Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. R. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, akcinė bendrovė „Swedbank“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Kauno energija“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, D. I., antstoliai Regimantas Budreika, Nikolajus Aleninas ir Aleksandras Ščiukinas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria byla buvo nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 10 d. nutartimi iškėlė pareiškėjai O. R. fizinio asmens bankroto bylą, paskyrė pareiškėjos nemokumo administratoriumi Vitalijų Tichomirovą ir nustatė 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pareiškėjos kreditoriams pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Teismas taip pat nustatė 4 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 17 d. Terminas mokumo atkūrimo planui pateikti – 2023 m. vasario 17 d. 2023 m. vasario 21 d. pareiškėjos nemokumo administratorius Vitalijus Tichomirovas pateikė teismui prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, kuriuo prašė mokumo atkūrimo plano pateikimo teismui terminą pratęsti 2 mėnesiams, iki 2023 m. balandžio 20 d. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 6 d. nutartimi nemokumo administratoriui Vitalijui Tichomirovui nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos prašymo trūkumams pašalinti. 2023 m. kovo 16 d. pareiškėjos nemokumo administratorius Vitalijus Tichomirovas pateikė teismui prašymą dėl termino prašymui dėl procesinio termino pratęsimo pateikti atnaujinimo ir procesinio termino pratęsimo, kuriuo prašė iki 2023 m. balandžio 20 d. pratęsti terminą mokumo atkūrimo planui pateikti. Teisėjo rezoliucija terminas apeliantės mokumo atkūrimo planui pateikti buvo pratęstas iki 2023 m. balandžio 2 d. Teismo nustatytu terminu nemokumo administratorius Vitalijus Tichomirovas mokumo atkūrimo plano projekto nepateikė. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos O. R. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, AB „Swedbank“ bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB „Kauno energija“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, D. I., antstoliai Regimantas Budreika, Nikolajus Aleninas ir Aleksandras Ščiukinas, nutraukė. 2023 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjos O. R. atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutarties. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos O. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutarties, pareiškėjai praleidus atskirojo skundo padavimo terminą. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė O. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad jeigu nutartis ir buvo siunčiama elektroninėmis ryšio priemonėmis, apeliantė jos gauti neturėjo ir neturi jokios galimybės, kadangi šiuo metu nesinaudoja elektroninėmis ryšio priemonėmis. Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. ir 2023 m. balandžio 28 d. nutartys apeliantei gyvenamosios vietos adresu įteiktos nebuvo, todėl terminas atskirajam skundui paduoti atnaujintinas.

17. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.

18. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą ir turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis).

19. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, kuriomis reglamentuotas procesas apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). CPK 335 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas praleistas, gali: 1) savo iniciatyva (lot. ex officio) atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, jeigu iš turimos medžiagos aiškiai matyti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; 2) pasiūlyti dalyvaujančiam byloje asmeniui pateikti prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo (CPK 307 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-403/2019).

20. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Tai reiškia, kad termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnio 5 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008). Spręsdamas, ar asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė yra sudariusi sutartį su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO valdytoju, yra Elektroninio paslaugų portalo (toliau – EPP) sistemos vartotoja, LITEKO VEP paskyra yra aktyvi. Apeliantės pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktas teismui per EPP sistemą.

22. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 22 punkte numatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai, pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų. Šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Pažymėtina, kad aktyvuojant paskyrą yra galimybė susipažinti su visu taisyklių tekstu.

23. Nagrinėjamu atveju apeliantė, aktyvuodama paskyrą (pirmą kartą prisijungusi prie EPP sistemos ir autentifikuodamasi taisyklių nustatyta tvarka), patvirtino, kad susipažino su taisyklėmis ir sutiko laikytis jų sąlygų bei sutiko gauti procesinius dokumentus EPP paskyroje. Be to, prisijungusi prie sistemos, apeliantė informuojama ne tik apie naujausius, bet ir apie visus jai aktualius įvykius sistemoje. Vartotojo valios išraiška yra pasirinkti susipažinti su jam aktualiais pranešimais.

24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartis apeliantei buvo išsiųsta 2023 m. balandžio 17 d. per EPP sistemą. CPK 175¹ straipsnio 10 dalis numato, kad įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, todėl nutartis apeliantei laikoma įteikta 2023 m. balandžio 18 d. Terminas atskirojo skundo pateikimui baigėsi 2023 m. balandžio 25 d. Atskirąjį skundą pareiškėja pateikė teismui 2023 m. balandžio 26 d. Taigi pareiškėja CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti praleido viena diena.

25. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 338 straipsnį, atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Sutinkamai su CPK 307 straipsnio 2 dalimi ir 338 straipsniu, atskirojo skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiga teikti motyvuotą prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo ir tai patvirtinančius įrodymus šiuo atveju tenka apeliantei (CPK 78 straipsnio 2 ir 4 dalys).

26. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-403/2019).

27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018).

28. Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad jeigu nutartis ir buvo siunčiama elektroninėmis ryšio priemonėmis, apeliantė jos gauti neturėjo ir neturi jokios galimybės, kadangi šiuo metu nesinaudoja elektroninėmis ryšio priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į prie atskirojo skundo pateiktus priedus – apeliantės susirašinėjimą su nemokumo administratoriumi elektroniniu paštu, sprendė, kad pareiškėja turėjo galimybę naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, kadangi apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktas apeliantės ir nemokumo administratoriaus susirašinėjimas laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. vasario 1 d. nepatvirtina, kad apeliantė skundžiamos nutarties priėmimo metu turėjo galimybę naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apeliantė teismo nutartis atsiimdavo atvykusi į teismo raštinę, apeliantės atskirieji skundai dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių taip pat pateikti teismui ne per EPP sistemą.

29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, susijusius su termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino apeliantei termino atskirajam skundui paduoti. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantė būtų piktnaudžiavusi ar nesąžiningai ir nerūpestingai naudojusi procesinėmis teisėmis. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad apeliantė bylos eiga domėjosi atvykdama į teismo rūmus, todėl nepaisant to, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad neturi galimybės naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis, tačiau vien tik ši aplinkybė nėra pagrindas tokių veiksmų vertinti kaip nerūpestingo ir aplaidaus apeliantės elgesio.

30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tik viena kalendorine diena praleistas CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas atskirajam skundui paduoti, nėra pagrindas tokius veiksmus vertinti kaip pernelyg ilgą, nesąžiningą ir objektyviai nepateisinamą delsimą pateikti skundą. Nagrinėjamoje byloje neatnaujinus termino, apeliantė prarastų teisę į apeliaciją, todėl yra pagrindas atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartį, atnaujinti apeliantei praleistą atskirojo skundo padavimo terminą ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartį, atnaujinti pareiškėjai O. R. terminą atskirajam skundui paduoti ir perduoti pareiškėjos atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.