- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-08
- Bylos Nr.
- 2-1351/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- UAB „Aklota“
- Atsakovas
- UAB „Pamario būstas“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Aklota“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutarties, civilinėje byloje Nr B2-1220-370/2009, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą pagal ieškovo UAB „Aklota“ ieškinį atsakovui UAB „Pamario būstas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Aklota“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iškelti atsakovui UAB „Pamario būstas“ bankroto bylą. Ieškovas nurodė, kad atsakovas tinkamai neatsiskaitė už suteiktas paslaugas ir yra skolingas 45947,56 Lt. Kadangi neatsiskaitė net 2009 m. vasario 24 d. įspėjus dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl manė, kad atsakovas yra nemokus. Ieškovo atstovas pranešė, kad įmonei preliminariai žinoma, jog atsakovui iškelta restruktūrizavimo byla, todėl nesant aiškios teisminės praktikos, šios bylos nagrinėjimas turėtų būti sustabdytas, iki bus baigta restruktūrizavimo byla.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai nesutiko, kad būtų stabdoma civilinė byla. Jų nuomone, turi būti atsisakyta kelti atsakovei bankroto bylą, nes yra įsiteisėjusi nutartis atsakovui iškelti restruktūrizavimo bylą. Per įmonės restruktūrizavimo laikotarpį faktinės aplinkybės bus pasikeitusios, todėl stabdyti bylos nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB “Pamario būstas” bankroto bylą. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad šios bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, iki bus išspręstas restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo klausimas. Atsakovas pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 13 d. įsiteisėjusią nutartį, iš kurios matyti, kad atsakovui yra iškelta restruktūrizavimo byla. LR įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, todėl teismas atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą.
Šalies argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir sustabdyti bankroto bylos Nr. B2-1220-370/2009 nagrinėjimą, kol bus baigta nagrinėti restruktūrizavimo byla Nr. B2-1741-370/2009. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais motyvais:
Viena iš sąlygų, norint pradėti restruktūrizavimo procesą, ta, jog įmonei neturi būti iškelta bankroto byla ar pradėtas bankrotas ne teismo tvarka. O jeigu įmonei iškelta bankroto byla teismas atsisako kelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Kiekvienai restruktūrizuojamai įmonei gali būti iškelta bankroto byla. Restruktūrizavimo proceso nereikia suabsoliutinti, todėl jam nepasiteisinus ĮRĮ numatyta galimybė restruktūrizavimo procesą transformuoti į bankroto procesą. Jeigu yra ĮRĮ 24 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose numatyti pagrindai, teismas turi teisę savo iniciatyva nutraukti restruktūrizavimo bylą.
Bankroto ir restruktūrizavimo procesai yra susiję, t.y. nepasiteisinus restruktūrizavimo procesui grįžtama prie bankroto proceso. Todėl ši byla gali būti sustabdyta remiantis CPK 163 straipsnyje numatytu privalomu sustabdymo pagrindu, nes pradėto bankroto proceso negalima išnagrinėti, kol nebus išnagrinėta restruktūrizavimo byla.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą skundžiamą nutartį. Nurodo, kad ieškovo atskirasis skundas nepagrįstas, jo pateikti argumentai yra tik prielaidos dėl to kas būtų, jeigu nepasiteisintų restruktūrizavimas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Viena iš sąlygų, norint pradėti įmonės restruktūrizavimo procesą, ta, jog įmonei neturi būti iškelta bankroto byla ar pradėtas bankrotas ne teismo tvarka (ĮRĮ 3 str. 3 p.). Antraip, jei įmonei yra iškelta bankroto byla, teismas atsisako kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 2 d. 3 p.). Jei pareiškimo iškelti įmonei bankroto bylą nagrinėjimo metu gaunamas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir teismo nutartis iškelti bankroto bylą dar nepriimta, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas atidedamas (sustabdomas) tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti ją iškelti. Jeigu pareiškimas iškelti įmonei bankroto bylą pateikiamas priėmus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas sustabdomas iki tol, kol bus priimta nutartis iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti ją iškelti (ĮBĮ 9 str. 4 d., ĮRĮ 8 str.). LR įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu įmonei iškelta restruktūrizavimo byla. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui šiuo metu yra iškelta restruktūrizavimo byla, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti UAB “Pamario būstas” bankroto bylą.
Apeliantas nurodo, kad bankroto ir restruktūrizavimo procesai yra susiję, t.y. nepasiteisinus restruktūrizavimo procesui grįžtama prie bankroto proceso. Todėl ši byla turi būti sustabdyta, remiantis CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu privalomu sustabdymo pagrindu, nes pradėto bankroto proceso negalima išnagrinėti, kol nebus išnagrinėta restruktūrizavimo byla.
Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, sustabdymas. CPK 163 straipsnyje yra nurodyti pagrindai, kuriems esant, teismas privalo sustabdyti bylą (privalomasis bylos sustabdymas). Vadovaujantis šio straipsnio 3 punktu, teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sustabdyti bylą minėtu pagrindu galima, tik kai bylos taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Tokiu atveju sustabdžius bylą galima išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, sutaupyti byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių ir teismo laiko ir lėšų, operatyviau išnagrinėti bylą, nes nereikia tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus.
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatų taikyti nėra pagrindo. Įmonės restruktūrizavimas - tai procesas, apimantis eilę priemonių, skirtų padėti įmonei išvengti bankroto. Veiklos atkūrimo bei stabilizavimo siekianti įmonė gali imtis įgyvendinti šias priemones - pakeisti ūkinės veiklos rūšį, modernizuoti gamybą, tobulinti darbo organizavimo sistemą, parduoti įmonės turtą ar jo dalį, priimti kitų įmonių turtą. Kelios įmonės gali susijungti arba, atvirkščiai, viena įmonė gali skilti į kelias. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ) reglamentuoja techninių, ekonominių, organizacinių priemonių, skirtų įmonės mokumui atkurti, įgyvendinimo galimybę, įmonės įsipareigojimų kreditoriams vykdymo terminų ar dydžio pakeitimą. Kiekvienos įmonės restruktūrizavimo procesas yra individualus, o priemonės, išdėstytos jos restruktūrizavimo plane, yra specifinės ir priklauso nuo sunkumų, su kuriais susidūrė įmonė, pobūdžio. Pagal ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas įmonėms turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusių ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Taigi, bankroto byla nagrinėjamu atveju nekeliama ne todėl, kad jos negalima išnagrinėti, nes restruktūrizavimo byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią bankroto bylai, o todėl, kad restruktūrizavimo pagalba bandoma padėti įmonei išvengti bankroto. Restruktūrizavimo proceso metu atsakovas sieks padengti skolas kreditoriams, iš kurių vienas yra apeliantas, o atsakovui padengus įsiskolinimą ieškovui už suteiktas paslaugas, ieškovas netektų tesės reikšti bankroto bylą atsakovui.
Remdamasi aukščiau nurodytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atsakovui UAB „Pamario būstas“ iškelti bankroto bylą.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.