Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui, dalyvaujant ieškovės atstovui A. G., atsakovų atstovams advokatams G. B., G. D., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Floros magija“ ieškinį atsakovams M. S., D. R. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palaikydamas savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ieškovės atstovas paaiškino, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 19 d. nutartimi iškėlė UAB „Floros magija“ bankroto bylą, 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovės bankrotą pripažino tyčiniu. 2012 m. rugpjūčio 29 d., likus mažiau nei metams iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo, atsakovas M. S., eidamas ieškovės direktoriaus pareigas, už žemesnę nei vidutinę rinkos kainą pardavė ieškovei priklausiusias transporto priemones kitai savo valdomai įmonei UAB „Tik gėlės“. Bankroto administratorius nustatė, kad 2012 m. birželio 28 d. ieškovė įvykdė 2007 m. birželio 20 d. finansinio lizingo sutartyje Nr.K2007-060078-01 numatytus įsipareigojimus, 2012 m. liepos 3 d. AB SEB lizingas ieškovei nuosavybės teisėn perdavė automobilį VW Caddy (indentifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. rugpjūčio 29 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi ieškovė už 2 873,61 Eur (9 922 Lt) šį automobilį pardavė UAB „Tik gėlės“. 2012 m. birželio 19 d. ieškovė įvykdė 2007 m. birželio 20 d. finansinio lizingo sutartyje Nr. K2007-060077-01 numatytus įsipareigojimus, 2012 m. liepos 3 d. AB SEB lizingas ieškovei nuosavybės teisėn perdavė automobilį VW Crafter 35 Kasten LRS (indentifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. rugpjūčio 29 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi ieškovė už 3 784,75 Eur (13 068 Lt) jį pardavė UAB „Tik gėlės“. Siekdamas nustatyti parduotų transporto priemonių vidutinę rinkos kainą sandorių sudarymo metu (2012 m. rugpjūčio 29 d.), naudotų automobilių prekybos portalo www.autoplius.lt valdytojas UAB „Plius“ administratoriui pateikė vidutinių rinkos verčių 2012 m. rugpjūčio 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio duomenis, iš kurių matyti, jog tuo laikotarpiu vidutinė VW Caddy rinkos vertė buvo 4 199 Eur (14498,31 Lt), automobilio VW Crafter – 11 939 Eur (41222,98 Lt). Tokiu būdu VW Caddy parduotas už 1 325,39 Eur mažesnę kainą (4199–2873,61) nei vidutinė rinkos vertė, o VW Crafter 35 – už 8 154,25 Eur mažesnę kainą (11939–3784,75) nei vidutinė rinkos vertė. Perleistos transporto priemonės nebuvo techniškai netvarkingos. Ieškovė patyrė 9 479,64 Eur dydžio nuostolį, kuris vertintinas kaip negautos pajamos. Atsakovas M. S. neįrodė, kad buhalteriniuose dokumentuose užfiksuota likutinė automobilių vertė atitiko automobilių rinkos vertę. Automobilių likutinės vertės negali būti prilyginamos jų rinkos vertei, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nėra įtvirtinta tokio pobūdžio nuostata. Ieškovei esant nemokiai, atsakovai atliko 316 991,84 Eur dydžio skolos sudengimą su M. S. valdoma įmone UAB „Tik gėlės“, tokiu būdu iš esmės panaikino kitų kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į ieškovės nematerialų turtą. 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, ieškovės turto vertė sudarė 138 796,92 Eur (479238 Lt), įsipareigojimai – 460 448,91 Eur (1589838 Lt), nuosavas kapitalas – minus 321 651,99 Eur (–1110600 Lt), įsipareigojimai 3,32 karto viršijo įmonės turtą. Tai pagrindžia, jog 2012 m. gruodžio 31 d. ieškovė buvo faktiškai nemoki ir negalėjo kreditoriams įvykdyti savo įsipareigojimų. 2013 m. balandžio 25 d. ieškovė ir UAB „Tik gėlės“ atliko tarpusavio skolos sudengimą 316 991,84 Eur sumai (1094509,41 Lt), kuriuo iš esmės patenkinta didžioji dalis UAB „Tik gėlės“ kreditorinio reikalavimo. Ieškovės ir UAB „Tik gėlės“ tarpusavio sąsajumas leidžia spręsti, kad buvo veikiama nesąžiningai, sąmoningai siekiama išimtinai patenkinti didžiąją dalį UAB „Tik gėlės“ finansinio reikalavimo. 2013 m. balandžio 25 d. atsakovo D. R. pasirašytame ieškovės kreditorių sąraše nurodoma, kad įsiskolinimas UAB „Tik gėlės“ sudaro 328 154,60 Eur (1133052,20 Lt). Atlikus įskaitymą, tą pačią dieną sudarytas kitas kreditorių sąrašas, kuriame nurodoma, kad įskaitoma 316 991,84 Eur (1094509,41 Lt) suma su UAB „Tik gėlės“, o po įskaitymo įsiskolinimas UAB „Tik gėlės“ sudaro 11 162,76 Eur (38542,79 Lt). Kadangi ieškovė buvo nemoki, įskaitymas galėjo būti atliktas proporcingai UAB „Tik gėlės“ reikalavimo dydžiui. 2013 m. birželio 25 d. UAB „Tik gėlės“ reikalavimas sudarė 54,53 proc. nuo visų ieškovės reikalavimų sumos, todėl įskaityti buvo galima ne daugiau kaip 172 855,65 Eur (596 835,99 Lt). Įskaityta 144 136,19 Eur per didelė suma, todėl ji laikytina žala, patirta dėl neteisėto įskaitymo. Floristikos prekių įsigijimas iš įmonės K. S. Bloemenexport B.V. (toliau – K. S.) ir šių prekių pardavimas UAB „Tik gėlės“ buvo ekonomiškai nenaudingas verslo sprendimas, pažeidžiantis ieškovės kreditorių interesus. Iš K. S. ieškovė įgijo didelės vertės turtą, nesiekiant už jį atsiskaityti (2012 m. jau buvo nemoki), jį panaudojo vien tik kitos atsakovo M. S. valdomos įmonės „Tik gėlės“ finansiniam reikalavimui sumažinti, tokiu būdu panaikindama kitų ieškovės kreditorių galimybes ateityje nukreipti išieškojimą į šį turtą. Įgytos floristinės prekės turėjo būti realizuotos vykdant bendrovei įprastinę ūkinę veiklą, iš realizavimo gautas pinigines lėšas panaudojant proporcingam visų ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų sumažinimui. Atsakovas M. S. neteisingai nurodo, kad įmonė neturėjo pareigos vadovautis bendruoju kreditorių lygybės principu. Tokią pareigą jis turi, kai veikimas vieno kreditoriaus naudai nesuderinamas su verslo subjekto protingo elgesio standartais, kai sąžiningai siekiama naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartyje nurodė, kad atsakovai ieškovės ūkinę komercinę veiklą organizavo taip, kad būtų tenkinamas UAB „Tik gėlės“ kreditorinis reikalavimas, o kitų kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą būtų apribotos arba apsunkintos. Ieškovei nenaudingomis sąlygomis ir esant nemokiai, atsakovas D. R. perleido nematerialų turtą (ieškovės reikalavimo teises į debitorines skolas) savo sutuoktinės valdomai įmonei UAB „Gudara“. 2013 m. balandžio 23 d. ieškovė, atstovaujama D. R., ir UAB „Gudara“, atstovaujama R. R., sudarė keletą reikalavimo perleidimo sutarčių, kurių pagrindu ieškovė perleido UAB „Gudara“ reikalavimo teises į daugumą ieškovės skolininkų. Bendra perleistų reikalavimų suma 4 108,50 Eur (14 185,83 Lt). Nėra duomenų, kad perleidimo sutartyse nurodytų skolų išieškojimas būtų apsunkintas arba ieškovei finansiškai nenaudingas. Reikalavimo teisių perleidimas dar labiau pablogino ieškovės finansinę padėtį. Visose perleidimo sutartyse nustatyta, kad UAB „Gudara“ įsipareigoja sumokėti ieškovei 30 procentų atlygį nuo sumos, išieškotos iš skolininko. Atsižvelgiant į tai, kad perleistų skolų išieškojimas išimtinai priklauso nuo UAB „Gudara“ veiksmų, negalima objektyviai įvertinti tokio sandorio atsipirkimo perspektyvos. Administratorius neturi duomenų, kad UAB „Gudara“ įvykdė savo įsipareigojimus pagal perleidimo sutartis. Mano, kad sutartys sudarytos neatlygintinai pasisavinant ieškovės turtą. Perleidimo sutartis pasirašiusios šalys veikė nesąžiningai, nes sandorių sudarymo metu šalių vadovai tarpusavyje buvo susiję santuokos ryšiais. Perleidimo sutartys ieškovei ir jos kreditoriams padarė 4 108,50 Eur žalos, ženkliai pablogino ir taip prastą ieškovės finansinę būklę. Kadangi po reikalavimų perleidimo trys ieškovės skolininkai dalį skolos ieškovei sumokėjo (UAB „Via Baltica pramogos“ 39,37 Lt, UAB „Restoranų grupė fortas“ 312, 49 Lt, MB „Žemaičių lanša“ 581,26 Lt), bendra 270,12 Eur (932,99 Lt) suma priteistinos žalos dydį prašo sumažinti. Ieškovei esant nemokiai, atsakovai, veikdami nesąžiningai, be teisinio pagrindo nurašė ieškovės ilgalaikį turtą, tokiu būdu panaikino galimybę ieškovės kreditoriams ateityje nukreipti išieškojimą į šį turtą. 2012 m. gruodžio 31 d. be teisinio pagrindo atsakovas M. S. priėmė įsakymą nurašyti ieškovės ilgalaikį turtą, inventorizuotą pagal 2012 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio turto nurašymo aktą Nr. 1, kurio užfiksuota likutinė turto vertė buvo 3 155,24 Eur (10894,42 Lt). Nurašytas ne tik ilgalaikis turtas, kurio likvidacinė vertė 1 Lt, bet ir turtas, kurio likvidacinė vertė buvo 200-600 Lt (vaizdo stebėjimo sistemos, podiumai, prekystaliai ir pan.). Ieškovės ilgalaikio turto nurašymas ženkliai pablogino įmonės turtinę padėtį, pažeidė kreditorių interesus. 2017 m. gegužės 23 d. teismo nutartyje ilgalaikio turto nurašymas akcentuojamas kaip viena iš aplinkybių, kad ieškovės bankrotą lėmė atsakovų neteisėti veiksmai. Ilgalaikio turto nurašymo metu M. S. neturėjo įgaliojimų to atlikti, nes nuo 2012 m. gruodžio 29 d. įmonės direktoriumi paskirtas D. R.. M. S., būdamas įmonės akcininku, iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo de facto vadovavo įmonės veiklai ir sprendė jos organizavimo (gėlių pirkimo ir pardavimo) klausimus. Tai patvirtina ieškovės elektroninis susirašinėjimas su kreditoriumi K. S., iš kurio matoma, kad visus gėlių pirkimo pardavimo klausimus K. S. derino su M. S., taip pat 2013 m. sausio 7 d. ieškovės ilgalaikio turto inventorizacijos aktas (Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartyje nurodė, kad D. R. negalėjo paaiškinti, koks buvo iš K. S. įgytų prekių likimas ir kokiu pagrindu buvo atliktas skolos sudengimas su UAB „Tik gėlės“). Dėl atsakovo M. S. neteisėtų veiksmų nurašant turtą ieškovė patyrė 3 155,24 Eur žalos. Atsakovas D. R. turto nurašymo metu ėjo ieškovės direktoriaus pareigas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų jos turtui išsaugoti. Inventorizavimo komisija nėra materialiai atsakinga už inventorizacijos organizavimą ar iš to kylančias pasekmes, tokia atsakomybė numatyta juridinio asmens vadovui (LR Vyriausybės nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“).

Ieškovė žalą patyrė dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovų veiksmų, kuriais buvo tyčia pabloginta nemokia jau buvusios ieškovės turtinė padėtis. Visi ieškinyje nurodyti atsakovų veiksmai Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi pripažinti neteisėtais. Dėl to reikalauja jų atlyginti šiais veiksmais padarytą žalą (Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalis, CK 2.87 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai). M. S., nuo 2006 m. gruodžio 29 d. iki 2012 m. gruodžio 28 d. ėjęs ieškovės direktoriaus pareigas ir būdamas didžiausiu ieškovės akcininku, neteisėtais veiksmai padarė 12 634,88 Eur žalą. D. R., eidamas ieškovės direktoriaus pareigas nuo 2012 m. gruodžio 29 d. iki bankroto bylos iškėlimo, neteisėtais veiksmais padarė įmonei 3838,38 Eur žalą. Atsakovai solidariai atsakingi už 144 136,19 Eur žalą, padarytą jiems sudarius sąlygas atlikti 316 991,84 Eur dydžio skolos sudengimą su UAB „Tik gėlės“. Atsakovo D. R. solidari atsakomybė grindžiama tuo, kad skolos sudengimo su UAB „Tik gėlės“ metu jis ėjo ieškovės direktoriaus pareigas, žinojo arba turėjo žinoti apie sunkią įmonės finansinę padėtį bei kad skolų sudengimas pažeis kitų ieškovės kreditorių interesus. Pažeidęs fiduciarines pareigas, atsakovas D. R. privalo atlyginti savo neveikimu padarytą žalą. Atsakovo M. S. solidari atsakomybė grindžiama tuo, jog, de jure nebūdamas ieškovės vadovas, de facto vadovavo įmonės veiklai bei veikė jos vardu (pasirašė ilgalaikio turto nurašymo aktą). Kai vadovo funkcijas faktiškai vykdo bendrovės akcininkas, jam civilinė atsakomybė taikytina ne kaip juridinio asmens dalyviui, o kaip bendrovės faktiniam vadovui. Nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė yra preziumuojama.

Palaikydami savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes atsakovas M. S. ir jo atstovai paaiškino, kad administratorius automobilių pardavimo sandorį nepagrįstai vertina kaip nuostolingą. Automobiliai buvo intensyviai eksploatuojami įmonės veikloje 5 metus, todėl buvo nutarta juos parduoti už kainą, atitinkančią automobilių būklę, t.y. už bendrovės buhalteriniuose dokumentuose užfiksuotas likutines automobilių vertes. Pagal 2012 m. ilgalaikio turto nusidėvėjimo žiniaraštį, 2012 m. rugpjūčio 29 d. automobilio VW Caddy likutinė vertė buvo 8200,40 Lt be PVM, su PVM – 9922 LT (2873,61 Eur); automobilio VW Crafter likutinė vertė buvo 10 800 Lt be PVM, su PMV – 13 068 LT (3784,75 Eur). 2012 m. rugpjūčio 29 d. VW Caddy buvo parduotas už likutinę vertė su PVM – 9922 Lt, o VW Crafter – už likutinę vertę, kuri sudarė 13068 Lt su PMV. Įmonės buhalteriniuose dokumentuose nurodyta likutinė automobilių vertė nėra nuginčyta ar paneigta, ji apskaičiuota vadovaujantis teisės aktais. Automobilių pardavimas likutine verte pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tokio draudimo teisės aktuose nėra. Įmonės apskaitoje nurodyta likutinė automobilio vertė gali būti prilyginta jo rinkos vertei (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 10 d.). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti prekių kainas. Atlikti automobilių vertės sandorių sudarymo metu nustatymą nėra galimybės. Tai, kad automobilių pirkimo pardavimo sutartyse nebuvo nurodyti išoriniai automobilių kėbulo defektai ar kiti techniniai trūkumai, nepaneigia jų nusidėvėjimo. Nepagrįstai apskaičiuota 9479,64 Eur suma. UAB „Plius“ (UAB Diginet LTU) vertinimas abejotinas, ši įmonė nėra specializuota transporto priemonių vertintoja. Konkretūs automobiliai nebuvo įvertinti, nenustatytos jų vertės 2012 m. rugpjūčio 29 dieną. Sudarydamas automobilių pardavimo sandorius, veikė išimtinai įmonės interesais, nepažeidė fiduciarinių pareigų ieškovei, nepadarė jai žalos, sandoriai nesukėlė ir nenulėmė ieškovės nemokumo. Nėra atsakingas dėl ieškovės ir UAB „Tik gėlės“ 2013 m. balandžio 25 d. tarpusavio skolų sudengimo. Šio įskaitymo atlikimo dieną nei de jure, nei de facto nebuvo įmonės valdymo organu. Buvo akcininkas, neorganizavo bendrovės veiklos. M. S. kaip direktoriaus įgaliojimai pasibaigė 2012 m. gruodžio 28 d., ieškovė to neginčija. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 23 nutartyje nėra konstatuota, kad M. S. po 2012 m. gruodžio 28 d. buvo bendrovės vadovas de facto. Elektroniniai susirašinėjimai tarp J. G. ir L. A. nepatvirtina M. S. vadovavimo de facto. Nėra pateikta elektroninių susirašinėjimų ar kitokių dokumentų, patvirtinančių, kad M. S., bendraudamas su ieškovės kreditoriais po 2012 m. gruodžio 28 d., prisistatydavo kaip faktinis įmonės direktorius, o ne kaip akcininkas ar kreditorius. Atsakovai ieškovei vadovavo skirtingais laikotarpiais, kiekvienas atsako tik už savo vadovavimo laikotarpiu padarytą žalą. Dėl įskaitymu galimai padarytos žalos atlyginimo galėtų atsakyti D. R., tuo metu buvęs įmonės direktoriumi, savarankiškai sprendęs dėl įskaitymo, pasirašęs 2013 m. balandžio 25 d. kreditorių sąrašus. Nepagrįstas administratoriaus skaičiavimas dėl šiuo sandoriu kreditoriams padarytos 144 136,19 Eur žalos. Įskaitymas nebuvo neteisėtas. Šiuo sandoriu buvo padengta ilgalaikė skola UAB „Tik gėlės“, kuri buvo susidariusi 2006-2012 m. laikotarpiu. Minimu laikotarpiu ieškovės gėlių tiekėja buvo UAB „Tik gėlės“. Dėl pasaulinės ekonominės krizės, taip pat atsižvelgiant į prekės specifiką (gėlių galiojimo laikas itin trumpas, jų vertė kasdien pinga, norint vykdyti veiklą svarbu turėti šviežių gėlių asortimentą), buvo vykdomi nuolatiniai gėlių pirkimai iš tuometinio tiekėjo UAB „Tik gėlės“. 2006-2012 m. laikotarpiu UAB „Tik gėlėms“ susidarė 1 133 052,20 Lt skola (328 154,60 Eur). 2012 m UAB „Tik gėlės“ nutraukė gėlių tiekimą, todėl ieškovė gėles pirko iš tiekėjo Olandijoje, dabartinio kreditoriaus K. S.. Nebuvo vieno sandorio, kurio metu visos prekės už 316 991,84 Eur sumą buvo perleistos UAB „Tik gėlės“. Buvo eilė pardavimų, dėl kurių susidengė skola. Tai, kad ir po 2012 m. gruodžio 29 d. gėlės pirktos iš tiekėjo Olandijoje ir parduotos UAB „Tik gėlės“, buvo D. R. sprendimai. D. R. sprendimas įsigytas prekes perparduoti su antkainiu ir PVM kreditoriui UAB „Tik gėlės“ buvo protingas verslo sprendimas, tokiu būdu realizuojant produkciją ir mažinant įmonės skolą. 2013 m. balandžio 25 d. sudarytas kreditorių sąrašas ir padarytas „popierinis“ įskaitymas 316 991,84 Eur sumai. Ieškovės apskaita buvo vedama rankiniu būdu, naudojantis excel programa, o ne buhalterine programa, todėl ir įskaitymas, tikėtina, buvo atliktas rankiniu būdu. Dirbant profesionalia buhalterine programa, toks įskaitymas atliekamas automatiškai, įvedus sąskaitą, todėl nereikia daryti „popierinių“ įskaitymų. Nepagrįsta, kad UAB „Tik gėlės“ buvo suteiktas išimtinis pranašumas. Ieškovė su kreditore UAB „Tik gėlės“ atsiskaitė, parduodant gėles. Nebuvo kitų kreditorių, sutikusių teikti ieškovei gėles skolon, išskyrus K. S.. Atlikti skolos sudengimą gėlių produkcija su darbuotojais, Sodra, VMI ar kitais kreditoriais objektyviai nebuvo įmanoma. Įskaitymo sudarymo dieną įmonei nebuvo iškelta bankroto byla, todėl įmonė neturėjo pareigos vadovautis bendruoju kreditorių lygybės principu. Ji įskaitymą atliko su didžiausiu tuometiniu kreditoriumi ir tai nėra neproporcingas pirmenybės suteikimas bendrovei „Tik gėlės“ prieš kitus kreditorius. Nepagrįsta, kad M. S. 2012 m. gruodžio 31 d. be teisinio pagrindo priėmė įsakymą nurašyti ieškovės ilgalaikį turtą. Turto nurašymas buvo teisėtas (Pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Nesutinka, kad ilgalaikio turto nurašymas ženkliai pablogino įmonės turtinę padėtį, kadangi turtas buvo nurašytas kaip morališkai susidėvėjęs, bevertis. Tai patvirtina ilgalaikio turto nurašymo aktas Nr. 1, iš kurio matyti, kad nurašyto turto likvidacinė vertė buvo 1 Lt arba, kaip buvo nustatyta vėliau, ne didesnė nei 10 proc. įsigijimo kainos likvidacinė vertė. Šis ilgalaikis turtas bankroto procese realiai nebūtų realizuotas, nes beverčio turto niekas nepirktų. Kiek ir kokį ilgalaikį turtą nurašyti, nusprendė ne M. S. vienašališkai, o sudaryta trijų asmenų komisija. Ji inventorizavo nusidėvėjusį ir nebetinkamą naudoti turtą ir surašė ilgalaikio turto nurašymo aktą Nr. 1, kurio pagrindu buvo priimtas 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymas. M. S. direktoriaus pareigas ėjo sąžiningai ir atsakingai, nepažeidė įstatyme numatytų fiduciarinių pareigų. Neginčija, kad priėmė 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymą dėl ilgalaikio turto nurašymo. Įmonės direktoriaus pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 29 d. iki 2012 m. gruodžio 28 d. Po šios dienos, įmonėje buvo tik akcininkas, neatliko direktoriui būdingų veiksmų. Ilgalaikis turtas inventorizuotas ir įsakymas nurašyti inventorizuotą turtą priimtas, jam vykdant direktoriaus pareigas paskutinę dieną 2012 m. gruodžio 28 d. Kodėl inventorizacijos akto patikrinimo data 2013 m. sausio 7 d., negali paaiškinti. Pats dokumentų nerengė, juos tik pasirašė. Tai buvo techninė, rašymo apsirikimo klaida. Tikėtina, kad dėl žmogiškos klaidos įsakymas buvo parengtas M. S., o ne D. R. vardu. Nėra pagrindo teigti, kad M. S. po 2012 m. gruodžio 28 d. buvo įmonės de facto vadovu. 2012 m. gruodžio 31 d. įmonės balansą, 2013 m. balandžio 25 d. kreditorių sąrašus, 2013 m. balandžio 24 d. reikalavimo perleidimo sutartis sudarė ir pasirašė tuometinis įmonės vadovas D. R.. Pripažinti, kad M. S. buvo de facto vadovu, būtų galima tik iki 2012 m. gruodžio 31 d., nes po tos dienos nėra įrodymų, kad M. S. atliko bent vieną įmonės vadovo funkcijoms priskirtiną veiksmą.

Ieškovė neįrodė atsakovo M. S. neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir 12 634,88 Eur žalos. Automobilių pardavimas, ilgalaikio turto nurašymas įmonei nebuvo nei žalingas, nei nuostolingas, nes automobiliai parduoti likutine verte, nurašytas buvo išimtinai tik nusidėvėjęs įmonės turtas. Sandoriai nebuvo neteisėti, neprieštaravo įmonės veiklos tikslams, atitiko įstatymuose nustatytus reikalavimus. M. S. kaip vadovo veiksmai (automobilių pardavimas likutine verte ir nusidėvėjusio turto nurašymas) nebuvo neteisėti, jais nebuvo pažeistos nei fiduciarinės, nei įstatyme nustatytos vadovo pareigos, jais įmonei nebuvo padaryta žala. M. S. veikė išimtinai įmonės interesais ir įstatymo ribose, negalėjo objektyviai numatyti, kad, vadovaudamasis įstatymu ir nurašydamas nusidėvėjusį ir nebenaudojamą įmonės turtą, padarys įmonei žalą. Žalos dydis nepagrįstas. 2013 m. balandžio 25 d. įskaitymas atliktas atsakovo D. R. vadovavimo laikotarpiu, M. S. kaip akcininkas nebuvo priėmęs sprendimo dėl šio įskaitymo atlikimo, todėl negalima atsakomybė dėl šiuo įskaitymu galimai padarytos žalos atlyginimo.

Atsakovas D. R. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą yra informuotas teismo pranešimu per elektroninių paslaugų portalą. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2018 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. 2018 m. spalio 1 d. teismo posėdyje paaiškino, kad su atsakovu M. S. buvo pažįstamas. Kas pasiūlė tapti ieškovės įmonės direktoriumi, neatsimena. Turtą ir dokumentus perėmė pasitikėjimo pagrindu, perdavimo priėmimo akto nerašė. Susipažino su buhalterinės apskaitos dokumentais (buhalterinės apskaitos programa įmonėje nebuvo įdiegta), su sutartimis. Ieškovė turėjo daug veiklos partnerių. 2012 m. gruodžio 31 d. įmonės būklės nevertino, ji aprašyta atsiliepime į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendravimas su M. S. vyko nuolat, sprendę, ar inicijuoti bankroto bylą, ar dirbti toliau. Ieškovės atstovo nurodyto įskaitymo nebuvo. Nei ieškovės pateikti balansai, nei dokumentai to neįrodo. Negali paaiškinti dėl įskaitymo, gal buhalterija planavo sudengimą. Reikalavimo teises perleido skolų išieškojimu besiverčiančiai UAB „Gudara“. Tik po perleidimo paaiškėjo, kad kai kurie ieškovės skolininkai yra bankrutavusios arba išregistruotos įmonės. Perleidimas buvo atlygintinis (apie 30 procentų nuo išieškotos sumos). 2018 m. gruodžio 12 d. prašyme nurodė, kad ieškovėse atstovas į sumą, kuria sumažina ieškinį, įtraukė ne visas ieškovei sumokėtas sumas (pvz., UAB „Sanitex“ 2013 m. kovo 25 d. mokėjimas ieškovei). Kadangi jo pateikta informacija neišsami ir klaidinga, prašo išreikalauti duomenis iš UAB „Gudara“ apie tai, ar buvo nutrauktos reikalavimo teisės perleidimo sutartys, sudarytos su ieškove, ar UAB „Gudara“ yra gavusi mokėjimų pagal pastarąsias sutartis, apsvarstyti pastarosios įmonės įtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu iš rašytinių įrodymų ir šalių bei jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad UAB „Floros magija“ 2001 m. spalio 3 d. įsteigė atsakovas M. S.. Juridinių asmenų registro duomenimis, pagrindinė bendrovės veiklos kryptis buvo gėlių ir kitų augalų mažmeninė prekyba. Jos direktoriumi nuo 2006 m. gruodžio 29 d. iki 2012 m. gruodžio 28 d. buvo M. S., nuo 2012 m. gruodžio 29 d. iki 2013 m. liepos 2 d. (iki bankroto bylos iškėlimo) direktoriumi buvo D. R.. Atsakovas M. S. yra ieškovės įmonės savininkas ir uždarosios akcinės bendrovės „Tik gėlės“ savininkas nuo 2005 m. lapkričio 7 d. Nuo 2005 m. spalio 7 d. iki 2007 m. sausio 18 d. jis buvo ir pastarosios įmonės direktoriumi. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartimi UAB „Floros magija“ iškelta bankroto byla, kuri buvo nutraukta 2006 m. gruodžio 7 d. nutartimi, patvirtinus UAB „Floros magija“ ir kreditorių UAB „Kolas“, UAB „Litneta“, UAB „Tik gėlės“, atstovaujamos direktoriaus M. S., sudarytą taikos sutartį (civilinė byla Nr. B2-748-230/2006).

2013 m. balandžio 26 d. ieškovės įmonės savininkas M. S. pareiškė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. 2013 m. birželio 19 d. nutartimi iškeldamas bankroto bylą Kauno apygardos teismas konstatavo, kad, 2012 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenimis, 2 018 153,93 Lt dydžio pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto 479 238 Lt vertės, ji yra nemoki. Nutartis įsiteisėjo 2013 m. liepos 2 d., bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto administratoriai ir Ko“, kuri Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi buvo atstatydinta iš UAB „Floros magija“ bankroto administratorės pareigų, bankroto administratoriumi paskirtas A. G.. Iš jo paaiškinimų ir ieškovės raštų, pateiktų 2018 m. lapkričio 26 d. registracijos Nr. DOK-34047, 2018 m. lapkričio 30 d. registracijos nr. DOK-34639, nustatyta, kad bankroto administratorius A. U. veiklos ataskaitoje Nr. 1 už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 2 d. iki gruodžio 20 d. nurodė, jog 2013 m. liepos 23 d. turto perdavimo priėmimo aktu direktorius D. R. jam perdavė, o administratorius priėmė keturis kasos aparatus 87,42, 173,52, 41,48 ir 41,48 vertės, ąžuolinius baldus 1772,5 (bendra turto vertė 2116,4 Lt, t.y. 612,25 Eur). Šis turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui A. G.. A. U. ataskaitoje nurodyta, kad įmonė turi debitorinių įsiskolinimų už 7245,93 Eur, tačiau bankroto administratoriui A. G. nebuvo perduotas debitorių sąrašas su įsiskolinimus pagrindžiančiais dokumentais bei buhalterinė apskaita. Iš perduotų debitoriams siųstų raginimų lentelės matyti, kad visų raginimuose nurodyta skolų suma yra 11 903,61 Eur. Ieškovės sąskaitų UAB „Medicinos banke“ ir AB „SEB bankas“ balansai nuliniai. Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 2 d. nutartimi patvirtintas UAB „Floros magija“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartimi UAB „Floros magija“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2018 m. lapkričio mėnesio duomenimis, ieškovei pareikštų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 260 474,88 Eur.

Šiuo metu ieškovė neturi jokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas kreditorių reikalavimams patenkinti. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.

Ieškovės teigimu, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 160 609,45 Eur žalos. Ją sudaro 9 479,64 Eur dydžio nuostolis, kurį ieškovė patyrė M. S. perleidus UAB „Tik gėlės“ transporto priemones už mažesnę nei rinkos kainą; 144 136,19 Eur žala dėl neteisėto įskaitymo su UAB „Tik gėlės“; 3838,38 Eur žala, kurią ieškovė patyrė D. R. perleidus daugumą ieškovės skolininkų UAB „Gudara“; 3 155,24 Eur žala, kurią ieškovė patyrė M. S. įsakius nurašyti ieškovės ilgalaikį turtą. Nuostolį dėl automobilių perleidimo ir turto nurašymo privalo atlyginti M. S., sudaręs nuostolingus pardavimo sandorius ir tokiu būdu apsunkinęs ieškovės kreditorių galimybes gauti finansinių reikalavimų patenkinimą. Nuostolį dėl reikalavimo teisių perleidimo privalo atlyginti D. R., nematerialų ieškovės turtą jai nenaudingomis sąlygomis perleidęs sutuoktinės vadovaujamai įmonei, tuo ženkliai pablogindamas ieškovės finansinę būklę. Abu atsakovai solidariai atsakingi už įskaitymu padarytą žalą, nes D. R. tuo metu buvo ieškovės direktorius ir žinojo arba turėjo žinoti apie sunkią įmonės finansinę padėtį bei tai, kad skolų sudengimas pažeis kitų įmonės kreditorių interesus, tačiau, pažeisdamas įmonės vadovo fiduciarines pareigas, nesiėmė veiksmų ieškovės turtui išsaugoti (neveikimas). M. S. faktiškai vadovavo ieškovės veiklai, veikė jos vardu, skolos sudengimas įvykdytas kitos jo įmonės naudai, kas patvirtina jo nesąžiningumą.

Sutiktina su ieškove, kad atsakovai – įmonės direktoriai ir savininkas – yra atsakingi už šios žalos padarymą.

Juridinio asmens valdymo organų narių pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje. Lietuvos teismų praktikoje šios pareigos įvardijamos kaip fiduciarinės, t. y. pasitikėjimu tarp įmonės ir jos vadovo pagrįstos pareigos. Jų santykis yra fiduciarinis juridinio asmens atžvilgiu, nes jie yra svetimo turto valdytojai. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens vadovas privalo veikti sąžiningai ir protingai ir būti lojalus juridiniam asmeniui, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 1-3 dalys). Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti kaltės prezumpciją yra atsakovų pareiga.

Formuodamas teismų praktiką dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl tyčinio bankroto, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis); 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad prezumpcijos teisinė reikšmė yra kitokia negu prejudicinių faktų – prezumpcija lemia įrodinėjimo naštos perskirstymą (faktinės aplinkybės, sudarančios prezumpcijos turinį, laikomos nustatytomis, nebent atitinkama bylos šalis jas paneigia įstatymo nustatyta tvarka), o šis įrodinėjimo naštos perskirstymas civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese reiškia, kad juridinio asmens vadovui, kaip atsakovui, tenka pareiga įrodinėti, kad neegzistuoja žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys. Tačiau šioms dviem teisinėms kategorijoms (prejudiciniams faktams ir prezumpcijoms) būdingas bendras ypatumas – ieškovui nereikia įrodinėti faktinių aplinkybių, sudarančių pirmiau įvardytų prejudicinių faktų ir prezumpcijų turinį; 3) pati formuluotė „tyčinis bankrotas“, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, vadinasi, juridinio asmens vadovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė. Apibendrindama šiuos argumentus kasacinis teismas konstatavo, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procesui būdingas specifinis civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas: dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas. Kasacinis teismas akcentavo, kad būtent jam ir tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Ciivlinių bylų skyraisu 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2018 pagal pagal ieškovės bankrutavusios viešosios įstaigos Taikomosios gruntų mechanikos mokslo instituto ieškinį atsakovui R.G. dėl žalos atlyginimo, 23-24 punktai).

Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad atsakovai, vadovaudami ieškovės įmonei, pažeidė savo fiduciarines pareigas, pagrindė jų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas.

Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartyje dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu konstatavo, kad nuo 2008 metų iki pat bankroto bylos iškėlimo bendrovė veikė nuostolingai, įsipareigojimai kreditoriams didėjo – palyginus 2009 metų balansinius duomenis su 2013 metų matyti, kad įsipareigojimai kreditoriams padidėjo beveik du kartus, tuo tarpu bendrovės turimi įsipareigojimai kreditoriams (trumpalaikiai įsipareigojimai) 2009-2012 metų laikotarpyje net kelis kartus viršijo į balansą įrašyto turto vertę. Be to, nors 2013 metais bendrovės turtas ir padidėjo, iš 2013 balanso duomenų matyti, kad jį iš esmės visą sudarė trumpalaikis turtas, didžiąją dalimi per vienerius metus gautinos sumos, tuo tarpu trumpalaikiai įsipareigojimai beveik du kartus viršijo į balansą įrašyto turto vertę. Tai patvirtina, kad bendrovė per visą savo veiklos vykdymo laikotarpį iki pat bankroto bylos iškėlimo veikė nuostolingai, o įsipareigojimai kreditoriams ypatingai per 2012-2013 metų laikotarpį ženkliai padidėjo. Teismo vertinimu, UAB „Floros magija“ vadovai neabejotinai žinojo bendrovės finansinę padėtį, kokio dydžio bendrovės turimi pradelsti įsipareigojimai yra susidarę, kokia reali galimybė atsiskaityti su kreditoriais, toliau tęsiant nuostolingą bendrovės veiklą. Nustatęs, kad įmonė buvo faktiškai nemoki ir patikrinęs, ar tolesnė jos veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį, teismas konstatavo, kad UAB „Floros magija“ priklausė keturios transporto priemonės: trys Volkswagen „Caddy“ ir viena Volkswagen „Crafter 35“, dvi iš jų buvo parduotos 2010 metais vasario mėnesį, likusios dvi – 2012 m. rugpjūčio 31 d. Visos keturios transporto priemonės buvo parduotos UAB „Tik gėlės“. Sandorių sudarymo metu UAB „Floros magija“ ir UAB „Tik gėlės“ buvo tarpusavyje susijusios įmonės, kadangi jas faktiškai valdė tas pats asmuo M. S.. Iš bankroto administratoriaus teismui pateiktų pirkimo-pardavimo sutarčių nustatė, kad Volkswagen „Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Tik gėlės“ buvo parduotas už 2 873,61 Eur (9 922,00 Lt), o Volkswagen „Crafter 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – už 3 784,75 Eur (13 068,00 Lt). M. S. nepaneigė bankroto administratoriaus pateiktų pardavimo už mažesnę nei rinkos kainą įrodymų – 2016 m. spalio 12 d. UAB „Plius“ (autoplius.lt) rašto „Dėl informacijos pateikimo“, kuris patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. transporto priemonės Volkswagen „Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė buvo 4 199,00 Eur, o Volkswagen „Crafter 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 11 939,00 Eur. Šiuos duomenis teismas pripažino tinkama įrodinėjimo priemone pagrįsti automobilių vertę, todėl klausimo dėl tyčinio bankroto nagrinėjimo teisme metu buvusiam bendrovės vadovui D. R. prieštaraujant bankroto administratoriaus nurodytoms aplinkybėms ir nesutikus su šiame rašytiniame įrodyme nurodyta vidutine rinkos verte, teigiant, kad parduotos transporto priemonės buvo nusidėvėjusios ir prastos techninės būklės, teko pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis remiasi kaip atsikirtimų pagrindu. Administratoriaus nurodytų argumentų buvęs įmonės vadovas nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Teismas padarė išvadą, kad, pateiktose transporto priemonių pirkimo pardavimo sutartyse nenurodžius, jog parduodamos transporto priemonės yra techniškai netvarkingos ar turi kitokių trūkumų, jos buvo perleistos už žemesnę nei rinkos kainą. Nesant priešingų įrodymų teismas neturėjo pagrindo abejoti bankroto administratoriaus pateiktais duomenimis, juolab kad pagrįstas abejones sandorių sąžiningumu kelia ir nustatytos aplinkybės dėl UAB „Floros magija“ ir UAB „Tik gėlės“ sąsajumo bei sandorių sudarymo UAB „Floros magija“ esant faktiškai nemokiai.

Nurodomoje nutartyje teismas taip pat konstatavo, kad UAB „Floros magija“ bankroto byloje pateiktas 2013 m. balandžio 25 d. kreditorių sąrašas patvirtina 241 718,92 Eur skolą kreditoriui K. S., Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi patvirtintas šios kreditoriaus K. S. 157 826,15 Eur finansinis reikalavimas. Bankroto administratorius įrodinėjo, kad UAB „Floros magija“ gautas prekes iš Kurt schrama perleido UAB „Tik gėlės“, tokiu būdu, atlikus tarpusavio skolų sudengimą, patenkindama didžiąją dalį UAB „Tik gėlės“ finansinio reikalavimo. Bankroto byloje esantis 2013 m. balandžio 17 d. kreditorių sąrašas patvirtina, kad UAB „Tik gėlės“ turėjo 328 154,60 Eur (1 133 052,20 Lt) reikalavimo teisę į UAB „Floros magija“, kuri po skolos sudengimo 316 991,84 Eur (1 094 509,41 Lt) sumoje, sumažėjo iki 11 162,76 Eur (38 542,79 Lt). Iš kreditoriaus K. S. prekės įgytos per laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. vasario 8 d., t. y. bendrovei jau esant faktiškai nemokiai ir turint didelių įsipareigojimų kreditoriams (2012 metų balanso duomenys patvirtina, kad trumpalaikiai įsipareigojimai daugiau nei 3 kartus viršijo į balanso įrašyto turto vertę). Nėra duomenų, patvirtinančių, jog iš Kurt schrama įsigytas prekes buvo bandoma realizuoti, vykdant normalią bendrovės veiklą, ar koks šių prekių likimas ir kokiu pagrindu atliktas skolos sudengimas su UAB „Tik gėlės“, kuomet bendrovės finansinė padėtis nesudarė galimybių atsiskaityti su UAB „Tik gėlės“. Šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu D. R. negalėjo paaiškinti, nors bendrovei vadovavo būtent laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 29 d. iki 2013 m. liepos 2 d., taip pat nepateikė ir jokių įrodymų, kurie paneigtų bankroto administratoriaus prašyme dėl UAB „Floros magija“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgęs į tai, kad, nors byloje ir nėra pateikta rašytinė sutartis, patvirtinanti, jog būtent iš kreditoriaus K. S. įsigytos prekės buvo perduotos UAB „Tik gėlės“ siekiant atlikti skolų sudengimą, remdamasis aplinkybe, kad bendrovei esant prastos finansinės padėties – nemokumo būsenoje, prisiėmus naujus didelės apimties įsipareigojimus įsigyti prekių iš K. S., kurių net nebandyta realizuoti vykdant bendrovei įprastinę veiklą bei už kurias nebuvo jokių galimybių atsiskaityti, o įsigytos prekės galimai buvo panaudotos patenkinti susijusios įmonės kreditorinį reikalavimą, padarė išvadą, kad bendrovės veikla įsigyjant didelės vertės turtą, nesiekiant už jį atsiskaityti, buvo sąmoningai nukreipta dar labiau pabloginti jos finansinę padėtį, bendrovės buvusiems vadovams organizuojant bendrovės veiklą tokiu būdu, jog būtų tenkinami susijusios įmonės kreditoriniai reikalavimai, o kitų kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą būtų apribotos arba išvis panaikintos.

Cituojama nutartimi teismas iš bankroto administratoriaus pateiktos UAB „Floros magija“ ir UAB „Gudara“ sudarytų 2013 m. balandžio 23 d. reikalavimo perleidimo sutarčių ataskaitos bei reikalavimo teisės perleidimo sutarčių nustatė, kad UAB „Floros magija“, kaip pradinis kreditorius, 2013 m. balandžio 23 d. perleidimo sutartimis perleido UAB „Gudara“, kaip naujajam kreditoriui, reikalavimo teises į daugumą bendrovės skolininkų. Tomis sutartimis UAB „Gudara“ įsipareigojo sumokėti bendrovei 30 procentų atlygį nuo išieškotos iš skolininko sumos. Sandorių sudarymo metu abi buvo tarpusavyje susijusios (vadovai – sutuoktiniai), to D. R. neginčijo. 2012 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio turto nurašymo aktas Nr. 1 patvirtina, jog prieš pat kreipiantis į teismą dėl UAB „Floros magija“ bankroto bylos iškėlimo, M. S. priimtu sprendimu buvo nurašytas UAB „Floros magija“ priklausantis turtas, kurio tuo metu likutinė vertė siekė 3 155,24 Eur (10 894,42 Lt).

Iš nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad buvę įmonės vadovai, žinodami apie prastą jos finansinę būklę, sąmoningai nesiėmė priemonių išieškoti įmonės naudotai debitorinių įsiskolinimų, perleidę reikalavimo teises į įmonės debitorius, sudarė ekonomiškai nenaudingus sandorius, įmonės veiklą organizavo taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo iš esmės apribotos. Atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą konstatavo, kad UAB Floros magija“ bankrotą iš esmės lėmė M. S. ir D. R. neteisėti veiksmai ir sąmoningai blogas bendrovės valdymas, netinkamai atliktos vadovų pareigos (ne pelno siekimas, o nuostolingas turto pardavimas mažesnėmis nei rinkos kainomis su bendrove susijusiems juridiniams asmenims), ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas, apsunkintos įmonės kreditorių galimybės gauti finansinių reikalavimų patenkinimą, todėl UAB „Floros magija“ bankrotas buvo pripažintinas tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktai).

Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu reikšmės įrodinėjant juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, CPK 182 straipsnio 2 punktu ir kasacinio teismo suformuluotomis tame punkte įtvirtintos teisės normos taikymo taisyklėmis, pagal kurias prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017, 17–18 punktai; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, 18 punktas), teismas sprendžia, kad neteisėti atsakovų veiksmai, konstatuoti įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartyje, priimtoje ieškovės bankroto byloje Nr. B2-119-555/2017 (B2-29-555/2019), yra iš naujo neįrodinėtini prejudiciniai faktai. Sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, atsakovai dalyvavo byloje suinteresuotais asmenimis, ieškovę atstovavo bankroto administratorius, prašymas bankrotą pripažinti tyčiniu buvo grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas konstatavo M. S. ir D. R. neteisėtus kaltus veiksmus dėl automobilių pardavimo mažesne nei rinkos kaina, dėl skolos UAB „Tik gėlės“ įskaitymo, debitorinių reikalavimų perleidimo UAB „Gudara“ ir turto nurašymo.

Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimu, jog svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas), teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nutartyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu teismas konstatavo atsakovo D. R. nepaneigtą automobilių pardavimą už mažesnę nei rinkos kainą. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad atsakovas M. S., kuris automobilių pardavimo metu ėjo direktoriaus pareigas ir sprendžiant tyčinio bankroto klausimą užėmė pasyvią poziciją, civilinės bylos nagrinėjimo metu pardavimo kainos atitikmens rinkos kainai taip pat neįrodė. Jo argumentai dėl sutarčių šalių valios laisvai susitarti dėl kainos yra spekuliatyvūs, nes transporto priemonės buvo parduotos kitai M. S. įmonei UAB „Tik gėlės“ (realiai dvi šalys neegzistavo). Minėta, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesį ieškovės įmonė buvo faktiškai nemoki, turėjo daug kreditorių, todėl, nutaręs parduoti turtą, įmonės vadovas privalėjo pasirūpinti jo realizavimu už maksimaliai didžiausią kainą. Atsakovas M. S. 2018 m. spalio 2 d. teismo posėdyje paaiškino, kad parduodamų automobilių kainą apsprendė didelė jų rida, jais penkis metus daug važinėta, tačiau negalėjo įvardinti kur ir kokiais įmonės reikalais. Nurodė, kad jie buvo remontuoti, tačiau neįvardijo remonto pobūdžio bei kaštų ir patvirtino, jog remontui piniginių lėšų nebuvo išleista. Be to, pirkimo pardavimo sutartyse nėra nurodyta, kad automobiliai nusidėvėję ar prastos techninės būklės. M. S. teigė, kad apie automobilių pardavimą buvo paskelbta, tačiau negalėjo įvardinti paskelbimo būdo, vietos, kainos ir pan., tai, jo teigimu, pavedė padaryti vairuotojui. Jei tuo ir būtų galima remtis, toks pavedimas, teismo nuomone, rodytų itin atsainų įmonės vadovo požiūrį į pastangas kuo naudingiau realizuoti nemokios įmonės turtą. Paskelbimo apie pardavimą įrodinėjimo naštą šis atsakovas nepagrįstai siekia perkelti ieškovei, kuriai nėra perduoti tokį paskelbimą patvirtinantys duomenys (CPK 178 straipsnis). Tokia pozicija leidžia daryti išvadą apie labiau tikėtiną jokio paskelbimo apie pardavimą nebuvimą, juolab kad 2007 metais lizingo būdu įsigytus naują automobilį VW Caddy ir 2006 metų automobilį VW Crafter 35 Kasten LRS ieškovė 2012 m. pardavė M. S. valdomai įmonei atitinkamai už 2873,61 Eur ir 3784,75 Eur, t.y. mažesnę nei vidutinė tokių automobilių rinkos kainą. Teiginio, kad ieškovo pateikti rinkos kainos duomenys (4119 Eur ir 11 939 Eur) neįrodo pardavimų kainos, atsakovas M. S. niekuo nepagrindė. Pažymėtina, kad pastarasis įrodymas yra pripažintas tinkamu prejudicine tvarka 2017 m. gegužės 23 d. teismo nutartimi. Teismas sprendžia, kad teiginių apie parduotų transporto priemonių nusidėvėjimą nepagrindimas bei UAB „Plius“ pateikti įrodymai apie vidutines automobilių rinkos vertes įrodo jų pardavimu ieškovei padarytą 9479,64 Eur žalą (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 185 straipsnis). Atmestini M. S. argumentai, kad automobiliai UAB „Tik gėlės“ buvo parduoti tik neatsiradus pirkėjo už didžiausią pasiūlytą kainą – pastarosios kainos jis net neįvardijo, įrodymų apie kitus pirkėjus nepateikė. Sutiktina su ieškove, kad to paties asmens kontroliuojamų transakcijų kainos neturi skirtis nuo tikrosios rinkos kainos, o atlikus kontroliuojamąsias transakcijas uždirbtas pelnas arba gautos pajamos neturi skirtis nuo pelno (pajamų), kuris būtų uždirbtas, atlikus transakciją tikrąja rinkos kaina, Šio principo laikymasis apsaugo įmonės kreditorių interesus, kai sandoriai sudaromi tarp susijusių įmonių. 2017 m. gegužės 23 d. teismo nutartimi ir šios bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad automobilių pardavimas mažesne nei rinkos kaina buvo nuostolingas, atmestini M. S. argumentai, kad, pardavus transporto priemones už likutinę buhalterinę vertę ir taip sumažinus ieškovės skolą bendrovei „Tik gėlės“, žala ieškovei nebuvo padaryta. Pažymėtina, kad nuostolingas turto pardavimas su bendrove susijusiam juridiniam asmeniui, nuostolio dydžiu apsunkinant kitų kreditorių gauti finansinių reikalavimų patenkinimą, yra pripažintas neteisėtais įmonės vadovo veiksmais prejudicine tvarka.

Teismas nutartyje dėl tyčinio bankroto, atsižvelgdamas į tai, kad D. R., nors ieškovės įmonei vadovavo nuo 2012 m. gruodžio 29 d. iki 2013 m. liepos 2 d., negalėjo paaiškinti aplinkybių dėl 1 094 509,41 Lt skolos su UAB „Tik gėlės“ sudengimo, užfiksuoto jo paties 2013 m. balandžio mėn. sudarytame ir pasirašytame kreditorių sąraše kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo, padarė išvadą, kad, nors rašytinės sutarties nėra, prekės iš K. S. ieškovės buvo įsigytos tada, kai nebuvo jokių galimybių už jas atsiskaityti, jų nebandyta realizuoti vykdant įprastinę veiklą, tos prekės galimai buvo panaudotos patenkinti susijusios įmonės UAB „Tik gėlės“ kreditorinį reikalavimą. Bylos dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo metu atsakovas M. S. pripažino, kad UAB „Tik gėlės“ tas prekes gavo, už jas neatsiskaitinėjo, jų verte buvo sumažinta ieškovės skola bendrovei „Tik gėlės“, tik, jo nuomone, už tai nesąs atsakingas.

Atmestini atsakovo D. R. argumentai apie skolos sudengimo (įskaitymo) nebuvimą, motyvuojant tuo, kad nėra abiejų įmonių buhalterių pasirašyto skolos sudengimo akto ar kad kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pateiktas juodraštinis kreditorių sąrašas. Tai paneigia kito atsakovo pripažinimas apie skolos sudengimą, be to, teismui bankroto byloje pateiktą, savo paties ir įmonės vyriausios buhalterės pasirašytą 2013 m. balandžio 17 d. sudarytą kreditorių sąrašą, kuriame užfiksuotas skolos su UAB „Tik gėlės“ sudengimas, nurodant skolos likutį 38 542,79 Lt, D. R. visiškai nepagrįstai įvardija kaip juodraštį. Teismų praktikoje skolos sudengimo įrodymais pripažįstami ne vien skolos sudengimo aktai (pvz., Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-721-264/2016 ir toje byloje priimta 2017 m. spalio 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2A-579-302/2017). Skolos sudengimo faktą konstatavus prejudicine tvarka ir kaip galimai įvardintai faktinei aplinkybei dėl prekių perdavimo UAB „Tik gėlės“ pasitvirtinus šios bylos nagrinėjimo metu, atsakovų argumentai dėl skolos sudengimo žymėjimo ar nežymėjimo įvairiuose įmonės balansuose atmestini kaip nereikšmingi. Iš bankroto administratoriaus A. U. veiklos ataskaitos 2013 m. liepos 3 d.– 2013 m. gruodžio 20 d. laikotarpiu, atsakovų paaiškinimų ir žymėjimų neatitikimo D. R. pasirašytuose balansuose jo pasirašytiems duomenims kreditorių sąrašuose matyti, kad jis buhalteriniais balansais manipuliavo siekdamas suklaidinti kreditorius. Tai, kad vienarūšių reikalavimų įskaitymai buvo atlikinėjami nuo 2013 m. pradžios iki 2013 m. balandžio 17 d. ir bendras tarpusavio skolų balansas sudarė 11 162,76 Eur (38 542,79 Lt), papildomai patvirtina 2018 m. liepos 16 d. UAB „Tik gėlės“ bankroto administratorės atsakymas ieškovei, jog ieškovė nėra įtraukta į BAUB „Tik gėlės“ kreditorių sąrašą, ieškovė yra jos debitorė 12 089,31 Eur sumai; VĮ Registrų centras pateiktas ieškovės 2013 m. balansas, kuriame nurodoma, kad 2013 m. gruodžio 231 d. per vienerius metus gautinos pirkėjų skolos sudaro 102 361,27 Eur (353 433 Lt). Ieškovė prie ieškinio pateikė du D. R. pasirašytus kreditorių sąrašus: 2013 m. balandžio 25 d. sąraše nurodoma 1 133 052,2 Lt skola bendrovei „Tik gėlės“, kitame tos pačios datos sąraše, kuris buvo pateiktas kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tik datą pakeičiant į 2013 m. balandžio 17 d., įvardijamas skolos sudengimas su UAB „Tik gėlės“ 1 094 509,41 Lt.

Atmestini atsakovo M. S. argumentai, kad už įskaitymą jie neatsakingas, nes dėl įskaitymo savarankiškai sprendė D. R., įskaitymas nebuvo neteisėtas, tuo metu jis nebuvo ieškovės įmonės direktoriumi. Tai, kad D. R. dėl įskaitymo sprendė savarankiškai, paneigia pastarojo atsakovo negalėjimas paaiškinti, nagrinėjant tyčinio bankroto klausimą, nei dėl iš K. S. tiektų prekių likimo, nei dėl jo parašu patvirtinto skolos sudengimo su UAB „Tik gėlės“. Bylos dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo metu D. R. patvirtino, kad, priimant dirbti ieškovės direktoriumi, M. S. jam neperdavė jokių įmonės dokumentų ar turto, vadovavimą įmonei perėmė pasitikėjimo pagrindu, nevertino įmonės būklės, su M. S. visada tarėsi dėl įmonės veiklos, bendravimas vyko nuolat. Atsiliepime į M. S. pareikštą ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo D. R. nurodė, kad įmonė veiklos nevykdo (bankroto bylos t. 1 b. l. 33). Nebebūdamas direktoriumi, M. S. pasirašė ieškovės turto nurašymo aktą. Nėra pagrindo pripažinti, kad pasirašydamas šį aktą jis tik suklydo, nes 2013 m. gruodžio 31 d. žinojo, jog direktoriumi pats yra paskyręs kitą asmenį. Įmonei faktiškai nevykdant veiklos, negali būti konstatuoti sistemingi konkretūs faktinio vadovo veiksmai (pažymėtina, kad iki skolos sudengimo užfiksavimo, 2013 m. kovo 1 d. paskolos sutarties su M. S. pasirašymo ir dokumentų kreipimuisi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo parengimo nebuvo ir jokių kitokių vadovo de jure veiksmų), tačiau, teismo vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės bei tai, kad M. S. buvo ir vienintelis abiejų įmonių savininkas, patvirtina, kad faktiškai kartu su D. R. ieškovės įmonei jis vadovavo iki bankroto bylos iškėlimo (CPK 185 straipsnis). Sutiktina su ieškove, kad pastaroji aplinkybė neatleidžia nuo civilinės atsakomybės D. R., realiai užfiksavusio skolų sudengimo faktą. Įskaitymo atlikimo metu (įskaitymas užfiksuotas 2012 m. balandžio mėn.) UAB „Tik gėlės“ kreditorinis reikalavimas sudarė 54,53 procentus nuo visų tuo metu ieškovės turėtų kreditorių reikalavimų sumos, dėl to sutiktina su ieškove, kad įskaitymas pripažintinas teisėtu tik dėl 172 855,65 Eur (596 835,99 Lt). Likusi faktiškai atlikto įskaitymo suma 144 136,19 Eur, tenkinant su ieškove susijusios įmonės reikalavimus, pažeidžia kitų kreditorių interesus gauti savo reikalavimo patenkinimą iš piniginių lėšų, kurias UAB „Tik gėlės“ privalėjo sumokėti ieškovei už iš jos gautas prekes (nematerialių ieškovės teisių). Nesutiktina su M. S., kad pastaroji suma turėtų būti apskaičiuota pagal teismo patvirtintą kreditoriaus K.S. finansinį reikalavimą, kurį jis sumažino, dalį ieškovės įsiskolinimų padengdama tara. Pastarojo kreditoriaus finansinio reikalavimo dydis bei jo sąsajos su ieškovės ir UAB „Tik gėlės“ tarpusavio įsiskolinimais nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

Minėta, kad prejudicine tvarka yra nustatytas ir faktas, kad D. R. savo šeimos narės vadovaujamai įmonei perleido 4 108,5 Eur dydžio reikalavimo teises į ieškovės skolininkus, kurių sąrašas nurodytas prie ieškinio pateiktoje ieškovės ir UAB „Gudara“ 2013 m. balandžio 13 d. sudarytų reikalavimo teisės perleidimo sutarčių ataskaitoje, sutartyse bei 2018 m. lapkričio 30 d. ieškovės pateiktame debitorinių skolų sąraše. Bankroto administratorei nėra perduoti duomenys apie UAB „Gudara“ atliktą šių skolų išieškojimą ir atsiskaitymą su ieškove pagal reikalavimo perleidimo sutartis. D. R. nepagrindė, kad išieškojimas iš šių debitorių nebuvo įmanomas ar kad reikalavimo perleidimas buvo finansiškai naudingas ieškovei vykdant susitarimą su UAB „Gudara“. Tokio įrodinėjimo naštą jis nepagrįstai siekia perkelti ieškovei, todėl atmestinas jo prašymas duomenų apie išieškojimą ir atsiskaitymą su ieškove reikalauti iš UAB „Gudara“ ar spręsti klausimą dėl jos įtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu (CPK 178 straipsnis). Dėl pastarosios įmonės teisių ar pareigų šioje byloje nesprendžiama (CPK 47 straipsnis). Ieškovės reikalavimo teises perleisdamas susijusiai įmonei, atsakovas D. R. apribojo ieškovės kreditorių galimybes savo reikalavimus nukreipti į pastarąjį turtą. Ta dalimi, kuria, nors reikalavimo teisės buvo perleistos, skolininkai atsiskaitė su ieškove, ji savo reikalavimą sumažino. Nesutiktina su atsakovu D. R., kad reikalavimas turėtų būti sumažintas ir 2013 m. kovo 25 d. UAB „Sanitex“ atliktu mokėjimu. Tada atliktas 484,61 Lt mokėjimas yra ankstesnis, negu 2013 m. balandžio 24 d. ieškovė perleido „Gudaros“ bendrovei reikalavimo teisę į 316,24 Lt UAB „Sanitex“ skolą.

Turto nurašymas 2012 m. gruodžio 31 d. (prieš bankroto bylos iškėlimą) prejudicine tvarka taip pat yra pripažintas neteisėtu. Nesutiktina su atsakovu M. S., kad tarp ieškovės nurodomos nurašymu padarytos žalos, lygios turto likutinei vertei 3155,24 Eur, ir jo veiksmų nėra priežastinio ryšio dėl to, kad turtą nurašė komisija, kad turtas buvo nusidėvėjęs, juo buvo atliktas buhalterinis veiksmas pagal Pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, faktiškai po nurašymo jis liko įmonėje ir toliau buvo naudojamas. Būtent pastaroji aplinkybė bei faktas, kad atsakovo M. S. 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu įsakyto nurašyti turto priėmimo metu ieškovės įmonė buvo nemoki ir tai jam buvo žinoma, turto nurašyti nebuvo jokio pagrindo – jei turtas ir toliau buvo naudojamas, jis turėjo vertę, kuri galėjo būti panaudota kreditorių reikalavimų patenkinimui. Inventorizavimo komisija nėra materialiai atsakinga už inventorizacijos organizavimą ar iš to kylančias pasekmes, tokia atsakomybė numatyta juridinio asmens vadovui (LR Vyriausybės nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“). Atsakovai jokiais bankroto byloje ir nagrinėjamoje civilinėje esančiais duomenimis nepagrindė, kad 2013 m. liepos 23 d. perdavimo–priėmimo aktu bankroto administratoriui A. U. buvo perduota dalis ar visas nurašytas turtas (perduoti kasos aparatai ir ąžuoliniai baldai nebuvo nurašyti). Įmonėje buvo likęs inventorizuotas kitas turtas, todėl atsakovas M. S. nepagrįstai teigia, kad reikalavimas dėl nurašyto turto vertės turėtų būti nukreiptas buvusiam bankroto administratoriui. Teismas nepasisako dėl ieškovės atstovo argumentų apie atsakovo D. R. kaltės dėl turto nurašymo pasireiškimą, nes šiam atsakovui nėra pareikštas reikalavimas dėl turto nurašymu apdarytos žalos atlyginimo.

Vadovaudamasis išdėstytais motyvais teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė atsakovo M. S. neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos pardavus automobilius, nurašius turtą ir kartu su atsakovu D. R. atlikus UAB „Tik gėlės“ skolos įskaitymą. Ieškovė taip pat įrodė atsakovo D. R. neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos perleidus reikalavimo teises UAB „Gudara“ ir kartu su atsakovu D. R. atlikus UAB „Tik gėlės“ skolos įskaitymą. Atsakovai nenuginčijo, kad jų neteisėtais veiksmais ieškovės kreditoriams buvo padaryta žala ir nepaneigė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Tuo remiantis ieškovei iš atsakovo M. S. priteistina 12 634,88 Eur, iš atsakovo D. R. 3838,38 Eur, iš abiejų atsakovų solidariai – 144 136,19 Eur žalos atlyginimo (CK 6.263 str., 6.245– 6.249 str., 2.87 str. 1-3 d., 6.6 str. 3 d.) ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. spalio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, iš atsakovų valstybei priteistinas žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.): iš atsakovo M. S. 284 Eur nuo 12 634,88 Eur sumos ir 1028 Eur nuo solidariai priteistos sumos; iš atsakovo D. R. – 86 Eur nuo 3838,38 Eur sumos ir 1028 Eur nuo solidariai priteistos sumos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 634,88 (dvylika tūkstančių šešis šimtus trisdešimt keturis Eur 88 ct) Eur žalos atlyginimo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Floros magija“ (juridinio asmens kodas 135815720).

Priteisti iš atsakovo D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3838,38 (tris tūkstančius tris šimtus trisdešimt aštuonis Eur 38 ct) žalos atlyginimo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Floros magija“ (juridinio asmens kodas 135815720).

Priteisti iš atsakovų M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 144 136,19 (šimtą keturiasdešimt keturis tūkstančius vieną šimtą trylika Eur 19 ct) Eur žalos atlyginimo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Floros magija“ (juridinio asmens kodas 135815720).

Priteisti iš atsakovų M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 procentus metinių palūkanų už iš jų priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. spalio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Floros magija“ (juridinio asmens kodas 135815720).

Priteisti iš atsakovo M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1312 (vieną tūkstantį tris šimtus dvylika) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1114 (vieną tūkstantį šimtą keturiolika) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.