Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-194-935/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32601-2024-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2; 2.1.3.7; 1.2.25.5

2025 m. kovo 24 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Dariaus Prankos ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. K. paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. K. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, buvo konfiskuotas G. K. priklausantis automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. G. K. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 21 d., apie 21.15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,04 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniame skunde G. K. prašo švelninti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, nes nepakankamai atsižvelgė į tai, jog jis prisipažino nusikaltęs ir gailisi dėl nusikaltimo padarymo.

3. Atsiliepime į G. K. apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroras (toliau – prokuroras) prašo nutiestojo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

4. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad G. K. padarė nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui veikdamas tiesiogine tyčia, nuteistajam buvo nustatytas 3,04 promilių neblaivumas, dėl jo neteisėtų veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos dvi kitos transporto priemonės. Taip pat buvo įvertinta tai, kad G. K. anksčiau yra ne kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas.

5. Prokuroras pastebi, kad G. K. yra nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi, oficialiai nedirba. G. K. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

6. Prokurorui yra akivaizdu, kad anksčiau nuteistajam taikytos švelnesnės bausmės nepadarė jam teigiamo poveikio. Asmeniui, kuris sistemingai daro nusikalstamas veikas, skiriamos bausmės turi griežtėti, o ne švelnėti. Atsižvelgus į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, G. K. švelninti paskirtos bausmės nėra pagrindo.

7. Atsiliepime pažymima, kad G. K. buvo paskirta bausmė, kuri nesiekia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto maksimalaus laisvės atėmimo bausmės dydžio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai, atsižvelgdamas į nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė nuteistajam laisvės atėmimą devyniems mėnesiams. Be to, nuteistajam paskirta bausmė dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Galutinės laisvės atėmimo bausmės dydis visiškai atitinka skundžiamame nuosprendyje konstatuotas nusikaltimo padarymo aplinkybes, G. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis bei teisingumo principą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. K. apeliacinis skundas tenkintinas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju patikrina skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nuosprendį tik tiek, kiek to prašo apeliantas G. K., t. y. dėl jam paskirtos bausmės teisingumo.

9. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog G. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Nuteistojo prisipažinimas padarius nusikaltimą buvo ir viena iš aplinkybių, lėmusių BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymą, dėl ko nuteistajam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Tuo pačiu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad G. K. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, todėl nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

10. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tuomet, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tuomet, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra nustatomas tuomet, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau bei pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272-976/2017, 2K-49-693/2019, 2K-87-976/2020 ir kt.).

11. Nuteistasis G. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, kad gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų (t. 1, b. l. 105, 149). Vis tik tokia nuteistojo pozicija yra vertintina kaip deklaratyvi ir nėra pagrindas konstatuoti, jog jis dėl savo nusikalstamų veiksmų iš tikrųjų nuoširdžiai gailisi. Deklaratyvų G. K. gailėjimosi pobūdį akivaizdžiai rodo tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai anksčiau jau du kartus buvo teistas (teistumas neišnykęs ir nepanaikintas) už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 2,63 promilės neblaivumas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už tai, jog vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 2,91 promilės neblaivumas. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad G. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį, nes vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 0,71 promilės neblaivumas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 129 straipsnį, nes vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 0,89 promilės neblaivumas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį, nes vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 0,70 promilės neblaivumas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, nes vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 0,97 promilės neblaivumas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarimu pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, nes vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,38 promilės neblaivumas. Taigi anksčiau G. K. teisinėn atsakomybėn už tai, kad vairuodavo transporto priemones būdamas neblaivus, yra trauktas net septynis kartus, nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio vairuojant transporto priemones iš esmės nuosekliai didėja, t. y. jo veiksmai tampa vis pavojingesni. Čia pastebėtina ir tai, kad G. K. yra ne kartą baustas administracine tvarka ir už kitus KET pažeidimus bei teisės pažeidimus, kuriuos padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Aptarti faktai rodo, kad G. K. pozityvių išvadų iš savo ankstesnio neteisėto elgesio nedaro, jo nekeičia, jis piktybiškai ignoruoja teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir nenori jų vykdyti. Taigi visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog nuteistasis šiuo atveju nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, bent kiek kritiškai vertina savo priešingą teisei elgesį.

12. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas G. K. skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, kad yra viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (veiką padarė recidyvistas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 27 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog asmuo gali būti pripažįstamas recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Sprendžiant dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgiama į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (jos detaliau aptariamos šio procesinio sprendimo 13 pastraipoje) bei aplinkybes, aptartas šio procesinio sprendimo 11 pastraipoje, galima daryti išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nustatyta visiškai pagrįstai.

13. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad G. K., kuris būdamas pakankamai jauno amžiaus niekur nedirba, turėdamas galimybę į savo gyvenamąją vietą nuvykti pasinaudodamas viešojo transporto paslaugomis ar kitu teisėtu būdu, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo neblaivumas aiškiai (net dvigubai) viršijo 1,5 promilės ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. jo iškvėptame ore buvo nustatyta 3,04 promilės etilo alkoholio koncentracija. Be to, nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio daugiau nei septynis kartus viršijo didžiausią leistiną apsvaigimo ribą, kai asmuo dar turi teisę vairuoti transporto priemonę. G. K. vairavo automobilį mieste, kai eismas vis dar yra pakankamai intensyvus, sukėlė eismo įvykį (atsitrenkė į prie sankryžos stovintį kitą automobilį), kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta kitų dviejų asmenų sveikata, apgadintas svetimas turtas (t. 2, b. l. 9). Akivaizdu, kad nuteistasis savo nusikalstamais veiksmais ne tik kėlė grėsmę aplinkiniams, bet ir padarė realią žalą kitų asmenų sveikatai bei turtui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad G. K., sėsdamas prie vairo neblaivus, ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis.

14. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, nekyla jokių abejonių, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. K. paskyrė griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, t. y. laisvės atėmimą. Tuo pačiu teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. K. paskirta bausmė nagrinėjamu atveju turi būti mažinama dėl non bis in idem principo reikalavimų pažeidimo.

15. Iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriui 2024 m. spalio 8 d. buvo išsiųsta eismo įvykio ROIK 07-24-9628361 administracinio nusižengimo ROIK 0124000523599 medžiaga, atskirta nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-32601-24 (t. 1, b. l. 9). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad G. K. 2024 m. spalio 22 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame jis buvo kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 5 dalyje (t. 1, b. l. 119). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. lapkričio 15 d. nutarimu G. K. buvo nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 5 dalį, nes jis 2024 m. rugpjūčio 21 d. 21.15 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, pažeidimas padarytas pakartotinai, buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl minėtas automobilis trenkėsi į priešais stovintį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė ir vairuotoja, kurioms nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. G. K. už administracinių nusižengimų padarymą buvo paskirta 700 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas vieneriems metams ir penkiems mėnesiams (t. 2, b. l. 9). Nagrinėjamu atveju G. K. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 21 d., apie 21.15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta 3,04 promilės etilo alkoholio koncentracija.

16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konstitucinėje jurisprudencijoje yra pripažįstama, jog tais atvejais, kai asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. kovo 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Tokia nuostata atsispindi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226/2014, 2K-30-696/2015, 2K-138-303/2020 ir kt.). Taip pat pabrėžtina, kad teismų praktikoje administraciniai nusižengimai non bis in idem principo požiūriu priskiriami „baudžiamųjų pažeidimų“ kategorijai be jokių išlygų ir neatsižvelgiant į sankcijos griežtumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-788/2019). Sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-976/2021, 2K-127-689/2020 ir kt.).

17. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu tarpusavyje susijusių faktų visuma. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad minėto principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas iš esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-788/2015). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju G. K. vyko du procesai, kuriuose buvo priimti du procesiniai sprendimai dėl tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje jo padarytų veiksmų, t. y., dėl KET pažeidimų, kurie buvo padaryti 2024 m. rugpjūčio 21 d., apie 21.15 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuojant transporto priemonę. Atsižvelgęs į tai, kad administracinio nusižengimo teisena ir baudžiamasis procesas G. K. dėl to paties poelgio vyko iš esmės tuo pačiu metu (lygiagrečiai), nutarimui administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjus, baudžiamasis procesas dėl tų pačių faktinių aplinkybių buvo tęsiamas ir užbaigtas skundžiamo nuosprendžio priėmimu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad buvo pažeistas non bis in idem principas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023, esant panašioms aplinkybėms kaip ir šioje baudžiamojoje byloje, t. y., asmuo, vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį (nagrinėjamu atveju G. K. eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, tačiau ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi reikšmės vertinant skirtingose bylose nustatytas aplinkybes non bis in idem principo pažeidimo aspektu), buvo nubaustas tiek pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, tiek pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taip pat konstatavo non bis in idem principo reikalavimų pažeidimą.

18. Nustačius non bis in idem principo pažeidimą, byla paprastai turi būti nutraukiama. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Ši nuostata teismų praktikoje laikoma non bis in idem principo sudedamąja dalimi, jo procesine išraiška, ja įgyvendinamas draudimas tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-30-788/2017, 2K-109-788/2016, 2K-P-221/2008 ir kt.). Tuo pačiu konstatuotina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs „klaidos taisymo“ taisyklę, pagal kurią baudžiamasis procesas gali būti pripažintas teisėtu, jeigu anksčiau, neatskleidus visų reikšmingų aplinkybių, pritaikyta nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis, tačiau teisinė klaida, lėmusi netinkamos atsakomybės rūšies taikymą, turi būti tikrai šiurkšti ir akivaizdžiai pažeidžianti teisingumo principą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2012, 2K-167-788/2015, 2K-109-788/2016, 2K-36-697/2019, 2K-245-788/2019 ir kt.). Tokiu atveju asmeniui taikomos „kompensacinės“ priemonės, mažinant baudžiamosios atsakomybės apimtį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-689/2020). Šis non bis in idem principo pažeidimo ištaisymo būdas taikomas kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), kai teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių ir kiti teisės principai neleidžia nutraukti kartotinio proceso ir kai nebelieka kitų teisinių instrumentų pažeidimui pašalinti.

19. Apibendrinant visa, kas buvo aptarta anksčiau, nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykis ir jo padarymo aplinkybės turėjo būti tiriamos ir nustatomos viename procese, t. y. baudžiamojoje byloje. Taip pat konstatuotina, kad padaryta teisės taikymo klaida laikytina šiurkščia ir dėl to svarstytina dėl kompensuojamųjų priemonių taikymo nuteistajam G. K., nes non bis in idem principo pažeidimo ištaisymas, nutraukiant baudžiamąją bylą, atsižvelgus tiek į anksčiau aptartas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tiek į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, aiškiai prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų reikalavimams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju, įvertinus tai, kaip G. K. buvo nubaustas pagal ANK nuostatas, taip pat bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, aptartas anksčiau, nuteistajam yra mažintinas pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis, t. y. G. K. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą yra skirtinas laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams ir penkiolikai dienų, o ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo G. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nuosprendį pakeisti ir G. K. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams ir penkiolikai dienų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. paskirti laisvės atėmimą penkiems mėnesiams ir dvidešimčiai dienų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.