Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Raimondo Buzelio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui K. S. dėl išlaikymo priteisimo ieškovei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas išlaikymo ieškovei reikalingumą siejo tik su jos sveikatos būkle. Remiantis CK 3.72 straipsniu, ne vien tik sveikatos būklė ir dalinis darbingumas yra pagrindas išlaikymo priteisimui. Teismas privalo atsižvelgti į eilę aplinkybių – santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, turtinę padėtį, sveikatos būklę, amžių, darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes ir kt.

Ieškovė gauna nuolatines pajamas, yra pajėgi save išlaikyti: nuo 2016 m. gegužės 24 d. dirba pilną darbo laiką per savaitę (40 val.), dirba pagal neterminuotą darbo sutartį, nustatytas mokėti darbo užmokestis yra ne mažesnis nei minimalus LR Vyriausybės nustatytas atlygis. Be darbo užmokesčio, kuris yra ne mažesnis nei 300 Eur, ieškovei mokama 86 Eur/mėn. netekto darbingumo pensija. Ieškovė turi nekilnojamojo turto, bylos nagrinėjimo eigoje nusipirko transporto priemonę.

Dėl teismo argumentų, kad atsakovas sutiko mokėti ieškovei 50,00 Eur/mėn. išlaikymą, atsakovas nurodė, kad sutiko ieškovei mokėti išlaikymą nuo sprendimo priėmimo dienos tik atitinkama suma sumažinant išlaikymo, kurį gera valia teikia pilnametei dukrai, dydį. Tokią nuomonę jis išsakė svarstant galimybę taikiu būdu išspręsti ginčą, tačiau ieškovei nesutikus dėl taikaus ginčo išsprendimo, tokia atsakovo pozicija negali būti vertinama kaip jo tikroji valia sutinkant su ieškinio reikalavimu, bet kaip siūlymas, pareikštas siekiant ginčą išspręsti taikiai.

Sprendžiant išlaikymo vaikams priteisimo klausimą ieškovė savo turtinę padėtį motyvavo sveikatos būkle bei daliniu darbingumu, dėl ko teismai priteisė iš atsakovo ženkliai didesnę dalį vaikams teiktino išlaikymo. Išlaikymo vaikams išieškojimas pradėtas 2015 m. gegužės 1 d., o ne nuo jo iškeldinimo 2015 m. rugsėjo 01 d., nuo kada jis nustojo rūpintis šeima, apsiribodamas mokėjimais už mobiliojo ryšio paslaugas. Mokėjimą už ieškovės mobiliojo ryšio paslaugas nutraukė tik po 2016 m. gegužės 11 d. teismo sprendimo. Rūpinimąsi šeima iki iškeldinimo patvirtina mokėjimų kvitai, banko sąskaitos išklotinės. Jau priimant sprendimą dėl vaikams išlaikymo priteisimo buvo įvertinta ieškovės sveikatos būklė, turtinė padėtis, todėl nėra pagrįsta ir teisinga priteisti išlaikymą pačiai ieškovei vadovaujantis tais pačiais motyvais, kurie buvo teismų įvertinti ir į kuriuos jau atsižvelgta. Ieškovė buvo atsisakiusi reikalavimo dėl išlaikymo jai priteisimo, tačiau apeliacinei instancijai dėl atsisakymo nuo ieškinio netinkamo procesinio įforminimo grąžinus šį klausimą nagrinėti iš naujo, ieškovė atsisakymo nuo šio ieškinio reikalavimo nepalaikė.

Atsakovui liekančių gaunamų mėnesinių pajamų dalis sudaro beveik tokią pačią dalį, kokias pajamas gauna ieškovė. Pagal savo gaunamas pajamas ji yra pajėgi patenkinti būtinus poreikius, išlaikymo teikimas nėra būtinas. Priteisus iš atsakovo išlaikymą ieškovei jo turtinė padėtis būtų blogesnė už ieškovės, tai neatitiktų šalių lygybės ir proporcingumo principų. Iš viso kas mėnesį ieškovei atsakovas moka 450 Eur, atsakovui pragyvenimui lieka 153 Eur. Be to, ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie patiriamas gydymo išlaidas, tik deklaratyviai nurodė, kad per mėnesį reikia 90 Eur maisto papildams ir vaistams. Kritikuotina, kad per mėnesį reikia 30 Eur drabužiams ir 40 Eur avalynei, nes kas mėnesį šios prekės nėra perkamos. Taip padidintos išlaidos buities prekėms, specialioms higienos priemonėms. Ieškovės gaunamos bendros pajamos (darbo užmokestis ir netekto darbingumo pensija) yra 370 Eur, o atsakovui, sumokėjus ieškovei priteistas sumas, lieka 300 Eur. Iš viso ieškovė per mėnesį disponuoja 932 Eur suma. Į atsakovo gaunamas pajamas nėra įtraukti maistpinigiai (165 Eur/mėn.), kurie jam būtų nemokami gydymosi stacionare atveju. Byloje pateikti duomenys apie atsakovui reikalingą kelio operaciją. Gydymosi stacionare laikotarpiu atsakovo pajamos sumažės dėl nemokamų maistpinigių ir dalies darbo užmokesčio praradimo.

2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu teismas išlaikymą ieškovei priteisė nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki ieškovei bus panaikintas netektas darbingumas. Pažymėtina, kad ieškovės netekto darbingumo dalis yra nustatyta terminuotai – iki 2017 m. kovo 17 d., ji pati nurodė, kad jis gali būti panaikintas. Išlaikymas neturi būti teikiamas ilgiau negu jis yra nustatytas ir patvirtintas medicininiais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės darbo laikas pagal darbo pobūdį nėra ribojamas, medicininiais dokumentais nustatytu daliniu darbingumu neturėtų būti remiamasi.

Dėl išlaikymo reikalingumo siejimo su išimtinai ieškovės sveikatos būkle, tai yra neatsiejamai susiję su pajamomis. Ieškovė, netekusi 50 procentų darbingumo, neturi galimybės kaip atsakovas dirbti ir gauti pakankamas pajamas save išlaikyti. Susirgusi onkologine liga ji buvo ilgą laiką nedarbinga, dėl neįgalumo iš darbo atleista 2013 m. rugpjūčio mėnesį, dirbti pradėjo praėjus trejiems metams – 2016 m. gegužės 25 d. Darbo užmokestis per mėnesį nesiekia 300 Eur, parašius prašymą dėl sveikatos būklės jai sudarytos sąlygos neatvykti į darbą ar dirbti trumpesnį laiką. Nuo įsidarbinimo pradžios ji iš viso buvo nedarbinga 53 dienas, per nedarbingumo laikotarpius gaunama socialinė išmoką yra mažesnė nei darbo užmokestis.

Atsakovo argumentas, kad jo pajamos yra mažesnės nei ieškovės, yra nepagrįstas, kadangi vaikams skirtos lėšos naudojamos išimtinai vaikų poreikiams ir nenaudojamos ieškovės poreikiams. Ne tik atsakovas, bet ir ieškovė prisideda prie vaikų išlaikymo, skirdama jiems uždirbtas lėšas, todėl jai pragyvenimui lėšų nelieka.

Teismo sprendimas priteisti iš atsakovo išlaikymą yra pagrįstas, kadangi su atsakovu ieškovė pragyveno daug metų. Teismas priteisė daug mažesnį išlaikymą negu ieškovė prašė, nors atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį ieškovei priteistas išlaikymas turėjo būti didesnis. Automobilį (duomenys neskelbtini) už 100,00 Eur ieškovė įsigijo, siekdama minimaliai patenkinti savo ir vaikų poreikius, jis yra 1994 m. laidos. Automobilio išlaikymui taip pat būtinos lėšos, kadangi jam reikalingas remontas.

Ieškovės materialinė padėti tapo sunki. Darbinės pajamos, nors ir nedidelės, labai reikalingos, tačiau dėl sveikatos ji dažnai būna nedarbinga, todėl visada yra reali grėsmė netekti darbo. Kovo mėnesį turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl jos darbingumo lygio pratęsimo. Kadangi prognozuoti, koks bus komisijos sprendimas, neįmanoma, teismas teisingai sprendė išlaikymą priteisti iki netekto darbingumo panaikinimo. Kadangi susirgimas tęstinio pobūdžio, iš atsakovo išlaikymo nereikalautų pasveikimo atveju.

Atsakovo pajamos yra pakankamos ieškovei teikti 50 Eur dydžio išlaikymą, kadangi jo pajamos yra apie 750 Eur, atskaičius mokesčius, jis turi nekilnojamojo turto. Atsakovas turi pareigą išlaikyti vieną nepilnametį vaiką, dukra šiais metais baigs vidurinę mokyklą ir nėra jokių garantijų, kad atsakovas ją parems ir toliau.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl buvusio sutuoktinio teisės į išlaikymą

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329 straipsnis).

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą buvusiai sutuoktinei, išlaikymo reikalingumą siejo tik su jos sveikatos būkle ir daliniu darbingumu, tačiau privalėjo atsižvelgti į eilę kitų aplinkybių – santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, turtinę padėtį, sveikatos būklę, amžių, darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes ir kt. Be to, skundžiamu sprendimu teismas išlaikymą ieškovei priteisė nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki ieškovei bus panaikintas netektas darbingumas, bet ieškovei netekto darbingumo dalis yra nustatyta terminuotai – iki 2017 m. kovo 17 d. ir jis gali būti panaikintas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinio išlaikymą, nustatė ir įvertino ginčui išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad santuoka sukuria santuokines teises ir pareigas, tarp kurių yra pareiga sutuoktiniams vienas kitą remti (CK 3.27 str.). CK 3.72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Taigi, šioje normoje nustatyta teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. O tokios aplinkybės kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt. gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė du vaikai – dukra Greta, gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus Rokas, gim. (duomenys neskelbtini) Šalių sūnui nuo gimimo diagnozuotas cerebrinis paralyžius. Šalių santuoka nutraukta Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu, vaikai liko gyventi su motina (sprendimas šioje dalyje įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 16 d.). Šiuo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas dukrai ir sūnui iki jų pilnametystės po 200 Eur kas mėnesį. Dukra pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini), todėl teismo sprendimo pagrindu atsakovas išlaikymą pareigą turi tik vienam nepilnamečiam sūnui Rokui, bet bylos duomenys patvirtina, kad 150 Eur per mėnesį apeliantas skiria ir pilnametės dukters išlaikymui.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad gyvenant santuokoje 2009 m. ieškovė susirgo onkologine liga, po ilgo gydymo liga aprimo, tačiau 2012 m. vėl atsinaujino. 2015 m. kovo 23 d. Darbingumo lygio pažyma (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė yra tik iš dalies darbinga, jai nustatytas 50 proc. darbingumo netekimas dėl diagnozuotų piktybinių navikų iki 2017 m. kovo 17 d. ( 2 t., b. l. 33). 2015 m. kovo 23 d. Išvada dėl darbo pobūdžio sąlygų patvirtina, kad ieškovė negali dirbti sąlygomis su jonizuojančia spinduliuote, darbo aplinkoje esant cheminių jautrinančių medžiagų, kelti krovinius, kai jų svoris didesnis kaip 10 kg., taip pat dirbti viršvalandinių darbų (2 t. b. l. 35). Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1778-601/2016 nustatyta, kad ieškovė dirba, jos vidutinis darbo užmokestis yra apie 250 Eur, ji taip pat gauna 86 Eur pašalpą, todėl turi tam tikra dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Šių argumentų pagrindu teismas iš atsakovo priteistą išlaikymą vaikams sumažino nuo 230 Eur iki 200 Eur, todėl apelianto argumentai, kad ieškovė neprisideda prie vaikų išlaikymo, kurių gyvenamoji vieta nustatyta su motina, yra neteisingi.

Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1778-601/2016 nustatyta, kad apeliantas iš gaunamų į rankas 750 Eur pajamų (gaunamos iš Lietuvos Kariuomenės) patvirtina, 350 Eur skiria vaikų išlaikymui, todėl įvykdžius vaikų išlaikymo pareigą, savo poreikių tenkinimui jam lieka kas mėnesį 400 Eur, tuo tarpu ieškovės pajamas iš viso per mėnesį sudaro nekintanti suma – jai mokama 86 Eur/mėn. netekto darbingumo pensija ir jos darbo užmokestis per mėnesį – pagal darbo sutartį nuo 2016 m. liepos 1 d., išdirbus visą darbo laiką, 380 Eur su mokesčiais, o juos atskaičius, kaip nustatyta pirmiau paminėtoje nutartyje, apie 250 Eur, t.y. iš viso ji galėtų disponuoti 336 Eur per mėnesį. Šių pajamų dalį pagal įstatymą ji privalo skirti vaikų išlaikymui, taip nustatyta ir paminėtoje nutartyje, kuomet buvo sprendžiama dėl atsakovo dalies vaikų išlaikyme. Vaikams gyvenant su ieškove, jai taip pat tenka kasdienis rūpinimasis vaikais, o su tuo ir neplanuotos išlaidos. Ieškovei vaikų išlaikymui skyrus nors puse tiek, kiek skiria atsakovas – 150 Eur, ieškovės poreikiams patenkinti likusi pajamų dalis sudarytų tik 186 Eur, kai būtiniems poreikiam patenkinti reikalinga apie 400 Eur. Šie duomenys akivaizdžiai paneigia apelianto argumentus dėl ieškovės ir jo pajamų santykio, kaip iš esmės lygaus, ar jo neišsigalėjimo sutuoktinę paremti nors 50 Eur kas mėnesį suma. Apeliantas nepagrįstai jo teikiamą išlaikymą vaikams ir sūnaus neįgalumo pašalpą priskiria prie ieškovės pajamų ir iš to daro išvadą, kad ieškovė per mėnesį disponuoja 932 Eur suma, kai apeliantas gauna tik 750 Eur po mokesčių pajamų, todėl jo turtinė padėtis yra blogesnė. Be to, šioje skaičiuotėje nurodytas ieškovės darbo užmokesčio dydis neatitinka duomenų, kurie nurodyti pirmiau.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad ieškovė pradėjo dirbti nuo 2016 m. gegužės 25 d., tačiau ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kuriuos patvirtina ir VSDFV duomenys, gauti ir apeliacinės instancijos teismui pasinaudojus prieigos prie duomenų bazių duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teikia pagrindą išvadai, kad ieškovė dažnai būna nedarbinga ar nedirba visą darbo dieną, nes per vienerių metų laikotarpį (2016-05-25 – 2017-04-30) MMA dydžio darbo užmokestis jai buvo paskaičiuotas tik už tris mėnesius, o vieną mėnesį iš vis negavo pajamų. Jos darbavys nurodė, kad dėl prastos sveikatos turi suteikti ieškovei laisvų nuo darbo dienų, mažinti jos darbo krūvį. Pastarąsias aplinkybes patvirtina prie ieškovės atsiliepimo pridėti nauji įrodymai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina, siekiant byloje nustatyti objektyvią tiesą (CPK 314 straipsnis). Tuo tarpu apelianto galimybes teikti išlaikymą sutuoktinei pagrindžia ne tik didesnės jo pajamos ir turimas 49 421 Eur vidutinės rinkos vertės (masinis vertinimas) nekilnojamasis turtas, tačiau ir tai, kad jis yra darbingas, jo galimybių savimi pasirūpinti, dirbant papildomus darbus ir gaunant papildomų pajamų, neriboja jokios aplinkybės. Ieškovės išrašas iš jos sąskaitos patvirtina, kad apeliantas 2017 m. sausio 10 d. jau yra pervedęs buvusiai sutuoktinei 50 Eur išlaikymą. Pirmiau nurodyti duomenys apie apelianto pajamas, turimą turtą ir išlaidas teikia pagrindą išvadai apie jo realią galimybę priteistą išlaikymą teikti. Jis neneigia, kad teisme siūlė buvusiai sutuoktinei 50 Eur dydžio išlaikymą, kas leidžia manyti, kad teidamas tokį siūlymą jis įvertino savo galimybes. Apeliacinio skundo argumentai, kad tokio dydžio išlaikymą jis siūlė ieškovei tik jai sutinkant ginčą baigti taikos sutartimi, neduoda pagrindo kitaip vertinti jo turtinę padėtį ar galimybes remti buvusią sutuoktinę priteista 50 Eur suma, todėl teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir neteisingai išsprendė ginčą.

Apeliantas nurodo, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto, įsigijo transporto priemonę. Patikrinus viešuosius registrus, nenustatyta, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovė, atsikirsdama į apeliacinio skundo argumentus dėl transporto priemonės įsigijimo, prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo 2016 m. gegužės 17 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurios būtinumą pateikti sąlygojo apeliacinio skundo argumentai (CPK 314 straipsnis). Pagal šią pirkimo – pardavimo sutartį ji įsigijo automobilį Mazda 323 už 100 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis yra 1994 m. gamybos. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad jis jai būtinas tenkinant vaikų ir savo poreikius. Tuo tarpu išrašas iš NTR ir VĮ Regitra patvirtina, kad apelianto vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas, kurio vidutinė rinkos vertė (masinis vertinimas) yra 49 421 Eur, jis taip pat turi automobilį 1999 m. pabaigos gamybos. Ieškovės vardu įregistruota tik jau paminėta transporto priemonė. Todėl ir aptariamu aspektu apelianto argumentai patvirtina, kad jis yra geriau apsirūpinęs negu ieškovė, jo amžius ir sveikatos būklė jam netrukdo gauti pajamų. Gi ieškovės sveikatos būklė riboja jos galimybę pagerinti savo gyvenimo sąlygas ir užsitikrinti nors minimalų pragyvenimo lygį.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apelianto argumentų toje dalyje, kurioje apeliantas įžvelgia skundžiamo sprendimo ydingumą, t. y. dėl išlaikymo teikimo pabaigos – iki įstatymų nustatyta tvarka ieškovei bus panaikintas netektas darbingumas, pažymi, kad susiejus išlaikymo pareigos pabaigą su faktine aplinkybe dėl ieškovės nedarbingumo panaikinimo, o ne su jos nurodoma aplinkybe – iki ieškovės gyvos galvos, teismas padarė teisingą išvadą, kuri apelianto teisių ir interesų nepažeidžia, o kaip tik juos apsaugo. Ieškovei tapus darbingai, ji turės vienodas su apeliantu galimybes pagerinti savo gyvenimo sąlygas ir užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, todėl jos nedarbingumo panaikinimas, patvirtintas medicininiais dokumentais, gali sąlygoti išlaikymo nutraukimą. Priimant skundžiamą teismo sprendimą ieškovė buvo dalinai darbinga – netekusi 50 proc. darbingumo ir byloje taip pat nėra duomenų apie šio nedarbingumo lygio pasikeitimą ar net panaikinimą. Tačiau po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis priėmimo, pasikeitus CK 3.72 straipsnio 5 d. numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidint ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą. Todėl apelianto nurodomos aplinkybės, kad po 2017 m. kovo 17 d. gali pasikeisti nedarbingumo lygis, skundžiamo teismo sprendimo aptariamoje dalyje neteisėtu nedaro.

Dėl bylos baigties

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs bylą, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.