Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-05-20 · Administracinė byla Nr. I-767-473/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-05-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-05-20Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2010-06-18Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2011-03-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-05-20
Bylos Nr.
I-767-473/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02093-2009-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Balčytienė, Arūnas Dirvonas, Gintaras Dzedulionis
Pareiškėjas
P.
Trečiasis asmuo
P. Š.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Ričardas Noreika
Administracinė byla Nr. I-767-473/2010Proceso Nr. 3-61-3-02093-2009-8Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiškėjos P. K. atstovei O. R., atsakovo atstovei Ramunei Žūklijaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui P. Š., jo atstovui advokatui Ričardui Noreikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos P. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui P. Š., dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Migracijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) Pilietybės reikalų skyriaus 2009-06-18 sprendimą Nr. (15/3-12)8P-1423 „Dėl P. Š. teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo“, kuriuo nuspręsta, kad P. Š. įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, įgyvendinus jo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę kaip asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., ir tremtinio vaiko.

Pareiškėja skunde (b. l. 4-5) ir jos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeista Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., pažeistos pagrindinės viešojo administravimo procedūros, o ypač taisyklės, kurios turėjo užtikrinti objektyvų visų dokumentų įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Šie pažeidimai sąlygojo pareiškėjos materialiųjų teisių bei įstatymo saugomų interesų pažeidimą. Paaiškino, kad nebuvo teisinio pagrindo priimti skundžiamą sprendimą, nes nesutampa duomenys apie P. Š. gimimo datą ir vietą Kartenos miestelio Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios saugomose metrikose ir Rusijoje išduotame kartotiniame gimimo liudijime, kurio pagrindu buvo išduotas Rusijos Federacijos piliečio pasas, todėl P. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnytkiemyje, Irkutsko r., Irkutsko apskr. ir P. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r., Klaipėdos apskr., yra du skirtingi žmonės. Tai, kad nėra pirmos linijos giminystės ryšių tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens, patvirtina ir 2010-04-11 ir 2010-04-21 genealoginės pažymos. Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas pareiškėjos tėvų dokumentų ir pažymos apie tremtį pagrindu suteikė P. Š. teisę įsivardinti pretendentu į jos tėvo turtą, ir jis kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracini teismą su prašymu atstatyti praleistus įstatymo numatytus terminus dėl teisės i nuosavybę, kuri iki nacionalizacijos priklausė jos tėvui, atkūrimo, kas pažeidžia pareiškėjos teises ir saugomus teisėtus interesus, jos šeimos interesus bei materialines teises.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 32-35) nurodė ir teismo posėdyje jo atstovė paaiškino, kad P. Š. kartu su 2009-05-27 prašymu dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės įgyvendinimo Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriui pateikė pakankamai dokumentų, įrodančių, kad jo tėvas J. Š. yra asmuo, turėjęs Lietuvos pilietybę iki 1940-06-15, ir yra tremtinys. 2009-02-25 Irkutsko rajono CMS P. Š. išduotame kartotiniame gimimo liudijime nurodyta, kad Š. P., J. s., gimė (duomenys neskelbtini) Irkutsko sr., Irkutsko r., (duomenys neskelbtini) k., tėvas – Š. J. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos patvirtina, kad J. Š. yra asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos pilietybę. Taigi, Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriui pateikti dokumentai patvirtina, kad P. Š. turi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės įgyvendinimą. Aplinkybė, kad duomenys apie P. Š. gimimo datą ir vietą Kartenos Švč. Marijos ėmimo į dangų parapijos krikšto liudijime dalinai nesutampa su duomenimis Rusijos Federacijos išduotuose dokumentuose, sprendžiant klausimą dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo, nėra reikšmingi. Atsakovui nekilo abejonių dėl trečiojo suinteresuoto asmens tapatybės. Skundžiamas sprendimas nepažeidžia pareiškėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų. Aplinkybė, jog Lietuvos Respublikos pilietybės įgyvendinimas suteikia P. Š. pretenduoti į išlikusį tėvų nekilnojamąjį turtą nėra pagrindas pareiškėjai skųsti Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus sprendimą. Pati pareiškėja, naudodamasi savo teisėmis, siekia varžyti savo brolio P. Š. teises į jų abiejų tėvams priklausiusį išlikusį nekilnojamąjį turtą, tuo pažeisdama Konstitucijos 28 str. nuostatas. Pareiškėja skunde nenurodė nei vienos konkrečios teisės aktų nuostatos, kurią pažeidė Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyrius, priimdamas skundžiamą sprendimą. Skundžiamas 2009-11-23 Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus sprendimas priimtas kompetentingo administravimo subjekto vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, besilaikant Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo procedūrų ir objektyviai išnagrinėjus visas aplinkybes. Priimant skundžiamą sprendimą nebuvo pažeistos prašymų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais padavimo, Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo ir sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimo tvarkos procedūros, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir negali būti panaikintas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. Š. su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 54-55) nurodė ir teismo posėdyje jis ir jo atstovas paaiškino, kad pareiškėjos nurodyti nežymūs neatitikimai dokumentuose nėra pagrindas Migracijos departamento sprendimui panaikinti. Paaiškino, kad gimė 1946 m., kartu su tėvu ir kitais šeimos nariais buvo ištremtas ir 1948 metais atskirtas nuo brolio, seserų ir tėvo ir patalpintas į Zalarinskij vaikų namus, esančius Irkurtsko apskrityje. Kadangi vaikų namai turėjo duomenis tik apie jo gimimo metus, tiksli gimimo data tremties dokumentuose nebuvo nurodyta, taip pat buvo nurodyta išgalvota gimimo vieta. Be to, Rusijoje išduotame gimimo liudijime nėra nurodyta jo mama, kuri nebuvo ištremta, nes tremties metu jau buvo mirusi. Neatitikimai dokumentuose dėl vardo, gimimo datos ar gimimo vietos gali būti pakeičiami remiantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis (12 skyrius), tačiau nežymūs neatitikimai netrukdo spręsti pilietybės klausimų, nes iš visumos dokumentų matyti giminystės ryšys ir šeimos ištrėmimo iš Lietuvos faktas. Trečiasis suinteresuotas asmuo bendravo su tėvu ir broliu bei seserimis. Pareiškėja kreipėsi į teismą neturėdama tam teisinio pagrindo, nes jo teisės į pilietybę įgyvendinimas nepažeidžia jos teisių ir teisėtų interesų. Įstatymas suteikia jam teisę atkurti nuosavybės teises į tėvo iki nacionalizacijos turėtą turtą. Teisės į pilietybę įgyvendinimas neturi jokio tiesioginio ryšio su pareiškėjos siekiu atkurti nuosavybės teises. Pareiškėja kaip suinteresuotas asmuo dalyvauja administracinėje byloje Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ir gali ginti savo teises, jeigu jos būtų pažeidžiamos. Mano, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo teise, siekdama, kad jai vienai būtų atkurtos nuosavybės teisės į tėvo iki nacionalizacijos turėtą žemę ir tik todėl skundžia Migracijos departamento sprendimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai nedalyvaujant, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Bylos faktinės aplinkybės.

Vadovaujantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo P. Š. 2009-05-27 kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo. Nurodė, kad su šeima 1948-05-22 buvo ištremtas į Rusiją. Jo tėvas J. Š. yra asmuo, turėjęs Lietuvos pilietybę iki 1940-06-15, ir tremtinys (b. l. 36-37). Kartu su prašymu pateikė tai patvirtinančius dokumentus: Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2009-05-13 pažymą apie gyvenimą Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje parašyta, kad Kretingos apskrities viršininko archyviniame fonde, Kretingos apskrities Kartenos valsčiaus duotųjų pasų 1920-05-17 žinių lape nurodyta, jog Š. J. gyv. (duomenys neskelbtini) kaime, 1920-05-07 išduotas vidaus pasas (b. l. 40-41); 2009-05-08 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad Telšių vyskupijos kurijos archyviniame fonde, Kartenos Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad 1903 m. gegužės 10 d. pakrikštytas K. ir B. (iki santuokos A.) Š. sūnus vardu J., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 42); Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2009-05-08 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad Telšių vyskupijos archyviniame fonde, Kartenos Romos katalikų bažnyčios santuokos metrikų knygoje įrašyta, kad 1936 m. vasario 24 d. susituokė J. (taip dokumente) Š., K. sūnus (gimęs 1903 metais) ir M. B., A. duktė (gimusi 1911 metais) (b. l. 43); Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009-15-15 pažymėjimas apie tremtį Nr. (duomenys neskelbtini), kur įrašyta, kad Š. J., K., g. 1903 m. buvo ištremtas iš Lietuvos SSR Kretingos r., (duomenys neskelbtini) k. ir buvo specištrėmime Irkutsko sr., Irkutsko r. nuo 1948 m. gegužės 22 d. iki 1956 m. rugsėjo 20 d. Kartu buvo ištremti ir Š. P. (taip dokumente), J., g. 1946 m. bei pareiškėja Š. (taip dokumente) P., J., g. 1943 m. (b. l. 49). P. Š. taip pat pateikė jo vardu (P. S.) 2009-01-22 išduotą Rusijos Federacijos užsienio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38) bei Irkutsko rajono CMS 2009-02-25 išduotą kartotinį gimimo liudijimą, kur įrašyta, kad Š. P., J. s., gimė (duomenys neskelbtini) Irkutsko sr., Irkutsko r., (duomenys neskelbtini) k., tėvas – Š. J. (b. l. 44, 45).

Pateiktų dokumentų pagrindu atsakovas 2009-06-18 priėmė sprendimą Nr. (15/3-12)8P-1423, kad P. Š. įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, įgyvendinus jo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę kaip asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., ir tremtinio vaiko.

Motyvuojamoji dalis

Teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (Žin., 2002, Nr. 95-4087; 2008, Nr. 83-3293) (toliau - Įstatymas).

Įstatymo 1 str. 2 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus asmenis, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusius Lietuvos pilietybę ir ištremtus ar pasitraukusius iš Lietuvos 1940 m. birželio 15 d. - 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu, taip pat šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, 9 straipsnyje, 12 straipsnio 4 dalyje, 16 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 18 straipsnio 2 dalyje numatytus atskirus atvejus.

Įstatymo 7 str. nurodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdai. Vienas iš jų – įgyvendinus teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę (2 p.). Įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta, kad teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę neterminuotai išsaugoma asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams, gyvenantiems kitose valstybėse. Įstatymo 17 str. 3 d. 1 p. nustato, kad asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybės pilietybės, tačiau ši sąlyga netaikoma tremtiniams, politiniams kaliniams, taip pat jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams. Pagal Įstatymo 22 str. 1 dalį, asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, prašymus ir dokumentus dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pagal šio įstatymo 17 str. 1 dalį ir šios teisės įgyvendinimo pagal šio įstatymo 17 str. 3 dalį paduoda vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai arba konsulinei įstaigai. Prie prašymo įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas; asmens gyvenamąją vietą patvirtinantis dokumentas arba jo nuorašas; teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimą patvirtinantys dokumentai; giminystės ryšį su asmeniu, turėjusiu Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., patvirtinantys dokumentai arba jų nuorašai (22 str. 3 d.). Įstatymo 22 str. 4 d. nustatyta, kad dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: išlikę Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; dokumentai apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta apie turėtą Lietuvos pilietybę; asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje. Jeigu šių dokumentų nėra, gali būti pateikiami: dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d.; priesaikinis pareiškimas, patvirtintas notaro arba konsulinės įstaigos pareigūno; užsienio valstybės paso patvirtintas nuorašas ir kiti dokumentai.

Kaip minėta savo skundą pareiškėja grindžia tuo, kad Migracijos departamentui pateiktuose P. Š. dokumentuose, kurių pagrindu įgyvendinta trečiojo suinteresuoto asmens teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę (Rusijos Federacijos piliečio pase Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame 2003-11-03 d. Jakutsko m. 2-ojo VRS, Sachos Respublika (Jakutija), Rusijos Federacijos piliečio užsienio pase P RUS Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo, išduoto Irkutsko srityje 2009-02-25, kopijoje), nurodyti skirtingi duomenys apie P. Š. gimimo vietą ir šalį (kaimas (duomenys neskelbtini), Irkutsko rajonas, Irkutsko sritis, Rusija), o taip pat kita gimimo data ((duomenys neskelbtini)), nei nurodyta Kartenos miestelio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos 2009-07-28 išduotame šio asmens (P. Š.) krikšto liudijime. Pareiškėja pateikė Kartenos miestelio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos 2009-07-28 išduotą krikšto liudijimą, kuriame nurodoma, kad Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje 1946-02-22 pakrikštytas P. A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime, J. K. Š. ir M. B. sūnus (b. l. 7).

Vadovaujantis LR pilietybės įstatymo nuostatomis, sprendžiant klausimą dėl asmens teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimą bei priimant sprendimą dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės įgyvendinimo, vertinama tai, ar asmuo atitinka Įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. ir 3 d. 1 p. nustatytas sąlygas, t. y. vertinama, ar jis yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, vaikas bei tremtinio vaikas. Įstatymo 22 str. 2, 4 d. nurodyti dokumentai, kuriais asmuo gali remtis, prašydamas įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę. 2009-02-25 Irkutsko rajono CMS P. Š. išduotame kartotiniame gimimo liudijime nurodyta, kad Š. P., J. s., gimė (duomenys neskelbtini) Irkutsko sr., Irkutsko r., (duomenys neskelbtini) k., tėvas – Š. J. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos patvirtina, kad J. Š. yra asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos pilietybę. Taigi dokumentai, kuriuos trečiasis suinteresuotas asmuo P. Š. pateikė Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriui, patvirtina, kad jis turi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės įgyvendinimą.

Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 1 str. 2 dalimi, 17 str. 1 d. 1 punktu, 17 str. 3 d. 1 punktu, 22 str. 4 dalimi, 24 str. 4 dalimi, 28 str. 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-07-31 įsakymu Nr. 1V-292 „Dėl įgaliojimų suteikimo“, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008-08-08 įsakymu Nr. 3K-104 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ ir atsižvelgdamas į pateiktus dokumentus, pagrįstai nusprendė, kad P. Š. įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, įgyvendinus jo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę kaip asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940-06-15, ir tremtinio vaiko. Skundžiamas 2009-11-23 Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus sprendimas yra priimtas kompetentingo administravimo subjekto, vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais,. Priimant skundžiamą sprendimą nebuvo pažeistos prašymų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais padavimo, Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo ir sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimo tvarkos procedūros, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad duomenys apie P. Š. gimimo datą ir vietą Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos krikšto liudijime dalinai nesutampa su duomenimis Rusijos iteracijos išduotuose dokumentuose, sprendžiant klausimą dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo, atsižvelgiant į kitas nustatytas bylos faktines aplinkybes ir pateiktų dokumentų daugumą, yra paneigta kitais dokumentais ir nesudaro pagrindo priimti priešingą atsakovo priimtam sprendimą.

Skundžiamas Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus sprendimas nepažeidžia pareiškėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų. Ta aplinkybė, jog Lietuvos Respublikos pilietybės įgyvendinimas suteikia P. Š. pretenduoti į išlikusį tėvų nekilnojamąjį turtą nesudaro pagrindo naikinti Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus sprendimą, ir daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia pareiškėjos teises.

Išanalizavęs aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi galiojančių teisės aktų nuostatomis, laikėsi Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo procedūrų, objektyviai išnagrinėjo visas aplinkybes, todėl Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus 2009-06-18 sprendimas Nr. (15/3-12)8P-1423, kad P. Š. įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, įgyvendinus jo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę kaip asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., ir tremtinio vaiko, yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.). Atmetus pareiškėjos skundą, nėra pagrindo tenkinti jos atstovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (LR ABTĮ 44 str.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. Š. pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos jo patirtas 1500 Lt bylinėjimosi išlaidas (b. l. 109). Pateikė 2010-02-22 pinigų priėmimo kvitą (serija LAT, Nr. 501292), patvirtinantį 1500 Lt sumokėjimą advokatui R. Noreikai už atstovavimą ir dokumento surašymą.

LR ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis nustato, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Pagal LR ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad P. Š. atstovas advokatas R. Noreika surašė 2010-02-24 Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautą atsiliepimą į pareiškėjos skundą (b. l. 54) ir 2010-05-10 nuo 9 val. iki 10.30 val. dalyvavo teismo posėdyje (b. l. 122-130).

Sprendžiant atstovavimo išlaidų klausimą, teismas vadovaujasi LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) bei LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtinta minimali mėnesinė alga nuo 2008 m. sausio 1 d. yra 800 Lt. Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16, 8.18 ir 9 punktais, maksimali suma, priteistina pareiškėjui už advokato paslaugas surašant skundą – 2400 Lt (3 x 800 Lt), už advokato paslaugas atstovaujant pareiškėją teismo posėdyje (trukmė 1.30 val.) – 240 Lt (2 x (0,15 x 800 Lt)). Iš viso – 2640 Lt.

Trečiojo suinteresuoto asmens prašyme nurodyta atstovavimo išlaidų suma – 1500 Lt, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus užmokesčio dydžio už suteiktas paslaugas. Teismui atmetus pareiškėjos skundą, trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę gauti turėtų išlaidų atlyginimą (LR ABTĮ 44 str. 1 ir 5 d.). Todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui P. Š. iš pareiškėjos P. K. priteistina 1500 Lt teismo išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 45 str. 2 dalimi,

nusprendė:

pareiškėjos P. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens P. Š. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo patenkinti, priteisti iš pareiškėjos P. K. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) teismo išlaidų P. Š. naudai.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Violeta BalčytienėArūnas DirvonasGintaras Dzedulionis