Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos P. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-15448-155/2017 pagal pareiškėjos P. Z. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. Č., G. Š., UAB „Medicinos bankas“, BUAB „Neo Ranga“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja P. Z. skundu dėl antstolio veiksmų prašė: 1) paskelbti neįvykusiomis pirmąsias 47/100 dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytines 2) kreiptis į teismą dėl G. Š. ir pareiškėjos naudojimosi jiems priklausančiomis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalimis tvarkos nustatymo 3) įtraukti pareiškėją į vykdomąją bylą suinteresuotu asmeniu ir informuoti ją apie visus vykdymo veiksmus, susijusius su buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimu.Nurodė, kad atsitiktinai sužinojo, jog antstolis V. Č. iš varžytinių pardavė 47/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir priklausiusias G. Š.. Pareiškėja yra šio buto bendrasavininkė, jai priklauso likusios 53/100 šio buto dalys. Antstolio varžytinės vyko nuo 2016-12-28 iki 2017-01-27, tačiau apie vykusias varžytines ji sužinojo tik dabar, kai jos jau buvo pasibaigusios. Mano, kad buvo pažeistos jos, kaip buto bendrasavininkės teisės, kadangi ji nebuvo informuota apie antstolio vykdymo veiksmus atliekant šias varžytines, be to butas buvo parduotas, nenustačius, kokia yra naudojimosi butu dalimis tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjos P. Z. skundą dėl antstolio V. Č. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0116/12/03434 atmetė.Nustatė, kad antstolio V. Č. kontoroje vykdomi Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro 2012 m. rugpjūčio 28 d. išduoti vykdomieji įrašai Nr. Pl-2804, Pl-2802, Pl-2800 dėl skolos išieškojimo iš skolininko BUAB „Neo ranga“ išieškotojo UAB „Medicinos bankas“ naudai. Antstolis 2013 m. sausio 10 d. Turto arešto aktu areštavo įkaito davėjui G. Š. priklausantį turtą – 47/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Nuo 2016-12-28 iki 2017-01-27 vyko G. Š. priklausančio turto varžytinės, turtas parduotas už 55‘607 Eur sumą. Varžytines laimėjo UAB „Naudingas plotas“.Pažymėjo, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iš VĮ Registrų centro pažymos teismas nustatė, kad pareiškėjai priklauso 53/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 47/100 dalių – suinteresuotam asmeniui G. Š.. Kadangi pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nekilnojamojo turto dalys yra nustatytos, antstolis neturėjo įpareigoti išieškotojo kreiptis į teismą CPK 667 straipsnio tvarka, kad būtų nustatytos turto dalys. Antstolis šiuo atveju aprašė ir areštavo ne bendrą turtą, o tik įkaito davėjui G. Š. priklausančią turto dalį. Todėl pareiškėjos argumentus, jog antstolis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, teismas atmetė kaip nepagrįstus.Pažymėjo, kad nesant nustatytos turto naudojimosi tvarkos, nėra apribojama bendraturčių teisė bendru susitarimu nustatyti naudojimosi daiktu konkrečiomis dalimis tvarką, o nesusitarus – įgyvendinti šią teisę teismine tvarka. Todėl pareiškėja turėjo ir tebeturi galimybę susitarti su naujuoju turto savininku dėl naudojimosi butu tvarkos, o nepavykus pasiekti susitarimą – kreiptis į teismą. Pareiškėja skunde nenurodo dėl kokių priežasčių negali įgyvendinti šios savo teisės, tačiau nepagrįstai nurodė, jog antstolis turi kreiptis į teismą dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo.Pareiškėja P. Z. nėra vykdomosios bylos šalis, o yra tik parduoto iš varžytinių turto bendraturtė, kuriai priklauso 53/100 buto dalis. CK 4.79 straipsnio 1 dalis nurodo, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Akivaizdu, kad antstolis neturėjo pasiūlyti pareiškėjai pirmai įsigyti butą, informuoti apie vykdymo procesą, kadangi butas parduodamas iš varžytinių, o ši nėra vykdomosios bylos šalis. Kadangi pareiškėja nėra nei skolininkas, nei išieškotojas vykdomojoje byloje, antstolis neprivalėjo jos informuoti apie varžytines. Taigi, nenustatyta jokių antstolio padarytų pažeidimų skelbiant varžytines bei informuojant apie jas suinteresuotus asmenis. Pareiškėja nenurodė realių ir pagrįstų įrodymais duomenų apie pažeidžiamus jos interesus, todėl pareiškėjos argumentus (dėl jos neinformavimo apie varžytinių procesą) taip pat laikė nepagrįstais.Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad antstolis V. Č. vykdydamas vykdomąją bylą Nr. 0116/12/03434, jokių konkrečių įstatymų bei poįstatyminių aktų nepažeidė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-15448-155/2017 ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog antstolis V. Č. varžytinių sistemoje pardavė 47/100 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančią G. Š., tačiau naudojimosi buto dalimis tvarka nebuvo nustatyta. Todėl nėra aišku kokios konkrečiai buto dalys buvo parduotos ir į kokias buto dalis naujasis 47/100 dalies buto savininkas įgys nuosavybę. Teismas tik formaliai nurodė, kad turto dalių nustatyti nereikėjo, o pareiškėja galės turto dalis nusistatyti su naujuoju savininku. Tokie teismo motyvai yra nepagrįsti, nes antstolis turėjo imtis prevencinių veiksmų ir nustatyti buto dalis, t. y. kam konkrečiai priklauso konkreti buto dalis. Buto pardavimas nenustačius naudojimosi butu tvarkos yra niekinis.Pareiškėjos nuomone, antstolis prieš pardavimą turėjo imtis veiksmų, kad būtų nustatytos turto dalys ir turto naudojimosi tvarka. Jai, kaip buto savininkei yra svarbu ir aktualu, kurios konkrečiai buto dalys liks jai, o kurias perims naujasis savininkas, tai antstolis turėjo išsiaiškinti ir kreipiantis į teismą nustatyti, o ne kuo skubiau vykdyti buto pardavimą. Teismas minėtų aplinkybių nenagrinėjo.Teigia, kad vykdomojoje byloje turėjo būti laikoma suinteresuotu asmeniu, nes G. Š. priklausančios buto dalies pardavimas neabejotinai jai turi itin didelės reikšmės. Antstolis V. Č. privalėjo pasidomėti buto priklausomybe, išsiaiškinti kas yra buto bendrasavininkas, dėl ko vykdomoji byla turėtų būti atitinkamai vedama kitaip, įtraukiant pareiškėją į vykdomąją bylą bei suteikiant jai visą vykdomosios bylos informaciją. Tačiau teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė. Teismas turėjo būti aktyvus šioje byloje ir patikrinti visas nurodytas aplinkybes, tačiau to nepadarė.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas prašo pareiškėjos P. Z. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad butas nuosavybės teise priklauso G. Š. (47/100 dalys) ir pareiškėjai (53/100 dalys). Viešai skelbiami Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad pareiškėjai ir G. Š. priklausančio turto dalys yra nustatytos. Todėl antstolis neturėjo jokio pagrindo siūlyti išieškotojui kreiptis į teismą dėl pakartotinio buto dalių nustatymo.G. Š. hipotekos lakštu įkeitė Bankui 47/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. konkrečią turto dalį, kuri hipotekos sandorio metu buvo žinoma. Todėl akivaizdu, kad G. Š. priklausanti turto dalis sudaro 47/100 ir būtent iš tos dalies yra vykdomas išieškojimas. Pažymi, jog iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog naudojimosi butu tvarka buvo nustatyta ir 1992-10-08įregistruota registre. Taigi pareiškėja klaidina teismą ir nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis.Pareiškėja vykdomojoje byloje nėra nei išieškotoja, nei skolininkė, todėl antstolis neprivalėjo ją informuoti apie varžytines specialia tvarka. Apie varžytines buvo paskelbta tinkamai internetinėje svetainėje, informacija buvo viešai prieinama, todėl apeliantės teisės nebuvo pažeistos. Be to, pareiškėja šiuo atveju neturėjo pirmumo teisės pirkti buto dalies, kadangi buto dalis buvo parduodama iš varžytinių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Byloje nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 12 d. antstolis V. Č. priėmė vykdyti Vilniaus miesto 10-asis notarų biuro 2012 m. rugpjūčio 28 d. vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB ,,Neo ranga“ išieškojimo UAB „Medicinos bankas“ naudai. Antstolis 2013 m. sausio 10 d. Turto arešto aktu areštavo G. Š. (įkaito davėjui) priklausantį turtą – 47/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). G. Š. priklausančio buto dalis buvo parduota varžytinėse už 55‘607 Eur UAB „Naudingas plotas“.Apeliantė P. Z. teigia, kad varžytinės yra niekinės, nes antstolis pažeidė CPK 647 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, tinkamai nenustatė buto dalių ir naudojimosi butu tvarkos, neįtraukė jos suinteresuotu asmeniu vykdomojoje byloje, nes G. Š. priklausančios buto dalies pardavimas jai turi itin didelę reikšmę, o pirmosios instancijos teismas visų šių aplinkybių neįvertino ir nenagrinėjo.Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.Įstatymas reglamentuoja, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (CK 4.81 straipsnio 1, 2 dalys).Bylos duomenys patvirtina, kad P. Z. nuo 2013 m. spalio 28 d. nuosavybės teise valdo 53/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, o G. Š. – 47/100 šio buto dalis valdo nuo 2005 m. gruodžio 29 d. Naudojimosi tvarka nekilnojamuoju daiktu nustatyta 1992 m. spalio 8 d. ir duomenų, kad ji buvo pakeista nepateikta (b. l. 6-7). Taigi, Nekilnojamojo turto Registro Centrinio duomenų banko išrašas paneigia apeliantės argumentus, kad buto dalys ir naudojimosi tvarka butu nenustatyti.Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas. Asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese (CPK 633 straipsnio 1, 2 dalys).Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad ji turi būti įtraukta į vykdomąją bylą suinteresuotu asmeniu, kad jai turi būti pateikiama informacija apie visus vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje yra išieškoma iš įkaito davėjo G. Š., įkeitusio jam nuosavybės teise priklausantį turtą – 47/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. P. Z. laikyti suinteresuotu asmeniu vykdomojoje byloje, nėra teisinio pagrindo, nes, kaip minėta, nuosavybės teise valdomo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalys ir naudojimosi tvarka nustatyti, pareiškėja, kaip buto bendraturtė pirmenybės teisės pirkti parduodamą buto dalį neturi (CK 4.79 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus bei teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.