- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- e2S-274-755/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- P. G.
- Atsakovas
- D. G.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-274-755/2018
teisėja Nida Solovjovienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00803-2017-2
2018 m. kovo 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1667-434/2018 pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovei D. G. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. G. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti jo su atsakove D. G. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokos metu įgytą turtą, priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniu taip pat prašė atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodė, kad yra neįgalus, šiuo metu bedarbis, bendro turto parduoti negali, santaupų neturi, o asmeninis turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2018 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkino ir įpareigoti jį iki 2018 m. vasario 5 d. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
3. Nurodė, kad ieškovas ieškinį yra apmokėjęs tik dėl santuokos nutraukimo, o reikalavimą dėl turto padalijimo privalo apmokėti jį iš viso 1 006 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Atsižvelgdamas į ieškinyje nurodomą ieškovo ir jo sutuoktinės turimą tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruoto turto kiekį, taip pat į tai, kad teismui nepateikta duomenų apie santaupas bankuose, į tai, kad ieškovui atstovauja samdomas advokatas, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki ir dėl to būtina atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas P. G. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio likusios dalies sumokėjimo.
5. Nurodo, kad šiuo metu pajamų ir turto, kurį galėtų parduoti ir taip sumokėti žyminį mokestį, neturi. Visas turtas priklauso bendrai su atsakove arba kitais asmenimis. Išrašas iš banko sąskaitos patvirtina, jog į jo sąskaitą pervedama tik apie 300 Eur netekto darbingumo pensija, iš kurios reikia sumokėti paskolą bankui, komunalinius mokesčius ir nuomą, likę pinigai lieka pragyvenimui. Teismui pripažinus, kad ieškovas turi sumokėti 1 006 Eur žyminį mokestį, būtų pažeista konstitucinė teisė į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Apeliantas teigia, kad teismo atsisakymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jis neturi finansinių galimybių sumokėti likusios dalies (1 006 Eur) žyminio mokesčio. Šiam argumentui patvirtinti jis kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus, kuriais jis grindžia savo itin sunkią turtinę padėtį.
9. CPK 314 straipsnio nuostatose numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismas pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingai išnagrinėti bylą. Nagrinėjamu atveju apeliantas darbo biržos pažymą, išrašą iš banko sąskaitos, vartojimo kredito sutarties kopiją teikia pridėjimui po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai turi įtakos vertinant apelianto įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie pridėtini prie bylos ir vertintini visų įrodymų kontekste.
10. Remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Pažymėtina, jog tai yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam.
11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiškia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo. Todėl, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, būtina įvertinti ir sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo prašoma atleisti bylos šalį, proporcingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014; 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-888/2014).
12. Sprendžiant dėl poreikio atleisti asmenį nuo dalies mokėtinos žyminio mokesčio sumos, svarbu nustatyti, ar jo turtinė padėtis procesinių veiksmų atlikimo momentu tikrai yra tiek sunki (neturi turto, kurio sąskaita būtų galima sumokėti mokestį, santaupų, negauna pajamų arba jos yra labai mažos, yra kitų aplinkybių, kliudančių pasinaudoti turimu turtu ar lėšomis), kad jis objektyviai neišgali ir artimiausiu metu neišgalės sumokėti valstybės nustatyto dydžio mokesčio. Jeigu ši aplinkybė yra nustatoma, toliau jau sprendžiamas klausimas, nuo kurios konkrečiai žyminio mokesčio sumos (dalies) tokį asmenį reikėtų atleisti, kad dėl to nebūtų ribojama jo teisė pasinaudoti teismine savo interesų gynyba.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad byloje esantys ir naujai pateikti įrodymai gali leisti daryti išvadą, jog jo turtinė padėtis laikytina sudėtinga, o nurodytos aplinkybės, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, sudaro pagrindą spręsti dėl apelianto atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pateikti įrodymai ieškovas yra tik iš dalies darbingas (nustatytas 40 procentų darbingumo lygis), registruotas darbo biržoje, išrašas iš banko sąskaitos patvirtina, jog iš tiesų jis disponuoja tik nedidelėmis apyvartinėmis lėšomis, yra paėmęs vartojimo kreditą, be to, pastebėtina, kad nurodomas tiek kilnojamas, tiek nekilnojamas turtas nuolatinių pajamų iš esmės negarantuoja. Todėl, įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas apeliantą atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis).
15. Kaip matyti, P. G. yra sumokėjęs tik 75 Eur žyminį mokestį, tuo tarpu likusi žyminio mokesčio dalis sudaro 1 006 Eur. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju leidimas apsiriboti sumokėtu iš esmės simboliniu žyminiu mokesčiu reikštų atleidimą nuo beveik viso žyminio mokesčio, o tai neatitiktų žyminio mokesčio mokėjimu siekiamų viešųjų tikslų, t. y. būtų paneigti tikslai, kurių siekia įstatymų leidėjas, nustatydamas asmenų pareigą sumokėti žyminį mokestį (įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apelianto prašymą tenkina iš dalies, atleisdamas jį nuo 881 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatydamas naują terminą likusiai daliai – 125 Eur žyminio mokesčio sumokėjimui (CPK 115 straipsnio 2 dalis).Pirmosios instancijos teismo nuoroda į vieną iš priežasčių dėl kurių buvo nutarta neatleista nuo likusios žyminio mokesčio dalies – ieškovui atstovauja „samdomas“ advokatas vertinama kaip nepagrįsta,šalinama, kadangi procesinis įstatymas tokią galimybę sieja su prašančiojo turtine padėtimi, o ne su tuo ar asmuo naudojasi ir kokio pobūdžio teisine pagalba, kuri viena iš dalyvaujančioje byloje asmens teisių ( CPK 51 straipsnis).
16. Remiantis išdėstytais argumentais bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutartį pakeisti.
Atleisti P. G. nuo dalies žyminio mokesčio – 881 Eur už ieškinį sumokėjimo.
Nustatyti P. G. naują terminą – iki 2018 m. balandžio 10 d. sumokėti likusią 125 Eur žyminio mokesčio dalį už ieškinį bei pateikti pirmosios instancijos teismui mokėjimą patvirtinančius įrodymus.