Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2S-678-372/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-28
Bylos Nr.: 2S-678-372/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Birutė Simonaitienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „AIF LT“

Kategorijos

3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas

Civilinė byla Nr. 2S-678-372/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04982-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.13; 3.1.18.3.; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AIF LT“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10713-1028/2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių lyra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „AIF LT“, trečiajam asmeniui R. G. dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, dėl teisės atlikti veiksmus pripažinimo. Teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu vienašalį UAB „Šiaulių lyra“ ir UAB „AIF LT“ 2014 m. lapkričio 11 d. „Projektavimo darbų rangos sutarties“ Nr. 2014-11-11/AIF-LT/14020 nutraukimą pagal UAB „AIF LT“ 2019 m. vasario 15 d. pranešimą Nr. 2018-02-15/-1; restitucijos netaikyti; 2) pripažinti UAB „Šiaulių lyra“ teisę tęsti ir pabaigti statinio-viešbučio su kitomis komercinėmis patalpomis (esančio adresu (duomenys neskelbtini) statybos darbus pagal kito, nei UAB „AIF LT“, projektuotojo parengto šio statinio techninio projekto naują laidą ir pagal techninio projekto naują laidą parengtą ir su kitu, nei UAB „AIF LT“, paskirtu statinio darbo projekto vadovu suderintą statinio darbo projektą (jo dalis); 3) pripažinti, kad atsakovės UAB „AIF LT“ ir projektuotojos R. G. autorinės turtinės teisės į viešbučio su kitomis komercinėmis patalpomis (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) techninį projektą ir visas techninio projekto dalis laikomos perleistomis ieškovei UAB „Šiaulių lyra“ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Be nurodytų reikalavimų ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) leisti ieškovei sudaryti sutartį su pasirinktu asmeniu dėl viešbučio su kitomis komercinėmis patalpomis (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) statinio projekto vykdymo, vykdymo priežiūros vykdymo, dėl kito Techninio projekto vadovo paskyrimo, dėl kito statinio darbo projekto vadovo paskyrimo, dėl darbo projekto (jo dalių) rengimo; 2) leisti ieškovei keisti viešbučio su kitomis komercinėmis patalpomis (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) techninį projektą, teisės aktų nustatyta tvarka išleidžiant naują Techninio projekto laidą; 3) leisti ieškovei, esant viešbučio su kitomis komercinėmis patalpomis (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) statinio techninio prižiūrėtojo leidimui ar privalomajam nurodymui, vykdyti fasado įrengimo, stogo įrengimo bei kitus statybos darbus, kurie yra būtini statinio užsandarinimui ir jau sumontuotų medžiagų ir konstrukcijų, jų kokybės ir techninių savybių išsaugojimui.

3. Ieškovė nurodė, kad išdėstė argumentus ir motyvus bei pateikė įrodymus, tikėtinai pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Pažymėjo, jog atsakovė nedavė sutikimo sudaryti sutartį su kitu asmeniu dėl Techninio projekto vykdymo priežiūros, dėl Techninio projekto vadovo funkcijų vykdymo, taip pat dėl statinio darbo projekto vadovo funkcijų vykdymo, taip pat dėl darbo projekto (jo dalių) rengimo, taip pat nedavė sutikimo keisti Techninį projektą. Dėl šių priežasčių ieškovė negali tinkamai vykdyti ir tęsti statinio statybos darbų, keisti Techninio projekto. Ieškovė nurodė, kad dėl to patiria, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ateityje patirs dar daugiau nuostolių, kadangi be statinio vykdymo priežiūros, Techninio projekto ir darbo projekto vadovo komplikuojasi statybos darbų vykdymas, o nepakeitus Techninio projekto, kurį būtina keisti būtent dėl atsakovės kaltės, negali būti užbaigti statinio statybos darbai, statinys negali būti pripažintas tinkamu naudoti. Ieškovė akcentavo, jog yra būtina sudaryti galimybę, esant techninio prižiūrėtojo leidimui ar privalomajam nurodymui, vykdyti stogo įrengimo, fasado įrengimo ir kitus būtiniausius statinio statybos darbus, kad statinys būtų užsandarintas, o sumontuotos medžiagos ir konstrukcijos nebūtų pažeidžiamos oro sąlygų ir gamtos veiksnių.

4. Ieškovė nurodė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitiktų proporcingumo ir ekonomiškumo principus, taip pat viešąjį interesą, kadangi užbaigus statyti statinį ir pripažinus jį tinkamu naudoti, būtų sukuriama naujų darbo vietų, tai pritrauktų papildomas pajamas miestui. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neturėtų įtakos atsakovės padėčiai, kadangi ji jau yra išreiškusi savo nuostatą nevykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros, Techninio projekto vadovo, taip pat darbo projekto vadovo funkcijų, nederina kitų projektuotojų parengtų darbo projekto dalių ir kt.

5. Ieškovė pažymėjo, jog jeigu nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įvertinant instancinę bylos nagrinėjimo galimybę, ieškovė patirtų didelių nuostolių, kurių palankaus ieškovei teismo procesinio sprendimo atveju ieškovei niekas neatlygintų, kadangi atsakovė yra sąlyginai nedidelė įmonė, neturinti turto, į kurį, esant reikalui, būtų galima veiksmingai nukreipti išieškojimą.

Atsiliepimas

6. Atsakovė UAB „AIF LT“ atsiliepime į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad tiek ieškinio reikalavimai, tiek prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės sutampa ir ieškovei sukelia tas pačias teisines pasekmes – suteikia teisę koreguoti objekto Techninio projekto ir kitos techninės dokumentacijos sprendinius bei vykdyti statybos darbus, neturint įstatymo nustatyta tvarka suderintos techninės dokumentacijos. Atsakovė pažymėjo, jog patenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir leidus savo nuožiūra koreguoti objekto techninę dokumentaciją bei vykdyti statybos darbus, jau pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje, nepradėjus ginčo nagrinėti iš esmės, būtų patenkinti pagrindiniai ieškovės ieškinyje suformuluoti reikalavimai. Be to, iš ieškovės pateikto prašymo nėra aišku, kokia apimtimi ieškovė realiai siekia pakeisti objekto Techninį projektą ar kitą privalomąją dokumentaciją. Ieškovės prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama ne laikinai sureguliuoti ginčo situaciją, o išspręsti ginčą iš esmės, kadangi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir priėmus ieškovei nepalankų teismo sprendimą, ji jau gali būti pasiekusi norimą rezultatą, o pakeisti arba panaikinti ieškovės priimtų sprendimų padarinius objektyviai gali būti nebeįmanoma. Atsakovė akcentavo, jog ieškovė ieškinyje nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų teigti, jog yra grėsmė galimai jai palankaus sprendimo įvykdymui; prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo, teisingumo ir proporcingumo principų, kadangi suteikia vienai iš šalių (ieškovei) perdėtą pranašumą byloje, o atsakovės teises suvaržo daugiau nei yra būtina teisėtam tikslui pasiekti. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė prašė ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nutarė: 1) leisti ieškovei sudaryti sutartį su pasirinktu asmeniu dėl viešbučio su kitomis komercinėmis patalpomis (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymo, dėl kito Techninio projekto vadovo paskyrimo, dėl kito statinio darbo projekto vadovo paskyrimo, dėl darbo projekto (jo dalių) rengimo; 2) leisti ieškovei keisti viešbučio su kitomis komercinėmis patalpomis (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) techninį projektą, teisės aktų nustatyta tvarka išleidžiant naują Techninio projekto laidą; 3) leisti ieškovei, esant viešbučio su kitomis komercinėmis patalpomis (esančio adresu (duomenys neskelbtini) statinio techninio prižiūrėtojo leidimui ar privalomajam nurodymui, vykdyti fasado įrengimo, stogo įrengimo bei kitus statybos darbus, kurie yra būtini statinio užsandarinimui ir jau sumontuotų medžiagų ir konstrukcijų, jų kokybės ir techninių savybių išsaugojimui. Teismas nutarties rezoliucinėje dalyje taip pat nustatė, jog teismo leidimas ieškovei suteiktinas tik tokia apimtimi, kiek tai susiję su atsakovės nesutikimu, leidimo nedavimu ir prieštaravimais dėl ieškovės teisės atlikti tam tikrus veiksmus bei naudotis UAB „AIF LT“ autorinėmis teisėmis, susijusiais su pastatu (esančiu adresu (duomenys neskelbtini)), tačiau visi ieškovės statybų, įskaitant projektavimą, veiksmai turi būti atliekami teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į su statybų procesu susijusių valstybės institucijų reikalavimus.

8. Teismas nurodė, jog iš šalių nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė vykdo stambaus nekilnojamojo turto objekto statybą, statybos darbų kaina yra didelė, statyba nėra pabaigta; ieškovės pateikiamais duomenimis – statybos projektas galimai turi trūkumų, galimai turi būti taisomas, tačiau atsakovė šiuo klausimu su ieškove nebendradarbiauja, yra nutraukusi tarp šalių sudarytą sutartį, nebevykdo ir sutartimi prisiimtų atitinkamų funkcijų. Teismas sutiko su ieškovės argumentais dėl to, kad viešbučio statyba Šiaulių miestui gali turėti ir viešojo intereso požymių, jam aptarnauti gali būti sukurta nemažai darbo vietų. Teismas sprendė, kad tokio objekto statybos negali būti vilkinamos dėl nedidelės vertės teisminių ginčų, kurie neretai trunka pakankamai ilgai. Teismas nurodė, kad statomas objektas vis tiek turės būti užbaigtas; kad nepratęsus statybos darbų, gali būti padaryta žala pastatui dėl klimato veiksnių.

9. Teismas nurodė, kad statyboms nevykstant laiku ir kuo trumpesniais terminais, ieškovė ne tik praras galimybę kuo anksčiau pradėti gauti pajamas iš viešbučio veiklos, stringant statybų procesui taip pat galimi ir prastovų statybos objekte; netesybų pagal rangos ir subrangos sutartis klausimai; ieškovė galimai patirtų nuostolių, jei statybos procesas būtų vilkinamas dėl teisminių ginčų.

10. Teismas nurodė, kad atsakovės nesutikimas su ieškovės pozicija savo esme yra tik siekis gauti likusią pagal sutartį 3 767,27 Eur sumą, tačiau šio reikalavimo užtikrinimas galimas ir atsakovei teikiant atitinkamą ieškinį dėl nurodytos sumos bei prašant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pvz., turto arešto ieškovės atžvilgiu, jei būtų pagrindas tokį prašymą tenkinti).

11. Teismas darė išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo atveju jo vykdymas gali pasunkėti dėl padidėjusių statybos kaštų, žalos dėl galimo poreikio pakeisti dėl oro sąlygų sugadintas išorines pastato medžiagas, taip pat dėl galinčios kilti kitokios žalos, nuostolių (negautų pajamų). Teismas nurodė, jog nėra jokių aplinkybių, dėl kurių ieškovei galbūt nepalankaus teismo sprendimo atveju kam nors kiltų nepataisomų pasekmių dėl pastato statybos, o atsakovės galimybių patenkinti savo reikalavimą ieškovei tokia situacija neatims.

12. Teismas pažymėjo, jog konkretaus ginčo atveju dėl ieškovės reikalavimų specifikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas didžiąja dalimi sutampa su galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo priėmimu, tačiau tai nereiškia, jog tokios laikinosios apsaugos priemonės neįmanomos, kadangi tą lemia paties ginčo specifika. Teismas akcentavo, jog teismo leidimas ieškovei suteiktinas tik tokia apimtimi, kiek tai susiję su atsakovės nesutikimu ir prieštaravimais dėl ieškovės teisės atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau visi ieškovės atliekami statybų veiksmai turi būti atliekami teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į su statybų procesu susijusių valstybės institucijų reikalavimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

13. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties, atsakovė (apeliantė) UAB „AIF LT“ prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

13.1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti dėl ieškovės turtinės padėties apsunkinimo, t. y. ieškovė negaus pajamų iš viešbučio veiklos, ieškovei galimai pabrangtų objekto statybos kaštai. Sprendimą taikyti ginčijamas laikinąsias apsaugos priemones teismas priėmė, atsižvelgdamas išimtinai tik į galimus ieškovės turtinius interesus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė statybos darbus organizuoja dar nuo 2015 metų, tačiau faktiškai objekte statyba yra dar pakankamai ankstyvoje stadijoje; ilgą laiką jokie statybos darbai nevyksta. Išvadas, kad užbaigus objekto statybą, ieškovė realiai ten ketina vykdyti viešbučio veiklą ar ketina įdarbinti nemažai darbuotojų, pirmosios instancijos teismas padarė, remdamasis išimtinai tik pačios ieškovės deklaratyviais teiginiais, neparemtais jokiais objektyviais įrodymais, kadangi be abstrakčių teiginių apie statybinių medžiagų laikymo sąlygas ir statybos kaštų brangimą, byloje nepateikta jokių įrodymų apie galimą konkrečią ieškovės patiriamą ar galimai ateityje kilsiančią žalą.

Šalies argumentai

13.2. Ieškovė, prašydama teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekė ne pašalinti aplinkybes, galinčias apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu galimo jai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o iš esmės patenkinti savo ieškinio reikalavimus. Tiek ieškinio reikalavimai, tiek prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės sutampa ir ieškovei iš esmės sukelia tas pačias teisines pasekmes – suteikia teisę koreguoti objekto Techninio projekto ir kitos techninės dokumentacijos sprendinius. Patenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir leidus savo nuožiūra koreguoti objekto techninę dokumentaciją bei vykdyti statybos darbus, jau pradinėje bylos stadijoje, nepradėjus ginčo nagrinėti iš esmės, buvo patenkinti pagrindiniai ieškovės ieškinyje suformuluoti reikalavimai ir ginčas ne laikinai sureguliuotas, o išspręstas iš esmės. Net ir priėmus ieškovei nepalankų teismo sprendimą, ieškovė faktiškai jau bus pasiekusi norimą rezultatą, o pakeisti arba panaikinti ieškovės galimai neteisėtai priimtų sprendimų ir atliktų pakeitimų padarinius objektyviai gali būti nebeįmanoma.

13.3. Teismas atsakovės interesus byloje vertino kaip mažareikšmius galimai ieškovės pažeidžiamų interesų atžvilgiu, todėl akivaizdžiai pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą, nepagrįstai suabsoliutino ieškovės tariamai pažeidžiamus interesus.

13.4. Nei iš ieškovės pateikto prašymo, nei iš teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nėra aišku, kokia apimtimi ieškovei yra realiai suteikta teisė pakeisti objekto techninį projektą ar kitą privalomąją dokumentaciją.

Atsiliepimas

14. Trečiasis asmuo R. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atsakovės atskirąjį skundą tenkinti; atsiliepimą iš esmės grindė tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovės UAB „AIF LT“ atskirajame skunde.

15. Atsiliepime į atskirąjį skundą, ieškovė prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, pridėti prie bylos papildomus įrodymus ir priteisti 242 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, jog nutartimi ginčas buvo ne laikinai sureguliuotas, o išspręstas iš esmės, kadangi pirmosios instancijos teismas jokio teismo procesinio sprendimo dėl bylos esmės nepriėmė, be to – laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės sudaro galimybę, esant techninio prižiūrėtojo leidimui ar privalomajam nurodymui, vykdyti stogo įrengimo, fasado įrengimo ir kitus būtiniausius statinio statybos darbus, kad statinys būtų užsandarinimas, o sumontuotos medžiagos ir konstrukcijos nebūtų pažeidžiamos oro sąlygų ir gamtos veiksnių, priešingu atveju – šios medžiagos ir gaminiai turėtų būti demontuojami, keičiami kitais, kas sąlygotų didžiules ieškovės papildomas išlaidas. Ieškovė pažymėjo, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo bei ekonomiškumo principus, taip pat viešąjį interesą, o įtakos atsakovės padėčiai neturi, kadangi atsakovė jau yra išreiškusi savo nuostatą nevykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros, Techninio projekto vadovo, taip pat darbo projekto vadovo funkcijų, nederina kitų projektuotojų parengtų darbo projekto dalių ir kt. Atsakovės teiginiai dėl tariamo jos teisių ir interesų pažeidimo yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Ieškovė nurodė, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į jos nurodytas aplinkybes, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, taip pat nepavyktų išvengti kitų neigiamų padarinių (ieškovės patirtų nuostolių). Ieškovė pažymėjo, jog šalių interesų pusiausvyra nebuvo pažeista, kadangi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neužkerta kelio ir niekaip neapriboja atsakovės teisės įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl 3 767,27 Eur priteisimo ir jokių neproporcingai didelių išlaidų ar/ir kitų neigiamų pasekmių atsakovei nesukėlė, todėl ekonomiškumo ir proporcingumo principai nebuvo pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo pridėti prie bylos naujus rašytinius įrodymus – atsakovės skundo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų administracinėje byloje Nr. eI-7172-394/2019 kopiją ir ieškovės atsiliepimo į skundą kopiją. Ieškovė nurodė, kad anksčiau šie įrodymai nebuvo teikiami, kadangi nebuvo tokio poreikio, būtinybė pateikti šiuos įrodymus atsirado po atskirojo skundo pateikimo. Ieškovė pažymėjo, jog šiais įrodymais siekia pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės reikalavimas sumokėti 3 767,27 Eur likutį niekaip nesusijęs su galimais ieškovės statomo statinio Techninio projekto pakeitimais bei atitinkamų statybos darbų atlikimu, yra pagrįsta.

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės teikiami rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu, į tai, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado jau po pirmosios instancijos teismo skundžiamo procesinio sprendimo priėmimo, sprendžia, jog ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Atsakovės (apeliantės) atskirasis skundas tenkintinas.

19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

20. Teismas, dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-516/2015).

21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017).

22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad ieškovės ieškinyje išdėstyti reikalavimai nebuvo akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovė pateiktame ieškinyje aiškiai bei detaliai išdėstė faktines aplinkybes, pateikė teismui savo argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus, todėl šiame bylos nagrinėjimo etape nebuvo jokių duomenų, kad ieškovės reikalavimai negalės būti tenkinami dėl gana akivaizdaus šių reikalavimų nepagrįstumo, t. y. nustatyta pirmoji prieš tai minėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

23. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.

24. Ieškovė, ieškinyje prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad atsakovė nedavė sutikimo sudaryti sutartį su kitu asmeniu dėl Techninio projekto vykdymo priežiūros, dėl Techninio projekto vadovo funkcijų vykdymo, taip pat dėl statinio darbo projekto vadovo funkcijų vykdymo, dėl darbo projekto (jo dalių) rengimo, keisti Techninį projektą, dėl šių priežasčių ieškovė negali tinkamai vykdyti ir tęsti statinio statybos darbų, keisti Techninio projekto. Ieškovė akcentavo, kad dėl to patiria, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ateityje patirs dar daugiau nuostolių, kadangi statybų kaštai brangsta, dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo statinio eksploatacijos pradžia nusikels, galima žala ir dėl poreikio pakeisti dėl oro sąlygų sugadintas sumontuotas medžiagas ir konstrukcijas.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. nesudaro pagrindo spręsti, jog yra kilusi grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

26. Pažymėtina, jog teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, siekdamas apsaugoti galimus bylos šalių reikalavimus, kurie byloje dar nėra pareikšti. Ieškovės teiginiai, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones bus išvengta turtinės žalos, kurią ji galimai patirs, prieštarauja CPK nuostatoms, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis), tačiau jomis negali būti siekiama apsisaugoti nuo ateityje galinčių kilti papildomų ginčų, pvz. dėl žalos atlyginimo. Priešingu atveju, šiam tikslui taikant laikinąsias apsaugos priemones, tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirčiai ir esmei, kuri imperatyviai įtvirtinta CPK 144 straipsnyje.

27. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo (išlaikyti poziciją, esančią dabar), kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais ar užtikrinti visai kitus šalių interesus (o ne būsimo teismo sprendimo įvykdymą). Tik prevencinio ieškinio padavimo atveju (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.255 straipsnis) teismas gali taikyti išimtines laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovė prevencinio ieškinio nereiškė.

28. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančiu vienašalį UAB „Šiaulių lyra“ ir UAB „AIF LT“ 2014 m. lapkričio 11 d. „Projektavimo darbų rangos sutarties“ Nr. 2014-11-11/AIF-LT/14020 nutraukimą pagal UAB „AIF LT“ 2019 m. vasario 15 d. pranešimą Nr. 2018-02-15/-1; restitucijos netaikyti; 2) pripažinti UAB „Šiaulių lyra“ teisę tęsti ir pabaigti statinio-viešbučio su kitomis komercinėmis patalpomis (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) statybos darbus pagal kito, nei UAB „AIF LT“, projektuotojo parengto šio statinio techninio projekto naują laidą ir pagal techninio projekto naują laidą parengtą ir su kitu, nei UAB „AIF LT“, paskirtu statinio darbo projekto vadovu suderintą statinio darbo projektą (jo dalis); 3) pripažinti, kad atsakovės UAB „AIF LT“ ir projektuotojos R. G. autorinės turtinės teisės į viešbučio su kitomis komercinėmis patalpomis (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) techninį projektą ir visas techninio projekto dalis laikomos perleistomis ieškovei UAB „Šiaulių lyra“ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

29. Teismas skundžiamojoje nutartyje nutarė: 1) leisti ieškovei sudaryti sutartį su pasirinktu asmeniu dėl viešbučio su kitomis komercinėmis patalpomis (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymo, dėl kito Techninio projekto vadovo paskyrimo, dėl kito statinio darbo projekto vadovo paskyrimo, dėl darbo projekto (jo dalių) rengimo; 2) leisti ieškovei keisti viešbučio su kitomis komercinėmis patalpomis (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) techninį projektą, teisės aktų nustatyta tvarka išleidžiant naują Techninio projekto laidą; 3) leisti ieškovei, esant viešbučio su kitomis komercinėmis patalpomis (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) statinio techninio prižiūrėtojo leidimui ar privalomajam nurodymui, vykdyti fasado įrengimo, stogo įrengimo bei kitus statybos darbus, kurie yra būtini statinio užsandarinimui ir jau sumontuotų medžiagų ir konstrukcijų, jų kokybės ir techninių savybių išsaugojimui.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis teismas iš esmės tenkino ieškovės antrąjį ieškinio reikalavimą (pripažino UAB „Šiaulių lyra“ teisę tęsti ir pabaigti statinio-viešbučio su kitomis komercinėmis patalpomis (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) statybos darbus pagal kito, nei UAB „AIF LT“, projektuotojo parengto šio statinio techninio projekto naują laidą ir pagal techninio projekto naują laidą parengtą ir su kitu, nei UAB „AIF LT“, paskirtu statinio darbo projekto vadovu suderintą statinio darbo projektą (jo dalis)), t. y. laikinųjų apsaugos priemonių pagalba priėmė procesinį sprendimą dalyje dėl ginčo esmės – suteikė teisę koreguoti objekto Techninio projekto ir kitos techninės dokumentacijos sprendinius bei vykdyti statybos darbus. Tad šiuo atveju sutiktina su atsakovės atskirajame skunde išsakyta pozicija, jog patenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir leidus savo nuožiūra koreguoti objekto techninę dokumentaciją bei vykdyti statybos darbus, jau pradinėje bylos stadijoje, nepradėjus ginčo nagrinėti iš esmės, bus patenkinti pagrindiniai ieškovės ieškinyje suformuluoti reikalavimai ir ginčas ne laikinai sureguliuotas, o išspręstas iš esmės.

31. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki teismo sprendimo priėmimo, savo esme būtų dalies ieškinio reikalavimų patenkinimas iki bylos išnagrinėjimo ir ieškovė pasiektų tą teisinį rezultatą, kurį galima bus pasiekti tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį teismo sprendimą.

32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus bei atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, ir priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą, kuris naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

34. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 ).

35. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

36. Apeliacinės instancijos teismas, atžvelgdamas į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė