- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-17
- Bylos Nr.
- 1-427-1100/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32601-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- G. K.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė
- Kategorijos
Įžanginė dalis
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 7 kartus, paskutinius iš jų:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
G. K. 2024 m. rugpjūčio 21 d. apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,04 promilių etilo alkoholio koncentracija.
G. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis G. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinime nurodytu laiku gėrė degtinę su draugu, kartu buvo ir drauge, išgėrė daug degtinės. Tada susipyko su drauge ir išvažiavo namo, važiavo vienas. Nors buvo išgėręs, jautėsi gerai, neprieštarauja nustatytam neblaivumo laipsniui. Važiavo namo iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono. Bevažiuojant nukrito telefonas po pedalu, siekė jį paimti ir atsitrenkė į kito automobilio galą. Buvo apgadinti du automobiliai. Automobilis, kuriuo važiavo, priklauso jam, pirko maždaug prieš metus už 1 000 Eur. Neprieštarauja automobilio konfiskavimui. 2–3 kartus teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Anksčiau jam nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tokios teisės niekada neturėjo. Perka automobilius, nes patėvis ir draugai turi teisę vairuoti transporto priemones, kartais jie vairuoja. Yra baustas administracine tvarka, pavyzdžiui, viešoje vietoje buvo neblaivus. Nemoka paskirtų baudų, antstoliams skolingas apie 40 000 Eur. Gauna 130 Eur pašalpą, neoficialiai dirba (duomenys neskelbtini). Planuoja susitvarkyti antstolius ir pradėti oficialiai dirbti. Nėra priklausomas nuo alkoholio. Neigiamai vertina savo elgesį, gailisi, suprato, kad negali vairuoti neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Tiesiog turi potraukį vairuoti, negali be automobilio.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
Liudytojas A. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 20 d. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis. Atvykus į įvykio vietą, pastebėjo stovinčius tris automobilius, kurie buvo apgadinti po eismo įvykio. Priėjus prie automobilio Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad jį vairavo G. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus (aitrus alkoholio kvapas iš burnos, nerišli kalba, nekoordinuoti kūno judesiai). Jis nurodė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nesugebėjo nurodyti, prieš kiek laiko vartojo alkoholį. Alkoholio matuokliu pirmu pūtimu 21.27 val. jam buvo nustatytas 3,14 promilių neblaivumas, o antru pūtimu 21.45 val. – 3,04 promilių neblaivumas. Pabendravus su automobilio KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja K. A., ji nurodė, kad, važiuodama (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta, sustojusi prie šviesoforo (degė raudonos spalvos signalas), pajuto stiprų smūgį į galinę automobilio dalį. Kartu su ja važiavo motina S. A.. Pabendravus su paskutiniu eismo dalyviu, t. y. automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju K. S. M., šis nurodė tą pačią situaciją, kad, stovėdamas (duomenys neskelbtini), antroje eismo juostoje prie šviesoforo, pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Išlipęs pastebėjo, kad į jo galinę dalį atsitrenkė automobilis KIA, o į automobilio KIA galinę dalį – automobilis Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, išlipęs iš automobilio, buvo akivaizdžiai neblaivus (b. l. 40–43).
2024 m. rugpjūčio 22 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės, kuria nurodė liudytojas A. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 11–12, 13).
Liudytoja K. A., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė aplinkybes, susijusias su 2024 m. rugpjūčio 21 d. eismo įvykiu (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, kad į automobilį KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), trenkėsi automobilis Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo vyras, kuris atrodė neblaivus (b. l. 45–47).
Liudytoja S. A., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė aplinkybes, susijusias su 2024 m. rugpjūčio 21 d. eismo įvykiu (duomenys neskelbtini) (b. l. 49–52).
2024 m. rugpjūčio 21 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuotos 2024 m. rugpjūčio 21 d. eismo įvykio aplinkybės (b. l. 15–20).
2024 m. rugpjūčio 21 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti G. K. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaltinamajam pirmu pūtimu 2024 m. rugpjūčio 21 d. 21.27 val. buvo nustatytas 3,14 promilių neblaivumas, o antru pūtimu 21.45 val. – 3,04 promilių neblaivumas (b. l. 53). Analogiški G. K. neblaivumo rezultatai užfiksuoti alkoholio kiekio matuoklio rodmenyse (b. l. 55–56). Alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas kaltinamajam neblaivumas, patikra galiojo iki 2024 m. lapkričio 18 d. (b. l. 54).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2682/2024 (01) nustatyta, kad S. A. padaryta poodinė kraujosruva krūtinėje ir pilvo priekinėje sienoje. Sužalojimai kvalifikuojamai nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 71–72).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2678/2024 (01) nustatyta, kad K. A. padaryta poodinė kraujosruva kairiajame žande, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai kakle, krūtinėje, kairiajame dilbyje. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 76–77).
2024 m. rugpjūčio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo, gauto iš vaizdo kameros Nr. (duomenys neskelbtini), filmavusios 2024 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, apžiūra (b. l. 79–80).
2024 m. rugpjūčio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašų, gautų iš Bendrojo pagalbos centro dėl nagrinėjamo įvykio, apžiūra (b. l. 82–83).
2024 m. rugpjūčio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų iš pareigūno kūno („BODY“) kameros apžiūra (b. l. 84–85).
AB „Regitra“ duomenimis, automobilio Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra G. K. (b. l. 86, antra pusė).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Volkswagen Golf, 1999 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 1170 Eur (b. l. 86).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Volkswagen Golf, kai jo iškvėptame ore buvo 3,04 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina G. K. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, sutiko su jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Tai, kad G. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojo A. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, šio liudytojo tarnybinis pranešimas, liudytojų K. A. ir S. A. parodymai apie eismo įvykį, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais ir abejoti jų objektyvumu. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes taip pat įrodo apžiūros protokoluose, byloje esančiuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotos aplinkybės. G. K. neblaivumo faktą (3,04 promiles) įrodo alkoholio kiekio matuoklio rodmenys. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais rodmenimis (alkoholio kiekio matuoklio patikra galiojo iki 2024 m. lapkričio 18 d.).
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi G. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas G. K. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – G. K. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, t. y. nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamajam nustatytas 3,04 promilių neblaivumas, dėl jo neteisėtų veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos dvi kitos transporto priemonės.
G. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis baudžiamojo proceso metu (ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme) iš tiesų prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Kita vertus, sprendžiant dėl kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Taigi nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2014, 2K-87-976/2020).???
Nagrinėjamu atveju teismas nevertina, kad G. K. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra nuoširdus. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną jis buvo jau nemažai kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) (b. l. 112–118). Paskutiniai du teistumai yra susiję išskirtinai su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam. Be kita to, jis šioje byloje vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką. Laikytina, kad G. K. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis linkęs daryti analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones). Taigi akivaizdu, kad jis ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Paties kaltinamojo teigimu (paskutinio žodžio metu), jis turi potraukį automobiliams, vairavimui, negali savęs kontroliuoti ir suvaldyti šio noro. Supranta, kad negali vairuoti transporto priemones būdamas neblaivus ir neturėdamas tokios teisės, tačiau užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą. Tokios G. K. nurodytos aplinkybės leidžia abejoti, ar jis ateityje vėl nevairuos transporto priemonių neblaivus. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį ir smerkia jį, išgyvena dėl padarytų veiksmų. Priešingai nei teigia kaltinamojo gynėja, jo deklaratyvų gailėjimąsi negalima sutapatinti su nuoširdžiu gailesčiu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Nenustačius privalomos aplinkybės – nuoširdaus gailesčio padarius nusikalstamą veiką, pripažinti G. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra pagrindo.
G. K. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Prokuroras, sakydamas baigiamąją kalbą, prašė pripažinti šią kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taigi G. K. teisiamojo posėdžio metu buvo žinoma apie šios aplinkybės inkriminavimą. Be to, teismas posėdžio metu įspėjo kaltinamąjį apie tokios atsakomybę sunkinančios aplinkybės svarstymą. Teismas pažymi, kad BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. K. paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, naują nusikaltimą padarė neišnykus ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, todėl laikoma, kad G. K. naują nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau nemažai kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), be kita ko, už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 112–118). Jis jau trečią kartą iš eilės teisiamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. G. K. paskutinių 3 metų laikotarpiu taip pat baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, važiavimą viešuoju transportu be bilieto, nedidelį viešosios tvarkos ir rimties pažeidimus, be to, netrukus po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis baustas administracine tvarka už pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, paskirtos baudos nesumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 119–123). G. K. nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi. „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis nedirba (b. l. 124), G. K. teigimu, jis registruotas Užimtumo tarnyboje ir dirba neoficialiai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nėra priklausomas nuo alkoholio. Byloje taip pat nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad G. K. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad G. K. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės, be kita ko, arešto ir laisvės atėmimo bausmės, jam teigiamos įtakos nepadarė. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą laisvės atėmimo bausmę. Nors kaltinamasis ir jo gynėja prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės, tačiau anksčiau aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti G. K. skiriant švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teismas teigiamai vertina, kad kaltinamasis yra jaunas, darbingo amžiaus, stengiasi grąžinti skolas, tariasi su antstoliais dėl skolų mokėjimo, turi ateities planų, tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, vien šių aplinkybių nepakanka skirti švelnesnę bausmę, juolab ankstesniais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu už analogiškų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą jam buvo paskirtos bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, t. y. areštas ir terminuotas laisvės atėmimas. Taigi paskutiniu nuosprendžiu kaltinamajam buvo paskirta griežčiausia sankcijoje nustatyta bausmės rūšis – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė – tačiau ji savo tikslų nepasiekė, nes G. K. vėl nusikalto. Taigi neabejotina, kad G. K. baudos ar arešto bausmė bus neefektyvi priemonė reaguojant į kaltinamojo nusikalstamą elgesį.
Taigi už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, G. K. skiriama laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, G. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju G. K. yra teisinis pagrindas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaltinamasis šioje byloje padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. G. K., darydamas nusikalstamą veiką, turėjo neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, anksčiau nemažai kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), todėl nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad jis padarė nusikalstamą veiką neatsitiktinai. Šiame kontekste pažymėtina, kad G. K. daro analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. trečią kartą iš eilės yra teisiamas už analogiškos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Paskutiniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta reali 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi net griežčiausios laisvės atėmimo bausmės parinkimas nepadarė įtakos keičiant kaltinamojo elgesį teigiama linkme, nes jis vėl nusikalto. Be to, G. K. taip pat baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nedidelius viešosios tvarkos ir rimties pažeidimus, netrukus po šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis baustas administracine tvarka už pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, paskirtos baudos nesumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 119–123). Akivaizdu, kad G. K. yra linkęs nusikalsti. Kaip jau buvo minėta anksčiau, teismas teigiamai vertina, kad kaltinamasis stengiasi grąžinti skolas, tariasi su antstoliais dėl skolų mokėjimo, turi ateities planų, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju G. K. neigiamai apibūdinančių aplinkybių nustatyta daugiau, negu jį teigiamai apibūdinančių aplinkybių.
Kaltinamojo gynėja, sakydama baigiamąją kalbą, prašė atidėti G. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš esmės argumentuodama tuo, kad kaltinamasis yra jaunas, darbingo amžiaus, kad didesnė nauda būtų, jog kaltinamasis dirbtų, o ne atliktų laisvės atėmimo bausmę, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės ar labai svarbios ir nesudaro pakankamo pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaltinamojo gynėjos teiginys, kad G. K. nusikalstama veika nesukėlė sunkių padarinių, yra nepagrįstas, nes jis vairavo automobilį būdamas neblaivus Vilniaus mieste ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino dvi kitas transporto priemones, susižalojo pats (koją) ir nežymiai sužalojo du kitus eismo įvykio dalyvius. Taigi priešingai nei teigė gynėja, kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais kėlė realią grėsmę, kadangi sukėlė eismo įvykį, ir tik dėl atsitiktinumo pavyko išvengti sunkesnių padarinių kitų eismo dalyvių sveikatai ir / ar gyvybei. Be to, jeigu G. K. būtų sukėlęs rimtesnes pasekmes, jis atsakyti ir pagal kitus baudžiamojo įstatymo straipsnius.
Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad G. K. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, nedaro atitinkamų išvadų keisti savo gyvenimo būdą, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti G. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 7 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Volkswagen Golf konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
G. K. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,04 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamajam nustatytas 3,04 promilių neblaivumas dvigubai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilių neblaivumas). Jis vairavo automobilį vakare judrioje Vilniaus miesto gatvėje, kur eismas tokiu laiku būna gana intensyvus. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Be to, G. K., vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, susidūrė su dviem kitais automobiliais ir juos apgadino, taip pat susižeidė savo koją ir nežymiai sužalojo kitus du eismo įvykio dalyvius, tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengė skaudesnių padarinių tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad alkoholį vartojo tą pačią dieną ir, nors žinojo, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant apsvaigus nuo alkoholio, vis tiek nusprendė vairuoti. Pažymėtina ir tai, kad G. K. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis tokios teisės apskritai niekada neturėjo. Tai didina G. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nes jis teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas vairuotoju, t. y. kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.
Pažymėtina, kad neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, yra būtinas. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).
Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į G. K. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis anksčiau du kartus teistas už vairavimą esant neblaiviam, jam ne kartą buvo paskirta tokio paties pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. G. K. anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, taip pat ir šiurkščius KET pažeidimus, pavyzdžiui, transporto priemonės vairavimą, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, paskirtos baudos nėra sumokėtos, administracinės nuobaudos galioja. Tai itin neigiamai apibūdina G. K. asmenybę, kaip linkusią piktybiškai nesilaikyti KET.
Nors prokuroras, sakydamas baigiamąją kalbą, prašė G. K. skirti didesnį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą – 7 metus, nagrinėjamu atveju tai nėra tikslinga. Kaip minėta, BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus <...>. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu G. K. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams. Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius pateikė informaciją, kad G. K. paskirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė yra įvykdyta, jis 2024 m. liepos 8 d. buvo išrašytas iš Asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registro pasibaigus baudžiamojo poveikio priemonės terminui. Vadinasi, G. K. 2024 m. rugpjūčio 21 d., kai padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką, jau nebebuvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendį. Todėl minėta baudžiamojo įstatymo norma netaikytina G. K.. Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatomas atsižvelgiant į kitą BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, G. K. teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 4 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės G. K. sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. rugpjūčio 22 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju G. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Volkswagen Golf, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (b. l. 86 antra pusė). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, G. K. priklausantis automobilis Volkswagen Golf konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 1 170 Eur (su PVM) (b. l. 86), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo G. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Be to, pats kaltinamasis ir jo gynėja teismo posėdžio metu neprieštaravo automobilio konfiskavimui valstybės naudai.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – G. K. priklausančio automobilio Volkswagen Golf – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
G. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 108–111). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
G. K. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. rugpjūčio 21 d. 21.27 val. iki 2024 m. rugpjūčio 22 d. 14.45 val. (viena diena) (b. l. 91–94, 95–97). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnis).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. K. priklausančiam automobiliui Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. rugsėjo 20 d. iki 2025 m. kovo 20 d. (b. l. 59–63). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtas vokas, kuriame yra kompaktinė laikmena su vaizdo ir garso įrašais, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti G. K. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 21 d. 21.27 val. iki 2024 m. rugpjūčio 22 d. 14.45 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Paskirti G. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (ketveriems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. rugpjūčio 22 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti G. K. priklausantį automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės naudai.
G. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. K. priklausančiam automobiliui Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra kompaktinė laikmena su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.