Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės „Turto bankas“, atstovui R. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės „Turto bankas“, pareiškimą suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-8007-767/2023 pakeitimo, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, bylą nutarta nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, atstovas pareiškimą palaikė, prašė ji tenkinti. Nurodė, kad aplinkybę sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui, todėl kreipėsi dėl proceso atnaujinimo, bei nustačius nuosavybės teisę į butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), jie galės butą pardavinėti. VĮ „Turto bankas“ neturi juridinio pagrindo įteisinti butą Nr. (duomenys neskelbtini), susidedantį iš kelių patalpų, kaip valstybės nuosavybę. Tačiau esant teismo sprendimui dėl šių patalpų prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimą byloje Nr. e2YT-8007-767/2023, kad butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

6. Teismas nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad butai: Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose duomenų kam priklauso butų/patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė, nėra. VĮ „Turto bankas“ atstovui nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad negyvenamoji patalpa – (duomenys neskelbtini) patalpa (plane pažymėta indeksais (duomenys neskelbtini)), yra bendro naudojimo patalpos: 2 koridoriai, tualetas, vonios kambarys, virtuvėlė.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 dalies 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

9. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma — valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus (3 str. 3 d. 1 p.) — buvo perduodami pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ nustatyta tvarka.

11. Iš pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių, kitoje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šiuo atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos, nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinį faktą pakeičiant teismo sprendimą. Duomenų apie tai, kad butai buvo perduoti (duomenys neskelbtini), nėra, tačiau butas/patalpa Nr. (duomenys neskelbtini) – susideda iš kelių patalpų bei yra bendro naudojimo. Valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka minimas nekilnojamasis turtas nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn), todėl jis vertintinas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise, o butas/patalpa Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendro naudojimo ir negali priklausyti valstybei.

12. Ištyrus įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-8007-767/2023, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butai Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-8007-767/2023, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad butai Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.