovi. Jis sakė jo seserį palikti ramybėje. Buvo pradarytas automobilio langas, o J. K. buvo pasilenkęs ir kažką laikė rankoje, po to netikėtai papurškė dujų į akis ir taip sukėlė jam fizinį skausmą, ir nuvažiavo. Jis jam nebuvo sugriebęs už kaklo , jokio akmens į J. K. automobilį jis nemetė ir automobilio nesugadino.

Šį įvykį matė du liudytojai: J. K. uošvis A. T. ir V. S. sūnus E. S.

Liudytojas E. S. patvirtino, kad jo tėvas V. S. J. K. rankomis suėmęs už kaklo nebuvo, jo nesmaugė. Jis nurodė, kad įvykio dieną juodos spalvos automobilis buvo sustojęs prie įvažiavimo į tėčio namus. Jis buvo įsukęs į kiemo pusę, dėl to nebuvo galima uždaryti vartų. Automobilį stovintį prie namų matė 10-15 minučių. Kad automobilis yra J. K., nežinojo. Prie automobilio jis su tėvu priėjo, kai baigė šertis gyvulius. Tėtis nuėjo uždaryti vartų ir negalėjo, nes tas automobilis trukdė. Buvo tamsus paros metas. Automobilio buvo atidarytas vairuotojo durelių langas. Automobilyje matė J. K. Pirmas pokalbį su vairuotoju pradėjo tėtis, jis sakė patraukti automobilį, nes nori vartus užsidaryti. Jo tėtis J. K. sako: „ko tu čia sustojai?“. Jis: „ko tu čia aiškini?“ Įvykio vietoje niekas iš mašinos nebuvo išlipęs. Tėtis stovėjo prie pat automobilio, galėjo būti arčiau nei pusės metro atstumu. J. K. jo tėčiui papurškė į akis ašarinių dujų, kliuvo ir jam, po to staigiai nuvažiavo.

Liudytojas A. T. patvirtino, kad nuvažiavo iki V. S. namų, sustojo šalikelėje, į V. S. kiemą nebuvo įvažiavę, stovėjo 5-10 minučių. Atrodo, kad vairuotojo pusės priekinis langas buvo pradarytas. Iš kiemo išėjo žmogus, kuris priėjo prie mašinos. Prie mašinos priėjęs jis buvo vienas, o ar kieme buvo daugiau asmenų, nematė. Jis priėjo prie vairuotojo pusės lango, paklausė „ko čia stovi“. J. sako: „tai ką, negalim stovėti?“ Anas sako: „tai čia tu, gaidy?“ , J. K. tuo metu sėdėjo mašinoje. V. S. jį griebė per langą, viena ranka apkabino kaklą ir smaugė. Patikslino, kad V. S. per langą įkišo ranką, už kaklo apsikabino J. K. ir smaugė (parodo, kaip smaugė, kad rankos buvo laikomos ne iš priekio, buvo apsikabintas kaklas ranka iš nugaros pusės). Už kaklo paėmęs V. S. J. laikė neilgai, galbūt 10-15 sekundžių. Juozas jį stūmė nuo savęs, kažkaip nusipurtė, pervertė ar ne, nematė.

Taigi aplinkybes, kad nukentėjusįjį J. K. su rankomis per atvirą automobilio langą smaugė V. S. , taip sukeldamas jam fizinį skausmą, tvirtina tik pats nukentėjusysis J. K. ir jo liudytojas A. T., kuris yra J. K. uošvis. V. S. savo kaltę neigia, nurodydamas, kad jis J. K. nesmaugė. Tokius jo parodymus patvirtina liudytojas jo sūnus E. S. Kitų liudytojų, mačiusių šį konfliktą, nėra. Todėl, vertinant jų parodymus, atsižvelgtina į visus kitus baudžiamosios bylos ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus.

Byloje nustatyta, kad J. K. atvažiavo prie V. S. namų, su automobiliu apie 10 minučių stovėjo prie įvažiavimo į V. S. namus. Kaip parodė J. K., jis važiavo paieškoti V. S. dėl to, kad norėjo jį surasti ir pranešti policijai, kur jis yra, ir kad sesuo parašytų pareiškimą, nes jis gali grįžti ir terorizuoti ją. Tačiau J. K. sesuo dėl grasinimų galėjo kreiptis į policiją pati , parašyti pareiškimą ir be V. S. paieškos. Jokių duomenų apie tai, kad D. K. kreipėsi į policiją dėl V. S. grasinimų jai nėra. Pati liudytoja D. K. parodė, kad kažkas tą vakarą trankė jos namo duris, ji išsigando, paskambino brolienei (J. K. žmonai), pasakė, kad daužo duris, ji pamatė nuvažiuojantį automobilį – „WV golfą“, kiek žino, tokia mašina važinėja V. S. Ar tada buvo atėjęs jos sūnus, negali tvirtinti, nes nematė , kas buvo prie durų ir nubėgęs sėdo į mašiną, nematė, nes buvo prietema. Brolienė pasakė, kad pasakys savo vyrui, kad privažiuotų – kaip suprato, kad besibeldžiantį asmenį sulaikytų ir iškviestų policiją. Kai išvažiavo tas „golfas“, po penkių minučių atvažiavo brolis, apžiūrėjo kiemą, kad niekas nėra pasilikęs, pasakė, kad važiuoja iki miesto, gal sutiks V. S. ir pasakys, kad ją paliktų ramybėje. Liudytoja D. K. patvirtino, kad ji nematė, kas buvo atėjęs prie jos durų. Tuo tarpu liudytojas jos sūnus E. S. patvirtino, kad būtent jis tą dieną ėjo pas mamą pasiimti raketės, nes jis yra sportininkas, o mama jo neįsileido, tada jis parėjo namo, šėrėsi gyvulius ir prie jų namų atvažiavo J. K. Taigi, byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad tą vakarą V. S. daužė D. K. namo duris, ją terorizavo ir jai grasino. Todėl darytina išvada, kad J. K., be jokio pagrindo ir priežasties, atvykdamas su automobiliu prie V. S. namų, pats galimai siekė išprovokuoti konfliktą su V. S.. Iš bylos medžiagos matyti, ir tai patvirtina liudytojai, kad J. K. ir V. S. apsikeitė tik keliomis frazėmis: „ko čia stovi“, „tai ką, negalim stovėti?“ „tai čia tu, gaidy?“ „ko tu čia sustojai?“, „ko tu čia aiškini?“ J. K. ir V. S. jokio asmeninio pykčio vienas kitam neturėjo, blogi santykiai yra susiklostę tik tarp buvusių sugyventinių V. S. ir D. K. Byloje nenustatyta jokio aiškaus preteksto dėl ko V. S., būdamas visiškai blaivus, čiuptų J. K. už kaklo ir jį smaugtų. Tokio konflikto egzistavimu verčia abejoti ir kitos bylos aplinkybės- tai amžiaus skirtumas, nes konflikto metu J. K. buvo 32 metai, o V. S. 62 metai. V. S., būnant dvigubai senesniam ir fiziškai silpnesniam už J. K., naudoti smurtą jauno ir stipraus vyro atžvilgiu, būtų buvę neapdairu ir rizikinga, nes galėjo fiziškai nukentėti ir pats, galėjo pats būti sužalotas, nes automobilyje, be J. K., buvo dar vienas vyras A. T. Todėl darytina išvada, kad V. S. negalėjo išprovokuoti tokio fizinio konflikto, kurio metu jis ir pats galėjo nukentėti. Be to, atsižvelgtina į J. K. ir V. S. padėtį įvykio metu vienas kito atžvilgiu. J. K. nurodė, kad jis buvo smaugiamas savo automobilyje T. H. ( džipas, jo nuotraukos yra bylos medžiagoje), kuris yra su kėbulu. Vairuotojo padėtis jame yra gana aukštai kelio atžvilgiu ir neaukšto ūkio V. S., įkišus rankas per langą į automobilio vidų, smaugti vairuotoją būtų sunku, o gal ir neįmanoma. Tai kelia pagrįstų abejonių, kad J. K. buvo smaugiamas savo automobilyje. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje 2015-10-10 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole J. K. parodė, kad V. S. „per atvirą langą abejomis rankomis sugriebė mane už kaklo, ėmė smaugti, aš sugriebiau jį už rankų , atplėšiau jo rankas nuo kaklo, kai sukau rankas, jis pargriuvo“. Apklausiamas teisiamajame posėdyje J. K. parodė, kad V. S. jį smaugė ištiesęs prieš save rankas ir rankų plaštakomis suėmęs už kaklo.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas A. T. parodė, kad šalia sėdėdamas jis gerai matė, kad V. S. apsikabino J. K. viena ranka už kaklo ir, taip padėdamas kita ranka, smaugė kaklą, parodė, kaip smaugė, kad rankos buvo laikomos ne iš priekio, buvo apsikabintas kaklas ranka iš nugaros pusės .Taigi, A. T., apklausiamas teisme liudytoju, apie smaugimą nurodė visiškai kitas aplinkybes, nei nurodė nukentėjęs J. K. Nukentėjęs J. K. ir liudytojas A. T. skirtingai apibūdino smaugimo fakto aplinkybes-skirtingai apibūdino smaugimo būdą. Skirtingi nukentėjusiojo J. K. ir liudytojo A. T. parodymai dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, nesant kitų tiesioginių , objektyvių įrodymų, vertintini kritiškai ir pagrįstai leidžia abejoti dėl pačio smaugimo fakto ir fizinio skausmo sukėlimo J. K., jį smaugiant.

Byloje esančio liudytojo A. T. parodymai yra nepakankami, prieštaringi, nevienodi, kad jais remiantis būtų galima įrodyti V. S. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Remiantis tik nukentėjusiojo J. K. parodymais, teismas priimti apkaltinamojo nuosprendžio negali. Pats nukentėjusysis J. K. parodė, kad po įvykio jis į medikus nesikreipė. J. K. nurodė, kad V. S. jį smaugė rankomis, kurios buvo purvinos, suėmęs jo kaklą iš priekio. Iškvietus policiją, atvažiavo operatyvininkas, jis apžiūrėjo automobilį. Jam parodė, kur yra smaugimo žymės ant jo kaklo, aplinkui kaklą nuo V. S. rankų jo treningas buvo „tešlinuotas“ (purvinas). Buvo padarytos nuotraukos, kuriose matėsi nešvarių pirštų žymės ant drabužių, kaklas buvo raudonas, grynai pirštai matėsi. Jį fotografavo R. L.. Dar jis automobilį fotografavo. Išreikalavus iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK CD diską su iš karto po įvykio užfiksuotomis nuotraukomis, tokių nuotraukų, kuriose būtų užfiksuotas pats nukentėjusysis J. K. su smaugimo žymėmis ant kaklo ar purvinų rankų pėdsakais ant rūbų , nėra.

Liudytojos D. K. ( J. K. sesuo) ir I. K. (J. K. žmona) apie įvykį sužinojo iš paties J. K., kuris joms papasakojo, todėl tokiais jų duotais parodymais apie įvykį teismas remtis negali. Liudytojai : policijos pareigūnai Saulius Šimoliūnas, R. L., Ž. B., I. Š. duomenis apie šį įvykį užfiksavo tik iš J. K. ir V. S. parodymų, patys įvykio nematė.

Liudytojos D. K. ( sesuo) ir I. K. ( žmona) apie įvykį žino tik iš paties J. K. pasakojimo.

Iškviesti policijos pareigūnai apžiūrėjo J. K. automobilį, konstatavo jo sugadinimus. Tačiau kada, prie kokių aplinkybių, kaip jis buvo sugadintas, tai jie užfiksavo tik iš J. K. duotų parodymų. Automobilio įvykio vietoje nebebuvo.

Dėl daiktinio įrodymo. Liudytojas R. L. patvirtino, kad prie tvoros, netoli įvažiavimo į V. S. kiemą paėmė daiktinį įrodymą- plytos gabalėlį , nes ten jis buvo vienintelis, todėl buvo paimtas kaip galimas nusikalstamos veikos padarymo įrankis. Niekas iš aplinkinių nenurodė, kad būtent tuo plytos gabalėliu buvo mesta į automobilį. Nors jis ir matė ant automobilio priekinių vairuotojo pusės durelių įlenkimą ir įbrėžimą, tačiau negali pasakyti, ar tas įbrėžimas bei įlinkimas buvo senas ar šviežiai padarytas. Liudytojas Ž. B. patvirtino, kad jis 2015-11-24 papildomai apžiūrėjo J. K. automobilį „Toyota hilux“, matė kad priekinės vairuotojo pusės durys yra įlenktos į vidų, buvo matyti netaisyklingos formos žymė ant durų dėl nutrintų dažų.

Liudytojas Ž. B. parodė, kad J. K. pasakojo, kad buvo apgadintas jo automobilis. J. K. sakė, kad V. S. jis papurškė dujų balionėliu dėl to, kad jį puolė, o jis norėjo apsiginti nuo jo. Kai apklausė V. S., jis sakė, kad jis priėjo prie automobilio, nieko nedarė ir jam tiesiog papurškė dujų dėl nieko. V. S. sakė, kad jis akmens nemetė, nieko nedarė. Kai bendravo su J. K., jis sakė, kad V. S. gulėjo ant žemės ir galbūt kojomis spyrė į dureles ir po to jis pajuto smūgį į dureles kietu daiktu. V. S. sakė, kad po dujų papurškimo nieko nebematė ir dėl to plytos nebūtų galėjęs paimti. Jis pasakojo, kad po dujų papurškimo į akis jo sūnus nuvedė jį nusiprausti.

Prie V. S. skundo yra pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų ( b.l.64). Iš jo matyti, kad V. S. kreipėsi į medikus 2016 m. sausio 22 d., nurodydamas, kad pablogėjo matymas po papurškimo dujomis į akis prieš du mėnesius.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad J. K. smurtaujant- papuškus dujų V. S., dujoms patekus į akis , jam buvo sukeltas fizinis skausmas, skaudėjo akis. Iš bylos medžiagos matyti, kad po papurškimo , V. S. dujų pateko ne tik į akis, bet ir į burną, kad V. S. po papurškimo nugriuvo ant žemės, kad tik sūnaus padedamas, nesiorientuodamas aplinkoje, nes buvo sutrikdytas regėjimas, buvo įvestas į namą. Liudytojas E. S. patvirtino, kad jis tikrai tėvui plovė akis, paskui padėjo tėvui atsigulti į lovą, o šis, drėgnu kompresu uždengęs akis, gulėjo lovoje, po to būtent tuo metu atvažiavo policija. Taip pat tai, kad dujų poveikis buvo stiprus, kad V. S. skaudėjo akis, kad , iš karto po įvykio, jis dėl akių skausmo kreipėsi pas medikus, nurodo tas faktas, kad pristatytas į policiją , V. S. išsakė, kad jam skauda akis, todėl policijos pareigūnų buvo nuvežtas į ligoninės Priėmimo skyrių Pakruojyje. Tą patvirtino apklausti liudytojai- policijos pareigūnai. 2016 m. sausio 22 d. V. S. vėl kreipėsi į gydytoją dėl to, kad po to papurškimo pablogėjo regėjimas. J. K. papurškus ašarinių dujų, sveikatos sutrikdymas V. S. nebuvo padarytas, tačiau jam buvo sukeltas fizinis skausmas.