Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-07-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1116-163/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-05
Bylos Nr.
2A-1116-163/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10226-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alona Romanovienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
R. Z., R.
Atsakovas
J. N., A. N.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja A. Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-1116-163/2012Teisėja M. Valiulytė (Proceso Nr.2-06-3-10226-2011-6)
Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 35.5; 42.11.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. liepos 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš kolegijos pirmininkės teisėjos Alonos Romanovienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio ir Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovams J. N. ir A. N. dėl paskolos sutarties sąlygos pakeitimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, B. Z., M. Z., notarė Virgilija Joana Martinauskienė bei ieškovo R. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-03 sprendimo civilinėje byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė pakeisti 2008-10-20 paskolos sutarties dalį dėl delspinigių dydžio, nustatant 0,02 proc. dydžio delspinigius vietoj 0,2 proc. dydžio delspinigių. Nurodė, kad sutartimi nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-03 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui J. N. iš ieškovo R. Z. 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas įvertinęs šalių sudarytos sutarties sąlygas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad šalių 2008-10-20 notarinės formos paskolos sutarties 1 punkte nustatyti 0,2 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną nuo negrąžintos 216 145,28 Lt sumos yra neprotingai didelės netesybos. Paaiškino, kad teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią, todėl šiuo atveju nenustatytas pagrindas teismui pakeisti šalių sudarytos notarinės sutarties sąlygą dėl delspinigių dydžio.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl nesumažintų delspinigių, nukrypo nuo teismų praktikos. Paaiškino, kad sutarties sąlyga, nustatanti netesybas, byloje nevertintina pagal LR CK 6.228 str., reglamentuojančio sutarties ar atskiros jos sąlygos atsisakymą dėl esminės šalių nelygybės, nuostatas. Teigia, kad ieškinys buvo reiškiamas dėl sutartinių netesybų mažinimo, todėl teismas turėjo įvertinti, ar netesybos nėra aiškiai per didelės, ar skolininkas įvykdė dalį prievolės. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į sunkią ieškovo turtinę padėtį, kad kreditorius patyrė minimalius nuostolius. Teigia, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką 0,2 proc. dydžio delspinigiai laikytini aiškiai per dideli, todėl turėjo būti mažinami.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-03 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo panaikinti priimto sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys 2008-10-20 sudarė notarinės formos paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas mėnesiui (iki 2008-11-20) pasiskolino iš atsakovų 62 600 EUR, t. y. 216145,28 Lt. Šios sutarties 1 p. numatė, kad laiku negrąžinus paskolos, paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti paskolos davėjams po 0,2 procento delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną nuo negrąžintos sumos. Paskolos sutarties įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka – 2008-10-20 B. Z. priklausančio nekilnojamojo turto, kurio vertė 414 555 Lt, įkeitimu. Sutartyje nustatytu terminu skola nebuvo grąžinta, yra pradėta priverstinė skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra.

Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį grindė tuo, kad nėra teisinių sąlygų pakeisti sutarties sąlygą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, vadovavosi ne tomis teisės normomis, kurias nurodė ieškovas. Šie motyvai atmestini kaip nepagrįsti. Išaiškintina, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto. Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje taikė reikiamas teisės normas, spręsdamas ieškovo reikalavimo pagrįstumą.

Šiuo atveju ieškovas, gindamas savo teises ir teisėtus interesus, pareiškė ieškinį dėl sutarties sąlygos pakeitimo. Atkreiptinas dėmesys, kad LR CK 1.137 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su jo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. LR CK 1.138 str. nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Pastebėtina, kad pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą. Kaip atskiri civilinių teisių gynimo būdai yra įtvirtinti galimybė nutraukti ar pakeisti teisinį santykį (LR CK 1.138 str. 5 p.) bei išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę žalą (nuostolius), o atskirais atvejais – netesybas (LR CK 1.138 str. 6 p.). Išaiškintina, kad atskiri civilinių teisių gynimo būdai lemia ir skirtingą pareikšto reikalavimo įrodinėjimo dalyką bei apimtį, todėl ieškovas turi gerai apsvarstyti ir nuspręsti, kuris teisių gynimo būdas efektyviausiai užtikrins jo teises ir teisėtus interesus. Pastebėtina, kad šalis siejančių teisinių santykių pakeitimas (modifikavimas) yra atskiras civilinių teisių gynybos būdas ir nelaikomas civiline atsakomybe, todėl šiuo atveju pagrįstai nebuvo taikomos, aiškinamos ir tiriamos bylos aplinkybės dėl sutartinės šalių atsakomybės taikymo, t. y. LR CK 6.258 str. nuostatos. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tirti ir vertinti ieškovo aplinkybių dėl jo turtinės padėties, galimybės grąžinti skolą, atsakovų galimų nuostolių dėl laiku negrąžintos skolos ir kt., nes visos šios aplinkybės reikšmingos tik sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo klausimus.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė pakeisti sudarytos sutarties sąlygą nustatant 0,02 proc. dydžio delspinigius vietoj 0,2 proc. dydžio delspinigių. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pagal LR CK 6.154 str. 1 d. sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Iš LR CK 6.154 ir 6.159 str. pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių konsensusas, valios sutapimas. Lietuvos sutarčių teisėje pripažįstama, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys. Konsensualizmo principas reikalauja atskleisti tikruosius šalių ketinimus, o ne vien analizuoti kalbinę rašytinės sutarties teksto reikšmę (LR CK 6.193 str. 1 d.). Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei, šalių lygiateisiškumo ir bendriesiems teisės principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui. LR CK 6.223 str. 2 d. nustatyta, kad vienos šalies reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; kitais sutarties ar įstatymų numatytais atvejais. Taigi šioje normoje pateikiamas sąrašas, nors ir nebaigtinis, atvejų, kai sutartį galima pakeisti teismo tvarka. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis dėl šalių padėties sutarties sudarymo metu, t. y., kad sutartį sudarė laisva valia, dvi lygiavertės, viena nuo kitos nepriklausomos, savarankiškos šalys, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti LR CK 6.228 str. sąlygų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą, pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino sudarytos sutarties terminą – vienam mėnesiui, kad buvo sutarta dėl neatlygintinės paskolos sutarties. Darytina išvada, kad šiuo atveju atsižvelgus į sutarties esmę, šalių elgesį, sutarties tikslą (ieškovo verslui) sutartos netesybos atitiko vidinę šalių valią, todėl nelaikytinos per didelėmis. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes apeliacinio skundo reikalavimai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

Atmetus apeliacinį skundą šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str.).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinių skundų nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-03 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alona RomanovienėAlmantas PadvelskisAlvydas Žerlauskas