Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų A.-M. B. ir A. E. G. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kurioje suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto 30-ojo notaro biuro notarai R. S. ir M. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos yra palikėjos K. B. dukros. K. B. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjos nesikreipė į notarus dėl palikėjos turto paveldėjimo, kadangi tuo metu jos neturėjo duomenų apie palikėjai priklausantį turtą ar turtines teises, galinčias būti paveldėjimo objektu. Pasak pareiškėjų, 2016-10-21 jos buvo informuotos, kad palikėja yra gretutinių (atlikėjo) teisių turėtoja, kuriai yra renkamas atlyginimas už atlikimo įrašų panaudojimą. Taigi, paveldėtojos tik 2016 metais sužinojo, kad Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA yra surinkusi palikėjai priklausantį atlyginimą, kurį jos, kaip vienintelės paveldėtojos, turi teisę paveldėti, todėl prašoma atnaujinti terminą palikimui priimti.

Pareiškėjų pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Palikėja K. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos A.-M. B. ir A. E. G. yra K. B. dukros. Iš 2016-10-21 pažymos dėl gretutinių teisių atsiradimo Nr. 2-122/16 matyti, kad K. B. yra gretutinių (atlikėjo) turtinių teisių turėtoja, kuriai pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 55 straipsnio 1 dalį yra renkamas atlyginimas už atlikimų įrašų panaudojimą, ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA atlikėjai, gretutinių teisių turėtojai K. B. už atlikimų įrašų panaudojimą yra surinkusi atlyginimą.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Nagrinėjamoje byloje prašoma atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po K. B. mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Šis klausimas spręstinas pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK normas, reglamentavusias paveldėjimo teisinius santykius (2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 38 straipsnio 1 dalis).

Palikėjui mirus, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Pagal K. B. palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo palikėjos mirties momento (1964 m. CK 568 straipsnis, 587 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjos nurodė, kad po mamos K. B. mirties (duomenys neskelbtini) dėl jos palikimo priėmimo nesikreipė į notarą, nes visi turtiniai klausimai tarp palikėjos ir paveldėtojų buvo išspręsti dar iki palikėjos mirties, o duomenų apie palikėjai priklausančias turtines teises pareiškėjos neturėjo.

Teismas gali pratęsti terminą palikimui priimti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tokiam įpėdiniui, kuris dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nurodytų palikimo priėmimo veiksmų per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2010-03-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas prieina prie išvados, kad terminą motinos palikimui priimti pareiškėjos praleido dėl to, kad apie palikėjai, kaip atlikėjai, priklausantį atlyginimą už jos įrašų panaudojimą pareiškėjos sužinojo tik 2016 m., gavusios pažymą iš Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA. Šiuo konkrečiu atveju tokios aplinkybės pripažintinos svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis. Remdamasis išdėstytais motyvais, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjų pareiškimą ir atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jų motinos mirties, priimti (1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576–579, 582 straipsniais, teismas

nutarė:

tenkinti pareiškėjų A.-M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjoms A.-M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po jų motinos K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.