- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-31
- Bylos Nr.
- PK-24-284/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-3-00001-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Volikienė
- Kaltinamasis
- J. K., V. S.
- Civilinis ieškovas
- J. K., V. S.
- Advokatai
- Henrikas Oseckis, Rimvydas Butis
- Kategorijos
- 1.2Specialioji dalis
- 1.2.4Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
- 1.2.4.8Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
- 1.2.4.8.1Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.14Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
- 1.2.14.10Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam , civiliniam ieškovui , kaltinamajam J. K., jo atstovui advokatui Henrikui Oseckiui,
privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam , civiliniam ieškovui kaltinamajam V. S., jo atstovui advokatui Rimvydui Bučiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo tvarka baudžiamąją bylą
pagal privataus kaltintojo , nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo J. K. skundą, kuriame
V. S., a. k. (duomenys neskelbtini)gimęs 1953-08-07 Pakruojo rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialiojo vidurinio išsilavinimo, vedęs, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten yra ir deklaravęs gyvenamąją vietą, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 straipsnio 1dalį, 187straipsnio 1dalį,
pagal privataus kaltintojo, nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. S. priešpriešinį skundą, kuriame
J. K., a.k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, individualios įmonės savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 straipsnio 1dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent, kad 2015-10-10 apie 19:45 val. V. S. (duomenys neskelbtini), tyčia, rankomis sugriebė per atvirą langą automobilyje „T. H.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje sėdėjusiam J. K. už kaklo ir taip jį smaugė, sukeldamas J. K. fizinį skausmą ir padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Be to, V. S. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, J. K. patraukus V. S. rankas nuo kaklo, V. S. pasiėmė ant žemės šalia automobilio buvusį akmenį ir juo vieną kartą metė į automobilio „T. H.“ valst.Nr. (duomenys neskelbtini) priekines vairuotojo pusės dureles, taip jas sugadindamas ir padarydamas 995,10EUR turtinę žalą, taip tyčia sugadindamas svetimą turtą, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 straipsnio 1 dalyje.
J. K. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent, kad 2015-10-10 apie 19:45 val. po to, kai V. S. su J. K. pasisakė vienas kitam po įžeidžiantį žodį, staiga J. K. netikėtai, neįspėjęs, pradėjo purkšti dujų balionėliu V. S. į veidą, jam kliuvo į burną ir akis, taip V. S. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryta nusikalstama veika, numatytą LR BK 140 straipsnio 1dalyje.
Privatus kaltintojas, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. K. parodė, kad jo sesuo paskambino jo žmonai, pasakė, kad jai V. S. grasina uždegti, papjauti ir visokiais žodžiais. Jis su uošviu sėdo į mašiną ir nuvažiavo iki sesers. V. S. jau neberado. Sesuo pasakė, kad jai duris suspardė, jis turėtų būti girtas ir su mašina. Jis sustojo skersai kelio ir stovėjo. V. S. vaikščiojo po kiemą, priėjęs užsidarė vartus, po to priėjo klausti, ko čia stovi. Jis pradėjo kažką pasakoti, kad jam transporterius pavogė, dar kažką, tada jis jam sako: „kam terorizuoji mano seserį?“. Tada jis sako: „ar čia tu, pyderai, gaidy?“ Tada jis jį atpažino. Jis išlėkė ir pradėjo jį smaugti. Jis V. S. tėškė ant žemės. Tada jis kažką griebė nuo žemės ir metė į jo mašiną. Jis tada griebė už dujų balionėlio ir išsikvietė policiją. Policijai skambino pavažiavęs kokį šimtą metrų. Atvyko adresu Liepų g. 9, L. miestelyje. Sustojo dešiniame kelkraštyje, o V. S. namas buvo po kaire skersai kelio. Įvažiavimo į kiemą neužstatė. Stovėjo priešais įvažiavimą. Automobilyje sėdėjo su uošviu A. T. V. S. vaikščiojo kieme. Jis priėjo, užsidarė vartus, paklausė, ko čia stovi. Jis tuo metu stovėjo savo kiemo pusėje prie vartų. Atsakė: „Kas gali uždrausti čia stovėti?“. Jo automobilio vairuotojo pusės langas buvo praviras. Jis pasakojo, kad jam kažkokį transporterį pavogė. Jis kalbėjo , tada pasakė: „nustok terorizuoti mano seserį“, tada jis puolė, šaukdamas „ar čia tu, pydere, gaidy?“ Jis puolė jį smaugti. Iš pradžių V. S. jo neatpažino. Buvo tamsu. Mano, kad jeigu jis iš karto būtų jį atpažinęs, būtų iš karto koliojęs. Tik tada, kai pasakė, kad neterorizuotų sesers, tada jis ėmė jį smaugti. Kai pasakė apie seserį, jis dideliais sparčiais žingsniais nuėjo iš kiemo prie automobilio. Iš kiemo jis išėjo pro vartelius, nes vartus jis buvo užsidaręs. Jis atėjo keikdamasis ir puolė iš karto smaugti. Jis per langą jį smaugė. Smaugė rankomis, kurios buvo purvinos, suėmęs jo kaklą iš priekio. Jis jį tėškė ant žemės, tai yra, sučiupo jį už rankų ir per langą pastūmė, taip pagriovė ant žemės. Jis tada čiupo kažkokį daiktą ir trenkė į automobilį. To daikto nematė. Pataikė į vairuotojo dureles. Jis jam papūtė dujų. Kai jis buvo parkritęs, lyg tada metė tuo daiktu. Jis tupėjo ir paleido tuo akmeniu, jis iš karto dujų papūtė. Jis viena ranka purškė, kita ranka kūrė automobilį. Viskas vyko gal dešimt sekundžių, gal nė tiek. Jis atsistojęs buvo tada, kai smaugė. Kai purškė, jis buvo parkritęs. Purškė dėl to, kad nesudaužytų automobilio daugiau. Galvoja, gal jis tuo akmeniu norėjo pataikyti į galvą. Jeigu jis metė vienu akmeniu, gal mes ir iš dešimt, kas jį žino. Pavažiavęs kokius du šimtus metrų, sustojo, išlipęs apžiūrėjo dureles, jos buvo įlenktos, tada iš karto paskambino 112. Būtų skambinęs ir dėl to, kad jį smaugė. Dėl smaugimo skausmą patyrė. Patyrė stresą. Ir uošvis stresą turėjo. Situacija nebuvo normali. Paskambinęs telefonu 112, jis pasakė, kad jį smaugė ir kažkokiu daiktu paleido į dureles. Atvažiavo policijos ekipažas pas jo seserį, apžiūrėjo dureles, išklausė, pasakė, kad čia reikia kito pareigūno, ne patrulių. Po to atvažiavo operatyvininkas. Jis apžiūrėjo automobilį. Jam parodė, kur yra smaugimo žymės ant jo kaklo, aplinkui kaklą nuo V. S. rankų jo treningas buvo „tešlinuotas“ (purvinas – posėdžio sekretorės pastaba). Jis buvo nufotografuotas. Iš sesers namų nuvažiavo į savo įmonės teritoriją, nes ten yra apšvietimas. Jis ten laukė atvykstant operatyvinio darbuotojo. Tada apklausė jį ir A. T., „nupaveikslavo“ mašiną ir jį. Su policija jis pas V. S. nebuvo nuvažiavęs. Kreipiausi į TOYOTA centrą, nes iš ten pirko naują mašiną, yra garantija. Žada keisti dureles, išrašė sąmatą. Automobilis yra draustas kasko. Draudimo sutartyje numatyta 10 proc. išskaita. Turtinė žala yra 99,51 Eur. Neturtinė žala 2000 Eur. Gaištamas jo laikas, turėjo stresą, patyrė skausmą, sugaišo darbo laiką. Dėl smaugimo skausmą patyrė. Buvo padarytos nuotraukos, kuriose matėsi nešvarių pirštų žymės ant drabužių, kaklas buvo raudonas, grynai pirštai matėsi. Jį fotografavo R. L. Dar jis automobilį fotografavo. Ieškinį palaiko, prašo priteisti. Su uošviu važiavo, nes taip nusprendė. Kai jam V. S. čiupo už kaklo (rodoma, kad V. S. rankos buvo iš priekio), jis čiupo jam už rankų, užtruko gal 20 sekundžių, kol jį patraukė. Mašina nesuremontuota. AB „Lietuvos draudimas“ ir TOYOTA centras dabar turi sutartį ir galės mašiną suremontuoti, anksčiau tokios sutarties nebuvo. Žadu automobilį remontuoti Šiauliuose. Dabar neturi kada mašiną priduoti į remontą. Žala buvo registruota kitą dieną po įvykio. Draudimo kompanijos atstovo automobilis buvo apžiūrėtas po įvykio. Antrą kartą pas jį automobilio apžiūrėti nebuvo atvykę. Kai V. S. vaikščiojo kieme, ten buvo ir jo sūnus, jis stovėjo už vartų kiemo pusėje. Tuo momentu, kai V. S. priėjo prie jo, jo sūnus liko stovėti už vartų kieme. V. S. sūnus galėjo matyti, kas vyksta prie automobilio. Ką vėliau darė sūnus, nematė, nes, kai papūtė dujų, nuvažiavo. Įvykio vietoje buvo rastas plytgalis, kurio netgi kampai atitinka mašinai padarytus sugadinimus. Didelė tikimybė, kad tuo plytgaliu buvo apgadintas automobilis. Įvykio vietoje ant kelio važiuojamosios dalies plytų daugiau nėra. Ant žvyrkelio akmenų yra. Pagal sugadinimus turėjo būti kietas daiktas aštriais kampais. Jis buvo atvykęs į apklausą policijoje Pakruojyje, tada tyrėjas į apklausą atsinešė tą įvykio vietoje rastą plytgalį. Kadangi V. S. yra senas žmogus, yra silpnesnis, jis jam kumščiu į veidą nedavė, jau geriau dujų papurškė, kad nebūtų sulaužyta kažkas.
Kaltinamasis V. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad su J. K. skundu nesutinka. Nieko nepadarė, tai jie pas jį atvažiavo. Ta mašina galėjo būti sudaužyta seniai. Kad mašina buvo įbrėžta anksčiau, įrodymų neturi.
Privatus kaltintojas , nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. S. parodė, kad tą dieną jo sūnus E. S. buvo nuėjęs pas savo motiną su savo draugu. Jis ten nuėjęs nebuvo. Sūnus nebuvo įleistas į vidų. Kai sūnus grįžo, jis nuėjo pas karves, o sūnus – jaučių pažiūrėti. Atvažiavo automobilis prie kiemo, sustojo, variklis dirbo, prie vairo sėdintis asmuo prasidaręs langą žiūrėjo į kiemą, o jis priėjo uždaryti vartų. Jis tą žmogų iš karto pažino. Jis jo klausė, dėl ko ten stovi. Jis sakė jo seserį palikti ramybėje. Buvo pradarytas automobilio langas, o J. K. buvo pasilenkęs ir kažką laikė rankoje, po to netikėtai papurškė dujų. Jo vaikas buvo šalia, jam irgi kliuvo. Papurškęs dujų, J. K. nuvažiavo. Jis jam nebuvo sugriebęs už kaklo. Rankas tuo metu buvo nusiplovęs. Jeigu būtų palietęs kaklą, mano, būtų likę žymės, gal kokios mėlynės, gal reikėtų pas daktarą. Jis pats purvinais rūbais atvažiavo. Mano, kad jis atvažiavo jam keršyti, kam padavė jo seserį į teismą dėl alimentų. Kito kartu su juo buvusio žmogaus nepažino. Tas jo vadinamas uošvis yra jo buvusios sugyventinės meilužis. Jis pats to žmogaus, kuris liudijo, nepažino, negali pasakyti, ar tai tas pats žmogus, kuris tada kartu buvo su J. K. Jis tada to žmogaus gerai nematė. Jis buvo nuvežtas į ligoninę, nes jam labai skaudėjo akis. Policijos pareigūnai meluoja. Ligoninėje jam suleido vaistus. Gydytojas pasakė, kad nereikėjo akių plauti vandeniu. Į ligoninę nuvežė jį tas pareigūnas, kuris liudijo paskutinis ir Saulius Šimoliūnas. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis tuo metu gulėjo. Jo vaikas paklausė, ko jiems reikia, tai atsakė, kad jeigu neįsileis, išplėš duris. Kai atidarė duris, S. Šimoliūnas iš karto liepė papūsti į alkotesterį. Tą naktį, kai jį sulaikė, kiaulė atsivedė paršelius, dešimt paršelių krito, nuostolis 600 eurų. Patyrė nuostolių dėl sumažėjusio primilžio, nes tuo metu, kai buvo sulaikytas, karvės liko nemelžtos, neteko 96 Eur pajamų, dėl 240 litrų mažesnio primilžio. Jam padaryta 696 Eur turtinė žala. Neturtinės žalos dydis – 1500 Eur. Neturtinė žala jam buvo padaryta dėl akių sužalojimo, jis ir dabar jaučia to pasekmes, dabar yra nustatyta katarakta. Akmens į automobilį nemetė, nes gavo dujų ir nukrito. Policijos pareigūnai tą akmenį pasiėmė pas jį kieme. Jeigu būtų metęs tą plytgalį, jis turėjo būti ant kelio. Tas kelias apskritai siauras, tik viena mašina pravažiuoja. Policijai nepaskambino, kad nukentėjo, dėl to, kad nežinojo, kaip elgtis. Kadangi jam skaudėjo akis, gulėjo lovoje. Policininkams sakė, kad jam akis skauda, jie atsakė, kad išsimirksės. Nugirdo, kad policininkai sakė, kad blogai, kad jis negirtas. Kai policija beldėsi į duris, jis gulėjo lovoje uždengtomis akimis. Duris atidarė sūnus. Mano, kad jam reikėjo kreiptis į medikus. Akis buvo prasiplovęs. Telefoną turėjo. Policija atvažiavo po pusės valandos nuo įvykio. Jis mano, kad J. K. su policininkais buvo susitaręs. Policininkams sakė dėl gyvulių, kad turi kiaulė atsivesti paršelius, karvės liks nemelžtos, prašė nevežti, pažadėjo pats atvykti, išsiaiškinti, o jie pasiėmė ir išsivežė. Kai atvažiavo policija, prašė leisti parašyti pareiškimą. Jam neleido parašyti pareiškimo, suplėšė popierių. Kitą dieną jis pats parašė pareiškimą ir pridavė. Buvo nugultų 10 paršelių, o kiaulė iš viso atsivedė 12 paršelių. Liudytojai kitokį paršelių skaičių nurodė gal dėl to, kad jų nesuskaičiavo. Negyvus paršelius sumetė į konteinerį. Negyvų paršelių nenufotografavo. Areštinėje buvo per naktį, sekmadienį parvežė. Kad negyvi paršeliai tikrai buvo, liudija jo sesuo, sūnus. Į veterinarą, kad išrašytų pažymą dėl kritusių paršelių, nesikreipė. Kad paršeliai krito, veterinarui sakė, jis sakė, kad juos buvo reikalinga utilizuoti, už tai apmokėti. Kad primilžis sumažėjo, dokumentų nėra, nes pieno jis nepristato į pieninę, naudoja savo poreikiams.
Kaltinamasis J. K. dėl jam pareikšto priešpriešinio kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad su priešpriešiniu skundu nesutinka. Jis sako, kaip buvo, o V. S. parašė netiesą. Ne jis V. S. užpuolė. Jis tikrai jo nepultų, juo labiau viešoje vietoje. Kad dujomis papurškė tyčia, sužalojo akis, gali pasakyti, kad , kol pareigūnai jam nepasakė, kad uždarys jį į areštinę, tol jis nesiskundė. Jis mano, kad jam neturėjo netgi kliūti tų dujų. Jeigu jam būtų kliuvę tų dujų, galbūt tą būtų pastebėję vėliau atvykę pareigūnai, būtų raudonos akys, jas graužtų, praeitų gal daugiau nei per pusę valandos, gal valanda. Jeigu gydytojas leido jį sulaikyti, galbūt nieko nebuvo. Jis dujas purškė, dujų balionėlį laikydamas vienoje rankoje, o kita ranka kūrė automobilį, stengėsi kuo greičiau nuvažiuoti, tai nežino, ar jis tų dujų gavo. Norėjo kuo greičiau patraukti automobilį, kad jo daugiau neapgadintų, netaikė konkrečiai į veidą V. S. Nežinojo, kad V. S. pareigūnai sulaikys. Nežinojo, kokius gyvulius jis laiko. Jis išsikvietė policiją, atvažiavo policija, parašė pareiškimą, apžiūrėjo jo mašiną ir jie išvažiavo. Kokie toliau bus pareigūnų veiksmai, jis nežinojo. Nėra atsakingas, kad krito paršeliai, netiki, kad tie paršeliai krito. Mano, V. S. nereikėjo jo užkabinėti. Jis V. S. jokių įžeidžiančių žodžių nepasakė. Kai paklausė, ko stovi, pasakė „kas gali uždrausti man čia stovėti?“, ir viskas. Jie apie vaiką visai nekalbėjo. Jie iš viso nesikalbėjo, jis tik pasakojo, kad iš jo pavogė transporterius. Kai tik užsiminė apie seserį, jis iš karto puolė, nebebuvo, kada kalbėtis. E. S. stovėjo kieme už vartų. Šalia jo sėdintis A. T. matė viską ir išsigando, sakė, kad nepagalvojo, jog gali pulti. Jie jo neužkabinėjo, jis pats prie jų prisikabino. Nurodė, kad norėjo V. S. surasti ir iškviesti policiją dėl to, kad sesuo yra ne vieną kartą išsikvietusi policiją. Kol atvažiuoja policija, V. S. nebėra, liepia kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Dabar tikėjosi, kad jis važiuoja girtas, jeigu policija jį sustabdytų už vairo girtą, tada nubaustų ir jis daugiau nebevažinėtų, nebeterorizuotų sesers. Jis nusikalstamos veikos nepadarė, o domėtis kažkuo gali.
Liudytojas E. S. parodė, kad V. S. yra jo tėtis. D. K., kuri yra J. K. sesuo, jo mama, J. K. yra jo dėdė. Su juo santykiai blogi, nes jis pykstasi su tėčiu. Jo tėtis su J. K. nebendrauja. Jo mama su tėčiu niekada kartu negyveno. Tėčio ir mamos santykiai blogi. Buvo taip, kad vieną dieną dirbo lauke, rovė burokus, jis tėčiui pasakė, kad eina pas mamą pasiimti raketės, nes jis yra sportininkas, o mama jo neįsileido. Parėjo namo. Šėrėsi gyvulius ir prie jų namų atvažiavo J. K.. Jis sustojo prie įvažiavimo į kiemą. Jo tėtis J. K. sako: „ko tu čia sustojai?“. Jis: „ko tu čia aiškini?“ J. K. jo tėčiui papurškė į akis dujų, kliuvo ir jam, po to nuvažiavo. Po valandos atvažiavo policija bei jį ir jo tėvą išsivežė. Tėtį policija išvežė į Šiaulius, o jį paliko pas tetą Z. J. Kai kitą rytą grįžau namo, rado, kad kiaulė atsivedė paršelius ir tie paršeliai buvo negyvi. Jų buvo dešimt. Be to, liko nemelžtos karvės, kurios dėl to ėmė mažiau duoti pieno. Įvykio dieną automobilis buvo sustojęs prie įvažiavimo į tėčio namus. Jis buvo įsukęs į kiemo pusę, dėl to nebuvo galima uždaryti vartų. Stovinčio automobilio vairuotojo durelės buvo į namo pusę. Tuo metu buvo su tėvu ir jie priėjo prie automobilio. Tėtis nuėjo uždaryti vartų ir negalėjo, nes tas automobilis trukdė. Tėtis pasakė patraukti automobilį, o tada jam papurškė dujų. Buvo tamsus paros metas. Automobilio langai buvo pusiau atidaryti. Tiksliau, buvo atidarytas vairuotojo durelių langas. Automobilyje matė tik vieną žmogų. Tai buvo J. K. Automobilis buvo juodos spalvos, o markės nematė Pirmas pokalbį su vairuotoju pradėjo tėtis, jis sakė patraukti automobilį, nes nori vartus užsidaryti. Kai tėtis priėjo, jam papurškė dujų. Purškė ašarinėmis dujomis, nes ir pats pajautė skausmą. Tėtis, papurškus dujų, nusisuko ir nukrito. Jis irgi nusisuko. Jis nukrito, nes gavo dujų. Tėtį nuvedė praustis veido. Įvykio vietoje niekas iš mašinos nebuvo išlipęs. Tą dieną buvo nuėjęs pas motiną adresu (duomenys neskelbtini). Buvo ten apie 16.00 val. su draugu D. V. Durims tada nieko nepadarė, į duris beldė rankomis. Namuose degė šviesa, o kas namuose buvo, nematė. Papurškus dujų, tėtis apsisuko ir nugriuvo į priekį suklupdamas ant kelių. Be tėvo ir jo įvykio vietoje buvo D. V. Jis buvo kieme. Vartai užsidaro iš kiemo į gatvės pusę, tačiau jų viena pusė buvo nusisukusi į gatvės pusę. Mašina buvo sustojusi kairėje kelio pusėje, jų namas yra kairėje pusėje. Automobilį stovintį prie namų matė 10-15 minučių. Prie automobilio priėjo, kai baigė šertis gyvulius. Kad automobilis yra J. K., nežinojo. Kai papurškė dujų, staigiai nuvažiavo, o tėtį nuvedė į namus akių plautis. Tėtis buvo nugriuvęs. Jam dujų kliuvo į vieną akį. Policijos pareigūnai atvyko už maždaug vienos valandos ir jie ieškojo akmens prie kiemo vartų. Po to jie kažką rado ir nufotografavo. Tėtis akmens į automobilį nemetė, nes kaip galėjo mesti, jeigu jam akys buvo pripurkštos. Kai grįžo namo, rado dešimt paršelių, kiaulės nugultus. Kiaulė paršelius atsivedė tą naktį, kai policija juos išvežė. Karvė ėmė duoti mažiau pieno. Mažiau pieno davė maždaug savaitę. Jį namo parvežė teta ir jos vyras. Tėtis stovėjo prie pat automobilio. Galėjo būti arčiau nei pusės metro atstumas. Automobilio dureles matė, bet buvo tamsu, neatkreipė dėmesio, ar ant jų buvo kokių nors apgadinimų. Su mama nesugyvena. Yra buvę, kad mama jam griebė už rankos ir pati trenkėsi į staktą, nes jis pasitraukė į priekį, nes ji neišlaikė pusiausvyros. Dabar jis gyvena pas tėtį. Anksčiau gyveno su mama, iki 2008 m., o nuo tada gyvena su tėvu.
Liudytojas V. J. parodė, kad buvo naktis iš spalio 10 d. į spalio 11 d. Apie pirmą valandą nakties pas juos pradėjo belstis į duris, prisistatė, kad tai policija, sakė, kad atvežė E. Su V. S. tada nebuvo susitikę, sakė, kad jis policijos mašinoje. Kai įleido, E. papasakojo, kad atvažiavo mašina prie vartų, papurškė tėvui dujų į akis ir nuvažiavo. Kas buvo tie atvykę žmonės, nežino. Pasikalbėjo ir nuėjo miegoti. Tą naktį E. miegojo pas juos. Ryte E. parvežė į namus ir nuėjo pasižiūrėti į tvartą. Rado, kad kiaulė atsivedė paršelius, buvo iš viso dešimt negyvų paršelių. Į tvartą buvo užėję jis su žmona ir E. Gyvų paršelių nematė. E. negyvus paršelius sudėjo į karutį. V. S. apie patį įvykį, po kurio buvo sulaikytas, pasakojo. Jis nesakė, kad į automobilį metė akmenį. Apie konfliktus su J. K. nežino.
Liudytoja Z. J. parodė, kad jos santykiai su broliu (V. S.) geri. J. K. nepažįsta. Buvo 2015 m. spalio 10 d. naktis, apie 1 val. Pas juos į langą pasibeldė policija. Bijojo įleisti. Vyras atidarė duris. Pamatė, kad prie durų stovi V. S. sūnus E. Ji jo paklausė, kur tėtis. Policininkai atsakė, kad jiems apie tai pasakys E. Jis papasakojo, kad prie jų namų prie vartų atvažiavo mašina, iš jo tėvui kažkas papurškė dujų į akis ir nuvažiavo. Kai ryte parvežė E. į namus, pamatė, kad per naktį kiaulė atsivedė paršelių ir tie paršeliai buvo negyvi, nugulti. Matė, kaip E. dešimtį paršelių sumetė į „tačką“, o gyvų paršelių nematė. E. mamos nepažinojo, jis su motina „nesueina“. Jos brolis V. S. negeria. Nuo 2015 m. spalio 10 d. brolis nemiega naktimis, geria vaistus. E. turi daug medalių, nes sportuoja – bėgioja, žaidžia krepšinį. Vaikas gyvena su tėvu, mano, todėl, kad motina nenori jo auginti. Kur paskui negyvus paršelius vežė su „tačka“, nežino, nes jai reikėjo vykti namo gerti vaistų. Negyvus paršelius suskaičiavo – buvo 10 paršelių.
Liudytoja D. K. parodė, kad su J. K. santykiai geri. V. S. jai 22 metus buvo draugas, jie turi bendrą sūnų, o dabar su juo nenori jokio reikalo turėti, o V. S. ją persekioja. Su juo yra buvę konfliktų. Buvo apie 19.00 val. vakaro, jai paskambino kažkoks vyras iš nežinomo numerio ir paklausė, ar pas ją nėra kažkokio vyro. Atsakė, kad nėra. Tada telefoną perėmė, kaip suprato iš balso, V. S., buvo krūva keiksmažodžių. Išjungė telefoną, nesiklausė. Po 10-15 minučių kažkas ėmė nežmoniškai trankyti į duris. Išsigando. Paskambino brolienei (J. K. žmonai), pasakė, kad daužo duris, brolienė pasakė paskambinti policijai, sakė, kad pasakys jos broliui, gal privažiuos. Yra ne kartą nukentėjusi, todėl bijojo. Dar paskambino kaimynei S. K. Ji sakė skambinti į policiją. Tada skambino į policiją. Žinojo, kad paprastai policija greitai neatvažiuoja. Yra buvę, kad policija atvažiavo, bet prie durų nieko nebebuvo, tada jie nieko negalėjo padaryti. Po beldimo, matyt, išgirdo, kad skambina policijai, ir pasišalino. Per tą laiką pamatė nuvažiuojantį automobilį – „WV golfą“, kiek žino, tokia mašina važinėja V. S. Kas važiavo mašina, nematė. Ji netgi bijojo prieiti prie durų, nes bijojo, kad duris gali išlaužti. Ar tada buvo atėjęs jos sūnus, negali tvirtinti, nes nematė. Sūnus Erikas pas ją buvo atėjęs dieną prieš tai. Prieš metus ar pusmetį buvo incidentas su sūnumi. Buvo vasaros laikas, kaimynai išgirdo beldimą į langus, krūva necenzūrinių žodžių ir buvo žodžiai „aš tave papjausiu“. Atidarė duris ir sako: „kokios problemos?“ Jos kaimynai girdėjo triukšmą, o ji galvojo, kad tai jos vyresnysis sūnus grįžo iš įkalinimo įstaigos. Atidarius duris, sūnus pasigriebė peilį nuo kiemo ir kažko ieškojo. Nieko neradęs, jis išėjo į kiemą, ji irgi išėjo, nes bijojo būti kambaryje. Sūnus klausė, kodėl neatsiliepia į skambučius. Pasakė, kad tai ne jis jai skambino, o į jo tėvo skambučius neatsako, nes jis nuolat ją vadina necenzūriniais žodžiais. Po to įvykio jis jai kelis kartus sudavęs yra. Tą sykį jis jai spyrė ir apipylė vandeniu. Tai matė kaimynai. Erikas pabėgo, nes pamatė, kad mato kaimynai. V. S. už krūmų laukė, jį pasiėmė ir išsivežė. Kas paskutiniu atveju buvo prie durų ir nubėgęs sėdo į mašiną, nematė, nes buvo prietema. Brolienė pasakė, kad pasakys savo vyrui, kad privažiuotų – kaip suprato, kad besibeldžiantį asmenį sulaikytų ir iškviestų policiją. Kai išvažiavo tas „golfas“, po penkių minučių atvažiavo brolis, apžiūrėjo kiemą, kad niekas nėra pasilikęs, pasakė, kad važiuoja iki miesto, gal sutiks V. S. ir pasakys, kad ją paliktų ramybėje. Ir išvažiavo. Po kiek laiko brolis J. grįžo ir pasakė, kad V. S. apgadino jo mašiną. Matė, kad mašina apgadinta, brolis kvietė kriminalistus, kad įformintų įvykį. Jis pasakojo, kad sustojo šalikelėje, laukė, gal pamatys V. S., sakė, kad norėjo pakalbėti, ir prasidėjo konfliktas. V. S. jį griebė už gerklės. Prie jo priėjo V. S., paklausė „ko tu čia stovi?“. Brolis sakė „palik seserį ramybėj“. „Ai, tai tu čia“, - ir pradėjo vadintis visaip kaip. Brolis sakė, kad sėdėjo mašinoje, išlipęs nebuvo. Sakė, kad V. S. apgadino mašiną kažkokiu kietu daiktu – plyta ar akmeniu. Sakė, kad konflikto metu jos sūnus stovėjo kieme. Nežino, ar jis buvo priėjęs prie mašinos. Jos brolis buvo atvažiavęs su savo uošviu T. Jos brolis buvo atvykęs juodos spalvos džipu TOYOTA. Kai atvyko pas ją iš pradžių, automobilis buvo sveikas, ji tą dieną ir pas juos į namus buvo nuvažiavusi, automobilis nebuvo apgadintas. Po įvykio buvo apibraižytos, įlenktos automobilio durelės. Jai atrodo, tai buvo keleivio pusės durelės. . Su sūnumi konfliktai vyksta po to, kai jis nuėjo pas tėvą gyventi, 2014 m. Sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Kai buvo kviečiama policija, brolio uošvis irgi buvo. Tą dieną pas ją buvo kviesta policija, o pas brolį kriminalistai, kurie apžiūrinėjo mašiną. A. T. yra J. K. žmonos I. K. tėvas. Negali pasakyti, kas nuvažiavo mašina nuo jos namų, nes buvo prietema. Kas beldė į mano duris, nematė. J. K. mašina pradžioje buvo apžiūrima jos kieme, po to nuvažiavo į dirbtuves. Kai beldė į jos duris, buvo tamsu, kiemas neapšviestas. Kad mašinos durelės įbrėžtos matė, nes turėjo prožektorių. Kai buvo apžiūrima mašina jos kieme, A. T. buvo kieme, ar apžiūrėjo, nežino.
Liudytoja I. K. parodė, kad jai paskambino D. (K.), verkdama pasakė, kad jai duris daužo, buvo išsigandusi. Pasakė, kad kviestų policiją. Ji sako „tai kol atvažiuos jie...“ Tada pasakė, kad paprašys vyro, kad jis nuvažiuotų pažiūrėti, kas ten yra. Vyras išvažiavo. Jis yra D. K. brolis. Kažkur po valandos jis parvažiavo. Jis papasakojo, kad V. S. metė akmenį į mašiną. Daugiau nieko nežino .Buvo vakaras, jau tamsoka. Tikslaus laiko nepamena. Datos irgi nelabai pamena. Gyvena už 15 km nuo L., kur gyvena D. Vyras jai dar paskambino iš ten, pasakė, kad jam mašiną sugadino, metė akmeniu į dureles. Pasakė, kad išsikvietė policiją, laukia. Pas ją jis parvyko po visko. Pasakojo, kad nuvažiavo pas D., V. (S.) ten jau nebuvo, tada nuvažiavo ir sustojo prie keliuko, priėjo V., griebė jam už kaklo, jis jam papurškė dujų , tada V. metė iš akmens. Jos vyras (J. K.) išvažiavo su jos tėčiu A. T., kuris gyvena kartu su jais. Jie išvažiavo automobiliu TOYOTA. Vairavo vyras. Iki tol automobilis nebuvo apgadintas, jie kieme tą dieną stovėjo, tikrai prisimena. Kai grįžo, išėjo pažiūrėti, matė, kad buvo sugadintos vairuotojo durelės. Toje vietoje matėsi nutrinti dažai, lyg iš plytos būtų paleista. Automobilis dar nesuremontuotas. Automobilio durelės buvo įlenktos ir įbrėžtos. Vyras dėl remonto tarėsi, skambino. Automobilis pirktas naujas lizingu. Jis draustas KASKO. Nežino, ar jos vyras anksčiau yra turėjęs konfliktų su V. S. Vyro sesuo D. ne kartą yra jiems skambinusi, prašydama pagalbos. Tuo metu, prieš įvykį, jai nebuvo žinoma, kad V. S. yra padavęs teismui ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Liudytojas A. T. parodė, kad J. K. jo yra žentas. Santykiai geri. V. S. nepažįsta. Atvažiavo su J. K. į L. pas J. seserį pažiūrėti, kas ten vyksta, ten nieko nebuvo. Išvažiavo, J. sakė, kad gal sutiks mieste (V. S.). Nuvažiavo iki V. S. namų. Sustojo šalikelėje. Atėjo V. S. ir sako: „ko čia stovi“. J. sako: „tai ką, negalim stovėti?“ Anas sako: „tai čia tu, gaidy?“ Tada jis čiupo už kaklo, paskui griebė akmenį ir trenkė į mašiną. Tada pavažiavo į šoną, apžiūrėjo mašiną. Jie išvažiavo iš namų D. kaime. Buvo praeitų metų ruduo. Buvo tamsu. Paskambinusi J. sesuo skundėsi, kad jai duris tranko buvęs sugyventinis. Išvažiavo kartu su J. automobiliu TOYOTA. Įsėdo į automobilio priekinę keleivio sėdynę. Sustojo kelkraštyje, tikslios vietos nežino. Ten aplinkui buvo namai. Stovėjo 5-10 minučių. Atrodo, kad vairuotojo pusės priekinis langas buvo pradarytas. Iš kiemo išėjo žmogus, kuris priėjo prie mašinos. V. S. anksčiau nebuvo matęs. Prie mašinos priėjęs jis buvo vienas, o ar kieme buvo daugiau asmenų, nematė. Jis priėjo prie vairuotojo pusės lango, paklausė, ko stovim. J. atsakė: „o ką, negalima stovėti?“. V. S.: „tai čia tu, gaidy?“ Tada jis griebė už kaklo. J. K. tuo metu sėdėjo mašinoje. V. S. jį griebė už kaklo per langą. J. kažkaip nusipurtė. Po to tas žmogus griebė už akmens ar plytos ir metė į mašiną, girdėjo trenksmą, tik paskui pamatė apgadinimą. Buvo pataikyta į vairuotojo pusės dureles. J. pavažiavo toliau, kad visai nesudaužytų mašinos. J. K. papurškė dujų, negali pasakyti, ar taikėsi prieš tai. Kadangi buvo tamsu, nelabai matė, ar žmogus nugriuvo. J. K. iš įvykio vietos nuvažiavo link savo darbovietės ir skambino policijai. Policija atvažiavo už maždaug pusvalandžio. Policininkai apžiūrėjo automobilį, surašė viską, jį apklausė. Policininkams pasakė tai, ką matė, kaip ir dabar. Jam V. S. nieko nepadarė, tik buvo šiek tiek stresas. J. K. sakė, kad V. S. yra buvęs sesers draugas ar sugyventinis. Mano, automobilis niekam negalėjo trukdyti. Į V. S. kiemą nebuvo įvažiavę. Kadangi jis nesižvalgė, žmonių kieme nematė. Prie mašinos buvo priėjęs vienas žmogus. Už kaklo paėmęs V. S. J. laikė neilgai, galbūt 10-15 sekundžių. Patikslino, kad V. S. per langą įkišo ranką, už kaklo apsikabino J. K. ir smaugė (parodo, kaip smaugė, kad rankos buvo laikomos ne iš priekio, buvo apsikabintas kaklas ranka iš nugaros pusės). Neprisimena, ar jis buvo išlipęs pažiūrėti ir po to skambino policijai. Automobilio durelės tikrai buvo apgadintos, jose buvo duobė. Mašina nuvažiavo po to, kai buvo paleista iš akmens, tada papurškė dujų ir nuvažiavo. Automobilio durelių dažai buvo atsilupę, apgadinimas buvo šviežias. Girdėjo ir matė, kad į dureles buvo trenkta iš akmens. To, kuris metė akmenį į automobilį, veido nematė. J. K. pasakė, kad akmenį metė V. S.
Liudytojas Saulius Šimoliūnas parodė, kad dirbo su I. Š. ,patruliavo Pakruojo rajone. Operatyvinis darbuotojas R. L. jų paprašė pagalbos – atvažiuoti sulaikyti nusikaltimu įtariamą asmenį. Nuvyko į L., adreso neatsimena, prie V. S. namo. Pasibeldėme, duris atidarė jo sūnus. Jo paklausė, ar yra V. S.. Įėjus, jam buvo paaiškinta, kad jis įtariamas nusikaltimo padarymu (svetimo turto sugadinimu), pareikalavo apsirengti ir vykti į komisariatą aiškintis aplinkybių. Jis apsirengė, susirado dokumentus, jie jį pristatėme į Pakruojo rajono policijos komisariatą. Neatsimena, ar V. S. blaivumas buvo patikrintas. Apie padarytą nusikaltimą sužinojo atvykęs į darbą iš operatyvinio darbuotojo, kuris ir toliau dirbo su tuo įvykiu. Jie darbą pradeda pusė devynių, tai turėjo būti kažkur po devintos vakare. Neatsimena, ar sulaikomas V. S. aiškino įvykio aplinkybes. Kol jis buvo namuose, dėl sveikatos tikrai nesiskundė. Kažką lyg pamena, kad komisariate skundėsi, dėl to jį buvo pristatę į ligoninės Priėmimo skyrių. Kuo konkrečiai jis skundėsi, nepamena. Neprisimena, ar Priėmimo skyriuje jam buvo nustatyta kokia diagnozė, galbūt tokie duomenys turėtų būti byloje. Jeigu žmogus skundžiasi sveikata, jo negali vežti į areštinę, kol nepatikrinta jo sveikata, turi būti išrašyta pažyma. V. S. buvo išvežtas į areštinę. Jo nepilnametį vaiką nuvežė pas giminaičius palikti, kadangi vaikas kartu važiavo, nepasiliko namuose. V. S. kalbėjo apie gyvulius, kas jais pasirūpins. Kai komisariate jam buvo pasakyta, kad jis bus sulaikytas, jis pasiskambino ar pažįstamam, ar giminaičiui, kad pasirūpintų jo gyvuliais. Nepamena, kad V. S. sūnus būtų kalbėjęs, kad tėvas negali vykti dėl kokių nors problemų. Tą vakarą J. K. nematė, jo transporto priemonės jam neteko apžiūrėti. Jis nerašė sulaikymo protokolo, tik kartu su operatyviniu darbuotoju R. L. nuvyko. R. L. nurodė jiems atvykti.
Neatsimena, ar aš asmeniškai tikrino namuose V. S. girtumą. Jeigu ir tikrino, tokie duomenys turi būti byloje. Neatsimena, kad, jiems atvykus, V. S. atrodytų sužalotas. Jis dėl sveikatos jau komisariate kažką skundėsi, bet konkrečiai dėl ko, nepamena. Jeigu vežė į Priėmimo skyrių, jis kažkuo skundėsi. Įvykio vietos apžiūrą, atliko operatyvinis darbuotojas R. L., kuris buvo su jais kartu, kai atvyko pas V. S. Pats įvykis, kiek žino, buvo anksčiau, prieš jiems pradedant darbą. Pas V. S. važiavo su I. Š., o ar R. L. ten jau buvo, ar kartu su jais atvažiavo, neatsimena, bet į namą užėjo visi trys. Jis su I. Š. įvykio vietos neapžiūrėjo, tik sulaikė V. S. Akmenį turbūt R. L. rado. Sprendimą sulaikyti asmenį priima operatyvinis darbuotojas, šiuo atveju tokį sprendimą priėmė R. L..
Liudytojas R. L. parodė, kad Iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas apie įvykį, buvo dėl automobilio sugadinimo, į automobilio dureles buvo mesta plyta. Į įvykio vietą L. važiavo jis vienas. Atliko įvykio vietos bei automobilio apžiūrą. Automobilis buvo TOYOTA, džipas. Automobilis nebuvo įvykio vietoje, buvo nuvažiavęs pas J. K. Paėmė pareiškimą iš J. K.. Pareiškimą rašė iš jo žodžių. J. K. įvykio metu automobilyje buvo ne vienas, todėl apklausė ir liudytoją, kurio vardo ir pavardės negali pasakyti. Vėliau važiavo sulaikyti V. S., nuvyko prie jo namų. Sulaikyti kartu važiavo patruliai I. Š. ir Saulius Šimoliūnas. Iš įvykio vietos prie tvoros, netoli įvažiavimo į kiemą paėmė plytos gabalėlį. Ten V. S. namas. Sulaikant V. S., jam buvo išaiškinta, kad jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką ir kad yra sulaikomas. Neatsimena, ar tikrino jo girtumą. Elgėsi jis normaliai. Nusiskundimų dėl sveikatos V. S. neturėjo, laikino sulaikymo protokolą pildė jis. V. S. buvo pristatytas į Šiaulių areštinę. V. S. jam neteko apklausti, jis atliko tik pirminius tyrimo veiksmus. Automobilį nufotografavo, apžiūrėjau įvykio vietą. Ant automobilio priekinių vairuotojo pusės durelių matėsi įlinkimas ir įbrėžimas. Negali pasakyti, ar tas įbrėžimas bei įlinkimas buvo senas ar šviežiai padarytas. Ar atliekant įvykio vietos apžiūrą, dalyvavo V. S. bei J. K., nepamena. Įvykio vieta-gatvė , danga – žvyras. Įvykio vietą paprastai nurodo pareiškėjas. Tas plytos gabalėlis ten buvo vienintelis, jis buvo paimtas kaip galimas nusikalstamos veikos padarymo įrankis. Niekas iš aplinkinių nenurodė, kad būtent tuo plytos gabalėliu buvo mesta į automobilį. Negali pasakyti dėl to fakto, ar V. S. skundėsi sveikata, kai buvo sulaikomas, nes, kai sulaiko asmenis, juos daugiau saugo patruliai, o jis formino visą įvykį, susirašė protokolą. Patruliai jo nurodymų turi klausyti. Prie jo V. S. sveikata nesiskundė, o jeigu pasiskundė patruliams, jie galėjo jį pristatyti į ligoninės Priėmimo skyrių. Dėl asmens sulaikymo sprendimą priėmė jis. Jis buvo sulaikytas, nes buvo įtariamas, padaręs nusikalstamą veiką. Nepamena, ar V. S. minėjo, kad namuose lieka gyvuliai, nėra kam prižiūrėti jo gyvulius. Pareiškėjas be automobilio sugadinimo dar skundėsi fizinio skausmo sukėlimu. Kaip buvo sukeltas fizinis skausmas, nepamena. Negali pasakyti, ar buvo nustatyta tiksli vieta, kur prie V. S. namų buvo sustojęs automobilis. Plytos gabalėlis rastas prie vartelių, labiau į kiemo pusę. Negali pasakyti, ar buvo likę automobilio paliktų pėdsakų įvykio vietoje. Fotonuotraukos darytos ir automobilio apgadinimai buvo užfiksuoti Linkuvoje, pas J. K.. Pačioje įvykio vietoje, prie V. S. namų, to automobilio nebebuvo. Dėl ko automobilis buvo patrauktas iš įvykio vietos, reikia pareiškimą skaityti. Byloje surinkti dokumentai ir viskas užfiksuota, remiantis J. K. pareiškimu ir įvykio vietos apžiūra.
Apklausė J. K. nurodytą liudytoją, protokole užfiksavo tai, ką jis sakė. Liudytojas buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Įvykio vietos apžiūrą atlikome tamsiu paros metu. Atrodo, pasišvietė prožektoriumi, nepamena, ar ten buvo apšvietimas.
Liudytojas Ž. B. parodė, kad pirmą buvau išsikvietęs J. K., jį apsiklausė kaip liudytoją. Po to buvau išsikvietęs V. S., jam pareiškė įtarimą ir apsiklausė. Po to, išklausęs abi puses, buvo pas V. S. žmoną, kurios vardo ir pavardės nepamena, su ja bendravo. Dar apklausė V. S. sūnų, kurio vardo nepamena. Jam dar nurodė, kad kažkas buvo atvykęs pas V. S. buvusią žmoną ir ten apžiūrėjo įvykio vietą, nes sakė, kad buvo apdaužytos durys. Apžiūrėjo duris, pastebėjo, kad ant jų yra nežymus įlenkimas. V. S. buvo nurodęs liudytoju tokį pilnametį asmenį, bet vėliau išsiaiškino, kad jis turi psichikos negalią, dėl to jis buvo neapklaustas. Apžiūrėjo papildomai J. K. automobilį „Toyota “, pastebėjo, kad priekinės vairuotojo pusės durys yra įlenktos į vidų, be to, buvo matyti netaisyklingos formos žymė ant durų dėl nutrintų dažų. Be to, padarė akistatą tarp J. K. ir V. S.. Dar buvo apklaustas J. K. uošvis bei jo žmona, nes, kaip nurodė V. S. buvusi žmona, kadangi ji iš pat pradžių skambino J. K. žmonai, dėl to pabendravo su ja. Apžiūrėtas automobilis buvo „„Toyota hilux“. juodos spalvos. Apgadinimas man pasirodė šviežias, ten buvo nusitrynę dažai, matėsi metalas, nes metalas nebuvo pradėjęs rūdyti. V. S. buvusi žmona aiškino, kad jai iš pat pradžių paskambino. Iš balso jai tai pasirodęs V. S., bet ji to negarantavo. Tas asmuo jos klausė „kodėl nesirūpini vaiku“. Po kiek laiko pas ją kažkas atvažiavo, ji gerai nematė, kas. Ji lyg minėjo, kad automobilis sustojo už krūmo, kuris yra netoli jos namo. Kažkas nuėjo prie jos lauko durų ir pradėjo daužyti stipriai. Ji išsigando ir paskambino J. K. žmonai. Jis dar buvau apklausęs liudytoją, ten šalia tokia močiutė gyvena. Ji sakė, kad jai paskambino kaimynė, ta močiutė uždegė lauko šviesą ir kol išėjo ji į lauką, sakė, kad matė kažkokį siluetą, kas tai buvo, nematė, nes asmuo nubėgo, uždegus šviesą. J. K. pasakojo, kad buvo apgadintas jo automobilis. Jis pasakojo, kad prie jo buvo priėjęs V. S. ir jam griebė už kaklo . J. K. sakė, kad V. S. jis papurškė dujų balionėliu. Jis sakė, kad papurškė dėl to, kad jį puolė, o jis norėjo apsiginti nuo jo. Kai apklausė V. S., jis sakė, kad jis priėjo prie automobilio, nieko nedarė ir jam tiesiog papurškė dujų dėl nieko. V. S. sakė, kad jis akmens nemetė, nieko nedarė. Kai bendravo su J. K., jis sakė, kad V. S. gulėjo ant žemės ir galbūt kojomis spyrė į dureles ir po to jis pajuto smūgį į dureles kietu daiktu. Kokiu daiktu buvo suduota, jis nematė. Baudžiamoji byla buvo nutraukta prokuratūros nutarimu. Jam sakė, kad V. S. gulėjo ant žemės dėl dujų papurškimo – kai papurškė, jis pagriuvo dėl dujų papurškimo. Įvykio vietoje rastą plytos gabalėlį jis apžiūrėjo. Ekspertizė, kad būtent tuo plytos gabalu buvo įlenktos durelės, nebuvo atlikta. Rastas plytos gabalėlis buvo raudonos spalvos plytos atplaiša, forma netaisyklinga, tokia plyta būna skylėta. V. S. sakė, kad po dujų papurškimo nieko nebematė ir dėl to plytos nebūtų galėjęs paimti. Jis pasakojo, kad po dujų papurškimo į akis jo sūnus nuvedė jį nusiprausti, galbūt nuvedė prie šulinio arba sūnus atnešė kibirą. Neatsimena, kad V. S. ką nors būtų pasakojęs dėl paršelių, neatsimena, ar V. S. pasakojo apie savo patirtus nuostolius.
Liudytojas I. Š. parodė, kad 2015 m. spalio 10 d. vykome į Linkuvą, gatvės nepamenu, pas V. S., operatyvinis darbuotojas R. L. nurodė, kad jis turi būti sulaikytas. Asmenį rado namuose. Duris atidarė, kaip suprato, sūnus. Sulaikė. Operatyvinis darbuotojas išaiškino, dėl ko yra sulaikomas, jie tik sulaikė ir nuvedė į automobilį. Ką aiškino sulaikomas V. S., nepamena. Nepasakys, ar jis turėjo nusiskundimų dėl sveikatos. Jie jį pristatė į policijos komisariatą, po to – į Šiaulių areštinę. Neatsimena, ar asmuo buvo vežtas į ligoninę. Įvykio vietoje, atliekant kokius nors veiksmus, nedalyvavo. Ar V. S. buvo blaivus, turėtų būti užfiksuota, turėjo būti patikrintas blaivumas. Tą vakarą dirbau poroje su patruliu Sauliumi Šimoliūnu. Nurodymus jie vykdė kartu su juo. Negaliu atsakyti, ar į gydymo įstaigą V. S. jis vežė su kitu patruliu kartu. Jeigu policijos komisariate būna daugiau pareigūnų, gali būti ir taip, kad ir su kitu pareigūnu (ne su tuo, su kuriuo dirbama poroje) nuvežė. Namuose V. S. gal nekalbėjo, kad yra problemos su gyvuliais, tačiau apie tai galbūt kalbėjo komisariate. Kalba buvo apie tai, kad namuose yra gyvuliai. Apie kokius konkrečiai gyvulius kalbėjo, nepasakys.
Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taip pat pažymėtina, jog nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybą, gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikštą kaltinimą. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos taip pat įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai išaiškinamos reikšmingos bylai aplinkybės. Įvykio vaizdas turi būti atkurtas pakankamai tiksliai. Priešingu atveju teismas neturi jokių galimybių daryti pagrįstas išvadas. Proceso metu nesurinkus visos svarbios informacijos, teismas negali patikimai nuspręsti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir ar atsakomybėn patraukti asmenys kalti dėl tos veikos padarymo. Svarbi nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra nuostata, kad visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Jeigu nesurinkta neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, kaltinamasis turi būti išteisinamas.
Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 140 straipsnį iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą (LR BK 140 straipsnio 1 dalis), padaromas tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Tuo tarpu kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K – 558/2006).
Dėl J. K. kaltinimo V. S. pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Ikiteisminio tyrimo metu, 2015-10-10 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką,. J. K. nurodė, kad V. S. sugriebė jį už kaklo, ėmė smaugti, jis sugriebė jį už rankų atitraukė nuo kaklo. Apie tai, kad šiais V. S. veiksmais jam buvo padarytas koks nors fizinis skausmas, J. K. nepranešė.
Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas J. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. S. vaikščiojo po kiemą, priėjęs užsidarė vartus, po to priėjo klausti, ko čia stovi. Jis pradėjo kažką pasakoti, tada jis jam sako: „kam terorizuoji mano seserį?“. Tada jis sako: „ar čia tu, pyderai, gaidy?“ Tada jis jį atpažino. Jis išlėkė ir per automobilio langą pradėjo jį smaugti, sukeldamas jam fizinį skausmą. Jis V. S. tėškė ant žemės. Tada jis kažką griebė nuo žemės ir metė į jo mašiną. Jis tada griebė už dujų balionėlio, papurškė dujų ir išsikvietė policiją.
Tuo tarpu V. S. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažįsta. Jis parodė, kad atvažiavo automobilis prie kiemo, sustojo, variklis dirbo, prie vairo sėdintis asmuo prasidaręs langą žiūrėjo į kiemą, o jis priėjo uždaryti vartų. Jis tą žmogų iš karto pažino, jo klausė, dėl ko ten stovi. Jis sakė jo seserį palikti ramybėje. Buvo pradarytas automobilio langas, o J. K. buvo pasilenkęs ir kažką laikė rankoje, po to netikėtai papurškė dujų į akis ir taip sukėlė jam fizinį skausmą, ir nuvažiavo. Jis jam nebuvo sugriebęs už kaklo , jokio akmens į J. K. automobilį jis nemetė ir automobilio nesugadino.
Šį įvykį matė du liudytojai: J. K. uošvis A. T. ir V. S. sūnus E. S.
Liudytojas E. S. patvirtino, kad jo tėvas V. S. J. K. rankomis suėmęs už kaklo nebuvo, jo nesmaugė. Jis nurodė, kad įvykio dieną juodos spalvos automobilis buvo sustojęs prie įvažiavimo į tėčio namus. Jis buvo įsukęs į kiemo pusę, dėl to nebuvo galima uždaryti vartų. Automobilį stovintį prie namų matė 10-15 minučių. Kad automobilis yra J. K., nežinojo. Prie automobilio jis su tėvu priėjo, kai baigė šertis gyvulius. Tėtis nuėjo uždaryti vartų ir negalėjo, nes tas automobilis trukdė. Buvo tamsus paros metas. Automobilio buvo atidarytas vairuotojo durelių langas. Automobilyje matė J. K. Pirmas pokalbį su vairuotoju pradėjo tėtis, jis sakė patraukti automobilį, nes nori vartus užsidaryti. Jo tėtis J. K. sako: „ko tu čia sustojai?“. Jis: „ko tu čia aiškini?“ Įvykio vietoje niekas iš mašinos nebuvo išlipęs. Tėtis stovėjo prie pat automobilio, galėjo būti arčiau nei pusės metro atstumu. J. K. jo tėčiui papurškė į akis ašarinių dujų, kliuvo ir jam, po to staigiai nuvažiavo.
Liudytojas A. T. patvirtino, kad nuvažiavo iki V. S. namų, sustojo šalikelėje, į V. S. kiemą nebuvo įvažiavę, stovėjo 5-10 minučių. Atrodo, kad vairuotojo pusės priekinis langas buvo pradarytas. Iš kiemo išėjo žmogus, kuris priėjo prie mašinos. Prie mašinos priėjęs jis buvo vienas, o ar kieme buvo daugiau asmenų, nematė. Jis priėjo prie vairuotojo pusės lango, paklausė „ko čia stovi“. J. sako: „tai ką, negalim stovėti?“ Anas sako: „tai čia tu, gaidy?“ , J. K. tuo metu sėdėjo mašinoje. V. S. jį griebė per langą, viena ranka apkabino kaklą ir smaugė. Patikslino, kad V. S. per langą įkišo ranką, už kaklo apsikabino J. K. ir smaugė (parodo, kaip smaugė, kad rankos buvo laikomos ne iš priekio, buvo apsikabintas kaklas ranka iš nugaros pusės). Už kaklo paėmęs V. S. J. laikė neilgai, galbūt 10-15 sekundžių. Juozas jį stūmė nuo savęs, kažkaip nusipurtė, pervertė ar ne, nematė.
Taigi aplinkybes, kad nukentėjusįjį J. K. su rankomis per atvirą automobilio langą smaugė V. S. , taip sukeldamas jam fizinį skausmą, tvirtina tik pats nukentėjusysis J. K. ir jo liudytojas A. T., kuris yra J. K. uošvis. V. S. savo kaltę neigia, nurodydamas, kad jis J. K. nesmaugė. Tokius jo parodymus patvirtina liudytojas jo sūnus E. S. Kitų liudytojų, mačiusių šį konfliktą, nėra. Todėl, vertinant jų parodymus, atsižvelgtina į visus kitus baudžiamosios bylos ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad J. K. atvažiavo prie V. S. namų, su automobiliu apie 10 minučių stovėjo prie įvažiavimo į V. S. namus. Kaip parodė J. K., jis važiavo paieškoti V. S. dėl to, kad norėjo jį surasti ir pranešti policijai, kur jis yra, ir kad sesuo parašytų pareiškimą, nes jis gali grįžti ir terorizuoti ją. Tačiau J. K. sesuo dėl grasinimų galėjo kreiptis į policiją pati , parašyti pareiškimą ir be V. S. paieškos. Jokių duomenų apie tai, kad D. K. kreipėsi į policiją dėl V. S. grasinimų jai nėra. Pati liudytoja D. K. parodė, kad kažkas tą vakarą trankė jos namo duris, ji išsigando, paskambino brolienei (J. K. žmonai), pasakė, kad daužo duris, ji pamatė nuvažiuojantį automobilį – „WV golfą“, kiek žino, tokia mašina važinėja V. S. Ar tada buvo atėjęs jos sūnus, negali tvirtinti, nes nematė , kas buvo prie durų ir nubėgęs sėdo į mašiną, nematė, nes buvo prietema. Brolienė pasakė, kad pasakys savo vyrui, kad privažiuotų – kaip suprato, kad besibeldžiantį asmenį sulaikytų ir iškviestų policiją. Kai išvažiavo tas „golfas“, po penkių minučių atvažiavo brolis, apžiūrėjo kiemą, kad niekas nėra pasilikęs, pasakė, kad važiuoja iki miesto, gal sutiks V. S. ir pasakys, kad ją paliktų ramybėje. Liudytoja D. K. patvirtino, kad ji nematė, kas buvo atėjęs prie jos durų. Tuo tarpu liudytojas jos sūnus E. S. patvirtino, kad būtent jis tą dieną ėjo pas mamą pasiimti raketės, nes jis yra sportininkas, o mama jo neįsileido, tada jis parėjo namo, šėrėsi gyvulius ir prie jų namų atvažiavo J. K. Taigi, byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad tą vakarą V. S. daužė D. K. namo duris, ją terorizavo ir jai grasino. Todėl darytina išvada, kad J. K., be jokio pagrindo ir priežasties, atvykdamas su automobiliu prie V. S. namų, pats galimai siekė išprovokuoti konfliktą su V. S.. Iš bylos medžiagos matyti, ir tai patvirtina liudytojai, kad J. K. ir V. S. apsikeitė tik keliomis frazėmis: „ko čia stovi“, „tai ką, negalim stovėti?“ „tai čia tu, gaidy?“ „ko tu čia sustojai?“, „ko tu čia aiškini?“ J. K. ir V. S. jokio asmeninio pykčio vienas kitam neturėjo, blogi santykiai yra susiklostę tik tarp buvusių sugyventinių V. S. ir D. K. Byloje nenustatyta jokio aiškaus preteksto dėl ko V. S., būdamas visiškai blaivus, čiuptų J. K. už kaklo ir jį smaugtų. Tokio konflikto egzistavimu verčia abejoti ir kitos bylos aplinkybės- tai amžiaus skirtumas, nes konflikto metu J. K. buvo 32 metai, o V. S. 62 metai. V. S., būnant dvigubai senesniam ir fiziškai silpnesniam už J. K., naudoti smurtą jauno ir stipraus vyro atžvilgiu, būtų buvę neapdairu ir rizikinga, nes galėjo fiziškai nukentėti ir pats, galėjo pats būti sužalotas, nes automobilyje, be J. K., buvo dar vienas vyras A. T. Todėl darytina išvada, kad V. S. negalėjo išprovokuoti tokio fizinio konflikto, kurio metu jis ir pats galėjo nukentėti. Be to, atsižvelgtina į J. K. ir V. S. padėtį įvykio metu vienas kito atžvilgiu. J. K. nurodė, kad jis buvo smaugiamas savo automobilyje T. H. ( džipas, jo nuotraukos yra bylos medžiagoje), kuris yra su kėbulu. Vairuotojo padėtis jame yra gana aukštai kelio atžvilgiu ir neaukšto ūkio V. S., įkišus rankas per langą į automobilio vidų, smaugti vairuotoją būtų sunku, o gal ir neįmanoma. Tai kelia pagrįstų abejonių, kad J. K. buvo smaugiamas savo automobilyje. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje 2015-10-10 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole J. K. parodė, kad V. S. „per atvirą langą abejomis rankomis sugriebė mane už kaklo, ėmė smaugti, aš sugriebiau jį už rankų , atplėšiau jo rankas nuo kaklo, kai sukau rankas, jis pargriuvo“. Apklausiamas teisiamajame posėdyje J. K. parodė, kad V. S. jį smaugė ištiesęs prieš save rankas ir rankų plaštakomis suėmęs už kaklo.
Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas A. T. parodė, kad šalia sėdėdamas jis gerai matė, kad V. S. apsikabino J. K. viena ranka už kaklo ir, taip padėdamas kita ranka, smaugė kaklą, parodė, kaip smaugė, kad rankos buvo laikomos ne iš priekio, buvo apsikabintas kaklas ranka iš nugaros pusės .Taigi, A. T., apklausiamas teisme liudytoju, apie smaugimą nurodė visiškai kitas aplinkybes, nei nurodė nukentėjęs J. K. Nukentėjęs J. K. ir liudytojas A. T. skirtingai apibūdino smaugimo fakto aplinkybes-skirtingai apibūdino smaugimo būdą. Skirtingi nukentėjusiojo J. K. ir liudytojo A. T. parodymai dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, nesant kitų tiesioginių , objektyvių įrodymų, vertintini kritiškai ir pagrįstai leidžia abejoti dėl pačio smaugimo fakto ir fizinio skausmo sukėlimo J. K., jį smaugiant.
Byloje esančio liudytojo A. T. parodymai yra nepakankami, prieštaringi, nevienodi, kad jais remiantis būtų galima įrodyti V. S. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Remiantis tik nukentėjusiojo J. K. parodymais, teismas priimti apkaltinamojo nuosprendžio negali. Pats nukentėjusysis J. K. parodė, kad po įvykio jis į medikus nesikreipė. J. K. nurodė, kad V. S. jį smaugė rankomis, kurios buvo purvinos, suėmęs jo kaklą iš priekio. Iškvietus policiją, atvažiavo operatyvininkas, jis apžiūrėjo automobilį. Jam parodė, kur yra smaugimo žymės ant jo kaklo, aplinkui kaklą nuo V. S. rankų jo treningas buvo „tešlinuotas“ (purvinas). Buvo padarytos nuotraukos, kuriose matėsi nešvarių pirštų žymės ant drabužių, kaklas buvo raudonas, grynai pirštai matėsi. Jį fotografavo R. L.. Dar jis automobilį fotografavo. Išreikalavus iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK CD diską su iš karto po įvykio užfiksuotomis nuotraukomis, tokių nuotraukų, kuriose būtų užfiksuotas pats nukentėjusysis J. K. su smaugimo žymėmis ant kaklo ar purvinų rankų pėdsakais ant rūbų , nėra.
Liudytojos D. K. ( J. K. sesuo) ir I. K. (J. K. žmona) apie įvykį sužinojo iš paties J. K., kuris joms papasakojo, todėl tokiais jų duotais parodymais apie įvykį teismas remtis negali. Liudytojai : policijos pareigūnai Saulius Šimoliūnas, R. L., Ž. B., I. Š. duomenis apie šį įvykį užfiksavo tik iš J. K. ir V. S. parodymų, patys įvykio nematė.
Teismas vertindamas įrodymus turi išsamiai patikrinti visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Šiuo atveju to padaryti negalima. Byloje esančiais duomenimis nėra paneigta V. S. versija, kad jis nekaltas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme V. S. ir jo sūnus E. S. davė parodymus apie kitokią, nei nurodo J. K., įvykių eigą. Jų parodymai, skirtingai nuo A. T. ir J. K., yra nuoseklūs, vienodi, juose nėra prieštaravimų, todėl tikėtina, kad jie teisingi ir jų nurodyta įvykių eiga yra teisinga. Jokių smaugimo žymių ( mėlynių, nubrozdinimų ir pan.) ant J. K. kaklo nebuvo užfiksuota. Jeigu jos būtų buvę, teismo manymu, iš karto po įvykio atvykęs policijos pareigūnai tikrai jas būtų užfiksavę( nufotografavę). Skausmo J. K. sukėlimo faktas nebuvo įrodinėjamas, o jo ( be smaugimo) ir negalėjo būti. Į medikus J. K. nesikreipė. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp buvusių sugyventinių V. S. ir D. K., vyksta teisminiai ginčai ( bylinėjimasis teisme ) dėl vaiko E. S. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, 2 metų skolos už išlaikymą priteisimo ,ieškinį yra pateikęs V. S. (LITEKO duomenys) , o J. K. yra D. K. brolis. Tad nepaneigiama versija, kad nukentėjusysis J. K. yra suinteresuotas šios bylos baigtimi ir , iškeldamas baudžiamąją bylą V. S. ,kuris yra buvęs jo sesers D. K. sugyventinis ,ir kuris reiškia turtines pretenzijas D. K., taip siekia atkeršyti buvusiam sesers sugyventiniui V. S. bei prisiteisti iš jo turtinę ir neturtinę žalą.
Nesant patikimų liudytojų parodymų ar kitokių įrodymų, t. y. esant esminiams prieštaravimams tarp kaltinamojo V. S., liudytojo E. S. ir nukentėjusiojo J. K. , liudytojo A. T. parodymų, teismas negali vadovautis vien nukentėjusiojo J. K., kuris kreipėsi į teisėsaugos instituciją ir pagal jo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ,ir jo uošvio liudytojo A. T. parodymais , taip pat teismas neturi pagrindo didesnę įrodomąją reikšmę teikti jų teismo posėdžio metu duotiems parodymams, nei liudytojo E. S. bei kaltinamojo V. S., kuris po įvykio iš karto nesikreipė į teisėsaugos instituciją, o kreipėsi tik 2015-10-20, parodymams. Todėl, esant bet kokioms abejonėms dėl kaltinamojo V. S. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindžiant įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Esant nurodytai situacijai, teismui yra pakankamas pagrindas abejoti nukentėjusiojo J. K. ir liudytojo A. T. parodymų tikrumu.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus, konstatuojama, kad V. S. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalies, sudėties, todėl V. S. išteisintinas pagal LR BK 140 straipsnio 1dalį, vadovaujantis LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu.
Dėl J. K. kaltinimo V. S. pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį.
J. K. kaltina V. S., kad 2015-10-10 šis pasiėmė ant žemės šalia automobilio buvusį akmenį ( plytą)ir juo vieną kartą metė į automobilio „T. H.“ valst.Nr. (duomenys neskelbtini) priekines vairuotojo pusės dureles, taip jas sugadindamas ir padarydamas 995,10EUR turtinę žalą, taip tyčia sugadindamas svetimą turtą, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 straipsnio 1 dalyje.
J. K. nurodė, kad V. S. neteisėtais veiksmais buvo apgadintas jo automobilis TOYOTA HILUX valst.Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais padaryta 995,10 eurų turtinė žala, t.y. sugadintas svetimas turtas..Jis reiškia 99,51 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudaro automobilio TOYOTA HILUX valst.Nr. (duomenys neskelbtini) remonto ir sugadintos detalės išlaidos , pagal UAB “SOLVI” automobilio remonto sąmatą remonto kaina 995,10 eurų, automobilis buvo draustas AB “Lietuvos draudimas”, draudimo sutartis numato procentinę išskaitą 10 procentų, todėl jo patirta turtinė žala yra 99,51 eurų. J. K. nurodė, kad V. S. kaltė dėl sugadinto turto įrodyta byloje esančia automobilio remonto sąmata, automobilio apžiūros protokolu, esančiu ikiteisminio tyrimo medžiagoje, liudytojų A. T., D. K., I. K. parodymais.
Tuo tarpu V. S. savo kaltės dėl inkriminuoto nusikaltimo nepripažįsta. Jis neneigia, kad tarp jo ir J. K., kuris sėdėjo savo automobilyje, kilo konfliktas, tačiau jis J. K. nesmaugė, jie ginčijosi tik žodžiais, o J. K. jam iš dujų balionėlio papurškė dujų į akis . Jokios plytos ar akmens į J. K. automobilį jis nemetė ir jo neapgadino.
Žemesnės instancijos teismas
Šį įvykį matė du liudytojai: J. K. uošvis A. T. ir V. S. sūnus E. S..
Liudytojas E. S. parodė, kad tėtis stovėjo prie pat automobilio, galėjo būti arčiau nei pusės metro atstumas. Automobilio dureles matė, bet buvo tamsu, neatkreipė dėmesio, ar ant jų buvo kokių nors apgadinimų. J. K. jo tėčiui papurškė į akis ašarinių dujų,po to staigiai nuvažiavo. Papurškus dujų, tėtis apsisuko ir nugriuvo į priekį suklupdamas ant kelių. Tėtį nuvedė praustis veido. Po valandos atvažiavo policija, policininkai ieškojo akmens prie kiemo vartų., jie kažką rado ir nufotografavo. Tėtis akmens į automobilį nematė, nes kaip galėjo mesti, jeigu jam akys buvo pripurkštos dujų..
Liudytojas A. T. parodė, kad tas žmogus griebė už akmens ar plytos ir metė į mašiną, girdėjo trenksmą, tik paskui pamatė apgadinimą. Buvo pataikyta į vairuotojo pusės dureles. Juozas pavažiavo toliau, kad visai nesudaužytų mašinos. Kadangi buvo tamsu, nelabai matė, ar žmogus nugriuvo. Kai buvo paleista iš akmens, tada papurškė dujų ir mašina nuvažiavo. Automobilio durelių dažai buvo atsilupę, apgadinimas buvo šviežias. Girdėjo , kad į dureles buvo trenkta iš akmens. To, kuris metė akmenį į automobilį, veido nematė. J. K. pasakė, kad akmenį metė V. S.
Liudytoja I. K., kuri yra J. K. žmona ,parodė, kad iki to įvykio automobilis nebuvo apgadintas, kai grįžo, išėjo pažiūrėti, matė, kad buvo sugadintos vairuotojo durelės, buvo įlenktos ir įbrėžtos Toje vietoje matėsi nutrinti dažai, lyg iš plytos būtų paleista. Automobilis dar nesuremontuotas. Automobilis buvo draustas KASKO. Vyras dėl remonto tarėsi, skambino. Automobilis pirktas naujas lizingu.
Liudytoja D. K., kuri yra J. K. sesuo, parodė, kad brolis J. grįžo ir pasakė, kad V. S. apgadino jo mašiną. Matė, kad mašina apgadinta, brolis kvietė kriminalistus, kad įformintų įvykį., brolis sakė, kad V. S. apgadino mašiną kažkokiu kietu daiktu – plyta ar akmeniu, anksčiau automobilis nebuvo apgadintas. Po įvykio buvo apibraižytos, įlenktos automobilio durelės. Jai atrodo, tai buvo keleivio pusės durelės. J. K. mašina pradžioje buvo apžiūrima jos kieme, po to nuvažiavo į dirbtuves.
Liudytojas R. L. patvirtino, kad į įvykio vietą Linkuvoje važiavo jis vienas. Atliko pirminius tyrimo veiksmus-įvykio vietos bei automobilio apžiūrą. Automobilis buvo TOYOTA, džipas, jo nebuvo įvykio vietoje, todėl jis buvo nuvažiavęs pas J. K. Paėmė pareiškimą iš J. K., rašė iš jo žodžių. J. K. įvykio metu automobilyje buvo ne vienas, todėl apklausė ir liudytoją. Įvykio vietą paprastai nurodo pareiškėjas. Įvykio vieta- gatvė , danga – žvyras, prie tvoros, netoli įvažiavimo į V. S. kiemą paėmė plytos gabalėlį , nes ten jis buvo vienintelis, todėl buvo paimtas kaip galimas nusikalstamos veikos padarymo įrankis. Niekas iš aplinkinių nenurodė, kad būtent tuo plytos gabalėliu buvo mesta į automobilį. Automobilį nufotografavo, apžiūrėjo įvykio vietą. Ant automobilio priekinių vairuotojo pusės durelių matėsi įlinkimas ir įbrėžimas. Negali pasakyti, ar tas įbrėžimas bei įlinkimas buvo senas ar šviežiai padarytas.
Liudytojas Ž. B. patvirtino, kad jis 2015-11-24 papildomai apžiūrėjo J. K. automobilį „Toyota hilux“, juodos spalvos, pastebėjo, kad priekinės vairuotojo pusės durys yra įlenktos į vidų, buvo matyti netaisyklingos formos žymė ant durų dėl nutrintų dažų, matėsi metalas, kuris nebuvo pradėjęs rūdyti.
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 2015-10-10 buvo apžiūrėta įvykio vieta ir automobilis, rasta plytos dalis, užfiksuotas automobilio TOYOTA HILUX valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių vairuotojo durelių apgadinimas.2015-11-24 papildomai buvo apžiūrėtas automobilis TOYOTA HILUX valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , užfiksuotas jo apgadinimas –ant durelių matyti keturi smulkūs įlinkimai baltos spalvos. 2015-10-14 apžiūrėtas daiktas-plytos dalis, su kuria buvo padarytas automobilio durelių apgadinimas. Iš draudimo rašto matyti, kad „Lietuvos draudimas“ sprendžia visus draudimo išmokos klausimus, susijusius su 2015-10-10 įvykiu, kurio metu buvo apgadintas automobilis TOYOTA HILUX valst. Nr. (duomenys neskelbtini) .
Iš automobilio TOYOTA HILUX valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo matyti, kad transporto priemonės valdytojas yra J. K., o savininkas- UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ ( b.l.8,30-31).
Iš UAB „SOVLI“ remonto sąmatos matyti, kad automobilio TOYOTA HILUX valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina iš viso 995,10 eurų: dalys 580,48 eurų, remonto darbai 241,92 eurai, (duomenys neskelbtini)70 eurų ( b.l.32-33).
Iš transporto priemonių draudimo liudijimo matyti, kad J. K. yra apdraudęs automobilį TOYOTA HILUX valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , naudos gavėjas UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“, numatyta procentinė išskaita 10 procentų ( b.l.34-35).
Pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. LR BK 187 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, t. y. svetimo turto sugadinimo ar sunaikinimo sudėtis yra materiali, kurioje taip pat turi būti įrodinėjamas ir priežastinis ryšys. Šioje situacijoje reikia įrodyti, koks yra priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos automobiliui ir V. S. veiksmų. Visuotinai priimtina, kad priežastinis ryšys, kaip nusikalstamos veikos sudėties objektyvus požymis, įrodinėjamas tik materialiose nusikalstamos veikos sudėtyse. Tik įrodžius priežastinį ryšį tarp pavojingos veikos ir pavojingų padarinių, galima spręsti klausimą dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir pavojingų padarinių yra tada, kai konkreti veika buvo viena iš būtinų konkrečių padarinių (žalos atsiradimo) priežastis. Kitaip tariant, nebūtų šios veikos, nebūtų ir konkrečių padarinių. Nustačius, kad konkretus padarinys yra būtinas t. y. dėsningai išplaukiantis, tai konstatuojamas faktas, kad baudžiamąja teisine prasme yra teisiškai reikšmingas būtinasis priežastinis ryšys. Kad V. S. , mesdamas akmenį ( plytą) , sugadino J. K. priklausantį turtą-automobilį, tvirtina tik pats J. K. ir jo uošvis A. T., kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi. J. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai apie automobilio sugadinimo aplinkybes yra nevienodi, nenuoseklūs, prieštaringi:
Nukentėjusysis J. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. S. atėjo keikdamasis ir puolė iš karto per langą jį smaugti, suėmęs jo kaklą iš priekio. Jis jį tėškė ant žemės, tai yra, sučiupo jį už rankų ir per langą pastūmė, taip pagriovė ant žemės. Kai jis buvo parkritęs, tada metė tuo daiktu, jis tupėjo ir tada čiupo kažkokį daiktą ir trenkė į automobilį. To daikto nematė. Pataikė į vairuotojo dureles. Jis jam papūtė dujų, viena ranka purškė, kita ranka kūrė automobilį. V. S. atsistojęs buvo tada, kai smaugė, kai purškė dujas, jis buvo parkritęs, dujas purškė dėl to, kad nesudaužytų automobilio daugiau.
Ikiteisminio tyrimo metu 2015-10-15 papildomai apklausiamas kaip liudytojas J. K. nurodė kitokias automobilio sugadinimo aplinkybes, t.y. jis nurodė, kad V. S. stojantis nuo žemės, jis nuo žemės paėmė kažkokį daiktą ( akmenį ar plytos dalį) ir atsistojęs metė į priekines automobilio duris, esančias vairuotojo pusėje.
Ikiteisminiame tyrime, akistatos tarp J. K. ir V. S. metu ,J. K. davė parodymus, kad „V. S. puolė smaugti mane, aš sėdėjau už automobilio vairo , langas kairėje pusėje buvo atidarytas, po kiek laiko aš jį sugriebiau už rankų ir nustūmiau ir papurškiau ašarinių dujų. V. S. paėmė akmenį ir metė į mano automobilio duris, įvykus incidentui, aš nuvažiavau.“
Liudytojos D. K. ( sesuo) ir I. K. ( žmona) apie įvykį žino tik iš paties J. K. pasakojimo.
Iškviesti policijos pareigūnai apžiūrėjo J. K. automobilį, konstatavo jo sugadinimus. Tačiau kada, prie kokių aplinkybių, kaip jis buvo sugadintas, tai jie užfiksavo tik iš J. K. duotų parodymų. Automobilio įvykio vietoje nebebuvo.
Dėl daiktinio įrodymo. Liudytojas R. L. patvirtino, kad prie tvoros, netoli įvažiavimo į V. S. kiemą paėmė daiktinį įrodymą- plytos gabalėlį , nes ten jis buvo vienintelis, todėl buvo paimtas kaip galimas nusikalstamos veikos padarymo įrankis. Niekas iš aplinkinių nenurodė, kad būtent tuo plytos gabalėliu buvo mesta į automobilį. Nors jis ir matė ant automobilio priekinių vairuotojo pusės durelių įlenkimą ir įbrėžimą, tačiau negali pasakyti, ar tas įbrėžimas bei įlinkimas buvo senas ar šviežiai padarytas. Liudytojas Ž. B. patvirtino, kad jis 2015-11-24 papildomai apžiūrėjo J. K. automobilį „Toyota hilux“, matė kad priekinės vairuotojo pusės durys yra įlenktos į vidų, buvo matyti netaisyklingos formos žymė ant durų dėl nutrintų dažų.
Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, ar nurodytas automobilio sugadinimas buvo padarytas įvykio metu, ar anksčiau, ar sugadinimas buvo padarytas su iš įvykio vietos paimtu plytos gabalėliu ar kitu daiktu.
Teismas mano, kad byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad V. S. tikrai metė akmeniu ( ar plyta) į J. K. mašiną ir taip , sugadindamas svetimą turtą, padarė šį nusikaltimą. Teismas kritiškai vertina liudytojų D. K. ir I. K. parodymus, kad iki šio įvykio automobilis nebuvo sugadintas, o po įvykio matė jį sugadintą, nes jos yra J. K. sesuo ir žmona, ir suinteresuotos padėti J. K.. Liudytojas A. T. parodymė, kad jis girdėjo , kad į dureles buvo trenkta iš akmens, tačiau to, kuris metė akmenį į automobilį, veido nematė, tik pats J. K. jam pasakė, kad akmenį metė V. S.. Nesant patikimų įrodymų, t. y. esant esminiams prieštaravimams tarp kaltinamojo V. S., liudytojo E. S. ir nukentėjusiojo J. K. , liudytojo A. T. parodymų, teismas negali vadovautis vien nukentėjusiojo J. K., kurio ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai apie automobilio sugadinimo aplinkybes nėra vienodi, yra prieštaringi , ir J. K. uošvio liudytojo A. T. parodymais , taip pat teismas neturi pagrindo didesnę įrodomąją reikšmę teikti jų teismo posėdžio metu duotiems parodymams, nei liudytojo E. S. bei kaltinamojo V. S., kurių parodymai , duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, yra nuoseklūs ir vienodi.
Svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo. Turto vertės sąvoka yra išaiškinta BK 190 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 5 MGL (188,30 Eur) dydis, bet neviršija 250 MGL dydžio.
Pats J. K. nurodė, kad jis kreipėsi į TOYOTA centrą, nes iš ten pirko naują mašiną, yra garantija, žada keisti dureles, išrašė sąmatą. Automobilis yra draustas kasko. Draudimo sutartyje numatyta 10 proc. išskaita. Mašina nesuremontuota. AB „Lietuvos draudimas“ ir TOYOTA centras dabar turi sutartį ir galės mašiną suremontuoti, anksčiau tokios sutarties nebuvo. Žada automobilį remontuoti Šiauliuose. Žala buvo registruota kitą dieną po įvykio. Draudimo kompanijos atstovo automobilis buvo apžiūrėtas po įvykio. Antrą kartą pas jį automobilio apžiūrėti nebuvo atvykę. Tačiau byloje esanti transporto priemonės remonto sąmata rodo tik nukentėjusiajam J. K. priklausančio sugadinto turto- automobilio atkuriamąją vertę. Jokių įrodymų, kad po šio įvykio J. K. kreipėsi į draudimo bendrovę AB „Lietuvos draudimas“, kad draudimo bendrovės atstovas apžiūrėjo sugadintą automobilį, kad buvo nustatyta sugadinto turto įvykio metu buvusi vertė, į bylą pateikta nebuvo. Be to, laiko aplinkybė, kada nukentėjusysis kreipėsi į autoservisą 2016-02-10, t. y. nuo įvykio praėjus 4 mėnesiams neatmeta galimybės, kad transporto priemonė galėjo būti apgadinta jau ir po įvykio. Nagrinėjamoje byloje reikalinga nustatyti veikos padarinius, t. y. reikia nustatyti ne sugadinto turto atkuriamąją, o sugadinto turto įvykio metu buvusią vertę, nuo kurios ir priklauso nusikalstamos veikos kvalifikavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167/2009). Teismas , kvalifikuodamas nuteistosios veiką kaip tyčinį svetimo turto sugadinimą, turi vadovautis sugadinto turto verte, bet ne sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra kvalifikuojantis šią nusikalstamą veiką požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas svetimo turto sunaikinimas reiškia, kad turto vertė iki sunaikinimo viršijo 5 MGL dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.). Tačiau nagrinėjamoje byloje duomenų apie turto vertę iki sugadinimo nėra. Automobilio remonto sąmatoje yra nurodyta turto atkuriamoji vertė, t. y. suma, susidedanti iš remonto darbų, detalių ir dažymo bei eksploatacinių medžiagų kainų, PVM ( b.l.32-33), kuri neparodo turto sugadinimo metu buvusios turto vertės. Tai, kad automobilio durelės ir (ar) jų apdaila gali būti išmontuojama ir pritaikyta naudoti kitam automobiliui, reiškia, jog tokios detalės laikytinos atskiru daiktu, turinčiu savo vertę.
Mašinos atstatymo darbai, nurodyti sąmatoje neatlikti, 995,10 eurų suma UAB „SOLVI“ nesumokėta, todėl teisinio pagrindo prašyti atlyginti turtinę žalą J. K. nėra.
Be to, iš automobilio TOYOTA HILUX valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo matyti, kad transporto priemonės valdytojas yra J. K., o savininkas- UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ ( b.l.8,30-31). AB „Lietuvos draudimas“ jokios draudimo sumos dėl šio automobilio sugadinimo nėra nei paskaičiavęs, nei išmokėjęs, nes tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Iš transporto priemonių draudimo liudijimo matyti, kad J. K. yra apdraudęs automobilį TOYOTA HILUX valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudos gavėjas UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“, numatyta procentinė išskaita 10 procentų ( b.l.34-35). J. K. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad už mašinos remontą jis būtų mokėjęs savo asmenines lėšas, taip pat nepateikė įrodymų, kad jam buvo išmokėta draudimo suma, nuo kurios jis galėtų prašyti priteisti 10 procentų išskaitą- 99,51 Eur . Fanšizė yra procentinė išskaita, kuri skaičiuojama nuo išmokamos draudimo sumos. Kadangi jokia draudimo suma J. K. išmokėta nėra, ji nėra tiksliai nustatyta, todėl tiksliai nustatyti franšizės dydį šiuo atveju nėra jokios galimybė. Todėl J. K. neturi jokio teisinio pagrindo prašyti jam priteisti 99,51 eurų turtinę žalą.
Nesant byloje įrodymų, kad J. K. nusikalstamais V. S. veiksmais buvo padaryta konkreti turtinė žala, teismui leidžia daryti išvadą, kad V. S. nepadarė veikos, kuri pagal galiojančią nuo 2015 m. sausio 1 d. BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją būtų laikoma nusikalstama, t. y. turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl V. S. išteisintinas pagal LR BK 187 straipsnio 1dalį, vadovaujantis LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu.
Dėl kaltinimo J. K. pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį pagal priešpriešinį nukentėjusiojo V. S. skundo.
V. S. kaltina J. K. , kad 2015-10-10 apie 19:45 val. po to, kai V. S. su J. K. pasisakė vienas kitam po įžeidžiantį žodį, staiga J. K. netikėtai, neįspėjęs, purškė dujų balionėliu V. S. į veidą, jam kliuvo ne tik į akis, bet ir į burną, taip V. S. buvo sukeltas fizinis skausmas , nes jam skaudėjo akys, jis nebematė akimis, tokiu būdu buvo padaryta nusikalstama veika, numatytą LR BK 140 straipsnio 1dalyje.
Nukentėjusysis V. S. patvirtino, kad J. K. jam papurškė dujų į akis, taip sukeldamas fizinį skausmą. Jis parodė ,kad atvažiavo automobilis prie kiemo, sustojo, variklis dirbo, prie vairo sėdintis asmuo prasidaręs langą žiūrėjo į kiemą, o jis priėjo uždaryti vartų. Jis tą žmogų iš karto pažino. Jis jo klausė, dėl ko ten stovi. Jis sakė jo seserį palikti ramybėje. Buvo pradarytas automobilio langas, o J. K. buvo pasilenkęs ir kažką laikė rankoje, po to netikėtai papurškė dujų. Jo vaikas buvo šalia, jam irgi kliuvo. Papurškęs dujų, J. K. nuvažiavo. Jis jam nebuvo sugriebęs už kaklo. Policininkams sakė, kad jam akis skauda, jie atsakė, kad išsimirksėsi. Kai policija beldėsi į duris, jis gulėjo lovoje uždengtomis akimis, nes jam skaudėjo akis. Mano, kad J. K. atvažiavo jam keršyti, kam padavė jo seserį į teismą dėl alimentų. Jis iš policijos buvo nuvežtas į ligoninę, nes jam labai skaudėjo akis, ligoninėje jam suleido vaistus, gydytojas pasakė, kad nereikėjo akių plauti vandeniu. Į ligoninę nuvežė jį tas pareigūnas, kuris liudijo paskutinis, ir Saulius Šimoliūnas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pats J. K. neneigia, kad jis papurškė dujų V. S., tik nurodė, kad tai padarė gindamasis. .J. K. parodė, kad V. S. jį atsistojęs smaugė, tada jis jį tėškė ( pargriovė) ant žemės, V. S. čiupo kažkokį daiktą ir trenkė į automobilį, pataikė į vairuotojo dureles. Tada jis V. S. papūtė dujų. Jis viena ranka purškė dujas, dujų balionėlį laikydamas vienoje rankoje, kita ranka kūrė automobilį, stengėsi kuo greičiau nuvažiuoti, tai nežino, ar jis tų dujų gavo. Norėjo kuo greičiau patraukti automobilį, kad jo daugiau neapgadintų, netaikė konkrečiai į veidą V. S.. Kai purškė dujas, V. S. buvo parkritęs. Purškė dėl to, kad nesudaužytų automobilio daugiau. Jis mano, kad jam neturėjo netgi kliūti tų dujų. Kadangi V. S. yra senas žmogus, yra silpnesnis, jis jam kumščiu į veidą nedavė, jau geriau dujų papurškė, kad nebūtų sulaužyta kažkas.
Liudytojas A. T. patvirtino, kad J. K. papurškė dujų V. S., negali pasakyti, ar taikėsi prieš tai. Kadangi buvo tamsu, nelabai matė, ar žmogus nugriuvo.
Kad ,papurškus J. K. dujų V. S., pastarajam buvo sukeltas fizinis skausmas, patvirtino ne tik pats V. S. , bet ir apklausti liudytojai.
Liudytojas jo sūnus E. S., kuris parodė, kad J. K. jo tėčiui papurškė į akis ašarinių dujų, kliuvo ir jam, po to staigiai automobilis nuvažiavo. Papurškus dujų, tėtis apsisuko ir nugriuvo į priekį suklupdamas ant kelių. Jis nukrito, nes gavo dujų. Purškė ašarinėmis dujomis, nes ir pats pajautė skausmą. Tėtį nuvedė praustis veido . Po valandos atvažiavo policija bei jį ir jo tėvą išsivežė.
Liudytojas Saulius Šimoliūnas parodė, kad , kol V. S. buvo namuose, dėl sveikatos tuo metu nesiskundė. Pamena, kad komisariate V. S. skundėsi dėl sveikatos, dėl to jį buvo pristatę į ligoninės Priėmimo skyrių. Kuo konkrečiai jis skundėsi, nepamena. Neprisimena, ar Priėmimo skyriuje jam buvo nustatyta kokia diagnozė. Jeigu žmogus skundžiasi sveikata, jo negali vežti į areštinę, kol nepatikrinta jo sveikata, turi būti išrašyta pažyma. Po patikrinimo V. S. buvo išvežtas į areštinę.
Liudytojas R. L. parodė, kad prie jo V. S. sveikata nesiskundė, o jeigu pasiskundė patruliams, jie galėjo jį pristatyti į ligoninės Priėmimo skyrių. Dėl asmens sulaikymo sprendimą priėmė jis. Jis buvo sulaikytas, nes buvo įtariamas, padaręs nusikalstamą veiką.
Liudytojas Ž. B. parodė, kad J. K. pasakojo, kad buvo apgadintas jo automobilis. J. K. sakė, kad V. S. jis papurškė dujų balionėliu dėl to, kad jį puolė, o jis norėjo apsiginti nuo jo. Kai apklausė V. S., jis sakė, kad jis priėjo prie automobilio, nieko nedarė ir jam tiesiog papurškė dujų dėl nieko. V. S. sakė, kad jis akmens nemetė, nieko nedarė. Kai bendravo su J. K., jis sakė, kad V. S. gulėjo ant žemės ir galbūt kojomis spyrė į dureles ir po to jis pajuto smūgį į dureles kietu daiktu. V. S. sakė, kad po dujų papurškimo nieko nebematė ir dėl to plytos nebūtų galėjęs paimti. Jis pasakojo, kad po dujų papurškimo į akis jo sūnus nuvedė jį nusiprausti.
Liudytojas I. Š. nurodė, kad nepasakys, ar V. S. turėjo nusiskundimų dėl sveikatos. Jie jį pristatė į policijos komisariatą, po to – į Šiaulių areštinę. Neatsimena, ar asmuo buvo vežtas į ligoninę. Tą vakarą dirbo poroje su patruliu Sauliumi Šimoliūnu, nurodymus jie vykdė kartu su juo. Negali atsakyti, ar į gydymo įstaigą V. S. jis vežė su kitu patruliu ar su S. Šimoliūnu.
Prie V. S. skundo yra pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų ( b.l.64). Iš jo matyti, kad V. S. kreipėsi į medikus 2016 m. sausio 22 d., nurodydamas, kad pablogėjo matymas po papurškimo dujomis į akis prieš du mėnesius.
LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 140 straipsnį iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą (LR BK 140 straipsnio 1 dalis), padaromas tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad J. K. smurtaujant- papuškus dujų V. S., dujoms patekus į akis , jam buvo sukeltas fizinis skausmas, skaudėjo akis. Iš bylos medžiagos matyti, kad po papurškimo , V. S. dujų pateko ne tik į akis, bet ir į burną, kad V. S. po papurškimo nugriuvo ant žemės, kad tik sūnaus padedamas, nesiorientuodamas aplinkoje, nes buvo sutrikdytas regėjimas, buvo įvestas į namą. Liudytojas E. S. patvirtino, kad jis tikrai tėvui plovė akis, paskui padėjo tėvui atsigulti į lovą, o šis, drėgnu kompresu uždengęs akis, gulėjo lovoje, po to būtent tuo metu atvažiavo policija. Taip pat tai, kad dujų poveikis buvo stiprus, kad V. S. skaudėjo akis, kad , iš karto po įvykio, jis dėl akių skausmo kreipėsi pas medikus, nurodo tas faktas, kad pristatytas į policiją , V. S. išsakė, kad jam skauda akis, todėl policijos pareigūnų buvo nuvežtas į ligoninės Priėmimo skyrių Pakruojyje. Tą patvirtino apklausti liudytojai- policijos pareigūnai. 2016 m. sausio 22 d. V. S. vėl kreipėsi į gydytoją dėl to, kad po to papurškimo pablogėjo regėjimas. J. K. papurškus ašarinių dujų, sveikatos sutrikdymas V. S. nebuvo padarytas, tačiau jam buvo sukeltas fizinis skausmas.
Nors J. K. nurodė, jis, atsakydamas į V. S. nusikalstamus veiksmus, elgėsi tinkamai, adekvačiai, kadangi jo atžvilgiu buvo vykdoma nusikalstama veika, jis gindamasis panaudojo dujų balionėlį ir neperžengė būtinosios ginties, tačiau tokie jo parodymai vertintini kritiškai kaip jo gynybinė versija , kuri yra paneigta byloje surinktais įrodymais, kuriais nustatyta, kad V. S. tuo metu jokių nusikalstamų veiksmų J. K. atžvilgiu neatliko, jo nesmaugė, akmens į jo mašiną nemetė , todėl J. K. nebuvo jokios būtinybės gintis nuo V. S. , purškiant jam į akis ašarinėmis dujomis.
Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis J. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Kaltinamojo J. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį , nes jis smurtaudamas- papurkšdamas dujų nukentėjusiajam V. S. į akis, tyčia jam sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam J. K., atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsnyje.
Kaltinamasis J. K. neteistas (80 b.l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą , nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 38 straipsniu , administracine tvarka nebaustas (95 b.l.), yra ūkininkas, vykdo individualią žemės ūkio veiklą ( 77-79 b.l.), gyvena su žmona, augina keturis vaikus, charakterizuojamas teigiamai ( 85,87 ,88 b.l.). Atsižvelgiant į išdėstyta, jis baustinas viešųjų darbų bausme ( LR BK 46 straipsnis ).
Tais atvejais, kai nustatoma, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir baudžiamoji byla nutraukiama, nutraukiamas ir procesinių prievartos priemonių, tarp jų ir dėl civilinio ieškinio užtikrinimo taikymas, nes baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 235, 254 straipsniai) nenumato reikalavimo ir galimybės tenkinti byloje pareikšto civilinio ieškinio. Nutraukus baudžiamąją bylą, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta asmens pareiga atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus, civilinio ieškinio tenkinimas negalimas. Taigi, kai teismas nutraukia bylą, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, o civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį bei prašyti imtis ieškinio užtikrinimo priemonių civilinio proceso tvarka.
Išteisinus V. S. , nes nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika, privataus kaltintojo ,nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo 2000 eurų, dėl turtinės žalos 99,51 euro paliekamas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p.). Taip pat netenkintinas nukentėjusiojo J. K. prašymas ir neišieškotinos jo turėtos atstovavimo išlaidos, nes tik iš pripažinto kaltu asmens gali būti išieškotos nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Dėl V. S. civilinio ieškinio dėl 696 eurų turtinės žalos ir 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Nukentėjusysis V. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jam buvo padaryta 1500 eurų neturtinė žala dėl akių sužalojimo, jis ir dabar jaučia to pasekmes, dabar yra nustatyta katarakta bei 696 eurų turtinė žala už kritusius paršiukus ir netektą pieną.
Teismo nuomone, V. S. civilinis ieškinys dėl 696 eurų turtinės žalos yra nepagrįstas, nes neįrodytas. V. S. pateikti duomenys dėl pieno ir paršelių praradimo yra nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Nebuvo pateikta įrodymų, koks pieno išmilžis buvo iki to, o po J. K. neteisėtų veiksmų tas išmilžis sumažėjo. Taip pat nėra įrodymų, kad dėl J. K. neteisėtų veiksmų buvo prarasti paršeliai. Dėl to, kad buvo prarasti paršeliai, buvo galima nustatyti, pasikvietus veterinarą, bei užfiksavus atitinkamus duomenis apie paršelio kainą. Byloje yra pateikti liudytojų E. S., V. J., Z. J. parodymai, kad , policijai sulaikius ir išvežus į areštinę V. S., tą naktį nugaišo 10 paršelių, karvės po to davė mažiau pieno. Tačiau , remiantis vien šiais parodymais, nepateikiant kitų įrodymų, teismas neturi galimybės nustatyti padarytos turtinės žalos dydžio. Be to, teismo nuomone, nėra priežastinio ryšio tarp J. K. veiksmų ir V. S. nurodytos jo patirtos turtinės žalos. Sprendimą sulaikyti V. S. ir jį išvežti į areštinę priėmė ne J. K., o pareigūnai, kurie atvykę vertino situaciją , ir būtent jie nusprendė V. S. sulaikyti. J. K. jo sulaikymo neįtakojo, todėl tiesioginio priežastinio ryšio tarp J. K. veiksmų ir V. S. padarytos žalos šiuo atveju visiškai nėra. Todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo netenkintinas.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis V. S. dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, neabejotina, kad patyrė ir fizinį skausmą . Visa tai turėjo aiškiai negatyvios įtakos įprastai nukentėjusiojo savijautai. Nusikalstami veiksmai, kuriais sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajam, buvo tyčiniai, o tai lemia didesnę kaltinamojo kaltę. Kaltinamojo turtinė padėtis yra tik vienas iš daugelio neturtinės žalos nustatymo kriterijų. Kaltininko turtinė padėtis, ypač, kai žala buvo padaryta jo nusikalstamais veiksmais tyčia, negali būti žalos dydį, priteisimą ar nepriteisimą esminiai lemiančiu veiksniu. Konkrečiu atveju prioritetiniai yra nukentėjusiojo, bet ne kaltininko interesai, tačiau išlaikant pastarųjų pusiausvyrą.
Teismas, įvertinęs nusikaltimo pasekmes ( sukeltas fizinis skausmas), kaltinamojo J. K. kaltę bei jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo materialinę padėtį- J. K. dirba, išlaiko 4 vaikus, konstatuoja, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti 1500 eurų neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, todėl, atsižvelgiant į sąžiningumo ,protingumo, teisingumo kriterijus, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 300 eurų. Civilinis ieškinys 300 eurų priteistinas iš kaltinamojo, nes žala buvo padaryta jo neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250).Likęs nukentėjusiojo V. S. civilinis ieškinys 1200 eurų neturtinei žalai atlyginti atmestinas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo 1500 eurų tenkintinas iš dalies, priteisiant 300 eurų neturtinei žalai atlyginti, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos 696 euro atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Iš pripažinto kaltu asmens gali būti išieškotos nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis), todėl tenkintinas nukentėjusiojo V. S. prašymas ir išieškotinos jo turėtos advokato atstovavimo išlaidos - 400 eurų (b.l.43-45).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais , 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu teismas
nusprendžia:
V. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1dalį, 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
J. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais trejiems (3 ) mėnesiams, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti 30 valandų visuomenės labui
.
V. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. K. 300 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti V. S. Likusį V. S. civilinį ieškinį 1200 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 696 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti atmesti.
Priteisti iš J. K. 400 eurų advokato atstovavimo išlaidų V. S.
J. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 2000 eurų atlyginimo , dėl turtinės žalos 99,51 eurų priteisimo iš V. S. palikti nenagrinėtu.
Panaikinti V. S. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016-02-15 nutartimi taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą- nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų areštą 2099,51 eurų sumai.
CD kompaktinį diską palikti prie bylos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-56338-15 grąžinti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo r. PK.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.