- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- eI3-1718-426/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04291-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. G.
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. G. teismo prašo panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, PAGD, Departamentas) Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – Vertinimo komisija) 2019 m. gruodžio 2 d. išvadą Nr. I-556; įpareigoti Departamentą iš naujo organizuoti jo 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimą PAGD pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje.
Pareiškėjas skunde paaiškina, kad 2019 m. spalio 24 d. PAGD direktoriui pateikė prašymą atlikti neeilinį jo tarnybinės veiklos vertinimą. 2019 m. lapkričio 14 d. neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. I-553 tiesioginis vadovas R. R. jo tarnybinę veiklą įvertino „labai gerai“ ir pasiūlė nustatyti nuosekliai didesnį pareiginės algos koeficientą, neviršijantį jo pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento. Pareiškėjo tiesioginio vadovo R. R. tiesioginis vadovas L. T. su 2019 m. lapkričio 14 d. pareiškėjo neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. I-553 bei su R. R. pasiūlymu sutiko.
Aiškina, kad 2019 m. gruodžio 2 d. pareiškėjo 2019 m. tarnybinė veikla buvo vertinama PAGD Vertinimo komisijoje, kuri neįsigilino į pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. I-553 rezultatus. Pareiškėjo manymu, Vertinimo komisija išsamiai nenagrinėjo jo atliktų užduočių rezultatų, kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, posėdyje buvo paklaustas tik apie metines užduotis. Atkreipia dėmesį, kad tiesioginis vadovas R. R. į posėdį pakviestas nebuvo, todėl, pareiškėjo manymu, Vertinimo komisija, vertindama 2019 m. tarnybinę veiklą nesiėmė visų priemonių visapusiškai įvertinti jo kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms pareigoms.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Vertinimo komisija, nutarus nepritarti pareiškėjo tiesioginio vadovo pasiūlymui nustatyti jam nuosekliai didesnį pareiginės algos koeficientą, argumentų, pagrindžiančių tokį sprendimą, nepateikė. Mano, kad vertinimo komisija privalo patikrinti pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą ir įsitikinti, kad vertinant pareigūno kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti jam nustatytas funkcijas, buvo laikytasi nustatytos tvarkos. Vertinimo komisija turi detaliai išnagrinėti pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, apsvarstyti ir įvertinti tarnybinės veiklos rezultatus.
Atsiliepimas
Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ministerijos su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad tiesioginis vadovas pareiškėjui 2019 metams nustatė penkias užduotis. Vertindamas jo pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, tiesioginis vadovas vertinimo išvados II skyriuje „Pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis arba pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“ pažymėjo, kad pareiškėjas įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, tokį sprendimą pagrindė vertinimo išvados I skyriuje „Tarnybinės veiklos rezultatai“, nurodydamas, kad tris užduotis pareiškėjas atliko, o dvi atliko iš dalies.
Pažymi, kad pareiškėjas Vertinimo komisijos posėdžio metu pripažino ir neginčijo, kad įvykdė ne visas 2019 metams nustatytas užduotis „pilnai galiu atlikti tik metams pasibaigus“, „užbaigsiu metams pasibaigus“.
Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjo tiesioginis vadovas vertinimo išvados II skyriuje „Pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis arba pareigybes aprašyme nustatytas funkcijas“, nurodydamas, kad pareiškėjas įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, netinkamai įvertino įvykdytų užduočių apimtį.
Pažymėjo, kad vertinant tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis 3 balai gali būti skinami tik tada, jeigu pareigūnas įvykdo visas užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, (įvertinus vertinimo išvados I skyrių „Tarnybinės veiklos rezultatai“, matyti, kad pareiškėjas pilnai įvykdė tik tris užduotis (dvi užduotys neeilinio vertinimo metu įvykdytos nebuvo), todėl pareiškėjo tiesioginis vadovas vertinimo išvadoje turėjo pažymėti, kad pareigūnas įvykdė ne visas užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius.
Vertinimo komisijos posėdyje pareiškėjas nurodė, kad negalėjo įvykdyti visų numatytų užduočių, nes neturėjo visų statistinių duomenų. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjui gavus visus reikalingus duomenis ir įvykdžius visas penkias užduotis, jo tarnybines veiklos vertinimas galės būti atliekamas kasmetinio pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo metu.
Nurodo, kad pareiškėjui neįvykdžius visų penkių 2019 metams numatytų užduočių, Komisijai nepakako pagrindo, esant neeiliniam pareigūno tarnybinės veiklos vertinimui, vertinti pareiškejo veiklą labai gerai. Pareiškėjas ne tik kad neviršijo sutartų vertinimo rodiklių, tačiau ir įvykdė ne visas užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, jokio asmeninio išskirtinio indėlio į įstaigai nustatytų tikslų įgyvendinimą arba pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius, neįnešė. Pareiškėjo tiesioginis vadovas vertinimo išvados VI skyriuje „Motyvuoti pasiūlymai“ tik pasiūlė pareiškėjui nustatyti nuosekliai didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau nenurodė jokių pagrįstų argumentų ir motyvų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjui nors ir įvykdžius ne visas užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, jo tarnybinės veiklos rezultatai galėtų būti vertintini labai gerai, taip padarydamas ir procedūrinį pažeidimą.
Pažymi, kad vertinimo komisijai pritarus tiesioginio vadovo siūlymui nustatyti nuosekliai didesnį pareiginės algos koeficientą, susidarytų situacija, kad pareiškėjas, įvykdęs visas užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, dar kartą būtų teikiamas vertinimui vykstant kasmetiniams tarnybinės veiklos vertinimams, t. y. galimai už tas pačias, tik jau įvykdytas užduotis, būtų įvertintas du kartus.
Atsakovas tvirtina, kad Vertinimo komisija, priimdama sprendimą nepritarti pareiškėjo tiesioginio vadovo pasiūlymui, tinkamai atliko vertinimo išvados, kurią surašė pareiškėjo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją, analizavo pareiškėjo 2019 metais įvykdytas užduotis, o nustačius, kad pareiškėjas neįvykdė visų 2019 metams nustatytų užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius, priėmė pagrįstą sprendimą nepritarti tiesioginio vadovo pasiūlymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl skundžiamos vertinimo Išvados, kuria nepritarta tiesioginio vadovo pasiūlymui nustatyti pareiškėjui nuosekliai didesnį pareigines algos koeficientą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas kad 2019 m. spalio 24 d. PAGD direktoriui pateikė prašymą atlikti neeilinį jo tarnybinės veiklos vertinimą. Jo tiesioginis vadovas R. R. 2019 m. lapkričio 14 d. neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. I-553 jo tarnybinę veiklą įvertino „labai gerai“ ir pasiūlė nustatyti jam nuosekliai didesnį pareiginės algos koeficientą, neviršijantį jo pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento.
Vertinimo komisija 2019 m. gruodžio 2 d. priėmė išvadą Nr. 1-556, kurioje nusprendė nepritarti tiesioginio vadovo pasiūlymui nustatyti pareiškėjui nuosekliai didesnį pareigines algos koeficientą, kadangi jis neįvykė visų penkių 2019 metams numatytų užduočių. Vertinimo komisijai nepakako pagrindo vertinti pareiškėjo veiklą labai gerai. Nustatyta, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas 2019 metams nustatė penkias užduotis. Vertindamas pareiškėjo pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis, pareiškėjo tiesioginis vadovas sprendė ir vertinimo išvados II skyriuje „Pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis arba pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“ pažymėjo, kad pareiškėjas įvykdė užduotis pusiau sutartus vertinimo rodiklius, o šį vertinimą pagrindė vertinimo išvados I skyriuje „Tarnybinės veiklos rezultatai“, nurodydamas, kad tris užduotis pareiškėjas atliko, o dvi atliko iš dalies.
Vertinimo komisijos posėdžio metu pareiškėjas pripažino ir neginčijo, kad įvykdė ne visas nustatytas užduotis, aiškino: „pilnai galiu atlikti tik metams pasibaigus“, „užbaigsiu metams pasibaigus“. Nurodė, kad negalėjo įvykdyti, nes neturėjo visų statistinių duomenų.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau– ir Statutas; teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 27 d.) ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – Aprašas).
Statuto 34 straipsnio 6 dalis numato, jog pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas, kuris pagal šio straipsnio 7 dalį pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai; gerai; patenkinamai; nepatenkinamai. Aptariamo straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų pasiūlymų. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo: 1) nustatyti pareigūnui ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijantį tai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento; 2) perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas; 3) skirti pareigūnui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši išmoka mokama tais atvejais, kai pareigūnui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia galima pareiginė alga.
Vadovaujantis Aprašo 44.1 papunkčiu neeilinio pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, Komisija vertina: pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatomos – vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Aprašo 47 punkte įtvirtinta, kad pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimui, Komisijos nariai aptaria tiesioginio vadovo motyvuoto pasiūlymo ir pateiktos vertinimo išvados pagrįstumą. Pasibaigus tiesioginio vadovo motyvuoto pasiūlymo ir pateiktos vertinimo išvados pagrįstumo aptarimui, balsuojama dėl pasiūlymo pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pritarti arba nepritarti tiesioginio vadovo motyvuotam pasiūlymui (Aprašo 48 punktas).
Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Statuto bei Aprašo nuostatomis, buvo atliktas neeilinis pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2019 m. vertinimas, t. y. įvertinti pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis arba pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tinkamumas einamoms pareigoms, jo kvalifikacija bei pareiškėjo veikla. Komisija priėmė sprendimą nepritarti pareiškėjo tiesioginio vadovo pasiūlymui, kadangi nustatė, kad jis neįvykdė visų penkių 2019 metams numatytų užduočių ir nepakako pagrindo vertinti pareiškėjo veiklą labai gerai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (minėta, toliau – ir LVAT) praktikoje dėl valstybės tarnautojų vertinimų Komisijoje, jog teismas tokių bylų atveju turi nustatyti ne tik tai, ar Komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar Komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., LVAT 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009; 2010-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010; 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010 ir kt.) be kita ko, teismui nėra suteikta teisė vertinti pareigūnų veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų/siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., LVAT 2015-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).
Apibendrinus nurodytus teisės aktus bei teismų praktiką, darytina išvada, kad vertinant pareigūno tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu, be kita ko, siekiama visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūno kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Pareigūno neeilinį vertinimą atlieka jo tiesioginis vadovas, kuris po pokalbio su pareigūnu surašo pareigūno vertinimo išvadą, išdėstydamas joje pareigūno veiklos apibūdinimą pagal pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Tiesioginio vadovo neeilinio vertinimo išvada kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta labai gerai yra Komisijos nagrinėjimo dalykas. Komisija turi pareigą patikrinti, ar tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas pareigūno gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktuose pateiktų rekomendacijų (žr., pvz., LVAT 2013-01-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-166/2013, 2014-01-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-2466/2013 ir kt.).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Komisijos posėdis vyko formaliai, išsamiai nenagrinėjo atliktų užduočių rezultatų, kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, buvo paklaustas tik apie metines užduotis.
Nagrinėjamu atveju, išklausius Komisijos 2019 m. gruodžio 2 d. posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo Komisijos posėdyje, kurio metu buvo aptartos aplinkybės, susijusios su tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje suformuluotomis užduotimis. Pokalbio metu išaiškėjo, kad pareiškėjas iš penkių nustatytų užduočių įgyvendino tik tris. Pažymėtina, kad Komisija ginčijamą išvadą priėmė visapusiškai ir objektyviai įvertinusi pareiškėjo tiesioginio vadovo išvadą, jo paties paaiškinimus, teiktus Komisijos posėdyje. Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad posėdyje buvo išsamiai analizuoti vertinimo anketoje nurodyti vertinimo kriterijai, jų įvertinimas, pateiktas tiek paties pareigūno, tiek tiesioginio vadovo. Komisijos nariams suteikta galimybė pasisakyti bei užduoti klausimus pareiškėjui. Iš Komisijos posėdžio garso įrašo paaiškėja, jog pareiškėjas taip pat pripažino, kad negalėjo įvykdyti visų numatytų užduočių, nes neturėjo visų statistinių duomenų. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjas suprato ir sutiko, jog nepilnai atliko jam suformuliuotas tiesioginio vadovo užduotis.
Teismas, išklausęs posėdžio garso įrašą, priėjo prie išvados, jog Komisijos nariai 2019 m. gruodžio 2 d. posėdyje buvo aktyvūs, pareiškėjui suteikė galimybę teikti paaiškinimus. Aiškinosi, ar pareiškėjas pasiekė ir dėl kokių priežasčių nepasiekė rezultatų. Nurodytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad Komisija tinkamai patikrino pareiškėjo tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumą būtent tuo aspektu, kuris susijęs su metinių užduočių įgyvendimu, todėl tinkamai vertino jo tarnybinę veiklą. Pažymėtina, kad Komisijos 2019 m. gruodžio 2 d. posėdžio protokolas patvirtina, jog Komisijos nariai vienabalsiai nusprendė nepritarti tiesioginio vadovo pasiūlymui. Teismas pritaria Komisijos pozicijai neįvertinti pareiškėjo veiklą „labai gerai“ dėl aplinkybių, susijusių su 2019 m. tarnybine veikla, kurios aukščiausių rezultatų jis nepasiekė.
Vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas – tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai. Šios Komisijos pareiga – patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Apraše pateiktų rekomendacijų.
Teismo vertinimu, pareiškėjo tiesioginis vadovas vertinimo išvados II skyriuje „Pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis arba pareigybes aprašyme nustatytas funkcijas“, nurodydamas, kad pareiškėjas įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, netinkamai įvertino įvykdytų užduočių apimtį. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Komisija, atlikdama pareiškėjo tarnybinės veiklos tyrimą, tinkamai įvertino faktinę situaciją ir ne be pagrindo nepritarė tiesioginio vadovo siūlymui jo veiklą vertinti „labai gerai“, todėl Komisijos išvada pripažįstama teisėta ir pagrįsta.
Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Atmetus pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Išvados panaikinimo, negali būti tenkinami ir kiti išvestiniai pareiškėjo skundo reikalavimai.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsnio 1 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo M. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.