- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-24
- Bylos Nr.
- 2-849/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
- Kreditorius
- akcinės bendrovės „SEB lizingas“
- Kategorijos
- 127.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Konstantino Gurino,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus akcinės bendrovės „SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus akcinės bendrovės „SEB lizingas“ prašymas patikslinti kreditorinį reikalavimą akcinės bendrovės „Iglus“ restruktūrizavimo byloje Nr. 2-286-425/2010.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartimi AB „Iglus“ iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui iki plano patvirtinimo teisme administratoriumi paskirtas UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Teismas 2010-03-02 nutartimi patvirtino RAB „Iglus“ kreditorių finansinius reikalavimus, o 2010-04-12 nutartimi – įmonės restruktūrizavimo planą, numatant 4 metų šio proceso trukmę.
Šalies argumentai
Kreditorius AB „SEB lizingas“ 2010-10-06 RAB „Iglus“ administratoriui pateikė prašymą dėl patvirtinto 47 663,23 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo patikslinimo ir prašė jį padidinti iki 104 092,85 Lt. Nurodė, kad realizuojant atsakovo grąžintą lizinguotą turtą jis patyrė 56 429,62 Lt tiesioginių nuostolių, kuriuos šis privalo atlyginti. Visas įsiskolinimas 2009-10-22 yra 104 092,85 Lt.
RAB „Iglus“ administratorius pareiškė prieštaravimus dėl šio kreditoriaus reikalavimo ir jį prašė atmesti. Be to, nurodė, kad jis 2009-09-15, 2009-12-01 raštais prašė kreditoriaus perrašyti sutartis kitiems restruktūrizuojamos įmonės nurodytiems asmenims, tačiau kreditorius į prašymus neatsižvelgė, todėl atsakovas neprivalo atlyginti jo patirtų turto realizavimo nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi kreditoriaus UAB „SEB lizingas“ prašymo patikslinti kreditorinį reikalavimą, padidinant jį 56 429,62 Lt suma, netenkino. Teismas, nustatęs, kad restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas 2010-04-12 nutartimi, kreditorius prašymą patikslinti (padidinti) finansinį reikalavimą administratoriui pateikė 2010-10-06, vadovaudamasis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau ĮRĮ) 7 straipsnio 7 dalies 4 punktu, 13 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 19 straipsnio 1 punktu, CK 1.117 straipsnio 6 dalimi, konstatavo, kad yra suėjęs naikinamasis terminas tikslinti finansinius reikalavimus restruktūrizavimo byloje, kuris negali būti atnaujintas, todėl netenkino kreditoriaus prašymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Kreditorius AB „SEB lizingas“ atskiruoju skundus prašo nutartį panaikinti ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde pateikiami tokie argumentai:
1. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad jo finansinis reikalavimas jau yra patvirtintas, numatytas restruktūrizavimo plane, o šis prašymas yra dėl reikalavimo patikslinimo.
2. ĮRĮ 13 straipsnio 1 dalies 9 punkte, 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyti reikalavimai ir terminai naujiems finansiniams reikalavimams restruktūrizavimo byloje pareikšti ar naujų kreditorių finansiniams reikalavimams patvirtinti, bet ne patvirtintiems patikslinti.
3. ĮRĮ nereglamentuoja situacijos, kai dėl objektyvių priežasčių reikia padidinti patvirtintą reikalavimą. Dėl to tokiam teisiniam santykiui taikytina CPK 3 straipsnio 6 dalies ir Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalies. Priešingu atveju, dėl likusios reikalavimo dalies jis būtų priverstas laukti restruktūrizavimo pabaigos, negalėtų inicijuoti naujos bylos, nes ji būtų prijungta prie restruktūrizavimo bylos.
Atsiliepimas
RAB „Iglus“ administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad:
1. Finansinio reikalavimo tikslinimas yra finansinio reikalavimo tvirtinimas, nes keičiasi patvirtinto reikalavimo dydis. Naikinamasis terminas restruktūrizavimo procese sukuria teisinį apibrėžtumą ir aiškumą, įmonė gali planuoti veiklą ir vykdyti restruktūrizavimo planą.
2. Leidus tikslinti finansinius reikalavimus po restruktūrizavimo plano patvirtinimo gali kilti restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisėtumo klausimas, nes tokiu atveju pasikeistų kreditorių pateiktų finansinių reikalavimų vertės išraiška.
3. Restruktūrizavimo plano tikslinimas įtvirtintas ĮRĮ 13 straipsnio 1 dalies 9 punkte.
4. Kreditorius nepagrįstai plečiamai aiškina ĮRĮ ir prašo taikyti įstatymo analogiją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskiruoju skundu yra ginčijama Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis, kuria atsisakyta padidinti patvirtintą restruktūrizuojamos įmonės kreditoriaus reikalavimą dėl nuostolių, patirtų realizavus lizinguotą turtą, po restruktūrizavimo plano patvirtinimo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino kreditoriaus AB „SEB lizingas“ prašymo padidinti patvirtintą kreditoriaus finansinį reikalavimą RAB „Iglus“, pareikštą po to, kai buvo patvirtintas RAB „Iglus“ restruktūrizavimo planas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2009-10-12 nutartimi AB „Iglus“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, patvirtinti RAB „Iglus“ kreditorių finansiniai reikalavimai, 2010-04-12 nutartimi patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas, numatant 4 metų šio proceso trukmę. Kreditoriaus AB „SEB lizingas“ 47 663,23 Lt finansinis reikalavimas patvirtintas 2010-03-02 nutartimi. Šis kreditorius 2010-10-06 administratoriui pateikė prašymą patikslinti jo finansinį reikalavimą, t. y. padidinti jį nuo 47 663,23 Lt iki 104 092,85 Lt, kadangi kreditorius, realizuodamas atsakovo grąžintą lizinguotą turtą, patyrė 56 429,62 Lt papildomų nuostolių. Pirmosios instancijos teismas kreditoriaus prašymo netenkino tuo pagrindu, kad kreditorius yra praleidęs ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalyje, to paties straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtintą naikinamąjį terminą dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo, t. y. prašymas padidinti kreditoriaus reikalavimą pateiktas po įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Kreditorius AB „SEB lizingas“ su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog reikalavimo patikslinimui netaikytinas ĮRĮ 13 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas, o taikytina CPK 3 straipsnio 6 dalis ir Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalis. Šie atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties.
Įmonių restruktūrizavimą reglamentuoja specialus Įmonių restruktūrizavimo įstatymas. Šio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Įmonės restruktūrizavimo procesas reiškia, kad jo metu gali būti pakeista ūkinės veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių, jas jungiant ar skaidant, turtas, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai. Šioje įstatymo normoje išvardyti būdai, kuriais gali būti pasiektas tikslas, netaikant įmonės bankroto procedūros. Tai reiškia, kad įmonės restruktūrizavimo proceso tikslai skiriasi nuo įmonės bankroto proceso tikslų, nes restruktūrizavimu yra siekiama padėti įmonei išvengti bankroto.
ĮRĮ 19 straipsnio 1 punkte įtvirtintos restruktūrizuojamos įmonės kreditorių teisės bei nustatyti du terminai, per kuriuos šie turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimus, teismas – juos priimti. ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalyje nustatyta teismui teisė priimti kreditorių reikalavimus, kurie pateikti, pažeidus šio įstatymo 4 dalies 4 punkte nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl jų reikalavimų, susidariusių iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pripažinimo, paduoti po šio nustatyto termino, priimamai tik iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą dienos. Šis įstatyme įtvirtintas terminas yra draudžiamoji norma, kuria siekiama nustatyti teisinį apibrėžtumą, t. y. kuo greičiau stabilizuoti įmonės ekonominę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2010).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ĮRĮ 13 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, jog įmonės restruktūrizavimo planas gali būti patikslintas, atitinkamai pakeičiant jame nurodytą kreditorių bendrą reikalavimų sumą, kai įsiteisėja teismų sprendimai kitose civilinėse bylose, kuriose įmonės kreditoriai buvo pareiškę įmonei turtinius reikalavimus, ir kai tokie kreditoriai buvo įrašyti į kreditorių sąrašą, o jų reikalavimo suma nustatyta, atsižvelgiant į ieškinio pareiškimuose ar pareiškimuose dėl piniginių reikalavimų nurodytas reikalavimų sumas. Tai reiškia, kad įmonės restruktūrizavimo planas gali būti patikslintas, atitinkamai pakeičiant jame nurodytą kreditorių bendrą reikalavimų sumą, kai įsiteisėja teismų sprendimai kitose civilinėse bylose, kuriose įmonės kreditoriai buvo pareiškę įmonei turtinius reikalavimus, ir kai tokie kreditoriai buvo įrašyti į kreditorių sąrašą, o jų reikalavimo suma nustatyta, atsižvelgiant į ieškinio pareiškimuose ar pareiškimuose dėl piniginių reikalavimų nurodytas reikalavimų sumas. Taigi ĮRĮ numato konkrečius atvejus, kada ir kokių kreditorių reikalavimai, restruktūrizavimo planas gali būti patikslintas. Priešingas nurodytų normų aiškinimas prieštarautų imperatyvioms specialaus įstatymo normoms, pažeistų viešąjį interesą, suformuotą teismų praktiką.
Pagal suformuotą teismų praktiką, kreditorių reikalavimai nebegali būti tvirtinami (taip pat ir tikslinami juos didinant), kai teismas patvirtina restruktūrizavimo planą, išskyrus aukščiau nurodytas įstatymo išimtis. Kai į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą įrašomos įmonės, pažeidžiant ĮRĮ įtvirtintus terminus ir tvarką, t. y. po restruktūrizavimo plano patvirtinimo, yra pažeidžiama įstatyme įtvirtinta įmonės restruktūrizavimo paskirtis ir tikslai, kyla grėsmė dėl galimybių apskritai sugriauti patvirtintą restruktūrizavimo planą ir paneigti jame nustatytus įsipareigojimus, jų įvykdymo terminus ir įmonės tikslus, taip pat įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus kitų kreditorių teisėtus lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 18 d nutartis civilinėje byloje Nr. 2-532/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad kiekvienos įmonės restruktūrizavimo procesas yra individualus, o priemonės, išdėstytos jos restruktūrizavimo plane, yra specifinės ir priklauso nuo sunkumų, su kuriais susidūrė įmonė, pobūdžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1351/2009). Tai reiškia, jog restruktūrizuojama įmonė restruktūrizavimo plane yra įvertinusi visų kreditorių reikalavimus, nustačiusi jų tenkinimo terminus, numačiusi konkrečias priemones, trukmę restruktūrizavimo tikslams pasiekti, įmonė yra suplanavusi savo veiklą. Dėl to nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog patvirtinto kreditoriaus reikalavimo patikslinimas (padidinimas) galimas ir patvirtinus restruktūrizavimo planą, taikant Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą analogiją (CPK 3 str. 6 d.). Įstatymo analogija nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, kadangi, kaip nurodyta aukščiau, restruktūrizavimo ir bankroto procesų tikslai yra skirtingi ir įstatymai numato skirtingas priemones šiems tikslams pasiekti, o ĮRĮ reglamentuoja situaciją, kuriai esant gali būti keičiamas teismo patvirtintas kreditoriaus reikalavimas po minėto plano patvirtinimo.
Apeliantas nenurodė jokių argumentų, nepateikė įrodymų, kad jo prašymas patikslinti reikalavimą atitinka ĮRĮ 13 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą sąlygą, dėl kurios galėtų būti patikslintas RAB „Iglus“ restruktūrizavimo planas. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, atsisakydamas patenkinti apelianto prašymą, tinkamai aiškino ir taikė pirmiau paminėtų ĮRĮ normų nuostatas.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ši nutartis paliktina galioti nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.