- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-30
- Bylos Nr.
- e2S-1361-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25270-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Ieškovas
- AB „Bobutės paskola“
- Atsakovas
- A. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-32719-816/2015 pagal ieškovo AB „Bobutės paskola“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu už akių priteisė ieškovui AB „Bobutės paskola“ (dabar AB „BnP Finance“) iš atsakovo A. Š. 2 000 EUR negrąžinto kredito, 880 EUR kredito mokesčio, 47,30 EUR palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 2 927,30 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 187 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas A. Š. pateikė prašymą atidėti teismo sprendimo už akių vykdymą iki 2016 m. lapkričio 1 d. Nurodė, kad šiuo metu yra bedarbis, pajamų negauna, išskyrus nuo 2016 m. sausio 28 d. – socialinę pašalpą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo turtinė padėtis yra itin sunki, juolab, kad jis turi ir daugiau skolinių įsipareigojimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjo (atsakovo) A. Š. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas, nors yra jauno ir darbingo amžiaus, yra apie vienerius metus bedarbis (registruotas Darbo biržoje nuo 2015 m. balandžio 28 d.), tad pastovių pajamų neturi, atlyginimo negauna. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas gauna 102 EUR dydžio socialinę išmoką, išlaikytinių neturi, dėl ko jo galimybės susirasti darbą neturėtų būti ribotos. Teismas sprendė, kad pareiškime nurodoma aplinkybė, jog už atliktus darbus gaus 4 500 EUR užmokestį, nepatvirtinta, nes teismui nepateikta nei sutartis, nei pareiškėjas galėjo posėdyje paaiškinti apie tokios sutarties (užsakymo) realumą. Pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taip pat pateikiamos UAB „Vilniaus energija“ sąskaitos už suteiktas paslaugas, kurios, kaip paaiškino pareiškėjas, rodo, jog už suteiktas paslaugas yra mokama. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima matyti, jog jis po prašomo vykdymo atidėjimo laikotarpio (po 2016 m. lapkričio 1 d.) galės ieškovui sumokėti visą 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu už akių priteistą įsiskolinimą. Teismo vertinimu, prašymas iš esmės pagrįstas tikėjimu ir viltimi dėl finansinės padėties pagerėjimo, o ne įrodymais apie turtinės padėties pagerėjimą po nurodytos datos. Dėl ko, anot teismo, sprendimo vykdymo atidėjimas iš esmės reikštų teismo sprendimo vykdymo nukėlimą dar tolesniam laikui. Teismas sprendė, kad turtinė pareiškėjo padėtis, turint nekilnojamojo turto, sugebant sumokėti už jį komunalinius mokesčius, nėra tokia ypatingai bloga, kad leistų teismui atidėti pradėtą dar 2015 m. spalio mėnesį įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Juo labiau, kad kito teismo sprendimo įvykdymas (dėl priteisto greitojo kredito) yra atidėtas, palengvinant pareiškėjo turtinę padėtį.
Taigi teismas konstatavo nenustatęs objektyvių priežasčių teismo sprendimo vykdymo atidėjimui. Atsižvelgęs į tai, teismas atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo už akių įvykdymo atidėjimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas A. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjo prašymą tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas sprendė, kad patenkinus pareiškėjo prašymą, tai iš esmės reikštų teismo sprendimo vykdymo nukėlimą dar tolimesniam laikui, tačiau pareiškėjas savo pareiškimu to ir siekė, t. y. dėl savo sunkios materialinės padėties pasinaudoti CPK 284 straipsnio 1 dalimi.Palyginti nedidelė komunalinių mokėjimų suma negali būti pagrindas atmesti pareiškėjo prašymą.Teismas nevertino ir nepasisakė dėl fakto, kad patenkinus pareiškėjo prašymą, kreditoriaus interesai nebus pažeisti, kadangi kreditoriui pareiškėjas turi ir turės mokėti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-38423-845/2015, kita teisėja iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą netgi dėl mažesnės, 639,42 EUR, skolos išieškojimo atidėjimo, motyvuodama tuo, kad pareiškėjo turtinė padėtis yra sunki. Be to, ta pati teisėja taip pat priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nagrinėjamoje byloje prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas.Pareiškėjo sunkią turtinę padėtį, be kitos teisėjos nustatytų faktų, įrodo ir faktai, kad pareiškėjas yra registruotas darbo biržoje, gauna socialinę pašalpą, kuri be pagrindo nėra skiriama. Teismas šių faktų nevertino ir dėl jų nepasisakė.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo (atsakovo) prašymas atidėti teismo sprendimo įvykdymą.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalis numato teismo teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo (atidėjimo) – teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius (atidėjus) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymą atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą motyvavo sunkia turtine padėtimi ir prašė teismo sprendimo įvykdymą atidėti iki 2016 m. lapkričio 1 d. Taigi, pagal pateiktą prašymą, apeliantas ne tik turėjo įrodyti savo sunkią turtinę padėtį prašymo padavimo metu, bet ir realias galimybes įvykdyti teismo sprendimą po jo nurodytos datos. Priešingu atveju, t. y. apeliantui neįrodžius savo turtinės padėties pagerėjimo iki nustatyto termino, apelianto prašymo tenkinimas neatitiktų teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo / atidėjimo instituto tikslų – užtikrinti tinkamą įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą.
Atskirajame skunde apelianto dėstomi argumentai yra susiję su dabartinės apelianto turtinės padėties vertinimu, t. y. apeliantas įrodinėja, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Tačiau argumentų ir įrodymų, patvirtinančių jo turtinės padėties pasikeitimą, konkrečiai, pagerėjimą iki 2016 m. lapkričio 1 d., po kurios apeliantas taptų pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, nepateikia. Vien tai yra pagrindas apelianto prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą atmesti kaip nepagrįstą, plačiau nepasisakant dėl apelianto argumentų, susijusių su apelianto turtine padėtimi prašymo padavimo (nagrinėjimo) metu. Kaip minėta, net pripažinus apelianto sunkią turtinę padėtį, bet nenustačius jos pagerėjimo perspektyvų, apelianto prašymas negalėtų būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).
Nors apeliantas taip pat teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas kitoje civilinėje byloje iš dalies patenkino apelianto prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, ši aplinkybė šią bylą nagrinėjančio teismo nesaisto, nes abiejose bylose buvo vertinamas skirtingų teismo sprendimų įvykdymo ateityje galimybės.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.