- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-22
- Bylos Nr.
- 2YT-1885-820/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Pareiškėjas
- A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- J. G., VĮ Turto bankas, A. T.
- Advokatai
- Giedrė Daironė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo, suinteresuoti šios bylos asmenys: VĮ Turto bankas ir J. G. bei suinteresuoto asmens J. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: VĮ Turto bankas ir A. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį (palikimo priėmimo) faktą, kad pareiškėja priėmė savo mirusio tėvo R. G. palikimą pradėdama paveldimą turtą valdyti. Nurodė, jog pareiškėjos ir suinteresuoto asmens J. G. tėvas R. G. mirė (duomenys neskelbtini). Testamento palikėjas nebuvo sudaręs, todėl po jo mirties įstatyminiams įpėdiniams atsirado teisė priimti palikimą. Palikėjo turtą sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nurodyta, jog butas yra asmeninė palikėjo nuosavybė, kadangi įgytas buvo po santuokos su J. G. nutraukimo. Dėl palikimo priėmimo pareiškėja niekur nesikreipė, nes nežinojo, jog reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Po tėvo mirties pareiškėja aktyviais veiksmais priėmė palikėjo turtą, nes gyveno bute, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo, atnaujino, juo rūpinosi kaip savu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog prašo nagrinėti pareiškimą teismo nuožiūra pagal galiojančius teisės aktus ir pasitvirtinus pareiškime išdėstytoms aplinkybėms suinteresuotas asmuo neprieštaraus, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo J. G. pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo, prašydamas nustatyti, kad suinteresuotas asmuo po savo tėvo mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog pareiškėjos ir suinteresuoto asmens tėvas R. G. ir J. G. nors ir nutraukė santuoką (duomenys neskelbtini), tačiau bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį. Be to, po buto privatizavimo palikėjas su buvusia sutuoktine kartu su vaikais toliau liko gyventi privatizuotame bute. Praėjus neilgam laiko tarpui po buto privatizavimo R. G. mirė. Tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo per įstatyme numatytą laiko tarpą nesikreipė i notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė pradėję paveldimą turtą valdyti. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog nors ir išsikėlė po vestuvių iš tėvų namų, tačiau dažnai užeidavo pas tėvus, buvo palikęs ten savo asmeninių daiktų. Su motina buvo sutarę, kad ji liks gyventi bute ir rūpinsis jo išlaikymu, o piniginių lėšų turto išlaikymui duodavo ir suinteresuotas asmuo. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra ne tik pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta, tačiau ir suinteresuoto asmens. Tėvui mirus pareiškėja buvo tik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir ją išlaikydavo motina J. G.. J. G. iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėja su suinteresuotu asmeniu buvo susitarę, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, natūra atiteks pareiškėjai, kuri už suinteresuotam asmeniui priklausančią ½ dalį sumokės jam pinigais. Todėl pareiškėjos pareiškimas teismui suinteresuotam asmeniui buvo netikėtas. Suinteresuotas asmuo mano, jog jis priėmė palikėjo palikimą per 6 mėnesius pradėdamas faktiškai jį valdyti, todėl teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens pareiškimą, kuriame nurodo, jog teismui įsitikinus pareiškime nurodytų faktų tikrumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus suinteresuoto asmens pareiškimui.
Pareiškėja A. T. pateikė teismui atsiliepimą į suinteresuoto asmens J. G. pareiškimą, kuriame prašoma atmesti suinteresuoto asmens pareiškimą. Pareiškėja teigia, kad suinteresuoto asmens teiginiai dėl buto privatizavimo jo lėšomis neatitinka tikrovės. Be to, teiginiai, kad jis padėjo motinai išlaikyti turtą, likusį po tėvo mirties, klaidinantys, kadangi jis pats buvo pasiskolinęs lėšų iš motinos savo vestuvėms ir jas tiesiog vėliau grąžindavo. Pareiškėjos teigimu nuo (duomenys neskelbtini) m. ji dirbo, todėl išlaikymas iš motinos jai buvo nereikalingas ir neteiktas. O suinteresuotas asmuo bute lankydavosi retai, jokių jo asmeninių daiktų bute nebuvo likę po vestuvių. Suinteresuotas asmuo butu nesirūpino, jo neišlaikė, tėvų kapavietės netvarkė. Pareiškėja nurodo, jog 2020 m. vasarą suinteresuotas asmuo pareikalavo sumokėti 20 000 EUR už buto dalį, tačiau butas buvo mirusio tėvo nuosavybė ir todėl pagrindo mokėti suinteresuotam asmeniui nebuvo.
Suinteresuotas asmuo J. G. pateikė teismui rašytinius įrodymus, kuriuose nurodė, kad jo ir jo sutuoktinės turtinė padėtis buvo visuomet gera, abu dirbo, todėl pinigų vestuvėms jiems skolintis iš motinos nebuvo būtina. Be to, motina tuo laiku turėjo skolų, kurias reikėjo grąžinti, ir suinteresuotas asmuo padėjo jas grąžinti. Rašytiniuose paaiškinimuose suinteresuotas asmuo teigia, kad po palikėjo mirties jis rūpinosi laidotuvėmis, savo lėšomis organizavo paminėjimą. Nors ir gyveno sutuoktinės tėvų namuose, tačiau dirbo šalia tėvų namų, dažnai užeidavo, turėjo buto raktus, buvo palikęs savo asmeninius daiktus. Taip pat dažnai su sutuoktine užsukdavome į tėvų namus, naudodavomės mirusio tėvo daiktais. Suinteresuoto asmens teigimu pareiškėja laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2011 m. nedirbo ir pajamų neturėjo, todėl paminklas buvo pastatytas J. G. lėšomis, nors užsakymu ir rūpinosi pareiškėja. Tačiau tai nereiškia, kad suinteresuotas asmuo atsisakė prisidėti prie paminklo pastatymo. Be to, pareiškėjai motina paliko testamentu namo dalį, kad pastaroji pardavusi paveldėtą turtą galėtų atsiskaityti su suinteresuotu asmeniu už jam priklausančią tėvų buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį. Nes jeigu motina būtų norėjusi visą turtą palikti pareiškėjai, tai būtų taip ir padarius, tačiau to nepadarė. Taip pat pareiškėjos teiginiai, jog ji viena rūpinasi kapavietės priežiūra neatitinka tikrovės, kadangi suinteresuotas asmuo vienodomis teisėmis rūpinasi tėvų kapaviete kaip ir pareiškėja. Suinteresuoto asmens teigimu tarp pareiškėjos ir jo nėra buvę jokių nesutarimų, priešingai, pareiškėja 2020 m. siuntė suinteresuotam asmeniui analogiškų butų kainas ir planavo atsiskaityti už pusę buto, tenkančio suinteresuotam asmeniui po tėvų mirties, tačiau vėliau nustojo bendrauti su suinteresuotu asmeniu.
Dėl pareiškėjos A. T. pareiškimo
Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas nustatė, jog R. G. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja A. T. yra palikėjo (duomenys neskelbtini). Duomenų apie palikėjo R. G. palikimo priėmimo faktus nėra.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.
Kadangi palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos Civiliniam kodeksui, patvirtintam 2000 m. liepos 18 d. įstatymu (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII- 1864, 38 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjant šį pareiškimą bus taikomas Lietuvos Respublikos CK, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, nuostatos.
Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Kadangi pasirinktinai priimti palikimo negalima, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį, laikoma, kad įpėdinis priėmė visą turtą nepriklausomai nuo jo buvimo vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2000).
„Pagal CK, patvirtinto 1964 07 07 įstatymu (galiojusio palikimo atsiradimo metu) 587 straipsnio nuostatas įpėdinis turi priimti palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą arba paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, nepraleidusi CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatyto šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino, kadangi pradėjo valdyti visą aukščiau nurodytą butą iškart po sesers mirties (palikėjai ir įpėdinei gyvenus tame pačiame bute, kitokie įpėdinės veiksmai nebūtų įmanomi). Pradėdama faktiškai valdyti turtą, likusį po sesers mirties, pareiškėja priėmė palikimą Lietuvos Respublikos CK, patvirtinto 1964 07 07 įstatymu, 587 str. 2 d. nurodytu būdu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas 1964 m. CK 587 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje E. J. ir kt. v. T. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., bylos Nr. 3K-3-442/2001; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas, kaip šiuo atveju – namo dalies užrakinimas, dalies tėvų daiktų paėmimas – reiškia palikimo priėmimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Z. K. v. B. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-247/2006). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko ( bendraturčio) pareigų ir ilgą laiką po palikimo atsiradimo neįgyvendino teisių į tą turtą (nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d nutartis. civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010).
Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja tiek iki palikėjo mirties, tiek po palikėjo mirties naudojosi palikėjo turtu kaip savu. Perėmė palikėjo nekilnojamą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jame gyveno iki tėvo mirties ir gyvena iki šiol, mokėjo mokesčius, jį prižiūrėjo. Pareiškėja turtu rūpinosi kaip savo, mokėjo mokesčius už elektrą, vandenį, šildymą, administravimo paslaugas, pagerino buto būklę. Šiuos veiksmus pareiškėja nurodė atlikusi nedelsiant, nepraleidusi įstatymo nustatyto šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėja po palikėjo mirties, jo turtą (butą) prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja A. T. po tėvo R. G. mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnis).
Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.
Dėl suinteresuoto asmens J. G. pareiškimo
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.
CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis).
Kaip jau minėta, teismas nustatė, kad R. G. mirė (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo J. G. yra palikėjo (duomenys neskelbtini). Pakankamų duomenų apie palikėjo R. G. palikimo priėmimo faktus byloje nėra pateikta.
Suinteresuotas asmuo pareiškime ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog butas buvo privatizuotas tėvo ir jo lėšomis. Tačiau aplinkybės kieno ir kokiomis lėšomis buto įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturi teisinės reikšmės juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimui faktiniu valdymu nustatymui, kadangi palikėjo R. G. turėto buto nuosavybės teisės byloje nėra ginčijamos ir nėra reiškiami reikalavimai del nuosavybės teisių įgijimo kitais pagrindais. Dėl šių aplinkybių teismas detaliau buto privatizavimo aplinkybių nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Pareiškime suinteresuotas asmuo J. G. nurodo, jog jis taip pat priėmė palikimą pradėdamas jį valdyti. Tačiau pareiškime suinteresuotas asmuo pats sau prieštarauja ir teigia, jog dar iki vestuvių ir iki palikėjo R. G. mirties išsikėlė iš tėvų namų ir apsigyveno sutuoktinės tėvų namuose. Aplinkybė, jog asmuo negyveno bute ir nesinaudojo juo kaip savu, turi reikšmės juridiniam faktui dėl palikimo priėmimo konstatuoti.
Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo šventė savo gimtadienį ar laikė drabužius ir kitus daiktus bute, neįrodo faktinio turto valdymo. Faktiniu turto valdymu būtų laikomas rūpinimasis juo, mokesčių mokėjimas, atnaujinimas ir pan., tai yra rūpinimasis ir disponavimas turtu kaip savu, savininko teisėmis.
Suinteresuoto asmens nurodomi argumentai, kad jis atvykdavo aplankyti bute gyvenančios motinos ir duodavo jai pinigų buto išlaikymui, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jis faktiškai valdė turtą. Kiekvieno vaiko pareiga yra rūpintis savo tėvais ir juos išlaikyti. CK 3.205 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai numatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad suinteresuotas asmuo J. G. būtų prižiūrėjęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išlaikęs jį kaip savo turtą, disponavęs juo. Aplinkybė, jog pareiškėjas duodavo motinai pinigų butui išlaikyti, gali būti vertinama, kaip sąžiningo ir padoraus sūnaus gerbtinas elgesys, išlaikant savo išlaikymo reikalaujančią motiną. Nuo pat išėjimo iš tėvų namų ir iki šiol suinteresuotas asmuo J. G. nemokėjo mokesčių už turtą ir nedisponavo turtu, neremontavo, neprižiūrėjo kaip savo, kaip tai darytų būdamas ir jausdamasis turto savininku. Tuo labiau, kad pats suinteresuotas asmuo patvirtino aplinkybes, kad pareiškėja gyveno iki tėvo mirties ir liko gyventi po tėvo mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, juo rūpinosi kaip savu, mokėjo mokesčius, disponavo juo daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus.
Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti, suprasti ar kitaip įsisavinti tam tikras aplinkybes, jas visa apimtimi detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų aiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų aiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015). Dėl šių aplinkybių liudytojams pasakojant apie (duomenys neskelbtini) metų senumo įvykius galimi tam tikri neatitikimai, tačiau bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Jis remiasi vidiniu savo įsitikinimu, kuris turi būti grindžiamas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymais. Faktą yra pagrindas pripažinti įrodytu, t. y. pakankamai patikimai nustatytu, jeigu iš byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertina teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti ir vertinti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, jo prigimtį, pobūdį, taip pat turinį sudarančius duomenis, taip pat įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Kadangi nagrinėjamu atveju šalių kviestų liudytojų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų nurodytos aplinkybės prieštarauja ne tik kitų liudytojų parodymams, bet liudytojai dažnai prieštaravo ir patys savo nurodomoms aplinkybėms, teismas nevertina liudytojų parodymų ir jais nesiremia. Tuo labiau, kad byloje yra pakankamai kitų įrodymų aplinkybėms nustatyti.
Taigi, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog suinteresuotas asmuo J. G. po tėvo R. G. mirties per šešis mėnesius atliko kokius nors veiksmus, patvirtinančius, jog jis priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog suinteresuotas asmuo prižiūrėjo, rūpinosi, mokėjo mokesčius, disponavo palikėjo turtu.
Pažymėtina, jog suinteresuotas asmuo pats netiesiogiai patvirtina, jog palikimo nepriėmė, nes buvo suklaidintas sesers teiginiais apie palikėjo turto pasidalijimą. Ši aplinkybė rodo, jog suinteresuotas asmuo, nemanė, jog valdo ir tvarko palikėjo turtą kaip savo, disponuoja juo kaip turto savininkas.
Apibendrinant darytina išvada, jog suinteresuotas asmuo neįrodė (CPK 178 straipsnis), jog po tėvo R. G. mirties priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Pareiškėja už pareiškimą sumokėjo žyminį mokestį, suinteresuotas asmuo taip pat sumokėjo žyminį mokestį už pateiktą pareiškimą. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Nors byloje dalyvaujančių asmenų interesai yra priešingi, tačiau atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nei vienai iš šalių neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 93, 279, 285, 286, 287 ir 441 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjos A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjai dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Atmesti suinteresuoto asmens J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl palikimo priėmimo po tėvo R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.